Amoksiklav

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Amoksiklav 500/100 mg milteliai injekciniam tirpalui
Amoksiklav 1000/200 mg milteliai injekciniam tirpalui

2. Kiekybinė ir kokybinė sudėtis

Viename Amoksiklav 600 mg buteliuke yra 500 mg amoksicilino (natrio druskos pavidalu) ir 100 mg klavulano rūgšties (kalio druskos pavidalu).
Viename Amoksiklav 1200 mg buteliuke yra 1000 mg amoksicilino (natrio druskos pavidalu) ir 200 mg klavulano rūgšties (kalio druskos pavidalu).

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui.
Milteliai yra baltos arba gelsvos spalvos.

4. klinikinĖ informacija

Amoksiklav jautrių gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų (žr. 5.1 skyrių) sukeltų užkrečiamųjų ligų gydymas:
- viršutinių kvėpavimo takų (ūminio arba lėtinio sinusito, vidurinės ausies uždegimo, pasikartojančio tonzilito, peritonzilinio absceso);
- apatinių kvėpavimo takų (ūminio bakterinio bronchito esant superinfekcijai, atsinaujinusio lėtinio bronchito, plaučių uždegimo);
- inkstų, šlapimo ir lytinių takų (uretrito, cistito, ypač atsinaujinusio ar komplikuoto, išskyrus prostatitu);
- virškinimo trakto, tulžies takų ir pilvo ertmės (cholangito, cholecistito, peritonito);
- gonorėjos;
- ginekologinės (sepsinio aborto, mažojo dubens organų uždegimo);
- šankroido (minkštojo šankerio);
- kaulų sąnarių (osteomielito);
- odos ir poodinio audinio (celiulito, infekuotų žaizdų, įskaitant kąstines, dantų absceso, komplikuoto celiulito).

Infekcijos profilaktika didesnių chirurginių operacijų metu.

Reikia laikytis oficialių vietinių tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo nurodymų.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozės pacientams, kurių inkstų funkcija normali

Suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų vaikams, sveriantiems daugiau kaip 40 kg
Įprastinė suaugusių ir vyresnių kaip 12 metų vaikų, sveriančių daugiau kaip 40 kg, dozė yra 1200 mg. Ji švirkščiama kas 8 val. Sunkios ligos atveju reikėtų švirkšti kas 6 val.

Vaikai nuo 3 mėnesių iki 12 metų
Vienkartinė dozė Amoksiklav dozė yra 30 mg/kg kūno svorio. Ji švirkščiama kas 8 val. Sunkios ligos atveju reikėtų švirkšti kas 6 valandas.

Jaunesni nei 3 mėnesių kūdikiai
Jaunesnių nei 3 mėnesių kūdikių vienkartinė Amoksiklav dozė yra 30 mg/kg kūno svorio. Ją reikia švirkšti kas 8 valandas.

Laiku ir prieš laiką gimę naujagimiai
Įprastinė laiku ir prieš laiką gimusių naujagimių Amoksiklav dozė yra 30 mg/kg kūno svorio. Ją reikia švirkšti kas 12 valandų.

30 mg švirkščiamo į veną Amoksiklav yra 25 mg amoksicilino ir 5 mg klavulano rūgšties.
Senyviems pacientams
Dozavimas senyviems pacientams yra toks pat kaip ir suaugusiems žmonėms. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad senstant gali susilpnėti inkstų funkcija. Ir tik tuo atveju, kai senyvo paciento inkstų funkcija susilpnėjusi, reikia laikytis dozavimo rekomendacijų pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

