Stimuloton

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Stimuloton 50 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg veikliosios medžiagos sertralino, atitinkančios sertralino hidrochloridą.

Pagalbinės medžiagos nurodytos 6.1 dalyje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė.
Balta arba apybaltė, bekvapė, ovali, iš abiejų pusių gaubta tabletė su apvalkalu. Vienoje tabletės pusėje yra įspaudas “E” ir “271”, kitoje – linija per vidurį.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Stimuloton 50 mg plėvele dengtos tabletės skirtos:
depresijai gydyti (vienpolei, dvipolei ir nerimo sutrikimui);
ūminei depresijai gydyti;
lėtinės depresijos profilaktikai;
vienpolės depresijos profilaktikai;
ūminiam ir lėtiniam obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui gydyti;
panikos sutrikimui (su agrofobija ar be jos) gydyti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiems žmonėms
Ligoniams, sergantiems depresija ir obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, paprastai skiriama 50 mg vaisto vieną kartą per dieną. Preparatą galima gerti bet kuriuo dienos metu, valgant arba nevalgius.

Ligoniams, sergantiems panikos sutrikimu, patartina iš pradžių gerti 25 mg vaisto per dieną (šie ligoniai jautresni gydymui, jiems nepageidaujamų reiškinių vaistas sukelia dažniau). Po savaitės dozę galima padidinti iki 50 mg per dieną.

Gerai vaistą toleruojantiems ligoniams, jei jo poveikis per silpnas, dozę galima didinti po 50 mg kas savaitę tol, kol bus pasiekta didžiausia leistina dozė – 200 mg per parą.

Gydomasis vaisto poveikis pradeda ryškėti per 7 dienas, o maksimalus pasiekiamas tik geriant vaistą 2-4 savaites. Sergant obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, kad pasireikštų vaisto gydomasis poveikis kartais prireikia 8-12 savaičių. Palaikomoji preparato dozė yra mažiausia gydomoji dozė.

Vaikams
Ar galima vaistu gydyti vaikus, nenustatyta.

Pagyvenę ligoniai vaistą gali vartoti taip pat kaip ir kiti.

Ligoniai, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, Stimuloton turi vartoti atsargiai. Sergantiesiems sunkia kepenų liga, turintiesiems kepenų funkcijos sutrikimų, vaisto dozes reikia arba sumažinti, arba praretinti (žr. 4.4 skyrių).

Jei sutrikusi inkstų veikla, dozės mažinti nereikia (žr.4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Stimuloton vartoti negalima:
jei organizmo jautrumas vaisto veikliajai ar pagalbinėms medžiagoms yra padidėjęs;
jei ligonis vartoja monoaminooksidazės inhibitorius (MAOI). Vartoti MAOI kartu su Stimuloton negalima. Pertrauka tarp šių preparatų vartojimo turi būti ne trumpesnė kaip 14 dienų;
jei ligonis vartoja triptofaną arba fenfluraminą. Vartoti šių medikamentų kartu su Stimuloton negalima;
jei ligonis serga nestabiliąja epilepsija;
vaikams iki 6 metų (nenustatyta, kaip vaistas veikia šio amžiaus vaikų organizmą, ar saugu jį vartoti);
nėščioms ir žindančioms moterims (joms Stimuloton galima skirti tik gerai įvertinus galima žalą ir naudą).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų
Stimuloton draudžiama skirti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams, išskyrus pacientus, sergančius obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu. Klinikinių tyrimų metu elgesio siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Kol kas nevisiškai aišku, ar gali Stimuloton vartoti ligoniai, gydomi elektrošoku. Šių gydymo būdų derinio žalos ir naudos santykis nenustatytas.

Tiek vartojant sertraliną, tiek ir kitus antidepresantus retai gali prasidėti manija arba hipomanija.

