Širdies infarktas – klastingesnis ir baisesnis už vėžį

Ne vėžys, o širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiausia gyvybių. Tačiau sunegalavus kardiologo konsultacijos reikia laukti mažiausiai mėnesį, kai kurių tyrimų – nuo trijų mėnesių iki pusmečio ar netgi metus.

 

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vyr. slaugytoja Laima Braknienė patvirtino: šiuo metu ligoniai registruojami 2010 m. sausiui. Tiek laiko teks laukti tyrimų, kurie yra patys informatyviausi ir absoliučiai visi atliekami per vieną dieną.

Ilgos ligonių eilės ir Vilniaus gydymo įstaigose. Gal dėl to jų vengė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus? Tačiau nesigydant generolo vos neištiko širdies infarktas. Nuo šios grėsmingos ligos praėjusią savaitę V.Tutkų išgelbėjo Vilniaus Santariškių klinikų medikai.

"Pajutus skausmus krūtinėje būtina skubėti pas gydytojus. Aš per savo kvailą galvą to nedariau", – savikritiškos išvados priėjo legendinė aktorė Regina Varnaitė, patyrusi širdies infarktą.

Šiandien aktorė jaučiasi gerai ir reguliariai lankosi pas gydytojus, klauso jų nurodymų.

Tačiau kaip išlaukti metus tiems, kurie nori pasitikrinti šlyjančią sveikatą? Vyr. slaugytoja L.Braknienė patikino, kad ligoniai, ypač gyvenantys toli nuo Kauno ir prastai besijaučiantys, iškart po gydytojo konsultacijos dar tą pačią dieną nukreipiami tyrimams. Nustačius sveikatai pavojingus požymius, tyrimai tęsiami be eilės. Kardiologijos klinikos Kardiologijos ambulatorijos vadovas profesorius Rimvydas Šlapikas atsakingai patvirtino, kad ilgose eilėse laukia tik tie ligoniai, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kurios progresuoja labai lėtai.

 

Jonavos rajono gyventojas Edgaras Vasiliauskas susirgo staiga, jei nevertintume to, kad retkarčiais krūtinę perverdavo diegliai. "Nudiegdavo ir praeidavo. Galvojau, gal nuo ataugų", – sakė 32-ejų metų vyras.

Su juo kalbėjomės Kauno klinikų Kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje trečią dieną po infarkto. Lovoje gulėjęs prie medicinos aparatūros įvairiais vamzdeliais prijungtas vyras šypsojosi ir vadino save laimės kūdikiu. Jis visų pirma dėkingas savo vaikystės draugui, kuris tą pirmąjį balandžio šeštadienį buvo pasikvietęs į svečius. Draugas gyvena Kaune. Pas jį apsinakvojęs Edgaras paryčiais pabudo nuo skausmo krūtinėje. Draugo tėtis davė vaistų: širdies lašų, tablečių. Tačiau skausmas nesiliovė ir draugo tėtis, pats patyręs infarktą, nusprendė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

E.Vasiliauskas gyvena kaime, keliolika kilometrų nuo Jonavos. Jei nebūtų viešėjęs pas draugą, būtų buvęs namuose tik su septynmete dukra. "Ji greitosios tikrai nebūtų iškvietusi, ši nebūtų taip greitai atvažiavusi kaip Kaune", – retrospektyviai situaciją vertino E.Vasiliauskas.

Kardiologijos intensyvios terapijos skyriaus vadovė Giedrė Bakšytė patvirtino, kad Jonavos ligoninėje tikrai nėra visų galimybių išgelbėti ligonį, patyrusį infarktą.

 

Į Kauno klinikų Kardiologijos intensyvios terapijos skyrių per metus patenka apie 700–800 ligonių, kuriems diagnozuojamas širdies infarktas. Centrų, galinčių tai nustatyti naujausiu koronarografijos metodu ir juo suteikti efektyvią pagalbą, Lietuvoje nėra daug: Vilniaus Santariškių ir Kauno klinikose, Vilniaus širdies chirurgijos centre, dar Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Gerai, kai ligonis atvežamas tiesiai į tokį centrą.