Dozavimas ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Jei inkstų funkcija sutrikusi, amoksicilino ir klavulano rūgšties pasišalinimas per inkstus sulėtėja, todėl preparato dozę reikia mažinti, o laiką tarp dozių ilginti atsižvelgiant į inkstų funkciją.
Jei pacientas serga lengvu inkstų funkcijos nepakankamumu (kreatinino klirensas didesnis kaip 30 ml/min.), dozių keisti nereikia.
Jei pacientas serga vidutinio sunkumo inkstų funkcijos nepakankamumu (kreatinino klirensas 10 - 30 ml/min.), pirmoji vaistinio preparato dozė yra 1200 mg, toliau gydymas tęsiamas leidžiant į veną 600 mg kas 12 val.
Jeigu pacientas serga sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 10 ml/min.) pirmoji vaistinio preparato dozė yra 1200 mg, toliau gydymas tęsiamas leidžiant į veną 600 mg kas 24 val.
Jeigu yra anurija, preparatą reikia vartoti kas 48 valandas arba dar rečiau.
Abi veikliosios sudėtinės preparato dalys iš kraujo pašalinamos hemodializės būdu, todėl hemodializuojamiems pacientams reikia tinkamai parinkti dozę, atsižvelgiant į hemodializės trukmę ir laiką praėjusi po vaistinio preparato pavartojimo.

Pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė, Amoksiklav dozės keisti nereikia.

Profilaktika chirurginės operacijos metu
Įprasta suaugusių profilaktinė Amoksiklav dozė chirurginės operacijos, kuri trunka trumpiau nei vieną valandą, metu yra 1200 mg. Amoksiklav švirkščiamas į veną prieš sukeliant bendrąją anesteziją. Ilgiau trunkančių operacijų atveju 1200 mg Amoksiklav švirkščiama ne dažniau kaip 4 kartus per 24 valandas.
Vartojimo būdas
Injekcija į veną
Prieš švirkščiant Amoksiklav 600 mg, buteliuke esantys milteliai tirpinami 10 ml injekcinio vandens; Amoksiklav 1200 mg – 20 ml injekcinio vandens.
Paruoštas tirpalas paprastai yra blyškus, šiaudų spalvos.
Tirpalo švirkščiama į veną lėtai (maždaug per 3-4 min.).

Infuzija į veną
Paruoštas intraveninei injekcijai Amoksiklav 600 mg tirpalas (gautas ištirpinus 600 mg miltelių 10 ml injekcinio vandens) papildomai skiedžiamas 50 ml infuzinio tirpalo.
Paruoštas intraveninei injekcijai Amoksiklav 1200 mg tirpalas (gautas ištirpinus 1200 mg miltelių 20 ml injekcinio vandens) papildomai skiedžiamas 100 ml infuzinio tirpalo.
Tirpalo lėtai (maždaug per 30-40 min.) infuzuojama į veną.

Stabilumas ir suderinamumas
Paruošto injekcijai į veną antibiotiko tirpalo reikia sušvirkšti ne vėliau kaip po 20 minučių po praskiedimo. Vartoti galima tik skaidrų tirpalą.
Amoksiklav tirpalą infuzijai į veną galima paruošti su įvairiais infuzijų tirpalais. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti rekomenduojami tirpalai infuzijai ir jų tūriai, kuriuose išlieka tinkama antibiotikų koncentracija.

Infuzijos į veną tirpalas
Tirpalo patvarumas 25oC temperatūroje
Injekcinis vanduo
4 valandos
Natrio chlorido 0,9% tirpalas
4 valandos
Ringerio laktato tirpalas
3 valandos
Kalio ir natrio chlorido tirpalas
3 valandos

Pagamintų tirpalų užšaldyti negalima.

Laikomas 5oC temperatūroje, pagamintas Amoksiklav tirpalas gali būti maišomas su infuziniu tirpalu (laikomu šaldytuve, maišeliuose). Paruoštas tirpalas gali būti laikomas iki 8 val. Kai tik pagamintas tirpalas sušyla iki kambario temperatūros, jį reikia nedelsiant infuzuoti į veną.

Infuzijos į veną tirpalas
Tirpalo patvarumas 5oC temperatūroje
Injekcinis vanduo
8 valandos
Natrio chlorido 0,9% tirpalas
8 valandos

Amoksiklav tirpalai su gliukoze, dekstranu ar hidrokarbonatais yra mažiau patvarūs.
Tame pačiame švirkšte ar infuzinėje sistemoje Amoksiklav maišyti su kitais vaistiniais preparatais negalima.