Depresija sergantys ligoniai labiau linkę į savižudybę. Savižudybės pavojus išnyksta tik tada, kai prasideda ligos remisija. Todėl ligonius, pradėjusius vartoti Stimuloton, reikia atidžiai prižiūrėti tol, kol pasireiškia gydomasis vaisto poveikis.

Kai kuriems depresija (0,08 %) ir obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (0,2 %) sergantiems ligoniams po gydymo sertralinu prasidėjo epilepsijos priepuolis. Tačiau priežastinio ryšio nenustatyta. Ar galima epilepsija sergantiems pacientams vartoti sertraliną, neaišku. Vaisto vartoti negalima ligoniams, sergantiems nestabiliąja epilepsija. Pacientus, vartojančius sertraliną, reikia nuolat stebėti ir prasidėjus epilepsijos priepuoliui, vaisto vartojimą nutraukti.

Didžioji dalis sertralino skyla kepenyse. Ištyrus vienos vaisto dozės farmakokinetiką vidutinio sunkumo kepenų ciroze sergančių ligonių organizme nustatyta, kad pailgėja sertralino pusinės eliminacijos laikas ir padidėja plotas po kreive (AUC). Šie ligoniai sertraliną turi vartoti atsargiai, jiems rekomenduojama sumažinti arba praretinti dozes. Ar galima sertraliną vartoti sergantiesiems sunkiu kepenų nepakankamumu, nenustatyta, todėl geriau jų šiuo vaistu negydyti.

Lengvu bei vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas - 20-50 ml/min.) ir sunkiu (kreatinino klirensas mažesnis nei 20 ml/min.) inkstų nepakankamumu sergančių ligonių organizme sertralino farmakokinetika pakinta mažai (vienos ir kartotinų dozių tyrimų duomenimis), todėl dozės mažinti nebūtina.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI)
Vartojusiems kartu sertraliną ir MAOI, tarp jų selektyviuosius (selegiliną, moklobemidą) ir grįžtamojo poveikio (RIMA), kilo sunkių komplikacijų. Kai kuriems prasidėjo į serotonerginį panašus sindromas. Keletas ligonių, kurie kartu su MAOI vartojo antidepresantų (ne sertraliną) arba pradėjo vartoti MAOI iškart po antidepresanto nutraukimo, mirė. Vartojant kartu selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir MAOI gali padidėti kūno temperatūra (hipertermija), rigidiškumas, raumenų klonusas, autonominės nervų sistemos jautrumas (pvz., greitai kinta kvėpavimo ir kraujagyslių tyrimų rodmenys); sutrikti psichinė būklė (pvz., suglumimas, irzlumas, sunki ažitacija, kai kada pereinanti į kliedesius arba komą. Todėl sertralino negalima vartoti kartu su MAOI, be to, tarp abiejų vaistų vartojimo būtina 14 dienų pertrauka.

Medžiagos, slopinančios centrinę nervų sistemą (CNS), ir alkoholis
Savanoriams, kurie gėrė po 200 mg sertralino per dieną, nei alkoholis, nei karbamazepinas, nei haloperidolis nesutrikdė pažintinių bei psichomotrinių funkcijų. Nepaisant to, ligoniams, vartojantiems sertraliną, skirti CNS veikiančius preparatus reikia labai atsargiai. Alkoholis vartojančiuosius sertraliną gali slopinti.

Sertralinas jungiasi prie plazmos baltymų, todėl gali sąveikauti su kitais tokiomis pat ypatybėmis pasižyminčiais preparatais.

Cimetidinas
Kartu su cimetidinu vartojamo sertralino išskyrimas iš organizmo labai sumažėja. Klinikinės šio reiškinio priežastys nenustatytos.

Kumarino junginiai
Sertraliną vartojant kartu su kumarino junginiais labai pailgėja protrombino laikas. Protrombino laiką reikia nustatyti pradėjus ir baigus gerti sertraliną.

