Tinidazol Polpharma

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Tinidazol Polpharma 500 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 500 mg tinidazolo.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė
Tabletės yra baltos, kreminio atspalvio, apskritos, abipus išgaubtos, jų skersmuo yra 13 mm.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Tinidazolui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:
- Helicobacter pylori, susijusios su dvylikapirštės žarnos opomis, naikinimas, vartojant kartu su kitais antibiotikais ir vaistiniais preparatais, mažinančiais skrandžio rūgšties išsiskyrimą (žr. 4.2 skyrių);
- anaerobų sukeltų infekcinių ligų ar mišrių aerobinių ir anaerobinių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų (vartojant su kitais vaistiniais preparatais);
- nespecifinio vaginito;
- vyrų ir moterų lyties organų ir šlapimo takų trichomonozės;
- giardiazės;
- žarnyno amebiazės;
- kepenų amebinio absceso.

Anaerobinių bakterijų sukeltos infekuotos pooperacinės žaizdos, susijusios su skrandžio ir žarnyno, ypač storosios žarnos, bei ginekologinėmis operacijomis, profilaktika.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartoti per burną valgant ar po valgio.

Helicobacter pylori, susijusios su dvylikapirštės žarnos opomis, išnaikinimas
Suaugusieji
Įprastinė tinidazolo dozė - 500 mg du kartus per parą kartu su 20 mg omeprazolo du kartus per parą ir 250 mg klaritromicino du kartus per parą 7 paras.

Anaerobinių mikroorganizmų sukeltos infekcinės ligos
Anaerobinių mikroorganizmų sukeltas vaginitas
Suaugusieji
Nespecifinis vaginitas vienkartinė 2 g dozė. Arba 2 paras iš eilės po 2 g vieną kartą per parą, atsižvelgiant į ligonio būklę ir pažeidimo intensyvumą (suminė dozė 4 g).

Kitos anaerobinių mikroorganizmų sukeltos ligos
Suaugusieji
Pradinė dozė pirmą parą - 2 g, po to po 1 g vieną kartą per parą arba po 500 mg du kartus per parą. Dažniausiai pakanka gydyti 5‑6 paras, bet nustatant gydymo trukmę, reikia atsižvelgti į ligonio būklę, ypač tais atvejais, kai išnaikinti kai kurių vietų infekciją gali būti sunku. Jeigu reikia gydyti ilgiau nei 7 paras, rekomenduojamas įprastinis ligonio būklės ir laboratorinių tyrimų stebėjimas.

Jaunesni nei 12 metų vaikai – duomenų nėra.

Lytinių organų ir šlapimo takų trichomonozė
(Jeigu patvirtinama Trichomonas vaginalis infekcija, kartu rekomenduojama gydyti ir partnerį).
Suaugusieji. Vienkartinė 2 g dozė.
Vaikai. Vienkartinė 50‑75 mg/kg kūno svorio dozė. Šią dozę gali prireikti pakartoti.

Giardiazė
Suaugusieji. Vienkartinė 2 g dozė.
Vaikai. Vienkartinė 50‑75 mg/kg kūno svorio dozė. Šią dozę gali prireikti pakartoti.

Žarnyno amebiazė
Suaugusieji. 2 g dozė vieną kartą per parą 2‑3 dienas.
Vaikai. 50‑60 mg/kg kūno svorio dozė 3 paras iš eilės.

Kepenų amebinis abscesas
Suaugusieji. Suminė dozė svyruoja nuo 4,5 iki 12 g, atsižvelgiant į Entamoeba histolytica virulentiškumą.

Gydant tinidazolu kepenų amebinį abscesą, kartu gali prireikti pūlių aspiracijos.

Pirmas tris paras reikia vartoti pradinę 1,5‑2 g dozę vieną kartą per parą. Pavieniais atvejais, jeigu trijų parų gydymo kursas neveiksmingas, gydymą galima pratęsti iki šešių parų.

Vaikai. 50‑60 mg/kg kūno svorio vieną kartą per parą penkias dienas iš eilės.

Pooperacinės žaizdos infekcijų profilaktika
Suaugusieji. Vienkartinė 2 g dozė maždaug 12 valandų prieš operaciją.
Jaunesni nei 12 metų vaikai – duomenų nėra.

Inkstų funkcijos sutrikimas
Ligoniams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu, dozės paprastai keisti nebūtina. Visgi tinidazolas lengvai pasišalina atliekant hemodializę, taigi gali prireikti papildomos tinidazolo dozės.

Pacientai, sergantys kepenų nepakankamumu
Dozę reikia sumažinti: gerti trečdalį įprastinės dozės kartą per parą.

