ESMOCARD

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ESMOCARD 100 mg/10 ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename 10 ml injekcinio tirpalo buteliuke yra 100 mg esmololio hidrochlorido.

1 ml vandeninio tirpalo yra 10 mg esmololio hidrochlorido (10 mg/ml).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

Tirpalas yra skaidrus ir bespalvis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Esmololio hidrochloridas skiriamas supraventrikulinei tachikardijai gydyti (išskyrus skilvelio priešlaikinio sujaudinimo sindromus) ir greitai skilvelių ritmo kontrolei pacientams, kuriems yra prieširdžių virpėjimas arba prieširdžių plazdėjimas perioperaciniu, pooperaciniu laikotarpiu ar kitomis aplinkybėmis, kai reikalinga trumpalaikė skilvelių ritmo kontrolė naudojant trumpai veikiančias medžiagas.

Esmololio hidrochloridas taip pat skiriamas tachikardijai ir hipertenzijai, pasireiškusioms perioperaciniu laikotarpiu, ir nekompensacinės sinusinės tachikardijos atveju, kai gydytojo sprendimu greitam širdies ritmui sulėtinti reikalinga specifinė intervencija.

Esmololio hidrochloridas nėra skirtas lėtinėms ligoms gydyti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

ESMOCARD 100 mg/10 ml injekcinio tirpalo 10 ml buteliuke yra skaidrus skystis, paruoštas vartoti į veną. Šio preparato koncentracija yra 10 mg/ml esmololio hidrochlorido.

Be to 2500 mg / 10 ml (250 mg/ml) koncentracijos koncentratas infuziniam tirpalui pateikiamas ampulėse. Šis preparatas prieš vartojimą turi būti praskiestas.

Supraventrikulinė tachiaritmija

Esmololio dozė turi būti koreguojama individualiai. Turi būti taikoma pradinė dozė, po kurios skiriama palaikomosios dozės.

Veiksminga esmololio hidrochlorido dozė yra 50–200 mikrogramų/kg/min., nors buvo vartojamos net 300 mikrogramų/kg/min. dozės. Keliems pacientams buvo veiksmingos vidutinės 25 mikrogramų/kg/min. dozės.

Esmololio dozavimo algoritmas

Sotinamoji infuzijos dozė

500 mikrogramų/kg/min. skiriama 1 minutę,
Po to 50 mikrogramų/kg/min. skiriama 4 minutes

Yra atsakas

Skirkite 50 mikrogramų/kg/min. infuziją

Nepakankamas atsakas per 5 minutes
Pakartokite 500 mikrogramų/kg/min. dozę. Ją skirkite 1 minutę

Padidinkite palaikomąją infuzijos dozę iki 100 mikrogramų/kg/min. ir ją skirkite 4 minutes

Yra atsakas

Skirkite 100 mikrogramų/kg/min. infuziją

Nepakankamas atsakas per 5 minutes
Pakartokite 500 mikrogramų/kg/min dozę. Ją skirkite 1 minutę

Padidinkite palaikomąją infuzijos dozę iki 150 mikrogramų/kg/min. ir ją skirkite 4 minutes

Yra atsakas

Skirkite 150 mikrogramų/kg/min. infuziją

Nepakankamas atsakas
Pakartokite 500 mikrogramų/kg/min. dozę. Ją skirkite 1 minutę

Padidinkite palaikomąją infuzijos dozę iki 200 mikrogramų/kg/min. 

Pasiekus pageidaujamą širdies susitraukimų dažnį arba saugią klinikinę būseną (pvz., sumažinus kraujospūdį), PRALEISKITE įsotinamąją infuzijos dozę ir palaipsniui mažinkite palaikomąją dozę nuo 50 mikrogramų/kg/min. iki 25 mikrogramų/kg/min. ar žemesnės reikšmės. Jei reikia, koregavimo žingsnių intervalas gali būti padidintas nuo 5 iki 10 minučių.

PASTABA: nebuvo nustatyta, kad didesnės kaip 200 mikrogramų/kg/min. palaikomosios dozės veiksmingumas būtų reikšmingai didesnis, o didesnių kaip 300 mikrogramų/kg/min dozių saugumas tiriamas nebuvo. 

Pasireiškus šalutiniam reiškiniui esmololio dozės gali būti sumažintos arba jo vartojimas nutrauktas. Farmakologiniai šalutiniai reiškiniai turėtų praeiti per 30 minučių.

