LINCOCIN

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

LINCOCIN 500 mg kietos kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje kapsulėje yra 500 mg linkomicino (linkomicino hidrochlorido pavidalu).

Pagalbinė medžiaga: laktozės monohidratas.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Kieta kapsulė

Neskaidrios kapsulės, mėlynos spalvos dangteliu ir melsvos spalvos korpusu, pripildytos baltų miltelių.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Linkomicinui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:
- ausų, nosies gerklės: tonzilito, laringito, sinusito, skarlatinos, difterijos, vidurinės ausies uždegimo, mastoidito;
- apatinių kvėpavimo takų: ūminio bronchito, lėtinio bronchito paūmėjimo, pneumonijos;
- odos ir poodinio audinio: celiulito, šunvočių, abscesų, impetigos, spuogų ir žaizdų infekcijų, taip pat rožės, limfadenito, paronichijos, landuonio, mastito ir odos gangrenos;
- kaulų ir sąnarių: osteomielito ir sepsinio artrito.

Reikia laikytis oficialių nuorodų dėl tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozę ir gydymo trukmę nustato gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir užkrečiamos ligos sunkumą.
Dozė ir vartojimo būdas priklauso nuo infekcinės ligos sunkumo, paciento būklės ir ligą sukėlusių mikroorganizmų jautrumo šiam vaistiniam preparatui. Jeigu reikia, šis vaistinis preparatas gali būti vartojamas kartu su kitais antibiotikais.

Dozavimas suaugusiesiems
1.500 mg tris kartus per parą (kas 8 val.).
2.Sunki infekcinė liga – 500 mg keturis kartus per parą (kas 6 val.).

Norint užtikrinti optimalią linkomicino absorbciją, 1‑2 val. prieš jo vartojimą ir 1‑2 val. po to geriausia nieko nevalgyti ir negerti.

Dozavimas vyresniems nei vieno mėnesio kūdikiams ir vaikams
1.Paros dozė – 30 mg/kg kūno svorio (padalyti į 3 ar 4 lygias dalis ir suvartoti per 3 ar 4 kartus).
2.Sunki infekcinė liga – paros dozė 60 mg/kg kūno svorio (padalyti į 3 ar 4 lygias dalis ir suvartoti per 3 ar 4 kartus).

Norint užtikrinti optimalią linkomicino absorbciją, 1‑2 valandas prieš jo vartojimą ir 1‑2 valandas po to geriausia nieko nevalgyti ir negerti.

Dozavimas sergantiems kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumu
Jei sutrikusi kepenų ir (ar) inkstų funkcija, linkomicino pusinis periodas serume būna ilgesnis. Sunkiu inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimu sergančiųjų organizme linkomicino pusinis periodas serume gali būti 2‑3 kartus ilgesnis. Atsižvelgiant į tai, ligoniams, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia atitinkamai ilginti intervalą tarp dozių, o linkomicino dozę nustatyti, atsižvelgiant į vaistinio preparato koncentraciją serume, kurią reikia reguliariai tirti. Paprastai dozė ligoniams, kurie serga sunkiu inkstų ir (arba) kepenų funkcijos nepakankamumu būna 25‑30  mažesnė, nei pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija normali.

Beta hemolizinių streptokokų sukeltos infekcinės ligos
Jei infekcinę ligą sukėlė beta hemoliziniai streptokokai, gydoma ne trumpiau kaip 10 dienų.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas linkomicinui, klindamicinui arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

Žindymo laikotarpis (žr. 4.4 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Linkomiciną kaip rezervinį antibiotiką rekomenduotina skirti tiems pacientams, kurie yra alergiški penicilinui.

Vartojant vaistinius preparatus nuo bakterijų, tame tarpe ir linkomiciną, buvo pseudomembraninio kolito atvejų. Pastarasis gali būti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Dėl to, jei vaistinių preparatų nuo bakterijų vartojantis pacientas pradeda viduriuoti, būtina atsižvelgti į šios diagnozės galimybę.

