Lietuvos AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos laboratorijoje patvirtinti dar 3 naujojo gripo A(H1N1)v atvejai. Viso Lietuvoje – 10 patvirtintų atvejų (Latvijoje – 12, Estijoje – 23, Lenkijoje – 42).
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vilnietė, liepos 18 d. grįžusi iš užsienio kelionės pajuto gripo požymius ir kreipėsi į VšĮ Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę, kur jai buvo skirtas gydymas. Kitas asmuo, gyvenantis Marijampolėje, sunegalavo prieš išvykdamas namo iš užsienio, lėktuve jo sveikata pablogėjo, jis karščiavo (temperatūra daugiau nei 39 C), skaudėjo gerklę, maudė raumenis. Ligonis buvo hospitalizuotas VŠĮ Kauno 2 klinikinėje ligoninėje, o po kelių dienų, jo būklei pagerėjus, jis išleistas ambulatoriniam gydymui į namus. Dar viena naujojo tipo gripu užsikrėtusi Kauno gyventoja (užsikrėtimo šaltinis – ne Lietuvoje) konsultavosi VŠĮ Kauno 2 klinikinėje ligoninėje, jai paskirtas antivirusinis gydymas namuose. Šiuo metu atliekami šių piliečių ir jų kontaktinių asmenų epidemiologiniai tyrimai. 2009 m. liepos 22 d. duomenimis, Europoje užregistruoti 17733 susirgimai A(H1N1)v gripu, iš jų 33 atvejai baigėsi mirtimi. Per 24 pastarąsias valandas Europos valstybėse užregistruoti 552 nauji susirgimų atvejai. Likusioje pasaulio dalyje sergančiųjų naujojo tipo gripu yra 129005 (817 mirties atvejų), per parą užregistruoti 2313 nauji susirgimo atvejai.
Plintantis gripo A(H1N1)v virusas – tai naujas gripo viruso subtipas, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau nebuvo nustatytas. Šiuo metu nėra įrodymų, kad viruso kaita įvyko Meksikoje. Gripo A(H1N1)v virusas skiriasi nuo kiaulių gripo virusų. Kiaulių gripas – ūmi kiaulių kvėpavimo takų liga, sukelta A tipo gripo viruso. Kiaulių gripu retai gali užsikrėsti žmonės. Apie 1950 metus buvo nustatyti žmonių susirgimai kiaulių gripu, tačiau kiaulių gripas neplinta nuo žmogaus žmogui. Naujasis gripo A(H1N1)v virusas plinta tarp žmonių: tai yra, sergantis žmogus užkrečia kitus žmones. Naujojo gripo A(H1N1)v simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo sukeltus simptomus: karščiavimas, kosulys, sloga, gerklės skausmas, taip pat galimi raumenų ir galvos skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas. Kartais sergant gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos, net jei nesergama jokiomis kitomis lėtinėmis ligomis. Iki šiol, plintant gripo A(H1N1)v pandemijai, didžioji dalis susirgimų pasireiškė lengvomis klinikinėmis formomis, kai pasveikstama savaime. Gripas A(H1N1)v gali būti gydomas antivirusinias vaistais. Gripu A(H1N1)v užsikrečiama taip pat kaip ir sezoniniu gripu. Jis plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu keliu, kai sergantis žmogus kosti ar čiaudi, taip pat yra galimybė užsikrėsti per aplinkos daiktus ar nešvarias rankas, kai palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiamos burna ar nosis. Naujojo gripo A(H1N1)v inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo) trunka nuo vienos iki septynių dienų. Sergantis žmogus gali užkrėsti kitus apie penkias dienas nuo susirgimo pradžios. Vaikams užkrečiamumo laikotarpis, manoma, trunka 7 dienas. Tačiau potencialiai pavojingu sergantysis laikomas tol, kol jam pasireiškia gripo simptomai.
Šiuo metu jau kuriama vakcina nuo naujojo gripo A(H1N1)v viruso. Nors sezoninės gripo vakcinos sudėtyje yra gripo A(H1N1) antigenas, tačiau įrodyta, kad dėl skirtumų tarp sezoninio ir naujojo gripo A(H1N1)v virusų sezoninio gripo vakcina neapsaugo nuo naujojo gripo A(H1N1)v. Naujojo gripo A(H1N1)v, kaip pandeminio gripo viruso, plitimą lemia tai, kad dauguma žmonių neturi jokio imuniteto prieš šį virusą, skirtingai nuo sezoninio gripo, prieš kurį kiekvienais metais tam tikra dalis žmonių įgyja imunitetą. Gripo pandemijos metu didžioji dalis sergančiųjų serga lengvomis formomis, dalis žmonių gali net ir neturėti jokių gripo simptomų. Tačiau nedidelei sergančiųjų daliai išsivysto sunkios gripo formos ir komplikacijos, kai reikalingas gydymas ligoninėje, galimi mirties atvejai.
Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja:
• Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis
Žmonės, kuriems pasireiškia vienas ar keli iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, kūno skausmai, galvos skausmas, šaltkrėtis ir nuovargis, gali būti užsikrėtę gripo ar kitokiu virusu. Kai kurie taip pat skundžiasi viduriavimu ir vėmimu, siejamu su užsikrėtimu gripo A(H1N1) virusu. |
• Dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas
Dažnas rankų plovimas ar dezinfekavimas padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusu. Rankos plaunamos su muilu ir vandeniu, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus. Plaunantis rankas nereikėtų skubėti – tai turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių. Spiritinės rankų dezinfekavimo priemonės sumažina gripo viruso kiekį ant užterštų rankų, nors nusiplauti su muilu ir vandeniu yra veiksmingiau.
• Vengti liesti rankomis akis, nosį ar burną
Virusai dažnai plinta, kai žmogus paliečia ką nors, kas užteršta mikrobais, o po to paliečia savo akis, nosį ar burną.
• Įtariant susirgimą gripu: prasidėjo karščiavimas (38 ºC ir daugiau) ir pasireiškia panašūs į gripo simptomai (sloga, gerklės skausmas, kosulys, nuovargis, raumenų skausmai), reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
iMed