Fluanxol

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Fluanxol 0,5 mg dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 0,5 mg flupentiksolio (atitinkančio 0,2920 mg flupentiksolio dihidrochlorido).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Dengtos tabletės (tabletės).

Apvalios, abipusiai išgaubtos, ochros geltonumo dengtos tabletės.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Depresija su nerimu, astenija ir iniciatyvos trūkumu.
Lėtinė neurozė su nerimu, depresija ir neveiklumu.
Psichosomatiniai sutrikimai su asteninėmis reakcijomis.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji

Depresija. Depresinė neurozė. Psichosomatiniai sutrikimai.
Iš pradžių skiriama 1 mg per parą iš ryto, arba po 0,5 mg du kartus per parą. Jei klinikinis poveikis nepakankamas, po savaitės dozę galima didinti iki 2 mg per parą. Didesnė kaip 2 mg paros dozė suvartojama per kelis kartus. Didžiausia paros dozė iki 3 mg.

Vyresnio amžiaus pacientai
Vyresniems pacientams skiriama pusė rekomenduojamos dozės, t. y. 0,5–1,5 mg per parą.

Flupentiksolio gydomasis poveikis paprastai pasireiškia per 2-3 dienas. Jeigu, vartojant didžiausią vaisto dozę, per savaitę ligonio būsena nepagerėja, vaisto nebevartoti.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, skiriama įprastinė flupentiksolio dozė.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Patartina kruopščiai parinkti dozę ir, jei įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume.

Vaikai
Flupentiksolio nepatartina skirti vaikams, nes nėra pakankamos klinikinės patirties.

Vartojimo metodas
Tabletės nuryjamos užsigeriant vandeniu.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).
Kraujotakos nepakankamumas, dėl įvairių priežasčių (pvz., apsinuodijimo alkoholiu, barbitūratais ar opiatais) sumažėjęs sąmoningumas, koma, kraujo diskrazija, feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Visi neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, raumenų rigidiškumu, sąmonės kitimu, autonominės nervų sistemos nepastovumu). Pavojus esti didesnis, esant didesnei vaisto dozei. Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei pacientas serga organine smegenų liga, yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opiatais ar alkoholiu.

Gydymas: reikia liautis vartoti neuroleptikus. Gydoma simptomiškai, taikomos ir bendrosios palaikomosios priemonės.
Galima vartoti dantroleną ir bromokriptiną.
Vartojant geriamuosius neuroleptikus simptomai gali išlikti ilgiau nei savaitę, nustojus juos vartoti ir kiek ilgiau – baigus vartoti vaisto depo formas.

Kaip ir kitus neuroleptikus, flupentiksolį būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukuliai ir progresuojanti kepenų liga.

Sujaudintiems ar pernelyg aktyviems ligoniams nepatartina skirti dozes iki 25 mg per parą, kadangi dėl jų aktyvuojamo veikimo šie simptomai gali padidėti. Jei anksčiau ligonis buvo gydytas trankviliantais ar neuroleptikais, pasižyminčiais raminamuoju veikimu, juos privalu palaipsniui baigti vartoti.

Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, flupentiksolis gali keisti insulino ir gliukozės atsaką, dėl to gali tekti koreguoti sergančiųjų cukriniu diabetu antidiabetinį gydymą.

Ilgai, ypač didelėmis dozėmis gydomus ligonius reikia atidžiai stebėti ir periodiškai spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę.

Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu žmonėms, sergantiems demencija ir vartojantiems kai kurių atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, nustatytas 3-kartus padidėjęs cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių pavojus. Padidėjusio pavojaus atsiradimo mechanizmas nėra žinomas. Žmonėms, vartojantiems kitokių antipsichozinių preparatų ar sergantiems kitomis psichinėmis ligomis, padidėjusio pavojaus negalima atmesti. Todėl flupentiksolio reikia vartoti atsargiai ligoniams, turintiems insulto rizikos veiksnių.

Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, priklausantys antipsichozinių preparatų terapinei klasei, flupentiksolis gali sukelti QT intervalo pailgėjimą. Pastovus QT intervalo pailgėjimas padidina atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojų. Todėl, į aritmiją linkusiems ligoniams (kuriems yra hipokalemija, hipomagnezemija ar paveldėtas polinkis) ir pacientams, kuriems buvo kardiovaskulinių sutrikimų, pvz., QT intervalo pailgėjimas, ryški bradikardija (< 50 kartų per minutę), nesenai įvykęs ūminis miokardo infarktas, nekompensuotas širdies nepakankamumas arba širdies aritmija, flupentiksolio reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti kartu su kitais antipsichoziniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas
Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti.

