Xyzal

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Xyzal 5 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 5 mg levocetirizino dihidrochlorido.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje tabletėje yra 63,50 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Baltos arba balkšvos, ovalo formos plėvele dengtos tabletės su Y žyme vienoje pusėje.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Simptominis alerginio rinito (įskaitant nuolatinį alerginį rinitą) ir dilgėlinės gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Plėvele dengtą tabletę būtina vartoti per burną. Ją reikia nuryti nekramtytą ir užsigerti skysčiu valgymo metu arba nevalgius. Paros dozę rekomenduojama suvartoti per vieną kartą.

Vaikams nuo 2 iki 6 metų nėra galimybės parinkti tinkamą dozę vartojant plėvele dengtas tabletes. Rekomenduojama vartoti pediatrinę levocetirizino formą. 

Levocetirizino nerekomenduojama skirti naujagimiams ir kūdikiams, jaunesniems nei 2 metų, kadangi šioje populiacijoje nėra pakankamai duomenų.

Vaikams nuo 6 iki 12 metų:

Rekomenduojama paros dozė yra 5 mg (1 plėvele dengta tabletė).

Suaugusiesiems ir paaugliams nuo 12 metų:

Rekomenduojama paros dozė yra 5 mg (1 plėvele dengta tabletė).

Senyviems žmonėms:

Senyviems žmonėms, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama dozę patikslinti (žr. “Pacientai, sergantys inkstų funkcijos sutrikimu”).

Suaugusiems pacientams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu:

Dozavimo intervalai privalo būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į paciento inkstų funkciją. Žr. žemiau pateiktą lentelę, pagal kurią reikia koreguoti skiriamą dozę. Norint naudotis šia dozavimo lentele, reikia apskaičiuoti paciento kreatinino klirensą (KKkr.) mililitrais per minutę (ml/min.). KKkr (ml/min.) galima apskaičiuoti pagal pateikiamą formulę, nustačius kreatinino koncentraciją serume (mg/dl):

Dozės koregavimas pacientams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu:

Vaikams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu dozė turi būti koreguojama individualiai, atsižvelgiant į paciento inkstų klirensą ir kūno svorį. Nėra specifinių duomenų apie vaikų, sergančių inkstų funkcijos sutrikimu, gydymą levoceterizinu.

Pacientams, sergantiems kepenų funkcijos sutrikimu:

Pacientams, kurie serga tik kepenų funkcijos sutrikimu, dozės koreguoti nereikia. Kai pacientams yra ir kepenų, ir inkstų funkcijos nepakankamumas, rekomenduojama dozę tikslinti (žr. aukščiau “Pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu”).

Vartojimo trukmė:

Intermituojantis (epizodinis) alerginis rinitas (simptomai tęsiasi mažiau nei 4 dienas per savaitę ar trunka trumpiau nei 4 savaites) turi būti gydomas priklausomai nuo ligos ir jos eigos; gydymas gali būti nutrauktas simptomams išnykus ir vėl pradėtas simptomams vėl atsiradus. Persistuojančio (nuolatinio) alerginio rinito atveju (simptomai tęsiasi daugiau nei 4 dienas per savaitę ir trunka ilgiau nei 4 savaites) alergenų ekspozicijos periodu gali būti taikomas nepertraukiamas gydymas. Šiuo metu turima duomenų apie 6 mėnesių trukmės gydymo 5 mg levocetirizinu (plėvele dengtų tablečių) klinikinę patirtį. Taip pat turima duomenų apie lėtinės dilgėlinės ir lėtinio alerginio rinito gydymo racematu iki vienerių metų klinikinę patirtį.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas levocetirizinui, kitiems piperazino dariniams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Pacientai, sergantys sunkiu inkstų funkcijos pažeidimu, kai kreatinino klirensas mažesnis nei 10 ml/min.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jaunesniems nei 6 metų vaikams nerekomenduojama skirti plėvele dengtų tablečių, kadangi nėra galimybės jiems parinkti tinkamą dozę. Rekomenduojama vartoti pediatrinę levocetirizino formą.

Rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių, jei vaistas vartojamas su alkoholiu (žr. Sąveika).

Atsargiai reikia vartoti pacientams, kuriems yra veiksnių, galinčių sukelti šlapimo susilaikymą (pvz., nugaros smegenų pažeidimas, prostatos hiperplazija), kadangi levocetirizinas gali padidinti šlapimo susilaikymo pavojų.