Pasireiškus vietinėms reakcijoms infuzijos vietoje, reikia naudoti infuzijai kitą vietą, imantis priemonių apsisaugoti nuo kraujo išsiliejimo. 

Esmololio infuzijų skyrimas ilgesniu kaip 24 valandų laikotarpiu kruopščiai įvertintos nebuvo. Ilgiau kaip 24 valandas trunkančios infuzijos turėtų būti taikomos tik imantis atsargumo priemonių.

Staigiai nutraukus esmololio vartojimą pacientams nebuvo nustatyta nutraukimo poveikio, kuris gali atsirasti staiga nustojus vartoti beta adrenoblokatorius po ilgalaikio vartojimo pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga (VAL). Tačiau staigus esmololio infuzijų nutraukimas VAL sergantiems pacientams turi būti taikomas atsargiai.

Perioperacinė tachikardija ir hipertenzija

Gydant tachikardiją ir (arba) hipertenziją perioperaciniu laikotarpiu, gali būti naudojami toliau nurodyti dozavimo režimai.

1. Perioperaciniam gydymui – anestezijos metu, kai reikalinga staigi kontrolė, 80 mg boliusas suleidžiamas per 15–30 sekundžių, po kurios taikoma 150 mikrogramų/kg/min. infuzija. Koreguokite infuzijos greitį pagal poreikį iki 300 mikrogramų/kg/min.

2. Atsibudus po anestezijos suleiskite 500 mikrogramų/kg/min. infuziją, trukmė iki 4 minučių, po kurios taikoma 300 mikrogramų/kg/min. infuzija. 

3. Pooperacinėse situacijose, kai yra laiko dozės koregavimui, suleiskite 500 mikrogramų/kg/min. įsotinamąją dozę per vieną minutę prieš kiekvieną dozės koregavimo žingsnį, kad būtų gautas greitas poveikis. Naudokite 50, 100, 150, 200, 250 ir 300 mikrogramų/kg/min. žingsnius per keturias minutes, sustodami, kai bus pasiektas pageidaujamas terapinis efektas.

Esmololio terapijos pakeitimas alternatyviais vaistais

Pasiekus pageidaujamą širdies susitraukimų dažnį ir stabilią klinikinę būseną, galima pereiti prie gydymo alternatyviais vaistais (antiaritminiais arba kalcio kanalų blokatoriais).

Pakeitus esmololį alternatyviais vaistais, gydytojas turi kruopščiai įvertinti alternatyvaus vaisto savybes, o esmololio dozavimas turi būti sumažintas taip:

• Per pirmąją valandą po pirmosios alternatyvaus vaisto dozės suvartojimo esmololio infuzijos greitis turi būti sumažintas per pusę (50 %).
• Suvartojus antrą kito alternatyvaus vaisto dozę reikia patikrinti paciento atsaką ir jei per pirmą valandą buvo stebėta patenkinama kontrolė, nutraukite esmololio infuziją.

Papildoma dozavimo informacija: Pasiekus pageidaujamą terapinį poveikį arba saugią klinikinę būklę (pvz., sumažinus kraujospūdį), praleiskite įsotinamąją dozę ir sumažinkite infuziją po 12,5–25 mikrogramų/kg/min. Be to, jei pageidaujama, padidinkite intervalą tarp dozės koregavimo veiksmų nuo penkių iki dešimties minučių.

ESMOCARD vartojimas turi būti nutrauktas, kai širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) arba kraujospūdis greitai pasiekia saugią ribą arba ją viršija. Esmololio skyrimą vėl reikia atnaujinti, tačiau mažesne doze ir be įsotinimo ir tik po to, kai ŠSD arba kraujospūdis vėl grįš iki priimtino lygio.

Senyviems pacientams

Specialūs tyrimai su senyvais pacientais dar nebuvo atlikti. Tačiau atlikus 252 vyresnių kaip 65 metų pacientų duomenų analizę buvo nustatyta, kad farmakodinaminių pokyčių neįvyko, lyginant su jaunesnių kaip 65 metų pacientų duomenimis.

Inkstų nepakankamumu sergantys pacientai

Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams infuziniu būdu leidžiant esmololį reikia būti atsargiais, nes rūgštinis metabolitas išsiskiria per inkstus. Rūgštinio metabolito išsiskyrimas reikšmingai sumažėja inkstų liga sergantiems pacientams, todėl pusinės eliminacijos laikas padidėja iki dešimties kartų virš įprastojo, o koncentracija plazmoje labai padidėja.

