Terizidon

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Terizidon 250 mg kietos želatinos kapsulės

2.kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje kapsulėje yra 250 mg terizidono.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.vaisto forma

Kietos želatinos kapsulės.

4.klinikinĖ informacija

4.1Terapinės indikacijos

Terizidonas yra alternatyvus preparatas plaučių, lyties ir šlapimo takų tuberkuliozei gydyti, tais atvejais, kai sukėlėjai yra jam jautrūs, o pirmaeiliai vaistai (streptomicinas, izoniazidas, rifampinas, etambutolis) nepakankamai veiksmingi arba blogai toleruojami.
Kaip ir kiti antituberkulioziniai vaistai, terizidonas turi būti vartojamas kartu su kitais efektyviais chemoterapiniais vaistais, o ne vienas.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Vaistas yra geriamasis.

Dozavimas suaugusiesiems ir paaugliams nuo 14 metų

Paprastai suaugusiesiems ir paaugliams nuo 14 metų skiriama po 750 – 1000 mg terizidono per parą (t.y. 3 arba 4 terizidono kapsulės). Paros dozė išgeriama per 3 ar 4 kartus. Pirmąsias dvi savaites suaugusiesiems dažniausiai skiriama vartoti po 250 mg du kartus per parą kas 12 valandų. Nereikėtų viršyti 1 g paros dozės.

Ar saugu vaistą vartoti vaikams ir kokiomis dozėmis, nenustatyta.

Vartojimo būdas

Kapsulės yra lengvai nuryjamos nekramtytos valgio metu ir užgeriamos nedideliu kiekiu skysčio. Visa paros dozė padalijama į tolygias dalis (po vieną kapsulę kas 6 – 8 valandas).
Vaisto netoleravimo galima išvengti palaipsniui didinant dozę iki reikiamos.

4.3Kontraindikacijos

Terizidono negalima vartoti:
jeigu yra patvirtinta alergija terizidonui arba cikloserinui,
jeigu yra sunkus inkstų nepakankamumas,
jeigu yra sunki smegenų kraujagyslių sklerozė,
jeigu piktnaudžiaujama alkoholiu,
jeigu yra depresija, ryškus nerimas, psichozė,
sergant epilepsija,
naujagimiams,
vaikams iki 14 metų.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Terizidoną vartojantis pacientas turi būti nuolat stebimas. Pradėti gydyti ambulatoriškai galima tik po 2 – 3 gydymo ligoninėje mėnesių, jei nepasireiškia sunkus šalutinis vaisto poveikis.
Terizidoną reikia tiksliai dozuoti ir reguliariai tikrinti pacientą, ypač tais atvejais, jei anksčiau buvo pasireiškę psichozė, nerimas ar traukuliai, yra smegenų kraujagyslių sklerozė ar inkstų funkcijos nepakankamumas.
Pacientams, vartojantiems vaistą, reikia reguliariai tirti kraują, inkstų ir kepenų funkciją, vaisto koncentraciją serume.
Terizidono ir kitų antituberkuliozinių vaistų vartojimas kartais siejamas su B12 vitamino ir/ar folio rūgšties stokos megaloblastine ir sideroblastine anemija. Jeigu anemija išryškėja gydant terizidonu, pacientą reikia nuodugniai ištirti, nutraukti gydymą šiuo vaistu ir gydyti anemiją.
Mažiausiai kartą per savaitę reikia nustatyti terizidono koncentraciją kraujo serume pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, kurie vartoja didesnę kaip 500 mg paros dozę, kuriems pasireiškia toksinio poveikio simptomų. Dozę reikia parinkti tokią, kad koncentracija kraujo serume būtų mažesnė kaip 30 mg/l.

4.5.Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Yra duomenų, kad kartu vartojamas etionamidas sustiprina šalutinį neurotoksinį poveikį.
Kartu su terizidonu vartojant izoniazidą, sustiprėja šalutinis poveikis centrinei nervų sistemai (CNS). Būtina parinkti tinkamas vaistų dozes ir stebėti, ar nepasireiškia toksinis poveikis CNS, pavyzdžiui, galvos svaigimas, mieguistumas.
Alkoholis nedera su terizidonu, ypač tada, jei vartojamos didelės vaisto dozės. Pacientams, kurie, vartodami terizidoną, geria alkoholio, padidėja epilepsijos priepuolių rizika.