4.3 Kontraindikacijos

 Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei Amoksiklav medžiagai.
 Vartojant penicilinų grupės antibiotikus, jau buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija.
 Vartojant penicilino arba amoksicilino su klavulano rūgštimi, jau buvo pasireiškusi cholestazinė gelta arba kepenų pažeidimas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti Amoksiklav, reikia gerai išsiaiškinti, ar pacientui nebuvo padidėjusio jautrumo reakcijos penicilinams ar cefalosporinams. Negalima pamiršti, jog 10 - 15 žmonių galima kryžminė reakcija cefalosporinams. Penicilinu gydomiems ligoniams buvo sunkios, kartais mirtinos padidėjusio jautrumo (anafilaktoidinės) reakcijos atvejų. Ji labiau tikėtina tiems žmonėms, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija beta laktaminiams antibiotikams.

Įtarus, kad ligą sukėlė toliau išvardyti beta laktamazes gaminantys mikroorganizmai, preparato galima skirti dar nesulaukus bakterijų jautrumo preparatui tyrimo rezultatų.
Jei sinusitą sukėlė beta laktamazes gaminančios Haemophillus influenzae arba Moraxella (Branhamella) catarrhalis padermės.
Jei vidurinės ausies uždegimą sukėlė beta laktamazes gaminačios Haemophillus influenzae arba Moraxella (Branhamella) catarrhalis padermės.
Jei odos ir minkštųjų audinių ligą sukėlė beta laktamazes gaminančios Staphylococcus aureus padermės.
Jei ligą sukėlė gramneigiamos ir gramteigiamos bakterijų padermės arba anaerobinės bakterijos.
Jei šlapimo takų ligas sukėlė beta laktamazes gaminančios Escherichia coli, Proteus mirabilis ar Klebsiella padermės.

Sužinojus bakteriologinio tyrimo atsakymą, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas.
Jeigu mikroorganizmai yra jautrūs amoksicilinui, jie bus jautrūs ir amoksilavo poveikiui, nes jo sudėtyje yra amoksicilino. Tokiu atveju, kai ligą sukėlė amoksicilinui jautrios ir beta laktamazes gaminančios bakterijų padermės, nereikia skirti papildomo antibiotiko.
Atlikus tyrimus in vitro, nustatyta, kad amoksicilinas stipriau negu ampicilinas arba penicilinas veikia daugumą Streptococcus pneumoniae padermių, todėl, paaiškėjus, kad ligą sukėlė Streptococcus pneumoniae jautrus ampicilinui ir penicilinui, šis mikroorganizmas taip pat bus jautrus amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniui.

Amoksiklav, kaip ir kiti penicilinų grupės antibiotikai, yra mažai toksiškas, tačiau ilgai vartojant preparato, rekomenduojama nuolat stebėti inkstų, kepenų ir kraujodaros sistemos funkciją.

Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, Amoksiklav būtina vartoti atsargiai. Jeigu nustatytas sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas, rekomenduojama mažinti preparato dozę bei jį vartoti rečiau (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, sergantiems kepenų funkcijos nepakankamumu, preparatą būtina vartoti atsargiai bei nuolat stebėti kepenų funkciją.

Vartojant daugelį antibakterinių preparatų gali pasireikšti tiek lengvas, tiek pavojų gyvybei keliantis pseudomembraninis kolitas. Jei vartojant antibiotikų prasidėjo viduriavimas, būtina ištirti, ar pacientas neserga šia liga.

Kartais gali pasireikšti superinfekcija, sukelta atsparių bakterijų padermių ir grybelių (Pseudomonas spp., Candida albicans). Atsiradus tokiai komplikacijai, Amoksiklav vartojimą reikia nutraukti ir skirti tinkamą gydymą.

Amoksiklav, nerekomenduojama vartoti pacientams, sergantiems mononukleoze arba limfoleukoze, nes tokiems ligoniams ampicilinas dažnai sukelia bėrimą.

Pacientams rekomenduojama vartoti daug skysčių, nes gali pasireikšti kristalurija.

Šio vaisto 1200 mg yra mažiau kaip 1 mmol kalio (39 mg), t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Šio vaisto 1200 mg yra 2,5 mmol (57,5 mg) natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natris maiste.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Alopurinolis
Preparato vartojant kartu su alopurinoliu, dažniau atsiranda odos bėrimas.