Kepenų nepakankamumu sergantys pacientai

Sergant kepenų nepakankamumu ypatingų atsargumo priemonių imtis nereikia, nes eritrocitų esterazės vaidina esminį vaidmenį esmololio metabolizmui.

Vaikai (iki 18 metų):

Turima nepakankamai duomenų apie esmololio hidrochlorido vartojimą vaikams (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Turimų duomenų nepakanka pagrįsti saugumo ir veiksmingumo vaikams, todėl jų vartoti nerekomenduojama.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas esmololio hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai
• Sunki bradikardija (mažiau kaip 50 dūžių per minutę)
• Sinusinio mazgo silpnumo sindromas; sunkūs AV mazgo laidumo sutrikimai (nesant stimuliatoriaus); 2-ojo arba 3-ojo laipsnio AV blokada
• Kardiogeninis šokas
• Sunki hipotenzija
• Akivaizdus širdies nepakankamumas
• Negydyta feochromocitoma
• Plautinė hipertenzija
• Ūmus astmos priepuolis
• Metabolinė acidozė

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Patariama nutraukti infuziją palaipsniui dėl tachikardijos pavojaus.

Esmololio hidrochloridas turi būti vartojamas atsargiai sergant diabetu arba hipoglikemijos atveju. Hipoglikemija pasireiškia silpniau, nei su kardioselektyviais beta adrenoblokatoriais. Beta adrenoblokatoriai gali užmaskuoti pirmuosius hipoglikemijos simptomus, tokius kaip tachikardija, Tačiau svaigimas ir prakaitavimas išliks.

Dažniausiai stebėtas šalutinis reiškinys yra hipotenzija, kuri greitai panaikinama sumažinus dozę arba nutraukus vartojimą. Pacientams, kurių sistolinis kraujospūdis yra žemas, nustatant dozę ir palaikomosios infuzijos metu reikia skirti daugiau dėmesio.

Patariama nuolat stebėti kraujospūdį ir EKG visiems pacientams, gydomiems esmololiu. Pasireiškus hipotenzijai infuzijos greitis turi būti sumažintas arba, jei reikia, infuzija turi būti nutraukta.

Dėl neigiamo poveikio laidumo trukmei, beta adrenoblokatoriai turi būti skiriami atsargiai pacientams su pirmojo laipsnio širdies blokada.

Senyvi pacientai turi būti gydomi atsargiai, pradedant nuo mažesnės dozės, bet paprastai tokie pacientai gydymą toleruoja gerai.

Beta adrenoblokatoriai gali padidinti krūtinės anginos priepuolių skaičių ir trukmę pacientams, sergantiems Princmetalo (Prinzmetal) angina dėl alfa adrenoreceptorių sukelto vainikinės arterijos susiaurėjimo. Neselektyvių beta adrenoblokatorių šiems pacientams vartoti negalima, o beta 1 selektyvūs adrenoblokatoriai turi būti vartojami tik itin atsargiai.

Simpatinės sistemos stimuliavimas yra reikalingas palaikant kraujotaką esant staziniam širdies nepakankamumui, o beta adrenoreceptorių blokada kelia potencialų pavojų dar labiau sumažindama miokardo kontraktiliškumą ir pagilindama širdies nepakankamumą. Nuolatinis miokardo slopinimas beta adrenoblokatoriais per tam tikrą laikotarpį gali, kai kuriais atvejais, sukelti širdies nepakankamumą. Pasireiškus pirmiems gresiančio širdies nepakankamumo požymiams ar simptomams, esmololio vartojimą reikia nutraukti. Nors nutraukimo gali pakakti dėl trumpo esmololio pusinės eliminacijos laiko, taip pat reikia numatyti specifinį gydymą (žr. 4.9 skyrių).

Esmololio vartojimas skilvelių atsakui kontroliuoti pacientams, sergantiems supraventrikuline aritmija, turi būti taikomas atsargiai, kai paciento hemodinamika sutrikusi arba kai jis vartoja kitus vaistinius preparatus, kurie susilpnina vieną arba visus šiuos elementus: periferinį kraujagyslių rezistentiškumą, skilvelio prisipildymą, miokardo kontraktiliškumą arba elektros impulso sklidimas miokarde. Nepaisant greitos esmololio poveikio pradžios ir pabaigos, pasitaikė keli mirties atvejai esant sunkioms klinikinėms būklėms, kai esmololis galimai buvo naudojamas skilvelinės aritmijos dažnio kontrolei.