Kiti psichikos sutrikimai, kurie gydomi Fluanxol, irgi gali būti susiję su padidėjusiu su savižudybe siejamų reiškinių pavojumi. Be to, sergantys šiomis ligomis gali sirgti ir didžiąja depresija. Taigi gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius ligonius, reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant sergančius didžiąja depresija.

Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu.

Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Ligonius (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, patariama nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus.

Pagalbinės medžiagos
Tablečių sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius, galaktozės netoleravimas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Tabletėse taip pat yra sacharozės. Šio vaisto negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Atsargumo priemonių reikia vartojant kartu su kitais preparatais
Flupentiksolis gali stiprinti slopinamąjį alkoholio, barbitūratų ir kitų slopinančių CNS vaistų poveikį.
Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistų poveikį; antihipertenzinis guanetidino ir panašių vaistų veikimas silpnėja.
Kartu su ličiu vartojami neuroleptikai didina neurotoksinio poveikio pavojų.
Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vienas kito metabolizmą.
Flupentiksolis gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį.
Kartu vartojamas metoklopramidas ir piperazinas didina ekstrapiramidinių sutrikimų atsiradimo pavojų.

Antipsichozinio gydymo metu atsiradęs QT intervalo pailgėjimas gali dar padidėti kartu vartojant kitokių preparatų, galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą. Reikia vengti kartu skirti tokių vaistų.
Jie priklauso šioms klasėms:
Ia ir III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
kai kurie antipsichoziniai preparatai (pvz., tioridazinas);
kai kurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
kai kurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolis);
kai kurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz., gatifloksacinas, moksifloksacinas).

Šis sąrašas nėra išsamus, reikia vengti kartu vartoti ir kitokių vaistinių preparatų (pvz., cisaprido, ličio) galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą.

Flupentiksolį su vaistininiais preparatais, sukeliančiais elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, tokiais kaip tiazidiniai diuretikai (hipokalemija), ir vaistiniais preparatais, didinančiais flupentixolio dekanoato koncentraciją plazmoje, reikia vartoti atsargiai, nes gali padidėti QT intervalo pailgėjimo ar atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Flupentiksolio nereikėtų skirti nėštumo metu, nebent laukiama nauda motinai esti didesnė už galimą pavojų vaisiui.
Nėštumo pabaigoje ir per gimdymą neuroleptikais gydytų motinų naujagimiai gali gimti intoksikuoti: vangūs, drebantys ar sujaudinti, jų būklė pagal Apgar skalę būna blogesnė.

Bandymai su gyvūnais neparodė žalingo poveikio vaisiui ar visam reprodukcijos procesui.

Žindymo laikotarpis
Kadangi motinos piene aptinkamos mažos flupentiksolio koncentracijos, todėl menkai tikėtina, kad vartojamas gydomosiomis dozėmis jis veiktų kūdikį. Kūdikio gaunama dozė yra mažesnė negu 0,5% motinos išgeriamos dozės kūno svorio vienetui (mg/kg). Jei gydymas flupentiksoliu yra kliniškai svarbus, galima ir toliau žindyti kūdikį, bet jį, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo, būtina stebėti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Flupentiksolis – tai vaistas, kuris, vartojamas mažomis ir vidutinėmis dozėmis, nepasižymi raminamuoju veikimu.
Ligoniai, kuriems skiriami psichotropiniai vaistai, gali patirti dėmesio ir koncentracijos sutrikimų tiek dėl pačios ligos, tiek dėl vaisto ar abiejų veiksnių derinio. Todėl juos privalu įspėti apie pakitusį gebėjimą vairuoti ir dirbti kitais įrengimais.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų rezultatai

Pateikiant duomenis, taikoma ši tvarka:
MedDRA“ organų sistemų klasė/ atitinkantis terminas
Labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100);
reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

< 3 mg per parą

Mažos vaisto dozės ( < 3 mg per parą ) sukelia mažai ir labai neryškių nepageidaujamų reiškinių. Nemiga ( mažiau kaip 5%) yra dažniausias nepageidaujamas reiškinys.