Metotreksatas
Amoksiklav vartojant kartu su metotreksatu, padidėja metotreksato toksiškumas (dažniau pasireiškia leukopenija, trombocitopenija, odos opos).

Probenecidas
Kartu vartojamas probenicidas mažina amoksicilino tubulinę sekreciją, todėl gali padidėti amoksicilino koncentracija kraujyje bei prailgėti jo pusinės eliminacijos laikas.

Geriamieji kontraceptikai
Kaip ir kiti plataus poveikio antibiotikai preparatas gali susilpninti geriamųjų kontraceptikų poveikį, todėl apie tai būtina perspėti pacientus.

Antikoaguliantai
Kartais preparatas gali prailginti protrombino laiką, todėl reikia būti atsargiems Amoksiklav vartojant kartu su geriamaisiais antikoaguliantais.

Digoksinas
Dėl penicilinų poveikio žarnyno bakterijoms gali padidėti širdį veikiančių glikozidų absorbcija.

Kiti antibiotikai
Preparato vartojant kartu su rifampicinu, pasireiškia antagonistinis poveikis.

Kai kurie preparatai (pvz., chloramfenikolis, makrolidų ir tetraciklinų grupės antibiotikai), vartojami kartu su amoksicilinu, slopina jo baktericidinį poveikį. Jei amoksicilinas pradedamas vartoti keliolika valandų prieš chloramfenikolį, makrolidų ar tetraciklinų grupės antibiotikus, arba tarp vaistų vartojimo yra toks laikotarpis, kad vaistai spėja suirti, daugumai pacientų tokia sąveika nereikšminga.

Vaistinio preparato vartojant kartu su aminoglikozidų grupės antibiotikais, pasireiškia sinergetinis poveikis enterokokams ir B grupės streptokokams, tačiau šiems preparatams būdingas fizinis ir cheminis nesuderinamumas.

Laboratorinių tyrimų rodmenų pokyčiai
Pacientams, vartojantiems amoksicilino ir klavulano rūgšties kalio druskos, gali būti klaidingai teigiami gliukozės tyrimo šlapime rodmenys, jei gliukozės kiekis tiriamas naudojant Benedict arba Fehling reagentus, nes jų sudėtyje yra vario sulfato, kuris sąveikauja su amoksicilinu. Tokiu atveju, prireikus ištirti gliukozės kiekį šlapime, reikia naudoti fermentinį gliukozės oksidazės tyrimo metodą.

Vartojant Amoksiklav, gali būti klaidingai teigiamas Kumbso mėginys. Tai gali daryti įtaką kraujo tapatumo mėginiams.
Nustatyta, kad nėščioms moterims vartojančioms ampiciliną, laikinai gali sumažėti bendrojo konjuguoto estriolio, estriolio gliukuronido, konjuguoto estrono ir estradiolio koncentracija plazmoje. Tokį pat poveikį gali sukelti amoksicilinas bei Amoksiklav.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaikingoms pelėms ir žiurkėms, skiriant amoksicilino su klavulano rūgštimi, teratogeninis poveikis nepasireiškė.
Tinkamų ir gerai kontroliuojamųjų tyrimų su nėščiomis moterimis neatlikta. Nedaug nėščių moterų, sergančių šlapimo takų infekcinėmis ligomis, gėrė amoksiciliną su klavulano rūgštimi, tačiau preparato nepageidaujamas poveikis vaisiui nepasireiškė. Remiantis FDA reikalavimais, amoksicilinas ir klavulano rūgštis pagal galima pavojų nėštumo laikotarpiu priskiriami B kategorijai. Amoksiklav nėštumo laikotarpiu reikėtų vartoti tik jei tai būtina.
Ir klavulano rūgštis, ir amoksicilinas patenka į motinos pieną, todėl žindyvės antibiotiko privalo vartoti labai atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Vartojant amoksicilino ir klavulano rūgšties kalio druskos, nepageidaujamas poveikis dažniausiai būna silpnas ir greitai praeina. Dėl nepageidaujamo poveikio gydymą reikėjo nutraukti 3% pacientų, vartojusių preparatą. Amoksiciliną vartojant kartu su klavulano rūgšties kalio druska, nepageidaujamas poveikis pasireiškia tokiu pat dažnumu kaip ir geriant vieno amoksicilino.