Bronchospastine liga sergantys pacientai paprastai neturėtų vartoti beta adrenoblokatorių. Dėl esmololio santykinio beta 1 selektyvumo ir koreguojamumo, jį reikėtų vartoti atsargiai pacientams, sergantiems bronchospastinėmis ligomis. Kadangi beta 1 selektyvumas nėra absoliutus, esmololis turi būti atidžiai koreguojamas, kad būtų gauta mažiausia įmanoma veiksminga dozė. Bronchospazmų atveju infuzija turi būti nutraukta nedelsiant ir, jei reikia, skirtas beta 2 agonistas.

Jei pacientas jau vartoja beta 2 agonistą, gali tekti iš naujo įvertinti šio preparato dozę.

Esmololis turi būti vartojamas atsargiai pacientams, kuriems pasireiškia švokštimas ir astma.

Pacientams, sergantiems arba sirgusiems psoriaze, esmololio hidrochlorido skyrimo būtinumas, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, turi būti kruopščiai įvertintas.

Pacientams, sergantiems periferiniais kraujotakos sutrikimams (Reino [Raynaud] liga arba sindromas, protarpinis šlubumas), beta adrenoblokatoriai turi būti vartojami itin atsargiai, nes šie sutrikimai gali sustiprėti.

Beta adrenoblokatoriai gali sukelti bradikardiją. Jei pulsas sumažėja iki mažesnio kaip 50–55 dūžių per minutę ramybės būklėje ir pacientas patiria su bradikardija susijusius simptomus, dozės turi būti sumažintos. Beta adrenoblokatoriai gali padidinti tiek jautrumą alergenams, tiek anafilaksinių reakcijų stiprumą.

Taikant 20 mg/ml koncentracijos infuziją, ji buvo susieta su stipriu venų sudirginimu ir tromboflebitu gyvūnams ir žmonėms. 20 mg/ml išsiliejimas gali sukelti stiprią vietinę reakciją ir galimą odos nekrozę. 

Taip pat buvo stebimos vietinės reakcijos po 10 mg/ml koncentracijos infuzijos. Todėl infuzijų į mažas venas arba per drugelio tipo kateterį turėtų būti vengiama.

Vartojimas vaikams (iki 18 metų):

Esmololio hidrochlorido saugumas ir veiksmingumas vaikams nebuvo nustatytas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip verapamilis ir, mažesniu mastu, diltiazemas neigiamai veikia miokardo kontraktiliškumą ir AV laidumą. Kaip ir su kitais beta adrenoblokatoriais esmololis turi būti vartojamas atsargiai derinant su verapamiliu pacientams, kurių skilvelių funkcija pažeista. Šio derinio negalima taikyti pacientams su sutrikusiu laidumu, o esmololis neturi būti skiriamas per 48 valandas nuo tada, kai nutraukiamas verapamilio vartojimas.

Kalcio kanalų blokatoriai, pvz., dihidropiridino dariniai (pvz., nifedipinas) gali padidinti hipotenzijos riziką. Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurie buvo gydomi kalcio kanalų blokatoriumi, gydymas beta adrenoblokatoriais gali sukelti širdies nepakankamumą. Rekomenduojama atidžiai atlikti ESMOCARD dozės koregavimą ir taikyti tinkamą hemodinamikos stebėjimą.

Vartojant esmololį kartu su I klasės vaistais nuo aritmijos (pvz., dizopiramidu ir chinidinu) bei taip pat amjodaronu gali tiek padidinti AV laidumo trukmę, tiek sukelti neigiamą inotropinį poveikį.

Naudojant esmololį kartu su insulinu arba geriamais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto, gali sustiprėti gliukozės kiekio kraujyje mažinamasis poveikis (ypač neselektyvių beta adrenoblokatorių). Beta adrenerginė blokada gali neleisti pasirodyti hipoglikemijos (tachikardijos) požymiams.

Anestetiniai vaistiniai preparatai

Nežinant intravaskulinio tūrio būklės arba kartu vartojant antihipertenzinius vaistus, gali susilpnėti refleksinė tachikardija ir didėti hipotenzijos pavojus.

Tęsiant beta adrenoreceptorių blokadą sumažinamas aritmijos pavojus indukcijos ir intubacijos metu. Anesteziologas turi žinoti, jei be esmololio pacientas vartoja kitų beta adrenoblokatorių. Hipotenzinis inhaliuojamų anestetinių medžiagų poveikis gali padidėti dėl esmololio. Bet kurios medžiagos dozavimas gali būti keičiamas pagal poreikį, siekiant palaikyti pageidaujamą hemodinamiką.