Vaistai, kurių apykaitą veikia citochromo izofermentas P450 2D6
Ilgai vartojant po 50 mg sertralino per dieną padidėja despramino (preparato, skirto citochromo izofermento P450 2D6 veiklumui vertinti) pastovi koncentracija plazmoje.

Vaistų sąveikos tyrimų in vitro duomenimis, ilgas gydymas 200 mg sertralino doze nekeičia kartu vartojamų karbamazepino ir terfenadino metabolizmo, kurį veikia kitos citochromo P450 fermentų sistemos – CYP 3A3 ar 3A4 izofermentai, dalyvaujantys beta hidroksilinant endogeninį kortizolą. Tolbutamido, fenitoino ir varfarino koncentracija plazmoje nuolat vartojant po 200 mg sertralino per dieną nekinta. Todėl galima tvirtinti, jog sertralinas neslopina izofermentų CYP 2C9. Vartojant minėtą sertralino dozę, diazepamo koncentracija plazmoje nepakito. Tai rodo, kad sertralinas neslopina izofermentų CYP 2C19. Tyrimo in vitro duomenimis, sertralinas visai neslopina CYP 1A2 izofermentų arba slopina labai silpnai.

Litis
Placebu kontroliuojamojo tyrimo metu sveiki savanoriai kartu gėrė sertraliną ir ličio preparatus. Ryškių ličio farmakokinetikos pokyčių nenustatyta, tik sertraliną gėrusiems tiriamiesiems dažniau nei tiems, kurie vartojo placebą, pasireiškė drebulys, tikriausiai dėl farmakodinaminės vaistų sąveikos. Serotoninerginius vaistus (pvz., litį), kaip ir SSRI, vartoti kartu su sertralinu reikia labai atsargiai.

Serotoninerginiai preparatai
Nėra nustatyta, kad keičiant vieną serotonino reabsorbcijos inhibitorių kitu būtina daryti pertrauką tarp vaistų vartojimo. Tačiau šiuo laikotarpiu pacientą reikia atidžiai stebėti. Vartoti triptofano arba fenfluramino kartu su sertralinu negalima.

Mikrosominių fermentų sužadinimas
Klinikinių tyrimų duomenimis, sertralinas šiek tiek suaktyvina kepenų fermentus. Kartu su sertralinu vartojamo antipirino (dozė – 200 mg) pusinės eliminacijos laikas smarkiai sumažėjo, bet tik 5 proc. tiriamųjų.

Atenololis
Sertralinas su beta blokatoriumi atenololiu nesąveikauja.

Glibenklamidas ir digoksinas
Tarp sertralino, vartojamo po 200 mg per dieną, ir glibenklamibo bei digoksino sąveikos nenustatyta.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Kadangi klinikinių tyrimų duomenų yra per maža, nėščioms moterims skirti sertralino galima tik įvertinus galimą žalą ir naudą. Vaisingo amžiaus moterims, gydomoms sertralinu, būtina naudotis veiksmingomis kontraceptinėmis priemonėmis.

Sertralino patenka į motinos pieną, jo vartoti žindymo laikotarpiu nepatartina.

Jei sertraliną vartoti būtina, kūdikio žindymą reikia nutraukti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Jei vartojamas tik sertralinas, psichomotorinė veikla nesutrinka. Psichomotorinės funkcijos gali sutrikti tada, kai kartu su Stimuloton tabletėmis ligonis vartoja kitus preparatus. Todėl prieš skiriant Stimuloton reikia patikrinti kiekvieno paciento būklę ir nuspręsti, ar jis galės vairuoti, valdyti mechanizmus ir dirbti darbą, susijusį su didesne nelaimingų atsitikimų grėsme.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Autonominė nervų sistema
Ejakuliacijos sutrikimas (14 %), burnos džiūvimas (15 %), gausesnis prakaitavimas (7 %).

Centrinė ir periferinė nervų sistema
Somnolencija (14 %), svaigulys (13 %), drebulys (9 %), nemiga (22 %), lytinio potraukio susilpnėjimas (5 %), nervingumas (6 %).