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stoka arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kokių nors levocetirizino sąveikos su kitais vaistais tyrimų (tarp jų tyrimų su CYP3A4 indukuojančiais vaistais) neatlikta; tyrimai su cetirizino raceminiais junginiais neparodė jokių kliniškai reikšmingų nepageidaujamų sąveikų (su antipirinu, pseudoefedrinu, cimetidinu, ketokonazolu, eritromicinu, azitromicinu, glipizidu ir diazepamu). Daugkartinės cetirizino dozės ir teofilino (400 mg kartą per parą) sąveikos tyrime buvo nustatytas nedidelis cetirizino klirenso sumažėjimas (16%), bet kartu vartojamas cetirizinas teofilino pasiskirstymo nepakeitė.

Daugkartinių dozių ritonaviro (600 mg du kartus per parą) ir cetirizino (10 mg kartą per parą) cetirizino poveikio trukmė padidėjo apie 40%, tuo tarpu ritonaviro poveikis buvo nežymiai pakitęs (-11%), kartu vartojant cetirizino.

Maistas nemažina levocetirizino rezorbcijos apimties, bet vaisto rezorbcija sulėtėja.

Jautresniems pacientams cetirizino ar levocetirizino ir alkoholio arba kitų centrinę nervų sistemą (CNS) slopinančių preparatų vartojimas tuo pat metu gali veikti centrinę nervų sistemą, nors buvo įrodyta, kad raceminis cetirizinas alkoholio poveikio nesustiprina.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Klinikinių duomenų apie levocetirizino poveikį nėštumo metu nėra. Tyrimai su gyvūnais neatskleidė jokio tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus raidai, jauniklių atsivedimui ar postnataliniam vystymuisi. Tačiau šio vaisto skirti nėščioms ar žindančioms moterims reikia atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Atlikus palyginamuosius klinikinius tyrimus, negauta jokių duomenų, kad levocetirizinas, vartojamas laikantis rekomenduojamų dozių, silpnintų budrumą, reakciją ar gebėjimą vairuoti. Vis dėlto kai kurie pacientai nuo Xyzal gali jausti mieguistumą, nuovargį ar asteniją. Todėl ketinantys vairuoti, užsiimti galimai pavojinga veikla ar dirbti su mechanizmais, turi atsižvelgti į savo reakciją į vaistinį preparatą.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikiniai tyrimai

Tyrimuose, kuriuose dalyvavo nuo 12 iki 71 metų moterys ir vyrai, 15,1%, vartojusių po 5 mg levocetirizino, pacientų patyrė ne mažiau kaip vieną nepageidaujamą reakciją į vaistą, palyginti su 11,3% placebo grupės pacientais. 91,6% šių nepageidaujamų reakcijų į vaistą buvo lengvos arba vidutinės.

Iš klinikinių tyrimų dėl nepageidaujamų reiškinių turėjo pasišalinti 1,0% (9/935), vartojusių po 5 mg levocetrizino grupės ir 1,8% (14/771) placebo grupės pacientų.

Klinikiniuose levocetirizino tyrimuose dalyvavo 935 tiriamieji, kurie vartojo vaistą po 5 mg per parą. Toliau pateiktos šių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos, kurių dažnis 1% arba didesnis (dažnos nuo ≥1/100 iki <1/10).

Buvo pastebėta (nedažnų nuo ≥1/1000 iki <1/100) nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, astenija arba pilvo skausmas.

Sedatyvinių nepageidaujamų reakcijų vaistams, tokių kaip mieguistumas, nuovargis ir astenija, dažnis apskritai buvo didesnis vartojant 5 mg levocetirizino (8,1%) nei placebo (3,1%).

Vaikų populiacija

Dviejuose placebo kontroliuojamuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 6-11 mėn. bei 1 metų ir jaunesni kaip 6 metų vaikai, 159 tiriamieji vartojo levocetirizino po 1,25 mg per parą 2 savaites ir 1,25 mg du kartus per parą atitinkamai. Toliau pateiktos nustatytos nepageidaujamos reakcijos, kurių dažnis 1% arba didesnis, vartojusių levocetirizino arba placebo.

Dvigubai akli, placebo kontroliuojami tyrimai buvo atlikti 6-12 metų amžiaus vaikams, kuriuose 243 vaikai vartojo 5 mg levocetirizino per parą kintamais periodais nuo mažiau kaip 1 savaitės iki 13 savaičių intervalais. Toliau pateiktos nustatytos nepageidaujamos reakcijos, kurių dažnis 1% arba didesnis, vartojusių levocetirizino arba placebo. 