4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Terizidono prasiskverbia per placentos barjerą ir patenka į motinos pieną. Iki šiol atliktų tyrimų duomenimis, terizidonas nedaro teratogeninio poveikio. Visgi jo nėštumo laikotarpiu galima skirti vartoti tik gerai įvertinus galimą riziką ir laukiamą naudą, kai labai būtina.
Kadangi terizidonas gali sukelti ryškių šalutinių reakcijų žindomam kūdikiui, reikia spręsti, ar baigti maitinti krūtimi, ar nutraukti vaisto vartojimą; sprendžiant šį klausimą reikia atsižvelgti į vaisto svarbą motinai.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl poveikio centrinei nervų sistemai, kad ir vartojamas pagal nurodymus, šis chemoterapinis vaistas gali sutrikdyti reakciją, taigi sutrinka gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jei vaistas vartojamas kartu su alkoholiu, šis poveikis sustiprėja.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai terizidonas sukelia centrinės nervų sistemos sutrikimus. Kai vartojama didesnė nei 500 mg paros dozė, gali būti šių nepageidaujamų reakcijų: mieguistumas, galvos skausmas, svaigimas, drebulys, kalbos sutrikimas, sumišimas, orientacijos sutrikimas, charakterio pokyčiai, padidėjęs dirglumas, psichozė su polinkiu žudytis, agresyvumas, parezė, hiperrefleksija, parestezijos, didieji ir mažieji (lokalizuoti) kloniniai traukuliai ir koma.
Kiti šalutinio poveikio sukelti reiškiniai: alergija, odos išbėrimas, megaloblastinė anemija ir padidėjusi aminotransferazių koncentracija serume, ypač pacientams, sirgusiems kepenų ligomis.
Retkarčiais pasireiškia virškinimo trakto sutrikimo simptomų: pilvo skausmas, meteorizmas ir viduriavimas. Dažniausiai jie būna lengvi ir greitai praeina baigus gydymą.
Daugelis tyrėjų nurodo, kad terizidonas geriau toleruojamas ir sukelia mažiau sunkių šalutinių reakcijų nei panašios struktūros vaistas cikloserinas. Klinikiniais kontroliuojamaisiais atsitiktinių imčių dvigubai aklais tyrimais buvo nustatyta, kad terizidonas dažniau negu cikloserinas darė šalutinį poveikį, bet jo sukeliami nepageidaujami reiškiniai rečiau buvo sunkūs (3 % iš visų šalutinių reakcijų).

4.9. Perdozavimas

Suaugęs žmogus, suvartojęs daugiau kaip 1 g šio vaisto, gali ūmiai apsinuodyti. Lėtinis apsinuodijimas terizidonu priklauso nuo dozės. Jis galimas, jei vartojama didesnė kaip 500 mg paros dozė. Jei inkstų nepakankamumu sergančiam ligoniui dozė parenkama netinkamai, terizidono gali kauptis organizme ir pasireikšti intoksikacija.

Intoksikacijos simptomai

Apsinuodijus dažniausiai pažeidžiama centrinė nervų sistema. Gali rastis šių toksinių reiškinių: galvos skausmas, svaigimas, sumišimas, mieguistumas, padidėjęs dirglumas, parestezijos, kalbos sutrikimas ir psichozė. Po didesnių dozių gali būti parezės, traukuliai ir koma. Terizidoną vartojantiems pacientams etilo alkoholis gali padidinti traukulių riziką.
Yra duomenų, kad ligoniams, kurie vartojo 1 – 1,5 g terizidono per parą, pasireiškė ūminis stazinis širdies nepakankamumas.