Virškinimo traktas
Apetito stoka (6 %), viduriavimas (20 %), dispepsija (8 %), vidurių pūtimas (3 %), vėmimas (4 %).
Taip pat gali pasireikšti silpnumas (12 %), odos paraudimas (2 %), regos sutrikimas (4 %).

Priežastinio ryšio tarp sertralino poveikio ir jį vartojant pasireiškusių ekstrapiramidinių simptomų, diskinezijos, traukulių, menstruacinio ciklo sutrikimų, padidėjusios prolaktino koncentracijos kraujyje, galakturijos, išbėrimo (retai daugiaformės eritemos) nenustatyta. Motorikos sutrikimų dažniausiai kilo ligoniams, kurie prieš pradėdami vartoti sertraliną arba jį vartodami gydėsi ir vaistais nuo epilepsijos.

Nustojus vartoti sertraliną abstinencijos sindromas pasireiškia retai.

Gali būti ir šių nepageidaujamų reiškinių: parestezija, hipostezija, depresijos simptomų, haliucinacijų, agresija, ažitacija, nerimas ar psichozė. Jų pasitaiko vartojant ir kitus antidepresantus.

Laboratoriniai tyrimai
Retai (0,8 %) padaugėja transaminazės fermentų (GOT, GTP), tačiau tai klinikinių simptomų nesukelia. Nustatyta, kad fermentų padaugėja po 9 savaičių nuo gydymo sertralinu pradžios. Gydymą baigus, fermentų kiekis normalizuojasi.

Vartojant sertraliną gali laikinai sumažėti natrio koncentracija kraujyje, dažniau pagyvenusiems žmonėms ir besigydantiems diuretikais arba kitais vaistais. Manoma, kad natrio koncentracija kraujyje sumažėja sergant sutrikusios antidiuretinio hormono sekrecijos sindromu (SIADH).

4.9 Perdozavimas

Perdozavus vien sertralino, ypač tuo atveju, kai vaistas vartojamas didelėmis dozėmis, sunkių simptomų nepasireiškia. Jei jo perdozuojama išgėrus alkoholio arba tada, kai kartu vartojama ir kitų vaistų, gali išryškėti sunkių perdozavimo požymių arba ištikti mirtis.

Būdingi preparato perdozavimo požymiai: mieguistumas, pykinimas, vėmimas, tachikardija, nerimas, išsiplėtę vyzdžiai.

Gydymas
Specifinio priešnuodžio nėra. Sertralino perdozavusį ligonį reikia gydyti intensyvios terapijos skyriuje, taikyti palaikomąjį gydymą. Rekomenduojama sukelti vėmimą. Aktyvuotosios anglies preparatų vartojimas gali būti daug veiksmingesnis nei skrandžio plovimas. Svarbu užtikrinti gerą kvėpavimo takų praeinamumą. Būtina stebėti ligonio gyvybines funkcijas. Sertralinas pasiskirsto visame organizme, todėl diurezė, dializė ar kraujo perpylimas gali kiek pagerinti paciento būklę.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antidepresantas, pasirinktinai slopinantis serotonino reabsorbciją, ATC kodas – N06A B03

Veikimo būdas
Smegenyse sertralinas slopina serotonino atgalinį įsiurbimą į ląsteles. Manoma, kad preparatas šiek tiek slopina noradrenalino ir dopamino atgalinį įsiurbimą. Gydomosiomis dozėmis vartojamas sertralinas slopina serotonino įsiurbimą į trombocitus. Eksperimentuojant su gyvūnais nustatyta, jog preparatas nedaro nei stimuliuojamojo, nei slopinamojo, nei anticholinerginio ar kardiotoksinio poveikio. Sveikiems savanoriams, gėrusiems sertraliną, psichomotorinė veikla nesutriko. Preparatui nebūdingas afinitetas muskarininiams, serotonerginiams, dopaminerginiams, histaminerginiams, GABA ir benzodiazepino receptoriams. Gyvūnams, ilgą laiką gavusiems sertralino, kaip ir nuo kitų antidepresantų, sumažėjo noradrenerginių receptorių. Vartojant sertraliną, skirtingai nei triciklius antidepresantus, nepriaugama svorio. Keleto sertraliną vartojusių pacientų svoris netgi per daug sumažėjo. Sertralinas nesukelia nei fizinės, nei psichinės priklausomybės.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Veikimo pradžia
Jei antidepresantas vartojamas nuolat, poveikis išryškėja po 2 savaičių, tačiau stipriausias jis būna po 6 gydymo savaičių.