Duomenys vaistą pateikus į rinką

Nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo nustatytos vaistą pateikus į rinką, yra išvardytos pagal organų sistemų klases bei pagal dažnį. Dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)

• Imuninės sistemos sutrikimai:

Dažnis nežinomas: padidėjęs jautrumas, įskaitant anafilaksiją

• Metabolizmo ir mitybos sutrikimai:

Dažnis nežinomas: padidėjęs apetitas

• Psichikos sutrikimai:

Dažnis nežinomas: agresija, susijaudinimas, haliucinacijos, depresija, nemiga, suicidinės mintys

• Nervų sistemos sutrikimai:

Dažnis nežinomas: traukuliai, parestezija, svaigulys, apalpimas, tremoras, disgeuzija

• Ausų ir labirintų sutrikimai:

Dažnis nežinomas: svaigimas (vertigo)

• Akių sutrikimai:

Dažnis nežinomas: regėjimo sutrikimai, neryškus matymas

• Širdies sutrikimai:

Dažnis nežinomas: palpitacija, tachikardija

• Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai:

Dažnis nežinomas: dusulys

• Virškinimo trakto sutrikimai:

Dažnis nežinomas: pykinimas, vėmimas

• Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai:

Dažnis nežinomas: hepatitas

• Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai:

Dažnis nežinomas: šlapinimosi sutrikimas, šlapimo susilaikymas

• Odos ir poodinio audinio sutrikimai:

Dažnis nežinomas: angioneurozinė edema, vaistų sukeltas lokalus odos bėrimas, niežėjimas, išbėrimas, dilgėlinė

• Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai:

Dažnis nežinomas: mialgija

• Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai:

Dažnis nežinomas: edema

• Tyrimai:

Dažnis nežinomas: svorio padidėjimas, nenormalūs kepenų funkcijos rodikliai

4.9 Perdozavimas 

a) Simptomai

Perdozavimo simptomai suaugusiesiems gali reikštis mieguistumu; vaikams - iš pradžių susijaudinimu ir neramumu, vėliau mieguistumu.

b) Perdozavimo gydymas

Specifinio levocetirizino priešnuodžio nėra.

Perdozavimo atveju rekomenduojamas simptominis ar palaikomasis gydymas. Jei nuo vaisto vartojimo praėjo nedaug laiko, reikia apsvarstyti skrandžio plovimo galimybę. Levocetirizinas hemodializės metu nepasišalina.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: sisteminio vartojimo antihistamininis vaistas, piperazino darinys, ATC kodas: R06A E09.

Levocetirizinas, cetirizino (R) enantiomeras, yra stipriai veikiantis ir selektyvus periferinių H₁ receptorių antagonistas.

Jungimosi su receptoriais tyrimais nustatyta, kad levocetirizinui būdingas didelis afinitetas žmogaus H1 receptoriams (Ki=3,2 nmol/l). Levocetirizino afinitetas yra dvigubai didesnis nei cetirizino (Ki=6,3 nmol/l). Levocetrizino disociacijos iš H1 receptorių pusinis laikas – 115±38 min. Praėjus 4 valandoms po vienkartinio vartojimo, levocetirizinas būna susijungęs su 90% receptorių; praėjus 24 valandoms - su 57% receptorių.

Farmakodinamikos tyrimais su sveikais savanoriais nustatyta, kad pusės levocetirizino dozės poveikis tiek dėl odos, tiek dėl nosies simptomų atitinka vienos cetirizino dozės poveikį.

Farmakodinaminis levocetirizino aktyvumas buvo tiriamas randomizuotų, kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu.

Klinikinių tyrimų metu lyginant 5 mg levocetirizino, 5 mg desloratadino ir placebo paveikį histamino indukuotos dilgėlinės, gydymas levocetirizinu žymiai sumažino dilgėlinės atsiradimą (p<0.001), lyginant su placebu ir desloratadinu. Šis poveikis buvo stipriausias per pirmąsias 12 valandų ir tęsėsi 24 valandas.

Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu, naudojant alergenų atakos kamerų modelį, 5 mg levocetirizino poveikio pradžia, stebint žiedadulkių sukeltus simptomus, buvo stebima praėjus 1 valandai po vaisto vartojimo.