Gydymas

Perdozavimo atveju, be vaisto vartojimo nutraukimo, būtina imtis priemonių, kad vaistas nesirezorbuotų ir pagreitėtų jo šalinimas. Vaisto rezorbciją iš virškinimo trakto galima stabdyti duodant aktyvintos anglies, kuri dažnai esti efektyvesnė už vėmimo sukėlimą ar skrandžio plovimą. Suaugusiesiems daugelį cikloserino sukeltų neurotoksinių reiškinių galima pašalinti gydant 200 – 300 mg piridoksino per parą. Tokia piridoksino dozė gali ir apsaugoti nuo šių reiškinių. Terizidonas iš kraujotakos pašalinamas hemodialize. Ji atliekama, kai apsinuodijimas kelia grėsmę gyvybei, o kitokie gydymo būdai neveiksmingi.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Terizidonas yra cikloserino darinys. Terizidonas — geriamasis chemoterapinis plataus poveikio vaistas, veikiantis bakteriostatiškai.
Vaistas daugiausia veikia Mycobacterium tuberculosis, daugelį kitų mikobakterijų bei Staphylococcus aureus ir Staphylococcus epidermidis.
Terizidonas gali būti veiksmingas, kai ligą sukelia šie patogeniniai mikroorganizmai: Enterococcus faecalis, Escherichia coli, indolteigiami protėjai, Citrobacter, Enterobacter, Morganella morganii, Klebsiella pneumoniae ir Pseudomonas aeruginosa.
Mažiausia mikobakterijų dauginimąsi slopinanti terizidono koncentracija (MIC) yra 10 – 40 mg/l, stafilokokų — 8 – 32 mg/l, o patogeninių gramneigiamų bakterijų — 50 – 250 mg/l.
Vaistui jautrios daugiau kaip 90 % mikobakterijų. Kitų bakterijų jautrumas įvairiais atvejais skiriasi, bet nustatyta, kad daugiau kaip 90 % stafilokokų ir 81 % Streptococcus faecalis yra jautrūs terizidonui.
Antrinis atsparumas pasitaiko retai.
Nustatytas visiškas kryžminis atsparumas cikloserinui. Paprastai mikroorganizmai nebūna vienu metu atsparūs ir terizidonui, ir kitiems antituberkulioziniams vaistams.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Išgertas terizidonas gerai rezorbuojasi iš virškinimo trakto. Kai šio vaisto išgeriama nevalgius, didžiausia koncentracija kraujo serume susidaro po 2 – 3 valandų. Maistas šiek tiek sulėtina geriamojo terizidono rezorbciją. Išgėrus vienkartinę vaisto dozę, pusinės eliminacijos laikas — maždaug 21 valanda. Jis ilgesnis, jei inkstų funkcija yra sutrikusi.
Duomenų apie vaisto jungimąsi su kraujo plazmos baltymais nėra paskelbta.
Terizidonas organizme metabolizuojamas mažai. Daugiausia jo nepakitusio pašalinama per inkstus bei su išmatomis. Terizidoną galima pašalinti taikant hemodializę.

5.3. Ikiklinikiniai duomenys apie vaisto vartojimo saugumą

Toksinis terizidono poveikis silpnas. Tyrimais su laboratoriniais gyvūnais nustatytas tik menkas ūminis toksinis poveikis. Geriamojo vaisto LD50 pelėms — 8100 mg/kg kūno svorio. Ilgalaikių tyrimų su žiurkėmis duomenimis, duodant 1000 mg/kg kūno svorio ir didesnes geriamojo terizidono paros dozes 6 savaites, jokio toksinio poveikio kraujodaros sistemai neišryškėjo, kraujo biocheminių rodiklių bei organų patologinių pokyčių nenustatyta, išskyrus augimo sulėtėjimą jauniems gyvūnams.
Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad terizidonas teratogeninio poveikio nedaro.
Nėra duomenų apie mutageninio ir kancerogeninio poveikio tyrimus.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinės medžiagos

Laktozė, kopovidonas, magnio stearatas, talkas, želatina, dažikliai E 171, E 172, E 132.

6.2. Nesuderinamumas

Žinomo nėra.

6.3. Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti vaistą ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, sausoje vietoje sandariai uždarytą.

6.5. Pakuotė

50 arba 500 kapsulių balto polipropileno buteliuke su LDPE dangteliu.