Tubocin

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Tubocin 300 mg kietos kapsulės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje kietoje kapsulėje yra 300 mg rifampicino.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Kietos kapsulės.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Rifampicinas vartojamas:
įvairioms tuberkuliozės formoms, kurias sukėlė jam jautrios tuberkuliozės mikobakterijos, gydyti (kaip vienas preparatų, vartojamas kartu su kitais vaistais nuo tuberkuliozės): plaučių tuberkuliozei, tuberkulioziniam meningitui, šlapimo ir lyties organų, kaulų ir sąnarių, odos tuberkuliozei, tuberkulioziniam serozitui ir kt.;
sunkioms kvėpavimo takų infekcinėms ligoms, kurias sukelia antibiotikui jautrūs mikroorganizmai, paprastai stafilokokas (jei yra duomenų apie polirezistentiškumą), gydyti: otitui, bronchitui, infekuotai bronchektazijai, plaučių abscesui, pneumonijai, osteomielitui;
odos, minkštųjų audinių, kaulų ir sąnarių infekcinėms ligoms gydyti: furunkului, karbunkului, flegmonai, infekuotoms žaizdoms, cholecistitui;
virškinimo trakto ir tulžies takų infekcinėms ligoms gydyti (cholangitui);
gonorėjai, meningokokų nešiotojams, bruceliozei, raupsams gydyti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Kadangi tuberkulioze sergantiems ligoniams, gydomiems vien rifampicinu, mikobakterijos šiam preparatui greitai tampa atsparios, reikia kartu vartoti ir kitų vaistų nuo tuberkuliozės. Vien rifampicino (didelėmis dozėmis) galima gydyti ne ilgiau kaip 4 dienas.
Suaugusiems žmonėms rekomenduojama 10 mg/kg kūno svorio vaisto dozė. Ji išgeriama iš karto arba per 2 kartus, likus 1 valandai iki valgio arba praėjus 2 valandoms po jo. Net jei kreatinino klirensas mažesnis kaip 10 ml/min., dozės arba vartojimo intervalo keisti nebūtina.
Gydytojui rekomendavus, dozę galima padidinti ir gerti po 20 - 30 mg/kg kūno svorio, ją išgeriant per 2 kartus.
Gydant gonorėją, rifampicino rekomenduojama iš karto vieną kartą išgerti 900 mg.
Gydant bruceliozę, kartu su 900 mg rifampicino doze (ji geriama vieną kartą) 200 mg doksiciklino vieną kartą reikia išgerti vakare.
Naujagimiams skiriama ne didesnė kaip 10 mg/kg kūno svorio paros dozė (ji geriama vieną kartą).
1 mėnesio - 7 metų vaikams rifampicino skiriama15 mg/kg kūno svorio per parą vieną kartą, 7 - 12 metų vaikams - 20 mg/kg kūno svorio per parą.