Tyrimais in vitro (Boyden kamerų ir ląstelių sluoksnių metodika) įrodyta, kad levocetirizinas slopina eotaksino indukuojamą eozinofilų transendotelinę migraciją ir per odos, ir per plaučių ląsteles. Farmakodinaminis eksperimentinis tyrimas su 14 suaugusių pacientų in vivo (odos lopo metodika) parodė tris pagrindinius slopinamuosius 5 mg levocetirizino poveikius per pirmąsias 6 valandas nuo žiedadulkių sukeltos reakcijos, palyginti su placebo: VCAM-1 išsiskyrimo slopinimas, kraujagyslių pralaidumo moduliacija ir eozinofilų kaupimosi sumažėjimas.

Levocetirizino veiksmingumas ir saugumas buvo įrodytas keliuose dvigubai akluose, placebo kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose su sergančiaisiais sezoniniu alerginiu rinitu, daugiamečiu alerginiu rinitu ar persistuojančiu (nuolatiniu) alerginiu rinitu. Levocetirizinas žymiai sumažino alerginio rinito simptomus, kai kurių klinikinių tyrimų duomenimis, taip pat ir nosies užgulimą.

6 mėnesių klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 551 pacientas (levocetirizinu gydyti 276 pacientai), su nuolatinio alerginio rinito simptomais (simptomai buvo 4 dienas per savaitę ir tęsėsi iki 4 savaičių mažiausiai) ir buvo jautrūs namų dulkių erkutėms bei žiedadulkėms, parodė, kad alerginio rinito simptomų sumažėjimui 5 mg levocetirizino dozė kliniškai ir statistiškai buvo žymiai veiksmingesnė nei placebo per visą tyrimo laikotarpį ir nesukėlė tachifilaksijos. Klinikinio tyrimo metu levocetirizinas žymiai pagerino pacientų gyvenimo kokybę. 

Levocetirizino tablečių saugumas ir veiksmingumas pediatriniams pacientams buvo tiriamas dviejuose placebu kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo vaikai nuo 6 iki 12 metų amžiaus, sergantys sezoniniu ir nuolatiniu alerginiu rinitu. Abiejuose klinikinuose tyrimuose levocetirizinas žymiai sumažino simptomus ir pagerino gyvenimo kokybę sveikatos požiūriu.

Klinikinis saugumas vaikams, jaunesniems kaip 6 metų, buvo nustatytas keliais trumpalaikiais ar ilgalaikiais terapiniais tyrimais:

• vienas klinikinis tyrimas, kuriame 29 vaikai 2-6 metų amžiaus, sergantys alerginiu rinitu, buvo gydomi 1,25 mg levocetirizinu du kartus per parą 4 savaites;
• vienas klinikinis tyrimas, kuriame 114 vaikų 1-5 metų amžiaus, sergantys alerginiu rinitu arba lėtine idiopatine dilgėline, buvo gydomi 1,25 mg levocetirizinu du kartus per parą 2 savaites;
• vienas klinikinis tyrimas, kuriame 45 vaikai 6-11 mėn. amžiaus, sergantys alerginiu rinitu arba lėtine idiopatine dilgėline, buvo gydomi 1,25 mg levocetirizinu vieną kartą per parą 2 savaites;
• vienas ilgalaikis (18 mėn.) klinikinis tyrimas, kuriame 255 vartojo levocetiriziną – buvo gydomi atopiniai tiriamieji nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus įtraukimo metu.

Saugumo duomenys buvo panašūs, kaip ir trumpalaikių tyrimų, atliktų vaikams nuo 1 iki 5 metų amžiaus.

Placebu kontroliuojamame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 166 pacientai, sergantys lėtine idiopatine dilgėline, 85 pacientai buvo gydyti placebu ir 81 pacientas gydytas 5 mg levocetirizino, skiriant vaistą vieną kartą per parą 6 savaites. Lyginant su placebu, gydymas levocetirizinu žymiai sumažino niežėjimo intensyvumą pirmą savaitę ir per visą gydymo laikotarpį. Taip pat, lyginant su placebu, levocetirizinas žymiai pagerino gyvenimo kokybę sveikatos požiūriu, vertinant pagal Dermatologinį Gyvenimo Kokybės Indeksą (ang. Dermatology Life Quality Index, DLQI).

Tyrimų metu lėtinė idiopatinė dilgėlinė buvo naudojama kaip dilgėlinės tipo būklės modelis. Kadangi dilgėlinių atsiradimo priežastis yra histamino išsiskyrimas, todėl manoma, kad levocetirizinas veiksmingai palengvins ne tik lėtinės idiopatinės dilgėlinės, bet ir kitų dilgėlinių simptomus.