Pusei visų išemine širdies liga sergančių žmonių širdies infarktas yra pirmasis šios ligos požymis. Vadinasi, tai – uždelsto veikimo bomba. Ji sprogsta, kai lėtai besikemšančios kraujagyslės visiškai užanka. Iki to laiko nieko neskauda.

 

Vienintelė sąlyga išvengti ligų, jas aptikti ankstyvojoje stadijoje yra profilaktika. Širdies infarktą diagnozuojantis tyrimas – koronarografija nėra labai skausmingas, palyginti su plyštančio širdies raumens keliamu skausmu. Baisiausia, kad šis tyrimas ir gydymas gali būti pavėluotas: dėl plyšimo apmirus 40 proc. kairiojo širdies skilvelio, tikimybė išgelbėti žmogaus gyvybę yra labai maža. Ilgiausias laikotarpis, kai dar galima padėti, – 12 valandų nuo skausmo pradžios.

"Jei vėliau ir išplėsime užsikimšusią kraujagyslę, raumuo jau bus žuvęs, širdis kraujo nepumpuos", – paaiškino Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos sektoriaus vadovas profesorius Ramūnas Navickas. Ir pridūrė, kad gali būti dar baisesnių pasekmių: jei dėl žuvusio raumens skleidžiamų toksinų prisidės sklivelio virpėjimas, žmogų ištiks klinikinė mirtis. "O kiek žmonių pas mus moka gaivinti?" – retoriškai paklausė profesorius.

Dusulys, silpnumas, diegliai krūtinėje yra pirmieji išeminės širdies ligos simptomai. Ši liga prieš kelis dešimtmečius asocijavosi su senatve, tačiau šiandien jos pavadinimą jau turi žinoti ir jaunimas. Jauniausias Kauno kardiologų pacientas, patyręs širdies infarktą, – 18 metų. "Širdies infarktą diagnozuojame net dvidešimtmečiams", – pastarųjų metų darbo patirtimi dalijosi profesorius R.Navickas.

 

Ar mūsų šalyje galima profilaktika? Norint išsitirti širdį reikia nurodyti bent menkiausius simptomus. Jei šeimos gydytojas bus geranoriškas, paskirs kai kuriuos kraujo tyrimus, nusiųs padaryti elektrokardiogramą. "Tačiau šie tyrimai ne visuomet parodo tikrąjį vaizdą. Ligoniui esant ramybės būsenos, dažniausiai neparodo", – aiškino profesorius R.Navickas.

Išsamesnius tyrimus gali paskirti tik kardiologas. Norint patekti pas jį reikia šeimos gydytojo siuntimo, kurio rašyti niekas neskuba. Galima prašyti, reikalauti. Gavus siuntimą, užsiregistravus ir laukus mėnesį arba du kardiologas paskirs arba nepaskirs velargometriją. Tai tyrimas, kai širdies veikla stebima ligoniui minant dviračio pedalus ar bėgant judančiu takeliu. Tačiau ir šio tyrimo rezultatams pasiekti gali sutrukdyti nuo fizinio krūvio padidėjęs kraujospūdis.

Yra dar vienas tyrimas, vadinamas echoskopija. Nesant skausmingų simptomų (ir neturint pažįstamų medikų) tenka laukti pusę metų bemaž visuose centruose, išskyrus privatų Vilniaus širdies chirurgijos centrą. Jei per šį tyrimą paaiškėja, kad širdis nesveika, atliekamas dar vienas – koronarografija. Vėl mažiausiai po pusės metų, nes širdies ligomis sergančiųjų, – labai daug. Per šį tyrimą matomi visi kraujagyslių susiaurėjimai, diagnozuojamas infarktas ir netgi suardomi krešuliai, užkimšę kraujagyslę.

 

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikoje koronarografijos procedūros atliekamos visą parą. Tirdami ligonius gydytojai su jais kalbasi, juokauja, tačiau stebint šią procedūrą dingsta bet koks noras išsitirti savo širdies kraujagysles profilaktiškai.

