Potassium chloride Fresenius 10 %

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Potassium chloride Fresenius 10  koncentratas infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1000 ml koncentrato yra 100 g kalio chlorido.

Tirpalo pH 5,0-7,0
Tirpalo osmoziškumas apie 2600 mosm/l
Tirpalo elektrolitai K+ - 1341 mmol/l, Cl- - 1341 mmol/l

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Įvairios kilmės hipokaliemija, ypač kai yra metabolinė alkalozė.
Kalio poreikiams tenkinti, kai kitaip kalio vartoti negalima.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Kalio chlorido dozė ir paruošto infuzijai tirpalo lašinimo greitis priklauso nuo paciento poreikių ir būklės.

10 % kalio chlorido tirpalas turi būti skiedžiamas kitais infuziniais tirpalais. Paruoštas tirpalas turi būti lėtai lašinamas į veną. Neskiestą 10 % kalio chlorido tirpalą švirkšti į veną draudžiama!

Vidutinis suaugusio žmogaus kalio paros poreikis yra 40-80 mmol.
Dažniausiai suaugusiajam skiriama iki 200 mmol kalio per 24 valandas. Kartais kalio gali būti skiriama iki 400 mmol per 24 valandas.
Į veną lašinamame tirpale kalio koncentracija neturi būti didesnė nei 40, kai kuriais atvejais – 60 mmol/l.

Kalio infuzijos greitis neturėtų būti didesnis nei 20 mmol per valandą tol, kol nebus būtinybės padidinti kalio lašinimo greitį jo labai daug netekusiam pacientui. Tuomet infuzijos greitis gali būti padidintas iki 40 mmol kalio per valandą.

Vaikams ir naujagimiams nerekomenduojama skirti daugiau 3 mmol kalio kilogramui kūno svorio per parą.

4.3 Kontraindikacijos

Hiperkaliemija.
Hiperchloremija.
Oligurija, anurija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vartojant kalio chloridą būtina tirti elektrolitų koncentraciją kraujo plazmoje ir šarmų-rūgščių pusiausvyrą, užrašyti EKG.
10 % kalio chlorido tirpalas turi būti skiedžiamas prieš skiriant jį į veną (žr. 4.2 skyrių).

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kalį sulaikantys diuretikai, aldosterono antagonistai mažina kalio išsiskyrimą iš organizmo.
Šiuos preparatus vartojant kartu su kalio chlorido tirpalu, gali atsirasti hiperkaliemija.
Kartu vartojant kalio chlorido tirpalą ir suksametonijų, hiperkalemijos atveju gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Neturi įtakos.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Neturi įtakos.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Laikantis rekomenduojamų dozių ir infuzijos greičio, šalutinių reiškinių nebūna.
Kai į veną švirkščiama tirpalo, kuriame kalio yra 30 mmol/l ar daugiau, gali skaudėti injekcijos vietą, prasidėti flebitas.

4.9 Perdozavimas

Jei bus sušvirkšta per didelė kalio chlorido dozė, ar kalio chlorido infuzijos greitis bus per didelis, gali išsivystyti hiperkaliemija, kuri sutrikdo gyvybiškai svarbių organų (ypač širdies) veiklą, gali atsirasti atrioventrikulinė blokada, sustoti širdis. Galimi hiperkaliemijos simptomai - tai parestezijos, raumenų silpnumas, hipotenzija. Jei pacientui atsirado hiperkaliemija, būtina į veną sušvirkšti 10-30 ml 10 % kalcio gliukonato - tai susilpnina toksinį kalio poveikį širdies raumeniui. Jei hiperkaliemija nedidelė, tai į veną turi būti sulašinama 10 % gliukozės tirpalo (iki 1500 ml per kelias valandas). Šitaip kalis patenka į ląstelę ir mažėja jo koncentracija plazmoje. Į gliukozės tirpalą gali būti įšvirkščiama iki 200 mmol natrio hidrokarbonato, kuris taip pat mažina kalio koncentraciją plazmoje. Jei hiperkaliemija labai didelė, atliekama hemodializė.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - plazmos pakaitalai ir infuziniai tirpalai, elektrolitai, ATC kodas – B05XA01.

Veiklioji medžiaga - kalio jonas, kuris yra pagrindinis intraląstelinis katijonas, būtinas šarmų ir rūgščių pusiausvyrai, izotoniškumui ir ląstelių elektrodinaminėms savybėms palaikyti. Kalis yra daugelio fermentinių reakcijų aktyviklis, būtinas fiziologiniams procesams: nerviniams impulsams perduoti, širdies, lygiesiems ir skersaruožiams raumenims susitraukti, skrandžio sekrecijai, angliavandenių apykaitai.
Normali K+ koncentracija kraujo plazmoje yra 3,5-5 mmol/l.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Iš organizmo kalis daugiausia išskiriamas su šlapimu. Kalio jonai
išskiriami distalinėse inkstų kanalėlių dalyse. Net ir esant dideliam kalio trūkumui organizme, kalis yra išskiriamas su šlapimu.
Kalio išskyrimą distalinėse inkstų dalyse stimuliuoja aldosteronas.
Nedidelis kalio kiekis išskiriamas pro virškinamąjį traktą, su seilėmis, prakaitu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Nepateikiami.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Nėra.

6.3 Tinkamumo laikas

1 metai.
Atidarius butelį, tinka vartoti 12 val.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Viename butelyje yra 100 ml tirpalo.
Dėžėje yra 20 vienkartinių stiklinių butelių.

6.6Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Potassium chloride Fresenius 10  koncentratą infuziniam tirpalui būtina skiesti kitais (0,9 % natrio chloridas, 5 % gliukozė, Ringeris) infuziniais tirpalais. Paruoštą, gerai išmaišytą tirpalą reikia lėtai infuzuoti į veną. Neskiestą 10 % kalio chlorido tirpalą švirkšti į veną draudžiama!
Atidarius pakuotę ir laikantis visų antiseptikos reikalavimų, tirpalą galima vartoti ne ilgiau kaip 12 val.
Jei pakuotė pažeista, preparato vartoti negalima.