Vartojant vaistinių preparatų nuo bakterijų, pakinta normali gaubtinės žarnos mikroflora, todėl gali įsivyrauti klostridijos. Tyrimai rodo, kad pagrindinė su antibiotikų vartojimu susijusio kolito priežastis yra Clostridium difficile gaminamas toksinas. Nustačius preliminarinę pseudomembraninio kolito diagnozę, reikia pradėti gydyti. Kai kolitas lengvas, dažniausiai pakanka nutraukti šio vaistinio preparato vartojimą. Jei kolitas vidutinio sunkumo ar sunkus, gali būti tikslinga papildomai skirti skysčių, elektrolitų ir baltymų bei gydyti vaistiniais preparatais nuo bakterijų, kurie kliniškai veiksmingi Clostridium difficile sukeltam kolitui gydyti.

Nors linkomicino difunduoja į smegenų skystį, tačiau šio vaisto koncentracija jame meningitui gydyti gali būti nepakankama. Atsižvelgiant į tai, meningitui gydyti linkomicino vartoti negalima.

Jei linkomicinas vartojamas ilgą laiką, reikia tikrinti kepenų ir inkstų funkciją.

Vartojant antibiotikų, gali įsivyrauti jiems nejautrūs mikroorganizmai, ypač mieliniai grybeliai.

Su Clostridium difficile infekcija susijęs viduriavimas buvo nustatytas vartojant beveik visus antibakterinius vaistinius preparatus, įskaitant linkomiciną. Pagal sunkumą, gali pasireikšti nuo lengvo viduriavimo iki mirtino kolito. Gydymas antibakteriniais vaistiniais preparatais pakeičia normalią gaubtinės žarnos mikroflorą, o tai lemia pernelyg spartų Clostridium difficile daugėjimą. Clostridium difficile gamina A ir B toksinus, kurie skatina su Clostridium difficile infekcija susijusį viduriavimą. Daug toksinų gaminančios Clostridium difficile padermės lemia padidėjusį sergamumą ir mirtingumą, nes jos gali būti atsparios antibakteriniam gydymui, taigi, gali prireikti gaubtinės žarnos pašalinimo. Jeigu gydantis antibiotikais prasideda viduriavimas, visiems ligoniams reikia įtarti, kad jis susijęs su Clostridium difficile infekcija. Būtina atidžiai išsiaiškinti ligos istoriją, nes būta atvejų, kai su Clostridium difficile infekcija susijęs viduriavimas prasidėjo praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po gydymo antibakteriniais preparatais.

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nustatytas linkomicino ir eritromicino antagonizmas in vitro, kuris gali būti kliniškai reikšmingas, todėl šių vaistinių preparatų vartoti kartu negalima.

Nustatyta, kad linkomicinas blokuoja nervinio impulso perdavimą raumenims, todėl gali sustiprinti kitų nervo raumens jungties blokatorių poveikį. Atsižvelgiant į tai, kartu su tokias vaistiniais preparatais linkomiciną reikia vartoti atsargiai.

Kaolinas slopina linkomicino absorbciją virškinimo trakte, taigi, jeigu šiuos vaistinius preparatus reikia vartoti kartu, rekomenduojama kaoliną išgerti bent 2 valandas prieš linkomiciną.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tyrimų metu žiurkėms buvo girdoma 1000 mg/kg kūno svorio (7,5 karto didesnė už didžiausią 8 g paros dozę žmogui) linkomicino dozė. Nepalankaus poveikio palikuonių išgyvenimui laikotarpyje iki žindymo nutraukimo nebuvo. Taip pat nebuvo teratogeninio poveikio žiurkėms, kurios gavo daugiau kaip 55 kartus didesnę dozę, palyginti su rekomenduojama didžiausia 8 g paros doze suaugusiesiems.