Infekcijos ir infestacijos
Antibiotiko vartojant ilgai arba pakartotinai, organizme galima superinfekcija. Mažiau kaip 1% pacienčių, vartojusių preparato, pasireiškė kandidomikozinis makšties uždegimas. Ilgai vartojant penicilinų grupės antibiotikų, gali pasireikšti burnos kandidomikozė.

Kraujo ir limfos sistemos pokyčiai
Anemija (tarp jų ir hemolizinė anemija), trombocitopenija, eozinofilija, leukopenija ir agranuliocitozė. Trompocitozė pasireiškė mažiau nei 1% pacientų, vartojusių amoksicilino ir klavulano rūgšties kalio druskos. Toks nepageidaujamas poveikis greičiausiai pasireiškia dėl padidėjusio jautrumo ir greitai praeina nutraukus preparato vartojimą. Kraujavimo ir protrombino laikas prailgėja retai.
Imuninės sistemos sutrikimai
Gerklų edema, seruminė liga, alerginis vaskulitas, anafilaksinis ar anafilaktoidinis šokas.

Nervų sistemos sutrikimai
Retai pasireiškia galvos skausmas, svaigimas, nemiga, sujaudinimas, nerimas, elgesio sutrikimas, apkvaišimas, traukuliai ir padidėjęs aktyvumas.
Virškinimo trakto sutrikimai
Tokį nepageidaujamą poveikį amoksicilinas ir klavulano rūgšties kalio druska sukelia dažniausiai. Vartojant preparatą, viduriavimas pasireiškė 9% pacientų, pykinimas ir vėmimas – 1-5 % pacientų. Rečiau atsiranda anoreksija, dujų kaupimasis virškinimo trakte, enterokolitas, skrandžio, burnos gleivinės ir liežuvio uždegimas, pakinta liežuvio spalva.
Vartojant amoksicilino ir klavulano rūgšties kalio druskos, gali pasireikšti pseudomebraninis kolitas, kurį sukelia Clostridium difficile išskirti toksinai. Pseudomebraninis kolitas gali būti ir silpnas, ir keliantis pavojų gyvybei.
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Gali silpnai ir vidutiniškai padidėti asparagininės ir alanininės transaminaės, šarminės fosfatazės bei bilirubino kiekis plazmoje. Kepenų funkcija dažniau pažeidžiama senyvo amžiaus pacientams, arba tada, kai preparatas vartojamas ilgai.
Aprašyti reti cholestazinės geltos ir hepatito atvejai.
Kepenų pažeidimo simptomai dažniausiai pasireiškia vartojant preparato arba iškart po to, kai jo vartojimas buvo nutrauktas, tačiau kartais jų gali atsirasti jau kelias savaites nevartojant vaisto. Kepenų pažeidimo simptomai dažniausiai greitai praeina, tačiau kartais jie gali būti sunkūs. Aprašyti keli labai reti mirtini atvejai.

Odos ir poodinio audinio pažeidimas
Apie 3% pacientų pasireiškė bėrimas ir dilgėlinė. Aprašyta kitokių padidėjusio jautrumo atvejų: niežėjimas, angioedema; labai retai pasireiškia daugiaformė eritema,
dermatitas, kurio metu lupasi oda; toksinė epidermio nekrozė, Stivenso ir Džonsono sindromas; seruminę ligą primenanti reakcija (dilgėlinė arba bėrimas atsiradę, kartu su sąnarių ir raumenų skausmu, artritu ir karščiavimu), bronchų spazmas.

Inkstų ir šlapinimo takų sutrikimai
Retai gali pasireikšti nefritas ir hematurija.