Senyvi ligoniai
Tokio amžiaus ligoniams specialių rekomendacijų nėra.

4.3 Kontraindikacijos

Organinė nervų sistemos liga;
padidėjęs jautrumas sudedamosioms vaisto dalims arba kitokiems 5–nitroimidazolo junginiams;
kraujo patologiniai pokyčiai;
pirmieji trys nėštumo mėnesiai ir žindymo laikotarpis.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vartojant tinidazolo ir gydymą baigus dar mažiausiai tris dienas negalima gerti alkoholinių gėrimų, kadangi gali pasireikšti reakcija (karščio pylimas, pilvo diegliai, vėmimas, tachikardija), panaši į disulfiramo sukeliamą reakciją.
Tinidazolu gydomam ligoniui gali sutrikti nervų sistema: sukasi ir svaigsta galva, pasireiškia ataksija, periferinė neuropatija. Jei atsiranda tokių sutrikimų, medikamento vartojimą reikia nutraukti.
Vaisto reikia vartoti atsargiai pacientams, sergantiems sunkia kepenų liga (taip pat kepenų encefalopatija sergantiems ligoniams). Tokiu atveju būtina tinkamai koreguoti vaisto dozavimą.
Pacientų, vartojančių vaisto ilgiau negu 10 parų, būklę bei laboratorinių tyrimų rodmenis reikėtų nuolat stebėti.
- Vartojant tinidazolą, gali pasireikšti kandidozė. Superinfekcijos atveju pacientui reikia skirti atitinkamą gydymą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

- Tinidazolą vartojant kartu su alkoholiu, gali pasireikšti disulfiramo tipo reakcija (paraudimas, pilvo diegliai, vėmimas, tachikardija). Gydantis tinidazolu ir tris dienas po gydymo pabaigos, negalima gerti alkoholio.
- Alkoholį vartojantiems pacientams, kurie gydosi disulfiramu, gali atsirasti psichozės simptomų. Pacientams, kurie per praėjusias dvi savaites vartojo disulfiramą, tinidazolo vartoti negalima.
- Tinidazolas, vartojamas kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, stiprina šių vaistų poveikį kraujo krešėjimui. Reikia atidžiai nustatinėti protrombino laiką ir, jeigu reikia, keisti antikoaguliantų dozę.
Cimetidinas slopina tinidazolo metabolizmą kepenyse (plazmoje padidėja tinidazolo koncentracija).
- Kaip ir kitokie 5-nitroimidazolo junginiai (pvz., metronidazolas), tinidazolis gali slopinti fenitoino metabolizmą, todėl šių vaistų koncentracija serume gali padidėti. Vartojant kartu tinidazolą, reikia nustatinėti ličio ir kreatinino koncentraciją kraujo serume, nes gali pasireikšti toksinis ličio poveikis.
Fenobarbitalis skatina 5-nitroimidazolo junginių metabolizmą, todėl jų koncentracija serume gali sumažėti.
- Tinidazolą reikia atsargiai vartoti kartu su ciklosporinu ar takrolimuzu, nes gali padidėti ciklosporino ar takrolimuzo koncentracijos serume ir sustiprėti toksinis poveikis.
- Gydantis fluorouracilu, dėl sulėtėjusio fluorouracilo klirenso gali sustiprėti gydomasis poveikis. Jeigu tinidazolą vartoti kartu būtina, reikia stebėti, ar ligoniui neatsiranda su fluorouracilo vartojimu susijusio toksinio poveikio.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas. Pagal saugumą nėštumo metu vaistas priklauso C kategorijai.
Tinidazolas prasiskverbia per placentą, todėl jo vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius negalima. Paskutiniuosius šešis nėštumo mėnesius medikamento galima vartoti tik tokiu atveju, jei nauda didesnė negu pavojus vaisiui.
Tinidazolo tyrimų su žiurkėmis, kurios vartojo 100 arba 300 mg/kg kūno svorio dozę, duomenimis, vaistas gyvūnų vaisingumo, vaikingumo bei žindymo neveikė.
Nėščių moterų klinikinių stebėjimų neatlikta.
Žindymas
Tinidazolas išsiskiria su motinos pienu, todėl medikamento vartojanti moteris žindymą turi nutraukti.
Išgėrus tinidazolo, jo motinos piene gali būti net po 72 val.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Tinidazolas gali ilginti reakcijos laiką žmonėms, kurie vairuoja transportą ar valdo mechanizmus. Pacientą būtina informuoti apie pavojų, kuris gali kilti vairuojant transportą ir valdant mechanizmus.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Nustatytas nepageidaujamas poveikis dažniausiai buvo nedažnas, lengvas ir išnyko savaime.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Trumpalaikė leukopenija, neutropenija.