ESMOCARD derinimas su ganglioblokatoriais gali sustiprinti hipotenzinį poveikį.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali sumažinti beta adrenoblokatorių hipotenzinį poveikį.

Itin didelis dėmesys turi būti skiriamas, kai floktafeninas arba amisulpridas vartojamas kartu su beta adrenoblokatoriais. 

Kartu vartojant triciklius antidepresantus, barbitūratus ir fenotiazinus, o taip pat ir kitas antihipertenzines medžiagas, gali padidėti kraujospūdžio slopinamasis poveikis. ESMOCARD dozės turi būti tikslinamos mažėjančiai, siekiant išvengti netikėtos hipotenzijos.

Simpatomimetinės medžiagos gali neutralizuoti beta adrenoblokatorius.

Katecholaminus išeikvojančios medžiagos, pvz., rezerpinas, gali turėti papildomą poveikį, vartojant kartu su beta adrenoblokatoriais. Todėl pacientai, kurie vienu metu yra gydomi ESMOCARD ir katecholaminus išeikvojančiu preparatu, turi būti atidžiai stebimi dėl hipotenzijos arba aiškių bradikardijos požymių pasirodymo, kurie gali pasireikšti svaiguliu, apalpimu arba ortostatine hipotenzija.

Kartu vartojant klonidiną ir beta adrenoblokatorius padidėja pasikartojančios hipertenzijos pavojus. Vartojant klonidiną kartu su neselektyviais beta adrenoblokatoriais, pvz., propranololiu, gydymą klonidinu reikėtų tęsti kurį laiką po gydymo, kai beta adrenoblokatorių vartojimas jau bus nutrauktas.

ESMOCARD ir varfarino tarpusavio sąveikos tyrimo metu buvo nustatyta, kad kartu vartojamas ESMOCARD ir varfarinas neturi įtakos varfarino koncentracijai kraujo plazmoje. ESMOCARD koncentracija buvo aukštesnė, vartojant su varfarinu, nors patikimų įrodymų trūksta.

Kai digoksinas ir ESMOCARD buvo vienu metu vartojami intraveniniu būdu sveikiems savanoriams, tam tikru metu digoksino lygis kraujyje padidėjo 10–20 %. Širdį veikiančių glikozidų ir ESMOCARD derinys gali padidinti AV laidumo trukmę. Digoksinas nepaveikė ESMOCARD farmakokinetikos.

Kai intraveniniu būdu leidžiamo morfino ir ESMOCARD tarpusavio sąveika buvo tiriama sveikiems pacientams, nebuvo nustatyta poveikio morfino kiekiui kraujyje. ESMOCARD pastovios koncentracijos lygis kraujyje padidėjo 46 % vartojant morfiną, bet kiti farmakokinetiniai parametrai nepasikeitė.

ESMOCARD poveikis suksametonio chloridu sukeltos neuromuskulinės blokados trukmei buvo ištirtas su pacientais, kuriems atliekamos operacijos. Neuromuskulinės blokados suksametonio chloridu pradžios ESMOCARD nepaveikė, bet neuromuskulinės blokados trukmė pailgėjo nuo 5 iki 8 minučių.

Nors tarpusavio sąveikos, stebėtos atlikus varfarino, digoksino, morfino arba suksametonio chlorido tyrimus, neturėjo didelės klinikinės svarbos, ESMOCARD turi būti koreguojamas atsargiai pacientams, kurie tuo pat metu gydomi varfarinu, digoksinu, morfinu arba suksametonio chloridu.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Esmololio vartoti nėštumo metu nerekomenduojama.

Nėra pakankamai duomenų nustatyti galimą kenksmingą esmololio poveikį nėštumo metu. Šiai dienai nėra padidėjusio žmonių apsigimimų pavojaus indikacijų. Tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatytas toksiškumas reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Ar šie duomenys reikšmingi žmogui nežinoma. Remiantis farmakologiniu poveikiu, vėlesniu nėštumo laikotarpiu, reikėtų įvertinti šalutinį poveikį vaisiui ir naujagimiui (ypač hipoglikemija, hipotenzija ir bradikardija).

Beta adrenoblokatoriai sumažina placentos kraujotaką.

Jei manoma, kad gydyti esmololiu reikia, turi būti stebima gimdos – placentos kraujotaka ir vaisiaus augimas. Naujagimis turi būti atidžiai stebimas.