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu mažojoje psichiatrijoje (N=714 ligonių) buvo užregistruotas toks nepageidaujamų reiškinių dažnis:

MedDRA“ organų sistemų klasė
Dažnis
Atitinkantis terminas
Tyrimai
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
Padidėjęs kūno svoris
Širdies sutrikimai
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
Stiprus bei greitas širdies plakimas
Nervų sistemos sutrikimai
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)
Mieguistumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, drebulys

nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
Sutrikusi dėmesio koncentracija, ekstrapiramidinės sistemos sutrikimai (dažniausiai raumenų rigidiškumas ir hiperkinezija)
Virškinimo trakto sutrikimai
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)
Burnos džiūvimas, virškinimo trakto sutrikimai (tarp jų viduriavimas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, pykinimas).
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
Šlapimo susilaikymas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
Niežulys, dermatitas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)
Nuovargis
Psichikos sutrikimai
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)
Nemiga, nervingumas

nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
Sumažėjęs lytinis potraukis

Nežinomas
Mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys

Buvo gauta pranešimų apie minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant flupentiksolį ir netrukus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimai po vaisto patekimo į rinką

Buvo aprašyta piktybinio neurolepsinio sindromo atvejų.

Kai kuriems ilgai gydomiems pacientams gali reikštis vėlyvoji diskinezija. Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina jos simptomų ir gali juos dar pabloginti. Patartina sumažinti vaisto dozę ar išvis jo nebevartoti.

Buvo pastebėti keli laikini kepenų funkcijos rodiklių pakitimai.
Vartojant flupentiksolio, kaip ir kitų antipsichozinių preparatų terapinei klasei priklausančių vaistų, retais atvejais nustatytas QT intervalo pailgėjimas, skilvelinės aritmijos – skilvelių virpėjimas, skilvelinė tachikardija, Torsades de Pointes ir staigi nepaaiškinama mirtis (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Simptomai
Mieguistumas, koma, ekstrapiramidiniai simptomai, traukuliai, šokas, hipertermija arba hipotermija.

Klinikinių tyrimų metu didžiausia skiriama geriamoji vienkartinė dozė buvo 80 mg, ir iki 320 mg per parą.

Perdozavimo atveju, kai kartu buvo vartojama kitų širdį veikiančių vaistinių preparatų, buvo gauta pranešimų apie EKG pakitimus, QT intervalo pailgėjimą, Torsades de Pointes, širdies sustojimą ir skilvelines aritmijas.

Gydymas

Gydymas simptominis ir palaikomasis. Išgėrus preparato, reikia kuo greičiau išplauti skrandį ir galima paskirti aktyvuotos anglies. Taikomos priemonės, palaikančios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Epinefrino (adrenalino) nereikėtų skirti, nes vėliau tai gali sukelti kraujospūdžio mažėjimą. Traukulius galima gydyti diazepamu, ekstrapiramidinius simptomus - biperidenu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – neuroleptikai (antipsichoziniai), ATC kodas - N05AF01

Flupentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas.
Flupentiksolis – tai dviejų geometrinių izomerų: aktyviojo cis(Z)-flupentiksolio ir trans(E)-flupentiksolio, kurių santykis 1: 1, mišinys.

Antipsichozinis neuroleptikų veikimas atsiranda dėl dopamino receptorius blokuojančio poveikio, taip pat dėl galimo dėl 5-HT (5-hidroksitriptamino) receptorių blokavimo. In vitro ir in vivo cis(Z)-flupentiksolis pasižymi dideliu afinitetu dopamino D1 ir D2 receptoriams, o flufenazinas beveik selektyviai veikia D2 receptorius in vivo. Atipinis antipsichozinis vaistas klozapinas kaip cis(Z)-flupentiksolis vienodai veikia D1 ir D2 receptorius tiek in vitro, tiek in vivo.

Cis(Z)-flupentiksolis 1 adrenoreceptorius ir 5HT2 receptorius veikia silpniau negu chlorprotiksenas, didelės fenotiazino darinių dozės bei klozapinas, bet neveikia cholinerginių muskarino receptorių. Jis turi neryškių antihistamininių savybių ir nepasižymi 2 adrenoreceptorius blokuojančiu veikimu.