Širdies sutrikimai
Tachikardija, apalpimas.

Kraujagyslių sutrikimai
Paraudimas.

Ausų ir labirintų sutrikimai
Trumpalaikis prikurtimas, skambėjimas ausyse.

Nervų sistemos sutrikimai
Ataksija, traukuliai (retai), galvos svaigimas, galvos skausmas, hipestezija, parestezija, periferinė neuropatija, jutimų sutrikimai, galvos sukimasis, metalo skonis, nemiga, prakaitavimas, sumišimas, depresija, koordinacijos sutrikimai, dirglumas, nervingumas, koma, aseptinis meningitas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Pilvo skausmas, anoreksija, viduriavimas, liežuvio apnašas, faringitas, glositas, stomatitas, pykinimas, vėmimas, burnos džiūvimas, troškulys, pilvo įtempimas, vidurių užkietėjimas, pseudomembraninis enterokolitas, pankreatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Retais atvejais gali atsirasti tokių odos reakcijų, kurios kartais gali būti sunkios: odos išbėrimas, niežulys, dilgėlinė ir angioneurozinė edema, toksinė epidermio nekrolizė.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Bronchų spazmas, dusulys, sinusitas, rinitas, nosies gleivinės paburkimas.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Artritas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Tamsi šlapimo spalva, dizurija, poliurija, cistitas, šlapimo nelaikymas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Makšties sausumas, lytinio potraukio susilpnėjimas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Karščiavimas, nuovargis, astenija, kandidozė.

4.9 Perdozavimas

Pelėms sugirdyto tinidazolo LD50 yra didesnė negu 3600 mg/kg kūno svorio, suleisto į pilvaplėvės ertmę – didesnė negu 2300 mg/kg kūno svorio.
Žiurkėms sugirdyto arba suleisto į pilvaplėvės ertmę tinidazolo LD50 yra didesnė negu 2000 mg/kg kūno svorio.
Vaisto perdozavimo atvejų žmonėms nepastebėta.
Specifinio tinidazolui priešnuodžio nėra. Apsinuodijus reikia pradėti simptominį ir palaikomąjį gydymą. Gali būti naudingas skrandžio plovimas. Tinidazolą galima lengvai pašalinti dialize.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sistemiškai veikiantys antibakteriniai vaistai, imidazolo dariniai,
ATC kodas – J 01X D02

Veikimo mechanizmas
Tinidazolas yra 5-nitroimidazolo junginys, kuris naikina pirmuonis ir bakterijas. Vaistas, prasiskverbęs į mikroorganizmo ląstelę, pažeidžia DNR struktūrą ar slopina jos sintezę.
Vaistas pasižymi baktericidiniu veikimu prieš anaerobines bakterijas.

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurios rūšies ligos atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

Priešbakterinio veikimo spektras
Jautrūs mikroorganizmai

Anaerobiniai streptokokai ir peptostreptokokai
Clostridium padermė, tarp jų Clostridium perfringens ir Clostridium difficile
Bacteroides padermė, tarp jų Bacteroides fragilis
Fusobacterium padermė

Atsparūs mikroorganizmai

Aerobinės bakterijos
Mikroaerofiliniai streptokokai
Actinomyces padermė
Arachnia padermė
Propionibacterium padermė

Anaerobinių bakterijų atsparumas yra retas (<1%).

Tikėtina, kad atsparumas tinidazolui išsivysto dėl to, kad bakterijos lėčiau absorbuoja antibiotiką. Pasireiškia kryžminis rezistentiškumas metronidazolui.

Antiprotozoinio veikimo spektras
Jautrūs pirmuonys

Trichomonas vaginalis
Giardia lamblia
Entamoeba histolytica

Tinidazolas normalių Dederleino lazdelių neveikia.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Visas išgertas tinidazolas greitai absorbuojamas. Tyrimų duomenimis, sveikų savanorių, išgėrusių 2 g tinidazolo, serume per dvi valandas atsirado didžiausia 40‑51 mikrogramų/ml koncentracija, kuri per 24 valandas sumažėjo iki 11‑19 mikrogramų/ml. Sveikų savanorių, kuriems į veną buvo vartojama 800 mg ir 1,6 g tinidazolo, per 10‑15 minučių serume atsirado didžiausia 14‑21 mikrogramų/ml (pavartojus 800 mg dozę) ir maždaug 32 mikrogramų/ml (pavartojus 1,6 g dozę) koncentracijos. Po 24 valandų po infuzijos, tinidazolo koncentracijos plazmoje sumažėjo atitinkamai iki 4‑5 mikrogramų/ml ir 8,6 mikrogramų/ml, taigi pateisina dozavimą vieną kartą per parą. Koncentracija plazmoje mažėja lėtai, praėjus 72 valandoms po išgėrimo plazmoje gali būti nustatoma iki 1 migrogramo/ml koncentracija. Pusinis tinidazolo eliminacijos iš plazmos periodas yra 12‑14 valandų.
Pasiskirstymas
Tinidazolas plačiai pasiskirsto visuose organizmo audiniuose, prasiskverbia ir pro smegenų barjerą. Visuose audiniuose atsiranda veiksminga gydomoji koncentracija. Menamas pasiskirstymo tūris - maždaug 50 litrų. Maždaug 12 % tinidazolo plazmoje būna prisijungusio prie baltymų.