Farmakokinetikos/farmakodinamikos santykis:

Poveikis histamino sukeltoms odos reakcijoms nekoreliuoja su vaisto koncentracijos plazmoje pokyčiais.

EKG tyrimais kokio nors reikšmingo levocetirizino poveikio QT intervalui nenustatyta.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Levocetirizino farmakokinetika yra tiesinė, nepriklausanti nuo dozės dydžio ir vartojimo laiko; jai būdingas nedidelis kintamumas tiriamųjų atžvilgiu. Atskiro enantiomero ir cetirizino farmakokinetika nesiskiria. Rezorbcijos ir eliminacijos metu chiralinė inversija (vieno izomero virtimas kitu) nevyksta.

Absorbcija:

Išgertas levocetirizinas rezorbuojamas greitai ir gerai. Didžiausia koncentracija plazmoje susidaro po 0,9 valandos nuo dozės pavartojimo. Pusiausvyrinė vaisto koncentracija kraujo plazmoje nusistovi per 2 paras. Didžiausia koncentracija, išgėrus vienkartinę ir kartotines 5 mg kartą per parą dozes, paprastai būna atitinkamai 270 ng/ml ir 308 ng/ml. Rezorbcijos apimtis nepriklauso nuo dozės ir nesikeičia priklausomai nuo maisto vartojimo, bet tokiu atveju didžiausia koncentracija sumažėja ir pasiekiama vėliau.

Pasiskirstymas:

Duomenų apie levocetirizino pasiskirstymą žmonių audiniuose ar praėjimą per hematoencefalinį barjerą nėra. Žiurkėms ir šunims didžiausias lygis rastas kepenų ir inkstų audiniuose, mažiausias centrinėje nervų sistemoje.

Žmonėms 90% levocetirizino jungiasi su plazmos baltymais. Levocetirizino pasiskirstymas yra ribotas, nes jo pasiskirstymo tūris - 0,4 l/kg.

Biotransformacija:

Žmogaus organizme metabolizuojama mažiau nei 14% levocetirizino, todėl manoma, kad skirtumai, atsirandantys dėl genetinio polimorfizmo ar kartu vartojamų fermentų inhibitorių poveikio bus nereikšmingi. Metabolizmo keliai: aromatinė oksidacija, N- ir O- dealkilinimas ir konjugacija su taurinu. Metabolizmui vykstant dealkilinimo būdu, svarbiausiais vaidmuo tenka CYP3A4, o vykstant aromatinei oksidacijai, į procesą įtraukiamos dauginės ir (arba) neidentifikuotos CYP izoformos. Levocetirizino koncentracijos, smarkiai viršijančios pavartojus 5 mg geriamąją dozę pasiekiamą koncentraciją, neturėjo įtakos CYP izofermentų 1A2, 2C9, 2C19, 2D6, 2E1 ir 3A4 aktyvumui. Dėl levocetirizino nedidelio metabolizmo ir negebėjimo slopinti metabolizmo jo sąveika su kitomis medžiagomis yra mažai tikėtina.

Eliminacija:

Plazmos pusinės eliminacijos laikas suaugusiesiems yra 7,9±1,9 valandos. Vidutinis menamas bendras klirensas yra 0,63 ml/min/kg. Pagrindinis levocetirizino ir metobolitų išskyrimo kelias – su šlapimu (85,4% nuo pavartotos dozės). Su išmatomis išsiskiria tik 12,9% vaisto dozės. Levocetirizinas išskiria ir glomerulų filtracijos, ir aktyvios tubulinės sekrecijos būdu.

Inkstų funkcijos sutrikimas:

Levocetirizino tariamas bendrasis klirensas koreliuoja su kreatinino klirensu. Todėl pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, levocetirizino dozavimo intervalus rekomenduojama koreguoti, remiantis kreatinino klirensu. Sergantiems paskutine anurine inkstų ligos stadija pacientams bendras klirensas sumažėja apie 80%, palyginti su sveikais pacientais. Levocetirizino kiekis, pašalintas per standartinę 4 valandų hemodializės procedūrą, buvo <10%.