4.3 Kontraindikacijos

Tubocin kietų kapsulių negalima vartoti, jei padidėjęs paciento jautrumas rifampicinui arba kitiems rifamicinams, labai sutrikusi kepenų funkcija, ligonis mažiau kaip prieš metus persirgo infekciniu hepatitu arba serga porfirija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaistą reikia atsargiai skirti ligoniams, sergantiems leukopenija ir tiems žmonėms, kurių kepenų ir inkstų funkcija yra pažeista (ilgai vartojant, antibiotikas slopina imuninę sistemą), todėl būtina stebėti atitinkamus tokių pacientų laboratorinių tyrimų rodmenis. Vartojant preparato, šlapimas, seilės, prakaitas ir dantys nusidažo oranžiniai raudona spalva. Taip gali nusidažyti ir kontaktiniai lęšiai.
Vartojant rifampicino, gali pakisti gebėjimas vairuoti automobilį ir prižiūrėti mašinas, kadangi vaistas gali daryti neurotoksinį poveikį: gali sukelti sumišimą, mieguistumą, regos sutrikimus ir kt. Pacientus būtina įspėti apie galimą vaisto poveikį jų reakcijai.
Vartojant rifampicino, nerekomenduojama gerti alkoholio.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kadangi rifampicinas indukuoja kepenų fermentus, jis gali mažinti netiesioginių antikoaguliantų, hormoninių kontraceptinių vaistų, kortikosteroidų, diazepamo, ketokonazolio, metazono, geriamųjų cukraus kiekį kraujyje mažinančių medžiagų, fenitoino, teofilino, beta blokatorių, digitoksino, dizopiramido, chinidino, verapamilio ir kitų vaistų poveikį.
Rifampicino rezorbciją iš virškinimo trakto mažina aminosalicilatai.
Hepatotoksinio poveikio pavojus didėja, kartu su rifampicinu vartojant vietinio poveikio anestetikų, alkoholio ir kitų kepenims toksinį poveikį darančių vaistų.
Rifampicino vartojant kartu su mielotoksinį poveikį darančiais preparatais, šis poveikis gali sustiprėti.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėščioms moterims ir žindyvėms rifampicino vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vartojant rifampicino, gali būti veikiamas gebėjimas vairuoti automobilį ir valdyti mechanizmus, kadangi vaistas gali sukelti neurotoksinių simptomų: sumišimą, mieguistumą, regos sutrikimą ir kt.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Rifampicinas toleruojamas palyginti gerai. Retai pasireiškia:
virškinimo trakto sutrikimo simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pseudomembraninis kolitas, kepenų pažeidimas;
alerginė reakcija: odos išbėrimas, niežulys ir kt.;
imuninės ir alerginė reakcija: į gripą panašus sindromas, ypač jei vaistas vartojamas nereguliariai. Jis pasireiškia karščiavimu, silpnumu, galvos skausmu, trombocitopenija, hemolize, be to, gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų (į astmą panašių simptomų), hipotonija ir šokas;
inkstų nepakankamumas, hepatorenalinis sindromas;
nefrotoksinis poveikis ir psichikos sutrikimas: galvos skausmas, sumišimas, mieguistumas, regos sutrikimas, menstruacinio ciklo sutrikimas;
praeinantis kraujo gamybos sutrikimas (leukopenija);
trombocitopenija, hemolizė.