Žindymas

Nėra žinoma, ar esmololis išskiriamas į motinos pieną. Vartojant esmololį žindyti nepatariama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Pasireiškus šalutiniam reiškiniui esmololio dozės gali būti sumažintos arba jo vartojimas nutrauktas.

Daugelis stebėtų šalutinių reiškinių pasireiškė nestipriai ir buvo trumpalaikiai. Svarbiausias nepageidaujamas poveikis yra hipotenzija.

Nepageidaujamų poveikių pasireiškimo dažnis buvo klasifikuojamas naudojant toliau pateiktus terminus:

Labai dažni (≥ 1/10)

Dažni (nuo ≥1/100 iki < 1/10)

Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki < 1/100)

Reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000)

Labai reti (< 1/10 000)

Dažnis nežinomas (neįmanoma įvertinti pagal turimus duomenis)

Nervų sistemos sutrikimai

• Dažni: paresteszija, dėmesio sutrikimas, svaigimas¹, mieguistumas, galvos skausmas
• Nedažni: konvulsijos, apalpimas, disgeuzija, kalbos sutrikimas

Širdies veiklos sutrikimai

• Nedažni: bradikardija, atrioventrikulinė blokada
• Labai reti: sinusinio mazgo sustojimas, asistolija

Akių sutrikimai

• Nedažni: regos pablogėjimas

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

• Nedažni: bronchospazmai, švokštimas, dusulys, nosies užgulimas, plaučių edema, knarkimas, karkesys

Virškinimo trakto sutrikimai

• Dažni: pykinimas, vėmimas

Nedažni: dispepsija, vidurių užkietėjimas, burnos išsausėjimas, pilvo skausmas

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

• Nedažni: šlapimo susilaikymas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

• Labai dažni: prakaitavimas.
• Nedažni: eritema², odos pabalimas²,
• Labai reti: odos nekrozė dėl ekstravazacijos²
• Nežinoma: psoriazė³

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

• Nedažni: raumenų ir kaulų skausmas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

• Dažni: anoreksija

Kraujagyslių sutrikimai

• Labai dažni: hipotenzija
• Nedažni: periferinė išemija, pabalimas, paraudimas
• Labai reti: tromboflebitas²

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

• Dažni: astenija, nuovargis, reakcija injekcijos vietoje, reakcija infuzijos vietoje, infuzijos vietos uždegimas, infuzijos vietos sukietėjimas
• Nedažni: krūtinės skausmas, edema² , skausmas², infuzijos vietos deginimas, karščiavimas ir drebulys

Psichikos sutrikimai:

• Dažni: depresija, nerimas, sutrikimo būsena, susijaudinimas
• Nedažni: neįprastas mąstymas 
• Svaigimas ir prakaitavimas siejami su simptomine hipotenzija.
• Kartu su injekcijos ir infuzijos vietų reakcijomis.
• Beta adrenoblokatoriai kaip vaistų klasė kai kuriose situacijose gali sukelti psoriazę arba ją sustiprinti.

4.9 Perdozavimas

Buvo sunkių atsitiktinių esmololio perdozavimo atvejų. Kai kurie šių perdozavimo atvejų buvo mirtini, kiti baigėsi nuolatiniu neįgalumu. Boliuso dozės intervale nuo 625 mg iki 2,5 g (12,5–50 mg/kg) buvo mirtinos.

Simptomai

Perdozavimo atveju gali pasireikšti šie simptomai: sunki hipotenzija, sinusinė bradikardija, atrioventrikulinė blokada, širdies nepakankamumas, kardiogeninis šokas, širdies sustojimas, bronchospazmai, kvėpavimo nepakankamumas, sąmonės netekimas iki komos, konvulsijos, pykinimas, vėmimas, hipoglikemija ir hiperkalemija.

Dėl trumpo ESMOCARD miltelių infuzinio tirpalo koncentratui pusinės eliminacijos laiko (maždaug 9 minutės), pirmasis žingsnis toksiškumo valdyme turi būti vaisto vartojimo nutraukimas. Laikas, per kurį dėl perdavimo atsiradę simptomai dingsta, priklauso nuo suleisto ESMOCARD kiekio. Tai gali užtrukti ilgiau kaip 30 minučių nuo terapinės dozės lygio nutraukimo. Gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos. Remiantis stebimu klinikiniu poveikiu, taip pat reikia įvertinti šias bendrąsias priemones:

Bradikardija: intraveniniu būdu turi būti suleidžiamas atropinas ar kitoks anticholinerginis vaistinis preparatas. Kai bradikardijos pakankamai išgydyti negalima, gali prireikti širdies stimuliatoriaus.