Metabolizmas
Tinidazolas žmogaus organizme iki eliminacijos reikšmingai metabolizuojamas. Dalinai tinidazolas metabolizuojamas oksidacijos, hidroksilinimo ir konjugacijos būdu. Vaisto skiriant žmogui, didžiausia vaistinio preparato dalis plazmoje yra tinidazolo pavidalu, taip pat yra nedaug 2-hidroksimetil metabolito.
Daugiausia tinidazolo biotransformuoja CYP3A4.

Eliminacija
Tinidazolas šalinamas pro kepenis ir inkstus. Tyrimai, kuriuose dalyvavo sveiki savanoriai, parodė, kad per 5 dienas 60‑65 % pavartotos dozės pasišalina pro inkstus, 20‑25 % pavartotos dozės pasišalina nepakitusio tinidazolo pavidalu. Iki 5 % pavartotos dozės pasišalina su išmatomis.

Tyrimai, kuriuose dalyvavo inkstų funkcijos nepakankamumu sergantys ligoniai (kreatinino klirensas < 22 ml/min.), parodė, kad farmakokinetinkos rodmenys tokių ligonių organizme statistiškai reikšmingai nepakito (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Pelėms ir žiurkėms, kurios ilgą laiką buvo gydomos kitu nitroimidazolų grupės vaistiniu preparatu (metronidazolu), pasireiškė kancerogeninis poveikis. Keli metronidazolo tyrimai parodė tumorogeninį poveikį pelių plaučiuose, kepenyse ir limfinėje sistemoje bei atsirado kepenų auglių žiurkių patelėms.
Kadangi tokių duomenų apie tinidazolo veikimą žmonėms nežinoma, reikėtų vengti šio vaisto vartoti nepagrįstai. Tinidazolo reikėtų skirti tik 4.1 skyriuje nurodytoms būklėms gydyti.

Tinidazolas sukėlė mutageninį poveikį TA 100 S. typhimurium tiriamosioms padermėms tiek taikant metabolinę aktyvaciją tiek be metabolinės aktyvacijos, bet nesukėlė mutageninio poveikio TA 98 padermei. Tinidazolas sukėlė mutageninį poveikį ir Klebsiella pneumoniae tiriamosioms padermėms. Tinidazolas nesukėlė mutageniunio poveikio žinduolių ląstelių kultūroje, kurioje buvo naudojamos kiniško žiurkėno plaučių V79 ląstelės ir nedarė genotoksinio poveikio kiniško žiurkėno kiaušidžių susijusių chromatidžių pokyčių mėginiuose. Tinidazolas darė genotoksinį poveikį pelių mikrobranduolių mėginiuose in vivo.

60 parą po apvaisinimo pavartotas tinidazolas mažino žiurkių patinų, gavusių 600 mg/kg kūno svorio paros dozę, vislumą ir sukėlė histologinių pokyčių sėklidėse (maždaug 3 kartus didesnė už pagal kūno paviršiaus plotą apskaičiuotą gydomąją dozę žmogui). Dozės, kurią vartojant poveikio sėklidėms ir spermatogenezei nebuvo, riba - 100 mg/kg kūno svorio per parą (maždaug 0,5 karto didesnė už pagal kūno paviršiaus plotą apskaičiuotą gydomąją dozę žmogui). Toks poveikis būdingas 5-nitroimidazolo grupės vaistiniams preparatams.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tablečių branduolys:
Mikrokristalinė celiuliozė (Avicel)
Algino rūgštis
Kukurūzų krakmolas
Magnio stearatas
Natrio laurilsulfatas.
Tablečių plėvelė:
Hipromeliozė
Makrogolis 6000
Talkas
Titano dioksidas
Propilenglikolis.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Lizdinę plokštelę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Aliuminio ir PVC folijos lizdinė plokštelė, kurioje yra keturios tabletės.
Kartoninėje dėžutėje yra viena lizdinė plokštelė bei informacinis lapelis.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.