Bendro pobūdžio sutrikimai ir reakcijos injekcijos vietoje
Injekcijos vieta gali skaudėti ar parausti, gali pasireikšti flebitas.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus preparato, dažniausiai jokių simptomų nepasireiškia arba atsiranda virškinimo trakto pažeidimo simptomų: skrandžio arba pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas. Kartais galimas bėrimas, padidėjęs jautrumas arba mieguistumas. Perdozavus taip pat gali padidėti nervo raumens jungties jautrumas, pasireikšti traukuliai.
Perdozavus vaistinio preparato, jo vartojimą būtina nutraukti ir taikyti simptominį gydymą. Jei pacientas suvartojo labai didelę dozę, jį būtina stebėti ir prireikus skirti tinkamą gydymą. Jeigu pacientas preparato išgėrė mažiau kaip prieš 4 valandas, nesant kontraindikacijų, būtina sukelti vėmimą arba plauti skrandį, kad sumažėtų vaisto absorbcija, galima skirti aktyvuotosios anglies. Amoksiciliną ir klavulano rūgšties kalio druską galima pašalinti iš organizmo hemodializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

ATC kodas - J01CR02
Farmakoterapinė grupė – beta laktaminiai antibiotikai, penicilinų deriniai (amoksicilinas ir beta laktamazių inhibitorius).

Veikimo mechanizmas
Amoksiklav yra kombinuotas antibakterinis vaistas, susidedantis iš pusiau sintetinio antibiotiko amoksicilino ir beta laktamazių inhibitoriaus klavulano rūgšties kalio druskos. Amoksicilinas yra baktericidinis antibiotikas; jis prisijungia prie bakterijų peniciliną sujungiančio baltymo ir tokiu būdu slopina bakterinės ląstelės sienelės sintezę.
Klavulano rūgštis pasižymi tik silpnu antibakteriniu aktyvumu ir neturi įtakos amoksicilino veikimo mechanizmui. Tačiau klavulano rūgšties struktūroje yra beta laktaminis žiedas, kuris chemiškai giminingas penicilinų ir cefalosporinų beta-laktaminiam žiedui. Ji negrįžtamai jungiasi su kai kurioms beta laktamazėmis ir tokiu būdu perspėja amoksicilino inaktyvinimą ir didina pastarojo baktericidinį aktyvumą prieš rezistentiškus mikroorganizmus, kurie gamina klavulano rūgščiai jautrias beta laktamazes.

Mikroorganizmo jautrumo kriterijai
Amoksicilino ir klavulano rūgšties veiksmingumas in vitro ištirtas su daugeliu mikroorganizmų. Jautrių mikroorganizmų mažiausia slopinamoji koncentracija (MSK) kinta priklausomai nuo jų rūšies.
Remiantis JAV Nacionalinio klinikinės laboratorijos standartų komiteto (US National Committee for Clinical Laboratory Standards) nuorodomis ir Didžiosios Britanijos antimikrobinės chemoterapijos draugijos (British Society of Antimicrobial Chemotherapy) duomenimis, nustatyta, jog:
Gram neigiami žarnyno aerobai amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniui yra jautrūs, jeigu MSK yra  8/4 μg/ml, atsparūs, jeigu MIK yra  32/16 g/ml.
 Staphylococcus padermės ir H.influenzae amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniui yra jautrūs, jeigu MSK yra  4/2 g/ml, atsparūs, jeigu MSK yra  8/4 g/ml.
 Streptococcus pneumoniae amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniui yra jautrūs, jei MSK yra  0,5/0,25 g/ml, atsparūs, jeigu MSK yra  2/1 g/ml.

Mikroorganizmų jautrumas
occus padermės ir H.influenzae amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniui yra jautrūs, jeigu MSK yra  4/2 g/ml, atsparūs, jeigu MSK yra  8/4 g/ml.
 Streptococcus pneumoniae amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniui yra jautrūs, jei MSK yra  0,5/0,25 g/ml, atsparūs, jeigu MSK yra  2/1 g/ml.