Bronchospazmas: turi būti skiriamas purškiamas beta-2-simpatomimetikas. Jei to nepakanka, turi būti apsvarstomas intraveninis beta-2-simpatomimetikas arba aminofilinas.

Simptominė hipotenzija: turi būti lašinami skysčiai ir (arba) suleidžiamos į veną kraujospūdį didinančios medžiagos.

Širdies ir kraujagyslių veiklos sulėtėjimas arba širdies smūgis: galima skirti diuretikų arba simpatomimetikų. Simpatomimetikų dozė (priklausomai nuo simptomų: dobutaminas, dopaminas, noradrenalinas, izoprenalinas ir pan.) priklauso nuo terapinio poveikio.

Jei reikalingas papildomas gydymas, galima intraveniniu būdu suleisti šias medžiagas:

- Atropinas: 0,5–2 mg

- inotropinės medžiagos

- kalcio jonai

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: beta adrenoblokatoriai, selektyvūs

ATC kodas – C07AB09

Esmololis yra parenteriniu būdu vartojamas, kardioselektyvus beta adrenoblokatorius.

Terapinėmis dozėmis esmololis nesukelia simpatikomimetinio poveikio (ISA) ir neturi membranas stabilizuojančių (vietinis anestetikas) ypatybių. 

Remiantis farmakologinėmis ypatybėmis esmololis veikia greitai ir trumpai, todėl dozė gali būti greitai patikslinta:

• Po didelės pirminės dozės pastovi koncentracija plazmoje pasiekiama per 5 minutes (be pirminės dozės – per 30 minučių). Tačiau terapinis poveikis gaunamas greičiau, nei stabili koncentracija plazmoje. Todėl galima patikslinti infuzijos greitį, siekiant gauti pageidaujamą farmakologinį poveikį.

Žinomas esmololio hidrochlorido hemodinaminis ir elektrofiziologinis beta adrenoblokatorių poveikis:

- Širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas ramybės būklėje ir fizinio krūvio metu

- Izoprenalino sukelto pagreitėjusio širdies plakimo dažnio sulėtinimas

- SA mazgo atsigavimo laiko pailgėjimas

- AV laidumo pablogėjimas

- AV intervalo pailgėjimas lyginant su įprastu sinusiniu ritmu ir prieširdžių stimuliavimo metu be delsos Hiso-Purkinjė audinyje

- PQ intervalo pailgėjimas, II laipsnio AV blokados indukcija

- Prieširdžių ir skilvelių funkcinio refrakterinio periodo pailginimas

- Neigiamas inotropinis poveikis su sumažinta išvarymo frakcija

- Kraujospūdžio sumažėjimas

Vaikai

Buvo atliktas nekontroliuojamas farmakokinetikos ir veiksmingumo tyrimas su 26 pacientais vaikais, sergančiais supraventrikuline tachikardija (SVT), kurių amžius nuo 2 iki 16 metų. Buvo skirta įsotinamoji 1000 mikrogramų/kg esmololio dozė, po kurios taikyta nuolatinė 300 mikrogramų/kg/min infuzija. SVT buvo sustabdyta 65 % pacientų per 5 minutes nuo esmololio vartojimo pradžios.

Atsitiktinės imties, bet nekontroliuojamame dozės palyginimo tyrimo metu veiksmingumas buvo įvertintas 116 pacientų vaikų, sergančių hipertenzija, kurių amžius nuo 1 savaitės iki 7 metų, po aortos koarktacijos korekcijos operacijos. Pacientai gavo pirminę 125 mikrogramų/kg, 250 mikrogramų/kg arba 500 mikrogramų/kg dozę, po kurios buvo taikoma nuolatinė, atitinkamai, 125 mikrogramų/kg /min., 250 mikrogramų/kg /min. arba 500 mikrogramų/kg /min. infuzija. Nebuvo stebėtas reikšmingas hipotenzinis poveikis 3 dozių grupėse. 54 % visų pacientų prireikė kitų nei esmololis vaistinių preparatų, kad būtų pasiekta patenkinama kraujospūdžio kontrolė. Šiuo požiūriu skirtingų dozių grupėse skirtumo nenustatyta.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Esmololio kinetika yra tiesinė sveikų suaugusių tarpe, koncentracija plazmoje yra proporcinga dozei. Jei įsotinamoji dozė netaikoma, tokiu atveju stabilios būklės koncentracija kraujyje pasiekiama per 30 minučių taikant 50–300 mikrogramų/kg per minutę dozes.