Linkomicinas prasiskverbia pro placentą ir jo koncentracija bambagyslės serume yra apytikriai lygi 25  motinos serume esančios koncentracijos. Žymesnio vaistinio preparato kaupimosi vaisiaus vandenyse nepastebėta. Reikiamų duomenų apie linkomicino vartojimą moterims nėštumo metu nėra. Duomenys apie 302 nėščias moteris, gydytas linkomicinu įvairių nėštumo etapų metu, parodė, kad apsigimimų ar tolesnio vaiko vystymosi sutrikimų nepadaugėjo, palyginti su kontroline jaunesnių nei 7 metų vaikų grupe. Visgi LINCOCIN nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus, kai gydymo nauda motinai perveria galimą riziką vaisiui.

Buvo nustatyta, kad linkomicino prasiskverbia į motinos pieną ir jame atsiranda 0,5‑2,4 mikrogramų/ml koncentracija. LINCOCIN žindymo laikotarpiu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Virškinimo trakto sutrikimai. Pykinimas, vėmimas, pilvo distresas, nepaliaujamas viduriavimas, ezofagitas, pseudomembraninis kolitas, glositas, stomatitas, išangės niežulys.

Nervų sistemos sutrikimai. Retais atvejais galvos skausmas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai. Eozinofilija, trombocitopenija, neutropenija, leukopenija, agranulocitozė ir trombocitopeninė purpura. Be to, aprašyta retų aplazinės anemijos ir pancitopenijos atvejų.

Imuninės sistemos sutrikimai. Angioneurozinė edema, seruminė liga ir anafilaksija. Retais atvejais pasireiškė daugiaformė eritema ir panašių sutrikimų, kaip sergant Stiveno ir Džonsono sindromu.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai. Niežėjimas, odos išbėrimas, dilgėlinė, vaginitas bei reti eksfoliacinio dermatito bei dermatito su pūslelėmis ir pūslėmis atvejai.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai.Gelta ir kepenų funkcijos tyrimų rodmenų sutrikimai.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai. Vaginitas.

Tyrimai. Šarminės fosfatazės ir AST suaktyvėjimas, bilirubino koncentracijos serume padidėjimas.

4.9 Perdozavimas

Hemodializė ir peritoninė dializė yra neefektyvios, norint greitai pašalinti linkomiciną iš kraujo.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – linkozamidų grupės antibiotikas, ATC kodas – J01FF02.

Veikimo mechanizmas
Linkomicinas, kaip ir kiti linkozamidai, yra riboto veikimo spektro antibiotikas, pasirinktinai veikiantis daugelį gramteigiamų mikroorganizmų. Linkomicinas, kaip ir kiti linkozamidai, prisijungia prie bakterijų ribosomų 50 S subvieneto ir slopina šių mikroorganizmų citoplazmos baltymų sintezę. Linkomicinas gali veikti baktericidiškai arba bakteriostatiškai, priklausomai nuo jo koncentracijos ir mikroorganizmo jautrumo.

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias infekcines ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurios rūšies ligos atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

Mikroorganizmų jautrumas šiam vaistiniam preparatui in vitro apibendrintas toliau.
1.Jautrūs mikroorganizmai (minimali slopinamoji koncentracija [MSK]  2 mikrogramų/ml):
aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai: pneumokokai, stafilokokai, streptokokai (išskyrus S. faecalis).
anaerobinės sporų nesudarančios gramteigiamos bakterijos: Actinomyces, Eubacterium ir Propionibacterium rūšių;
anaerobiniai ir mikroaerofiliniai gramteigiami kokai: Peptococcus ir Peptostreptococcus rūšių bei mikroaerofiliniai streptokokai;
2.Vidutiniškai jautrūs mikroorganizmai (MSK 2‑4 mikrogramai/ml), kuriuos turėtų veikti didesnės šio vaistinio preparato dozės:
anaerobinės sporų nesudarančios gramneigiamos bakterijos: Bacteroides ir Fusobacterium rūšių;
anaerobinės sporas sudarančios gramteigiamos bakterijos: Clostridium rūšių (Clostridium difficile atspari linkomicinui).
3.Mikroorganizmai, kurie yra atsparūs arba mažai jautrūs (MSK  8 mikrogramų/ml): dauguma Haemophilus influenzae padermių, Neisseria, Pseudomonas, Streptococcus faecalis, ir kiti gramneigiami mikroorganizmai.