Visų neuroleptikų poveikio elgsenai tyrimų metu įrodyta, kad cis(Z)-flupentiksolis yra stipriai veikiantis (dopamino receptorius blokuojantis) neuroleptikas. Nustatyta, kad yra ryšys tarp tyrimų in vivo, poveikio D2 receptoriams in vitro ir vidutinės geriamosios antipsichozinės dienos dozės.

D1 receptorių jaudinimas arba D2 receptorių blokavimas sukelia žiurkėms perioralinius judesius. Cis(Z)-flupentiksolis šiuos judesius slopina. Tyrimai su beždžionėmis parodė, kad oralinė hiperkinezija daugiau susijusi su D1 receptorių stimuliavimu ir mažiau su D2 receptorių padidėjusiu jautrumu. Todėl galima manyti, kad D1 receptorių jaudinimas žmogui sukelia diskineziją, kurią galima slopinti blokuojant D1 receptorius.

Tik labai didelės flupentiksolio dozės pailgina alkoholio ar barbitūratų sukeltą miegą pelėms. Tai rodo, kad jo raminamasis poveikis yra itin silpnas.

Flupentiksolis, atsižvelgiant į dozę, kaip ir kiti neuroleptikai didina prolaktino koncentraciją serume.

Platus klinikinis flupentiksolio veikimo spektras priklauso nuo dozės.

Flupentiksolis mažomis dozėmis ( 1-2 mg per dieną) pasižymi antidepresiniu, nerimą mažinančiu ir ligonio aktyvumą didinančiu veikimu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Aktyviojo cis(Z)- izomero duomenys.

Absorbcija
Išgėrus vaisto, didžiausia jo koncentracija serume būna po 4-5 valandų. Geriamo vaisto biologinis įsisavinimas yra apie 40%.

Pasiskirstymas
Menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 14,1 l/kg. Su plazmos baltymais susijungia apie 99% vaisto.

Biotransformacija
Yra trys pagrindiniai cis(Z)-flupentiksolio metabolizmo būdai: sulfoksidinimas, šoninės grandinės N- dealkilinimas ir konjugacija su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neturi psichofarmakologinio poveikio. Smegenyse ir kituose audiniuose cis(Z)-flupentiksolio būna daugiau negu jo metabolitų.

Eliminacija
Cis(Z)-flupentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T 1/2) yra apie 35 valandos, vidutinis bendrasis vaisto klirensas (ClS) - apie 0,29 l/min. Didžioji cis(Z)-flupentiksolio dalis išsiskiria su išmatomis, tik tam tikras kiekis - su šlapimu. Kai žmonėms buvo skirta tričiu žymėto flupentiksolio, nustatyta, kad su išmatomis išsiskiria 4 kartus daugiau vaisto negu su šlapimu.

Su maitinančių motinų pienu išsiskiria mažai cis(Z)-flupentiksolio. Vaisto koncentracijos serume ir motinos piene santykis yra 1:3.

Vaisto kinetika yra linijinė. Pastovi vaisto koncentracija plazmoje susidaro per 7 dienas. Geriant 5 mg flupentiksolio vieną kartą per parą, ji yra apie 1,7 ng/ml (3,9 nmol/l).

Vyresnio amžiaus ligoniai
Vyresniems ligoniams vaisto farmakokinetika nebuvo tirta. Tačiau tioksantenų grupės vaisto zuklopentiksolio farmakokinetikos rodikliai nepriklausė nuo ligonių amžiaus.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Įvertinus aukščiau aprašytus duomenis, galima daryti išvadą, kad inkstų funkcijos nepakankamumas neveiks vaisto koncentracijos serume.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Duomenų nėra.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksiškumas
Flupentiksolio ūminis toksiškumas mažas.

Lėtinis toksiškumas
Atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus pavojaus, skiriant flupentiksolį gydomosiomis dozėmis, nenustatyta.

Reprodukcinis toksiškumas
Toksinio poveikio reprodukcinei funkcijai tyrimais pavojaus, gydant flupentiksoliu vaisingo amžiaus moteris, neaptikta.

Kancerogeniškumas
Flupentiksolis neveikia kancerogeniškai.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis
Laktozės monohidratas
Bulvių krakmolas
Talkas
Želatina
Magnio stearatas

Apvalkalas
Želatina
Sacharozė
Sacharozės pudra

Dažiklis
Geltonasis geležies oksidas (E 172).

Vaškinė danga – baltojo vaško ir karnaubo vaško mišinys.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini..

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 30 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Polipropileno buteliukuose yra po 50 ir po 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.