Vaikų populiacija:

Vaikų farmakokinetikos tyrimo duomenimis, kuriame dalyvavo 14 vaikų 6-11 metų amžiaus, kurių kūno svoris svyravo tarp 20 ir 40 kg ir vartojo per burną vienkartinę 5 mg levocetirizino dozę, C_max ir AUC buvo apie 2 kartus didesni nei, kad sveikų suaugusių tiriamųjų, kurie dalyvavo palyginamajame kryžminiame tyrime. Vidutinė C_max buvo 450 mg/ml, atsirado vidutiniškai po 1,2 val., svoris normalizavosi, bendras kūno klirensas buvo 30% didesnis ir pusinės eliminacijos laikas buvo 24% trumpesnis šioje vaikų populiacijoje nei suaugusiems. Specialių farmakokinetikos tyrimų vaikams, jaunesniems kaip 6 metų amžiaus, atlikta nebuvo. Retrospektyvi populiacijos farmakokinetinė analizė buvo atlikta 324 tiriamiesiems (181 vaikui nuo 1 iki 5 metų amžiaus, 18 vaikų nuo 6 iki 11 metų amžiaus ir 124 suaugusiems nuo 18 iki 55 metų amžiaus), kurie vartojo vienkartinę ar daugkartinę levocetirizino dozę nuo 1,25 mg iki 30 mg. Šios analizės duomenys parodė, kad vaikams nuo 6 mėn. iki 5 metų amžiaus vartojant 1,25 mg vieną kartą per parą, susidariusi koncentracija plazmoje yra panaši į tų suaugusiųjų, kurie vartojo 5 mg vieną kartą per parą.

Senyvi pacientai:

Farmakokinetinių duomenų pagyvenusiems tiriamiesiems nepakanka. 9 pagyvenusiems tiriamiesiems (65-74 metų amžiaus), vartojusių kartotines 30 mg levocetirizino dozes vieną kartą per parą 6 paras, bendras klirensas buvo apytiksliai 33% mažesnis lyginant su jaunų suaugusiųjų. Buvo įrodyta, kad raceminis cetirizinas daugiau priklauso nuo inkstų funkcijos negu nuo amžiaus. Ši išvada taip pat tinka ir levocetirizinui, kadangi abu ir levocetirizinas, ir cetirizinas daugiausia yra išskiriami su šlapimu. Todėl senyviems pacientams levocetirizino dozė turi būti koreguojama, atsižvelgiant į suaugusiųjų pacientų inkstų funkciją.

Lytis:

Farmakokinetiniai rezultatai 77 pacientų (40 vyrų, 37 moterų) buvo įvertinti galimam lyties poveikiui.

Pusinis eliminacijos laikas buvo šiek tiek trumpesnis moterų (7,08±1,72 val.) negu vyrų (8,62±1,84 val.); tačiau moterims pakoreguotas geriamasis klirensas pagal kūno svorį (0,67±0,16 ml/min./kg) gali būti palyginamas su vyrų (0,59±0,12 ml/min./kg). Vyrams ir moterims, kurių inkstų funkcija normali, yra taikoma tokios pačios paros dozės ir dozavimo intervalai.

Rasė:

Rasės poveikis levocetirizinui nebuvo tirtas. Nesitikima, kad levocetirizino farmakokinetinės savybės bus skirtingos tarp rasių, kadangi levocetirizinas daugiausia išskiriamas per inkstus ir nėra jokių svarbių rasių skirtumų kreatinino klirensui. Nepastebėta jokių su rase susijusių skirtumų raceminio cetirizino kinetikai.

Kepenų funkcijos sutrikimas:

Levocetrizino farmakokinetika nebuvo tirta pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Pacientams, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis (hepatoceliuline, cholestazine ir bilijine kepenų ciroze), vartojant vienkartinę 10 ar 20 mg raceminio cetirizino junginio dozę, 50% pailgėjo pusinės eliminacijos laikas ir 40% sumažėjo klirensas, lyginant su sveikais tiriamaisiais.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Įprastiniais ikiklinikiniais farmakologiniais saugumo, lėtinio toksiškumo, genotoksiškumo, kancerogeniškumo ir reprodukcinio toksiškumo tyrimais, kokio nors ypatingo pavojaus žmonėms nenustatyta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:

Mikrokristalė celiuliozė

Laktozė monohidratas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė:

Opadry Y-1-7000, kuriame yra:

Hipromeliozė (E464)

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 400

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Aliuminio – OPA / aliuminio / PVC lizdinės plokštelės.

Pakuočių dydžiai: 1, 2, 4, 5, 7, 10, 2 x 10, 10 x 10, 14, 15, 20, 21, 28, 30, 40, 50, 60, 70, 90, 100.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.