Monitoriaus ekrane akivaizdžiai matyti, kaip per kirkšnies arteriją įvestas kateteris keliauja iki širdies, naršo jos kraujagysles. Šias procedūras Lietuvoje atlieka tik 35 gydytojai. Per procedūrą stebima širdies veikla. "Maža kas gali atsitikti", – pakomentavo ligonį tyręs gydytojas Virgilijus Grinius. Jo kolega Dainius Audickas kitame į operacinę panašiame kabinete tyrė kitą ligonį. Abiem savo pacientams gydytojai diagnozavo susiaurėjusias širdies kraujagysles. Per tą pačią procedūrą vienam ligoniui susiaurėjimo vietą išplėtė balionėliu, kurį įvedė tuo pačiu kateteriu. Kitam ligoniui išplėsti nepakako, nes toje pačioje vietoje ta pati kraujagyslė jau buvo plėsta prieš kelerius metus ir susitraukė. Dar per 15 min. trukusią procedūrą į kraujagyslę įvestas plieninis vamzdelis – stentas. Jis saugos kraujagyslę nuo susiaurėjimo. Kraujas tekės laisvai.

Koronarografija – vienas tiksliausių metodų širdies ir kraujagyslių ligoms nustatyti. Kitaip metodas dar vadinamas angiografija, arba zondavimu. Koronarografijos procedūra atliekama per šlaunies arba rankos arterijas. Pacientas paguldomas ant specialaus stalo, į būsimą punkcijos vietą suleidžiama nuskausminamųjų vaistų ir į šlaunies arba rankos arteriją įstumiamas kelių milimetrų skersmens kateteris (zondas). Jis atsargiai nustumiamas aorta iki širdies kraujagyslių. Pro kateterį suleidžiama kontrastinės medžiagos ir specialiame ekrane išryškėja širdies kraujagyslių vaizdai. Juos išanalizavus tiksliai įvertinama širdies kraujagyslių būklė. Jei reikia, kraujagyslės plečiamos balionėliu arba implantuojamas plieno, chromo arba kobalto stentas (tinklelis). Sprendimą priima tyrimą atliekantis gydytojas.

Kai žmogus gimsta, jo kraujagyslės būna švarios ir elastingos. Laikui bėgant kraujagyslių sienelės kietėja, jose atsiranda geltonų lipidinių juostelių, kurios formuojasi į plokšteles (varškinės masės kraujagyslių sienelėse). Ši liga pavadinta ateroskleroze. Aterosklerotinės plokštelės, užkimšdamos vidutinių ir stambiųjų kraujagyslių spindį, sukelia deguonies badą tokių svarbių organų, kaip širdis (stenokardija), smegenys (atminties sutrikimai, mikroinsultai), kojų (protarpinis šlubumas, gangrena). Pilnai užsikimšus kraujagyslėms ar susidarius ant plokštelės paviršiaus kraujo krešuliams (trombams), gali išsivystyti infarktas, insultas ar ištikti staigi mirtis. Nustatyta, kad pagrindinį vaidmenį plokštelės atsiradime ir vystymesi vaidina padidintas cholesterolio kiekis kraujyje.

Sveikai maitintis, valgyti kuo įvairesnį maistą ir kuo daugiau daržovių, rupiai maltų grūdų produktų ir duonos, žuvies, turinčios daug žuvų taukų, liesos mėsos ir liesų pieno produktų.

Mankštintis, bent valandą per dieną praleisti gryname ore pasivaikščiojant, bėgiojant ar dirbant fizinį darbą.

Mažinti antsvorį, jei kūno masės indeksas didesnis nei 25 kg/m2 ir ypač jei didesnis nei 30 kg/m2.

Nepriaugti daugiau svorio, jei moterų juosmens apimtis – 80–88 cm, vyrų – 94–102 cm.

Mažinti svorį, jei juosmens apimtis moterims daugiau kaip 88 cm, vyrams – daugiau kaip 102 cm.

Nerūkyti.

Mąstyti pozityviai, vengti streso.

Pasitikrinti kraujospūdį, o jam padidėjus kreiptis į gydytojus.

Tikrintis sveikatą profilaktiškai, atkreipiant dėmesį į cholesterolio kiekį kraujyje.

Dviejų pastarųjų dešimtmečių statistikos duomenimis nuo pirmojo miokardo infarkto mirė kas trečias 25–64 m. amžiaus vyras (34,9 proc.) ir kas ketvirta moteris (27,8 proc.). Tos pačios amžiaus grupės ligonių, sirgusių pakartotiniu miokardo infarktu, vidutinis vyrų mirštamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moterų – 37,7 proc.