Rezorbcija
Sertralinas iš virškinimo trakto rezorbuojamas lėtai. Išgėrus vaisto, didžiausia koncentracija plazmoje susidaro po 4,5 - 8,4 val. Vartojant jį vieną kartą per dieną pastovi sertralino koncentracija plazmoje nusistovi po savaitės.

Pasiskirstymas
Maždaug 98 % sertralino jungiasi su plazmos baltymais. Preparato pasiskirstymo tūris didesnis kaip 20 l/kg.

Metabolizmas ir ekskrecija
Didžioji sertralino dalis skyla pirmo prasiskverbimo per kepenis metu, vykstant N-demetilinimui. Susidaręs pagrindinis metabolitas N desmetilsertralinas veikia silpniau nei sertralinas. Vėliau abu junginiai skyla į du neaktyviuosius metabolitus – alkoholį ir oksimą, kurie iš organizmo lygiomis dalimis išskiriami su šlapimu ir su išmatomis. Su šlapimu išsiskiria tik 0,2 % nepakitusio sertralino. Sertralino pusinės eliminacijos laikas, priklausomai nuo paciento amžiaus ir lyties, yra 22-36 valandos, tuo tarpu N desmetilsertralino – 62-104 valandos.

Esant kepenų nepakankamumui, sertralino pusinės eliminacijos laikas pailgėja, o plotas po kreive padidėja (AUC). Kartotinių dozių tyrimų duomenimis, lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų nepakankamumas didelės įtakos sertralino farmakokinetikai neturi.

Sertralino patenka į motinos pieną. Ar preparato prasiskverbia per placentą, nenustatyta.

Sertralinas dializės metu iš organizmo nepašalinamas.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Vienos dozės toksiškumas
Eksperimentuojant su gyvūnais mėginta nustatyti vienos dozės toksiškumą. Abiejų lyčių pelėms ir žiurkėms duota gerti po 100-1000 mg/kg ir 750-3200 mg/kg preparato atitinkamai, taip pat pelių ir žiurkių patinams į pilvaplėvę leista po 80-170 mg/kg ir 30-150 mg/kg vaisto atitinkamai. Ir vienu, ir kitu būdu preparato gavę gyvūnai tapo per daug aktyvūs (hiperaktyvumas), jiems prasidėjo depresija, silpnumas, mažiau ėdė, lėčiau didėjo jų svoris. Atlikus pataloganatominį tyrimą didelių nukrypimų nuo normos nerasta. Keliems gyvūnams, kuriems vaisto buvo leidžiama į pilvaplėvę, nustatyta vidaus organų sąaugų.

Nustatytos LD50
Preparato duodant gerti
Preparato leidžiant į pilvaplėvę
Pelės patinui – 350 mg/kg
Pelės patinui – 50 mg/kg
Pelės patelei – 300 mg/kg

Žiurkės patinui – 1000 mg/kg
Žiurkės patinui – 50 mg/kg
Žiurkės patelei – 750 mg/kg

Kartotinių dozių toksiškumas
Trumpalaikis kartotinių dozių toksiškumo tyrimas atliktas su žiukėmis – joms 16 dienų duota gerti preparato 40, 80 ir 160 mg/kg dozėmis. Gyvūnams, kurie gavo didžiausią dozę pasireiškė apetito stoka ir kartais agresyvumas. Viena žiurkė 7 tyrimo dieną, t.y. sugirdžius 7-tą dozę, pastipo. Jų organizme padaugėjo alanino ir asparagino aminotransferazių. Visoms žiurkėms, nesvarbu, kokias dozes gavo, nustatytas kepenų padidėjimas ir hepatocitų hipertrofija. Pakitimų laipsnis priklausė nuo preparato dozės.