Mikroorganizmų jautrumas
Mikroorganizmų jautrumas
Jautrumo duomenys Europoje
JAUTRŪS
Gramteigiami aerobai
Streptococcus pneumoniae
Streptococcus pyogenes
Streptococci viridans
Staphylococcus saprophyticus
Staphylococcus epidermidis
Listeria padermės
Enterococcus faecalis

Gramneigiami aerobai:
Haemophillus influenzae
Haemophillus ducrey,
Moraxella (Branhamella) catarrhalis
Escherichia col
Klebsiella padermės
Proteus mirabilis
Proteus vulgaris
Neisseria gonorrhoeae
Neisseria meningitidis,
Pasteurella multocida
Salmonella padermės
Shigella padermės
Vibrio cholerae
Helicobacter pylori
Eikinella corrodens

Anaerobai
Peptococcus padermės
Peptostreptococcus padermės
Clostridium perfringens
Actinomyces israelli

ATSPARŪS
Gramteigi aerobai:
Staphylococcus aureus (meticilino ir oksacilino poveikiui atsparūs stafilokokai yra taip pat atsparūs amoksicilino ir klavulano rūgšties poveikiui)

Gramneigiamos aerobinės bakterijos
Acinetobacter
Citrobacter
Enterobacter
Serratia padermės
Proteus rettgeri
Morganella morganii
Providencia
Pseudomonas aeruginosa

Anaerobai
Bacteroides padermės

KITI
Chlamydia
Mycoplasma
Rickettsia

5.2 Farmakokinetinės savybės

Amoksiklav sudėtyje esančių amoksicilino ir klavulano rūgšties kalio druskos farmakokinetinės savybės panašios.

Absorbcija
Išgėrus vaistinio preparato, amoksicilinas ir klavulano rūgštis gerai rezorbuojasi iš virškinimo trakto. Abiejų sudėtinių vaisto dalių didžiausia koncentracija serume (Cmax) susidaro per vieną valandą (Tmax). Sveikiems žmonės, vartojantiems pakartotinas preparato dozes, nenustatyta, kad vaistas kauptųsi organizme. Kartu išgerti amoksicilinas ir klavulano rūgštis nekeičia vienas kito rezorbcijos. Amoksicilino biologinis prieinamumas 90 %, klavulano rūgšties – 60-70 %. Kartu su preparatu vartojamas maistas, pienas arba histamino H2 receptorių blokatoriai (cimetidinas, ranitidinas) sveikiems žmonėms reikšmingai nekeičia preparato sudedamųjų dalių savybių. Kartu su Amoksiklav vartojami antacidinai preparatai, kurių sudėtyje yra aliuminio arba magnio druskų, gali prailginti laiką, per kurį susidaro Cmax , bet tai neturi įtakos vaisto poveikiui. Preparatas geriausiai rezorbuojasi tuo atveju, jei jis yra išgertas nevalgius, tačiau kartu vartojamas maistas reikšmingai nekeičia Amoksiklav rezorbcijos iš virškinimo trakto. Klavulano rūgšties kalio druskos rezorbcija pagerėja, jei Amoksiklav geriama pradėjus valgyti. Norint sumažinti nepageidaujamą vaisto poveikį virškinimo traktui, preparatą rekomenduojama vartoti prieš pat valgį.
Amoksicilino pusinės eliminacijos laikas – 78 minutės, klavulano rūgšties – 60-70 minučių.

Pasiskirstymas
Preparato pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 25% kūno svorio. Ir amoksicilinas, ir klavulano rūgšties kalio druska prasiskverbia į daugelį organizmo skysčių ir audinių (plaučius, pleuros skystį, vidurinės ausies skystį, prienosinių ančių sekretą, tonziles, seiles, bronchų sekretą, pilvaplėvės skystį, kepenis, tulžies pūslę, prostatą, gimdą, kiaušides, raumenis, sinovijos skystį) išskyrus smegenis ir smegenų skystį. Šlapime susidaro didelė amoksicilino ir klavulano rūgšties kalio druskos koncentracija.
Amoksicilinas ir klavulano rūgštis lengvai prasiskverbia per placentą. Žindyvės piene susidaro maža preparato sudėtinių dalių koncentracija.
Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi 17-20% amoksicilino ir 22-30% klavulano rūgšties kalio druskos.
Vaistinio preparato veiksmingumas labai priklauso nuo preparato sudedamųjų dalių atitinkamo pasiskirstymo organizme.

Metabolizmas
Tik dalis amoksicilino metabolizojama. Didžioji jo dalis pasišalina iš organizmo nepakitusi. Klavulano rūgšties kalio druska žymia dalimi metabolizuojama.