4.9 Perdozavimas

Dažniausiai pasitaikantys rifampicino perdozavimo simptomai yra pykinimas, vėmimas ir padidėjęs mieguistumas. Šie simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms valandoms po vaisto vartojimo. Oda, šlapimas, prakaitas, seilės, ašaros ir išmatos gali nusidažyti raudonai ruda spalva. Jos tamsumas tiesiogiai proporcingas išgertam vaisto kiekiui.
Praėjus kelioms valandoms po sunkaus perdozavimo, gali padidėti kepenys arba greitai pasireikšti gelta.
Kepenys dažniau pažeidžiamos pacientams, kuriems jau buvo sutrikusi kepenų funkcija. Jiems greitai gali padidėti bilirubino kiekis kraujyje ir pakisti kepenų fermentų aktyvumas.
Pagalbos priemonės
Reikia plauti skrandį, duoti gerti aktyvuotos anglies, vaistų nuo vėmimo (jei yra sunkus pykinimas arba vėmimas). Paprastai daugumai pacientų perdozavimo simptomai praeina po 3 - 4 dienų nuo gydymo pradžios.
Aktyviai didinant šlapimo išsiskyrimą, gali padidėti rifampicino ekskrecija.
Hemodializė gali būti atliekama tiems pacientams, kuriems nustatytas sunkus perdozavimas ir iš anksto turima duomenų apie kepenų pažeidimą.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė. Vaistai nuo tuberkuliozės ir raupsų. ATC kodas. J04 AB 02
Rifampicinas yra pusiau sintetinis rifamicinų grupės makrociklinės struktūros antibiotikas. Jis daro baktericidinį poveikį tik besidauginantiems mikroorganizmams, slopindamas bakterijų dezoksinukleorūgščiai poveikį darančiai ribonukleorūgšties polimerazei. Mikobakterijų ląstelėje vaistas slopina fosfato įsijungimą į lipidų sudėtį bei sieros įsijungimą į baltymus.
Rifampicinas daro baktericidinį poveikį ir besidalijančioms, ir lėtai besidauginančioms bakterijų formoms mikobakterijų ląstelių išorėje bei viduje. Kryžminis atsparumas su kitais antibiotikais nenustatytas (išskyrus kitus rifamicinus).
Rifampicinas daro antibakterinį poveikį toliau išvardytiems mikroorganizmams.
Gramteigiami mikroorganizmai
Mycobacterium tuberculosis, Mycobacterium kansasi, Mycobacterium marium, Mycobacterium leprae, Mycobacterium bovis. Reikia nepamiršti, kad yra padidėjęs atsparių Mycobacterium intracelulare, Mycobacterium fortuitum ir Mycobacterium chelonei kiekis.
Rifampicinas labai aktyviai veikia Staphylococcus aureus (penicilinazę gaminančius ir jos negaminančius), Staphylococcus epidermidis. Labai svarbu, kad preparatas veikia meticilinui atsparius stafilokokus (MRSA), kurių neveikia dauguma beta laktaminių antibiotikų, Streptococcus beta hemolyticus, Streptococcus mitis, Streptococcus sanguis, Streptococcus pneumoniae, Corynebacterium diphtheriae, Listeria monocytogenes, Clostridium, Peptococcus, Peptostreptococcus.
Gramneigiami mikroorganizmmai
Neisseria meningitidis, Neisseria gonorrhoeae, Neisseria catarrhalis, Brucella, Legionella pneumophila, Bacteroides fragilis, Chlamidia trachomatis, Haemophilus influenzae, Escherichia coli, Proteus mirabilis, Mycoplasma.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Rifampicinas gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Maistas gali daryti didelę įtaką jo absorbcijai. Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje būna po 2 - 5 valandų, pusinės eliminacijos periodas - 3 - 5 valandos. Rifampicino vartojant daug kartų, aktyvinamos vaistus skaldančios fermentinės kepenų sistemos (citochromas P 450), todėl pusinės eliminacijos periodas sutrumpėja ir būna 2 - 3 valandos. Ne daugiau kaip 89 % preparato jungiasi su plazmos baltymais. Vaistas gerai patenka į ląstelių vidų, organizmo audinius bei skysčius. Terapinė rifampicino koncentracija būna likvore (sergant meningitu), plaučiuose, kepenyse, inkstuose, tulžyje ir šlapime.
Rifampicinas prasiskverbia per placentą, vaisiaus organizme jo koncentracija atitinka 23 % motinos kraujo plazmoje esančios koncentracijos. Vaistas išsiskiria į motinos pieną, kepenyse acetilinimo būdu metabolizuojamas tol, kol atsiranda aktyvus metabolitas. Rifampicinas yra kepenų fermentų induktorius ir tai turi klinikinės reikšmės vaisto vartojant kartu su daugeliu kitų preparatų. Maždaug 60 - 65 % pavartotos dozės išsiskiria su tulžimi, likusi dalis nepakitusio preparato ar aktyvaus metabolito forma išsiskiria su šlapimu, todėl rifampicino gali vartoti ligoniai, kurių inkstų funkcija yra pažeista.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis (vaisto pavartojus vieną kartą)
Rifampicinas buvo sugirdomas, leidžiamas į pilvaplėvės ertmę bei į raumenis "H" linijos pelėms ir "Wistar" veislės žiurkėms (1 lentelė).
1 lentelė. Tubocin rifampicino (Lepetit - Milano) LD50 vidurkiai ir patikimumo ribos.

Tubocin Lepetit - Milano
rifampicinas
Gyvūnų rūšis Vartojimo
būdas LD100
(mg/kg) LD50
(mg/kg) LD50
(mg/kg)
Pelės

Žiurkės Į pilvaplėvės ertmę
Sugirdžius
Į raumenis
Į pilvaplėvės ertmę
Sugirdžius 1400
1600

1600
4000 760 (650 - 936)
990 (900 - 1085)
850 (726 - 995)
1000 (725 - 1380)
2300 (1870 - 2850) 640 (613 - 667)
885 (855 - 916)