Sertralino tokiomis pat dozėmis buvo duota ir šunims. Tiems, kurie gavo po 40 mg/kg ir daugiau, pastebėta vyzdžių išsiplėtimas, užpakalinių kojų silpnumas, labai padidėjęs aktyvumas, apetito stoka. Šarminė fosfatazė padidėjo šunims, kurie gavo po 80 mg/kg ir 160 mg/kg, o transaminazių kiekis serume – tiems, kurie gavo po 160 mg/kg preparato per dieną. Nustatyta, kad šunims 7-14 dieną po gydymo, priklausomai nuo dozės, pradėjo nykti limfinis audinys.

Žiurkėms ir šunims 3 mėnesius buvo duodama po 10, 40 ir 80 mg/kg preparato. Pastebėta, kad didžiausią dozę gavusių žiurkių aktyvumas padidėjo, apetitas sumažėjo ir svorio augimas sulėtėjo. Visoms žiurkėms, nesvarbu kokias dozes gavo, nustatytas kepenų padidėjimas ir hepatocitų hipertrofija. Pakitimų laipsnis priklausė nuo preparato dozės. 10 iš 15 patinų, kurie gavo po 80 mg/kg preparato, nustatyta mikroskopinių kepenų riebalinių intarpų. Panašių pakitimų radosi ir šunims. Gyvūnams, kurie gavo dideles preparato dozes, ėmė nykti limfinis audinys.

Lėtinis toksiškumas
Šunims 6 mėnesius buvo duodama po 10, 30 ir 90 mg/kg preparato. Nustatyta tokių pat pakitimų, kaip ir po trumpalaikių tyrimų (pvz., padidėjęs aktyvumas, apetito stoka, sulėtėjęs kūno svorio augimas, pakitęs kepenų fermentų kiekis). Be to, nustatyta, kad gali padaugėti kepenų mikrosominių fermentų.

Toksinis poveikis dauginimosi ir vaisingumo funkcijoms
Eksperimentuojant su CD žiurkių patelėmis ir patinais, prieš ir per apvaisinimą buvo duodama po 10, 40 ir 80 mg/kg sertralino. Sertralino taip pat buvo duodama visoms žiurkėms vaikavimosi laikotarpiu. Grupėje gyvūnų, kurie gavo po 80 mg/kg preparato, palyginti su kontroline grupe, vaikingumas sumažėjo 52 %. 40 mg/kg ir daugiau preparato gavusių gyvūnų jauniklių (žiurkiukų) išgyvenimas priklausė nuo sertralino dozės. Patinų vaisingumas nuo sertralino nepakito, teratogeninio poveikio nenustatyta.

Embriofetalinis ir perinatalinis toksiškumas
Vaikingoms CD žiurkėms ir Naujosios Zelandijos baltųjų triušių patelėms sertralino duota organogenezės laikotarpiu (po 10, 20, 80 mg/kg žiurkėms ir po 5, 20, 40 mg/kg triušių patelėms). Nei teratogeninio, nei embriotoksinio poveikio nenustatyta. Be to, sertralino (po 10, 20 ir 80 mg/kg) buvo duodama vaikingoms žiurkėms nuo 15 dienos po apvaisinimo iki 20 dienos po vaikavimosi. Mažiausiai jauniklių išgyveno grupėje gyvūnų, gavusių didžiausią preparato dozę. Po 20 mg/kg ar po 80 mg/kg sertralino gavusių patelių jauniklių raida buvo sulėtėjusi. Jokių išorinių ar vidinių raidos sutrikimų jaunikliams, kurie pastipo žindymo metu arba neleidus jų žindyti, nerasta.