Linkomicino atsparumas atsiranda dėl metilo grupės prisijungimo prie mikroorganizmų ribosomos 50 S subvieneto prisijungimo vietos ir fermentų suaktyvėjimo. Dažnai būn kryžminis atsparumas linkozamidams ir makrolidams. Tarp linkomicino ir klindamicino iš vienos pusės bei makrolidų (eritromicino, oleandomicino ir spiramicino) iš kitos pastebėtas disocijuoto tipo kryžminis atsparumas in vitro. Yra absoliutus kryžminis atsparumas linkomicinui ir klindamicinui. Tiriant in vitro ir in vivo, nepastebėta, kad greitai atsirastų mikroorganizmų atsparumas LINCOCIN. Stafilokokų atsparumas linkomicinui ar klindamicinui in vitro atsiranda lėtai ir palaipsniui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Absorbuojasi 20‑35 % nevalgius išgerto linkomicino. Išgėrus 500 mg, didžiausia koncentracija (maždaug 3 mikrogramų/ml) atsiranda po 2‑4 val. Jei šis vaistinis preparatas vartojamas valgant, didžiausia koncentracija sumažėja maždaug 50 . Vaistinio preparato koncentracija serume 6‑8 val. būna didesnė nei MSK daugumai gramteigiamų mikroorganizmų (1‑2 mikrogramų/ml).

Pasiskirstymas
Yra tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kad, didėjant vaistinio preparato koncentracijai serume, prie baltymų prisijungusi jo dalis mažėja (įsotinamasis prisijungimas prie plazmos baltymų). Vaistinio preparato koncentracija vaisiaus kraujyje bei pilvaplėvės ir pleuros skysčiuose gali sudaryti 25‑50 , motinos piene – 50‑100 , kaulo audiniuose – maždaug 40 , kaulą supančiuose minkštuosiuose audiniuose – 75 , esančios kraujyje. Į smegenų skystį patenka mažai linkomicino (koncentracija jame sudaro 1‑18  esančios kraujyje), tačiau, sergant meningitu, – iki 40 .

Metabolizmas
Palyginti intensyvus metabolizmas daugiausia vyksta kepenyse.

Eliminacija
Normalus pusinis periodas serume – 5,4  1 val., jei sutrikusi kepenų ir (ar) inkstų funkcija, jis gali būti ilgesnis. Atsižvelgiant į tai, pacientams, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, šį vaistinį preparatą reikia dozuoti rečiau.

Išgėrus vienkartinę 500 mg dozę, 1‑31  (vidutiniškai 4 ) vaistinio preparato šalinama su šlapimu ir maždaug 33  mikrobiologiškai aktyvaus patenka į išmatas. Šalinimas su tulžimi laikomas svarbiu išgerto vaistinio preparato eliminacijos būdu (jo koncentracija tulžyje būna maždaug 10 kartų didesnė nei kraujyje). Hemodializė ir peritoninė dializė įtakos linkomicino eliminacijai iš kraujo neturi.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Sisteminio ir lokalaus toleravimo tyrimai, atlikti su žiurkėmis, kurioms buvo 28 dienas girdomos iki 900 mg/kg kūno svorio paros dozės arba 90 dienų po oda švirkščiamos iki 330 mg/kūno svorio paros dozės, parodė, kad didesnės nei dažniausiai rekomenduojamos gydomosios linkomicino dozės yra gerai toleruojamos.

Žiurkėms, 10 dienų vaikinimosi laikotarpiu girdant iki 330 mg/kg kūno svorio paros dozes ir po oda švirkščiant iki 90 mg/kūno svorio paros dozes, nepalankaus poveikio nei vaikinimosi eigai, nei embriono ar vaisiaus raidai nebuvo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Talkas
Laktozės monohidratas
Magnio stearatas
Natrio indigotino disulfonatas
Titano dioksidas
Želatina

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/aliuminio lizdinės plokštelė. Kartono dėžutėje yra 20 kapsulių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.