550 (531 - 570)
1720 (1343 - 2200)
Tyrimų rezultatai rodo, kad rifampicinas yra palyginti mažai toksiškas: žiurkėms LD50, leidžiant į pilvaplėvės ertmę, yra 1000 mg/kg, sugirdant - 2300 mg/kg, pelėms LD50, leidžiant į pilvaplėvės ertmę, yra 760 mg/kg, sugirdant - 990 mg/kg, be to, yra labai geras rezorbcijos rodiklis (2,3 žiurkėms ir 1,2 - pelėms). Didesnio toksinio poveikio, padaryto patelėms ir patinams, skirtumo nebuvo. Žiurkės buvo truputį atsparesnės už peles.
Poūmis toksinis poveikis (vaisto pavartojus daug kartų)
Poūmis toksinis rifampicino poveikis ištirtas su "Wistar" veislės baltosiomis žiurkėmis 1 mėnesį kasdien vaisto sugirdant 400mg/kg kūno svorio, t.y. 1/6 LD50. Remiantis klinikinių laboratorinių tyrimų rodmenimis nustatyti tik serumo aminotransferazių (aspartataminotransferazės ir alaninaminotransferazės) aktyvumo rodmenų pokyčiai. Histologiškai nustatyta riebalinė kepenų degeneracija tiems gyvūnams, kuriems pasunkėjo patologinis procesas (pasireiškė toksinis hepatitas), kituose organuose pakitimų nerasta.
Lėtinis toksinis poveikis
Tyrimai atlikti su žiurkėmis, kurioms 6 mėnesius kasdien buvo sugirdomos 40, 120 ir 240 mg/kg kūno svorio dozės, ir su šunimis (dozės - 10 ir 30 mg/kg kūno svorio). Po 6 mėnesių žiurkėms nustatyti vidutiniai laikini toksiniai kepenų pažeidimai, bet tik nuo didžiausios (240 mg/kg kūno svorio) vartotos dozės.
Šunims nustatyta panaši toksinio proceso eigos dinamika, tačiau jiems vartojant 30 mg/kg kūno svorio dozę atsiranda sunkių struktūrinių kepenų bei inkstų pažeidimų.
Pateikti duomenys rodo, kad jautrumas rifampicinui labai priklauso nuo gyvūno rūšies.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kroskarmeliozės natrio druska, magnio stearatas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 oC temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Vidinė pakuotė
10 kapsulių pakuojama į 0, 30 mm storio polivinilchlorido ir aliuminio folijos 60 x 75 mm dydžio lizdinį lakštą. Ant kiekvieno lizdinio lakšto giliaspaude išspausdintas serijos numeris ir užrašas "Tinka iki …..".
100 kapsulių pakuojama į plastmasinę talpyklę. Užkemšama kaiščiu ir dangteliu, turinčiu užsukimo sriegį. Talpyklė parafinuojama išlydytu kietuoju parafinu. Ant kiekvienos talpyklės dedama 40 x 90 mm dydžio etiketė, kurios tekstas atitinka gamintojo parengtą "Korporacinio pakuočių dizaino koncepciją".
1000 kapsulių pakuojama į plastmasinę talpyklę. Užkemšama kaiščiu ir dangteliu, turinčiu užsukimo sriegį. Dėžutė parafinuojama išlydytu kietu parafinu. Ant kiekvienos talpyklės dedama 75 x 95 mm dydžio etiketė, kurios tekstas atitinka gamintojo parengtą "Korporacinio pakuočių dizaino koncepciją".
Išorinė pakuotė
10 lizdinių lakštų ir informacinis lapelis pakuojama į sulankstomąją kartoninę 85 x 65 x 80 mm dėžutę, kurios išklotinės dydis yra 307 x 180 mm ir kuri pagaminta iš vienpusio kartono, padengto pigmentu ir sveriančio 350 g/m2.
Talpyklė, kurioje yra 100 kapsulių, ir informacinis lapelis pakuojama į sulankstomąją kartoninę 50 x 50 x 85 mm dėžutę, kurios išklotinės dydis yra 145 x 210 mm ir kuri pagaminta iš vienpusio kartono, padengto pigmentu ir sveriančio 350 g/m2.
Talpyklė, kurioje yra 1000 kapsulių, ir informacinis lapelis pakuojama į sulankstomąją kartoninę 105 x 105 x 170 mm dėžutę, kurios išklotinės dydis yra 287 x 425 mm ir kuri pagaminta iš vienpusio kartono, padengto pigmentu ir sveriančio 350 g/m2.
Ant kiekvienos dėžutės lipinama 70 x 95 mm dydžio etikete, kurios tekstas atitinka gamintojo parengtą "Korporacinio pakuočių dizaino koncepciją".

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.