Kaip vaisto poveikis priklauso nuo dozės, nustatyta kryžminiu žindymo būdu. Nuo motinų atskirti jaunikliai gavo po 80 mg/kg sertralino ir buvo žindomi patelių, negavusių preparato, ir atvirkščiai – negavusių vaisto patelių jaunikliai buvo žindomi patelių, kurioms preparato buvo duota. Perinataliniu laikotarpiu vaisto gavusių jauniklių mirštamumas buvo didesnis, ypač žindomų kryžminiu būdu. Jaunikliai, kurie patyrė vaisto poveikį dar patelės įsčiose, gimė mažesnio svorio ir visai išseko, žindomi kryžminiu būdu. Palaipsniui svorio neteko kontrolinės grupės jaunikliai, kuriuos žindė preparato gavusios patelės. Lėtesnė buvo ir jauniklių raida. Žiurkės po 80 mg/kg sertralino gavo nuo pirmos iki 5, 10 ar 15 dienos po apvaisinimo ir vaikavimosi laikotarpiu. Tai rodo, kad jauniklių išgyvenimą lėmė preparato poveikis ankstyvuoju prenataliniu laikotarpiu.

Mutageniškumas
Amo mikrobų tyrimo, suaktyvinus medžiagų apykaita ir nesuaktyvinus, duomenimis, sertralinas nedaro mutageninio poveikio keliems Salmonella typhimurium padermių genams (preparato dozė – 20 mg lėkštelėje). Pelėms, girdytoms 80 mg/kg preparato doze (in vivo citogeninis aberacijų tyrimas), kaulų čiulpų chromosomų pakitimų nenustatyta, nepakito ir žmogaus limfocitai (in vitro citogeninis tyrimas) skiriant 5,0 mikrogramų/ml dozę. Nuo 20 mikrogramų/ml sertralino dozės nepadaugėjo nei L5I78Y limfomų mutacijų (TK +/-) pelėms, nei kepenų S9 mikrosomų žiurkėms, tiriant suaktyvinus medžiagų apykaitą ir nesuaktyvinus. Nė vienu iš minėtų tyrimų genotoksinio poveikio nenustatyta.

Onkogeninis ar karcinogeninis poveikis
Dvejus metus pelėms ir žiurkėms buvo duodama 10, 20, 40 mg/kg sertralino. 35 % pelių, kurios gavo preparato, padidėjo kepenys. Šios grupės patinams daug dažniau nustatyta kepenų ląstelių adenoma nei kontrolinės. Žiurkių patelėms kepenys padidėjo nuo vidutinių, o patinams nuo didelių preparato dozių. Pavienių ląstelių vakuolizacija nustatyta įvairias preparato dozes gavusiems gyvūnams. Žiurkių patelės dažniau sirgo skydliaukės folikulinių ląstelių adenoma. Manoma, kad minėti pažeidimai gali būti susiję su fermentų sužadinimu, kurį sukelia sertralinas. Nepaisant to, remiantis šiais tyrimų duomenimis negalima įrodyti, kad vaistas daro karcinogeninį poveikį gyvūnams ir žmogui.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Magnio stearatas
Hidroksipropilceliuliozė
Karboksimetilkrakmolo A natrio druska
Kalcio vandenilio dihidrofosfatas,
Mikrokristalinė celiuliozė.

Tabletės apvalkalo sudėtyje yra hipromeliozės 2910, makrogolio 6000, titano dioksido CI 77891 EEC 171.

6.2 Nesuderinamumas

Nenustatyta.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Vidinė pakuotė
Polivinilchlorido (PVC/PVdC) ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės.

Išorinė pakuotė
Kartoninė dėžutė, kurioje yra informacinis lapelis.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Žr. 6.4 skyrių.