Esmololio hidrochlorido pasiskirstymo pusinės eliminacijos laikas yra labai greitas: maždaug 2 minutės.

Pasiskirstymo apimtis yra 3,4 l/kg.

Esterazės metabolizuoja esmololio hidrochloridą į rūgšties metabolitą (ASL-8123) ir metanolį. Tai vyksta eterių grupės hidrolizės būdu per esterazes į eritrocitus.

Esmololio hidrochlorido metabolizmas yra nepriklausomas, kai dozė yra nuo 50 iki 300 mikrogramų/kg/minutę.

Esmololio hidrochloridas 55 % prisijungia prie žmogaus plazmos baltymo, kai tuo tarpu rūgšties metabolito – tik 10 %.

Pusinės eliminacijos laikas po intraveninio suleidimo yra maždaug 9 minutės.

Visiškas pašalinimas yra 285 ml/kg/minutę; tai nepriklauso nuo cirkuliacijos kepenyse ar bet kokiame kitame organe. Esmololio hidrochloridą išskiria inkstai, iš dalies nepakitusį (mažiau kaip 2 % suleisto kiekio), iš dalies kaip rūgštinį metabolitą, kuris turi silpną (mažiau kaip 0,1 % esmololio) beta blokuojamąjį poveikį. Rūgštinis metabolitas išsiskiria į šlapimą ir jo pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3,7 val.

Vaikams

Buvo atliktas farmakokinetinis tyrimas su 22 pacientais vaikais, kurių amžius nuo 3 iki 16 metų. Buvo skirta įsotinamoji 1000 mikrogramų/kg esmololio dozė, po jos taikoma nuolatinė 300 mikrogramų/kg /min. infuzija. Stebėtas vidutinis bendras kūno klirensas buvo 119 ml/kg/min., vidutinė pasiskirstymo apimtis 283 ml/kg, o vidutinis galutinis pusinės eliminacijos laikas yra 6,9 min., tai rodo, kad esmololio kinetika vaikams yra panaši į suaugusiųjų. Tačiau buvo stebėtas didelis nepastovumas tarp asmenų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikus tyrimus su gyvūnais teratogeninis poveikis nustatytas nebuvo. Atlikus bandymus su triušiais buvo stebėtas toksiškumas embrionui (vaisiaus rezorbcijos padidėjimas), kurį galėjo sukelti esmololis. Šis poveikis buvo stebėtas taikant dozes, kurios ne mažiau kaip 10 kartų viršijo terapines dozes. Tyrimų dėl esmololio poveikio vaisingumui iki gimimo ir po jo atlikta nebuvo. Buvo nustatyta, kad esmololis nėra mutageniškas kai kuriose in vitro ir in vivo tyrimų sistemose. Esmololio saugumas atliekant ilgalaikius tyrimus nebuvo tiriamas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio acetatas trihidratas

Acto rūgštis (99 %)

Vandenilio chlorido rūgštis (10 %) (pH koreguoti)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas 

ESMOCARD 100 mg/10 ml injekcinio tirpalo NEGALIMA maišyti su natrio karbonato tirpalais ar kitokiais vaistiniais preparatais (pvz., furozemidu, diazepamu ar tiopentaliu), kurie chemiškai nesuderinami su esmololiu.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai. 

Cheminis ir fizinis preparato stabilumas nekinta 24 valandas esant 2 °C – 8 °C temperatūrai.

Mikrobiologiniu požiūriu, preparatas turi būti suvartotas nedelsiant. Nesuvartojus iš karto, už laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, paprastai laikyti negalima ilgiau kaip 24 valandas 2 °C – 8 °C temperatūroje, nebent atidaryta buvo kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Atidarytos pakuotės tirpalo laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kiekviename 10 ml tirpalo buteliuke yra 100 mg esmololio hidrochlorido (10 mg/ml).

Skaidrus, bespalvis stiklinis buteliukas su chlorobutilo gumos kamšteliu, kuriame yra 10 ml injekcinio tirpalo. Buteliukai yra supakuoti išorinėje kartono dėžutėje.

Pakuotės dydis: 5 buteliukai dėžutėje.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš vartojimą reikia apžiūrėti, ar tirpale nėra dalelių ir ar nepasikeitė spalva. Galima vartoti tik skaidrų ir bespalvį tirpalą. Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.