Eliminacija
Amoksicilinas ir klavulano rūgštis pasišalina su šlapimu: amoksicilinas daugiausia nepakitęs, klavulano rūgštis dalinai metabolizuota. Išgėrus preparato, po 6 valandų per inkstus pasišalina apie 50-70% nepakitusio amoksicilino ir apie 25-40% nepakitusios klavulano rūgšties.
Nedidelė jų dalis pasišalina su išmatomis ir iškvepiamu oru.
Amoksicilinas ir klavulano rūgšties kalio druska iš organizmo šalinami glomerulų filtracijos, o amoksicilinas didžia dalimi šalinamas tubulinės sekrecijos būdu.
Amoksicilino pusinės eliminacijos laikas – 1 valanda. Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, jis prailgėja iki 7,5 valandos. Klavulano rūgšties kalio druskos pusinės eliminacijos laikas – 1 valanda. Inkstų funkcijos nepakankamumo atveju jis taip pat prailgėja iki 4,5 valandos.
Abi preparato sudedamąsias dalis iš organizmo galima lengvai pašalinti hemodializės būdu, labai mažai šių medžiagų pasišalina iš organizmo peritoninės dializės būdu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikus tyrimus su gyvūnais, nustatyta, kad, duodant dešimt kartų didesnę negu įprasta vaistinio preparato dozę žmonėms, pelių ir žiurkių vaisingumas nepakito, toksinis poveikis vaisiui nepasireiškė.
Atlikus ūminio toksiškumo tyrimus, toksinio poveikio nenustatyta: sušėrus amoksicilino kartu su klavulano rūgštimi pelių ir žiurkių patelėms bei patinams, LD50 buvo didesnė negu 5000 mg/kg kūno svorio.
Tinkamų kontroliuojamųjų tyrimų su nėščiomis moterims neatlikta. Tyrimai su gyvūnais ne visada nurodo, kad preparatą saugu vartoti žmonės. Nėščioms moterims vartoti preparato rekomenduojama tik tuo atveju, jei tai būtina.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Paruošto Amoksiklav injekcinio tirpalo tame pačiame švirkšte ar infuzinėje sistemoje maišyti su kitais vaistais negalima.
Amoksiklav fiziškai ir chemiškai nesuderinamas su aminoglikozidų grupės antibiotikais.
Amoksiklav nepatartina maišyti su tirpalais, turinčiais gliukozės, dekstrano ar hidrokarbonatų, taip pat su krauju, baltymų ar lipidų preparatais.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 oC temperatūroje.
Paruošto tirpalo užšaldyti negalima.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Vidinė pakuotė: III tipo bespalvio stiklo buteliukas su gumos kamščiu ir aliuminio/polipropileno dangteliu.
Dėžutėje yra 5 buteliukai.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Injekcija į veną
Prieš švirkščiant Amoksiklav 500/100 mg, buteliuke esantys milteliai tirpinami 10 ml injekcinio vandens; Amoksiklav 1000/200 mg – 20 ml injekcinio vandens. Paruošti tirpalai dažniausiai yra blyškūs, šiaudų spalvos. Vartotini tik skaidrūs tirpalai. Pagamintą Amoksiklav tirpalą reikia sušvirkšti į veną ne vėliau kaip po 20 min.

Infuzija (lašinimas) į veną
Paruoštas intraveninei injekcijai Amoksiklav 500/100 mg tirpalas (gautas ištirpinus miltelius 10 ml injekcinio vandens) papildomai skiedžiamas 50 ml infuzinio tirpalo; Amoksiklav 1000/200 mg tirpalas (gautas ištirpinus miltelius 20 ml injekcinio vandens) intraveninei injekcijai - 100 ml infuzinio tirpalo.
Pagamintą Amoksiklav tirpalą intraveninei infuzijai galima maišyti su įvairiais intraveniniais skysčiais. Rekomenduojami infuzinių skysčių tūriai, kuriuose susidaro patenkinamos antibiotikų koncentracijos yra nurodyti 4.2 skyriuje “Stabilumas ir suderinamumas.”