Anafranil

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Anafranil 25 mg dengtos tabletės

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Veiklioji medžiaga yra 3-chloro-5-[3-(dimetilamino)-propil]10,11-dihidro-5H-dibenz[b,f]azepino hidrochloridas (klomipramino hidrochloridas).

Vienoje dengtoje tabletėje yra 25 mg klomipramino hidrochlorido.

3. Vaisto forma

Dengtos tabletės.

4. Klinikinė informacija

4.1. Terapinės indikacijos

Įvairios etiologijos ir įvairiai pasireiškiantiems depresijos sutrikimams gydyti. Tai:
Endogeninė, reaktyvinė, neurozinė, organinė, maskuota ir involiucinė depresijos forma.
Depresija, susijusi su schizofrenija ir asmenybės sutrikimais.
Senatvinis depresijos sindromas, depresijos sindromas dėl lėtinio skausmo ir lėtinės somatinės ligos.
Reaktyvinės, neurozinės ar psichopatinės kilmės depresiniai nuotaikos sutrikimai.
Obsesinis-kompulsinis sindromas.
Fobijos ir panikos atakos.
Katapleksija, pasireiškianti esant narkolepsijai.
Lėtinis skausmas.
Naktinė enurezė (tik vyresniems kaip 5 metų vaikams, kai nėra organinės priežasties).

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Prieš pradedant gydyti Anafranil, būtina koreguoti hipokalemiją (žr. 4.4. “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).
Dozę ir vartojimo būdą reikia parinkti atsižvelgiant į paciento būklę. Didžiausią efektą stengtis pasiekti kuo mažesne doze. Dozę didinti atsargiai, ypač senyviems žmonėms ir paaugliams, kurių atsakas paprastai būna daug ryškesnis negu vidutinio amžiaus asmenų.

Depresija, obsesinis-kompulsinis sindromas ir fobijos
Gydymo pradžioje vartoti po vieną dengtą 25 mg tabletę 2-3 kartus per parą. Paros dozę didinti laipsniškai, pvz., po 25 mg kas kelios dienos (atsižvelgiant į vaisto toleravimą), iki 4-6 tablečių po 25 mg. Sunkiais atvejais dozę galima didinti iki didžiausios 250 mg paros dozės. Būklei ryškiai pagerėjus, skirti palaikomąją paros dozę, kuri paprastai yra 2-4 tabletės po 25 mg.

Panikos atakos, agorafobija
Iš pradžių vartoti 10 mg per parą, kartais kartu su benzodiazepinu. Atsižvelgiant į vaisto toleravimą, dozę didinti tol, kol pasiekiamas reikiamas efektas, kartu laipsniškai nutraukti benzodiazepino vartojimą. Įvairių pacientų paros dozė labai skiriasi, svyruoja nuo 25 mg iki 100 mg. Prireikus ją galima didinti iki 150 mg. Rekomenduojama gydyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius, per kuriuos palaikomąją dozę reikia lėtai mažinti.

Katapleksija, pasireiškianti esant narkolepsijai
Paros dozė – 25-75 mg.

Lėtinio skausmo sukelta būklė
Dozė parenkama individualiai (10-150 mg) atsižvelgiant į kartu vartojamus analgetikus (ir galimybę sumažinti jų vartojimą).

Senyvi pacientai
Gydyti pradėti 10 mg per parą. Dozę laipsniškai didinti iki optimalios - 30-50 mg - paros dozės, kuri gali būti pasiekiama maždaug per 10 dienų, ir ją vartoti iki gydymo pabaigos.

Vaikai ir paaugliai
Pradinė dozė yra 25 mg per parą. Ją laipsniškai didinti (vartoti padalijus per kelis kartus) per pirmąsias 2 savaites (jei toleruojama) iki didžiausios paros dozės – 3 mg/kg ar 100 mg (kuri yra mažesnė). Paskui per kitas kelias savaites dozę galima dar laipsniškai didinti iki didžiausios paros dozės – 3 mg/kg ar 200 mg (kuri yra mažesnė).

Naktinė enurezė
Pradinė dozė 5-8 metų vaikams yra 20-30 mg, 9-12 metų – 1-2 tabletės po 25 mg, vyresniems vaikams – 1-3 tabletės po 25 mg. Didesnė dozė skiriama tiems vaikams, kuriems per vieną savaitę negaunama reikiamo efekto. Tabletes išgerti per vieną kartą po vakarienės. Vaikams, kurie šlapinasi nakties pradžioje, dalį dozės reikia duoti anksčiau (16 val.). Pasiekus norimą efektą, gydyti toliau (1-3 mėnesius) laipsniškai mažinant palaikomąją dozę.

Nėra patirties, kaip gydyti jaunesnius kaip 5 metų vaikus.

4.3. Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas klomipraminui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai, kryžminis jautrumas dibenzazepino grupės tricikliams antidepresantams.
Anafranil neskirti kartu su MAO inhibitoriais, 14 dienų iki ir po gydymo jais. Taip pat negalima vartoti kartu su selektyviais, grįžtamaisiais MAO-A inhibitoriais, pvz., moklobemidu.
Neseniai buvęs miokardo infarktas.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai
Žinoma, kad tricikliai antidepresantai mažina traukulių slenkstį, todėl Anafranil labai atsargiai skirti pacientams, kuriems yra epilepsija ar kitų rizikos veiksnių, pvz., turintiems įvairios kilmės smegenų pažeidimą, kartu vartojantiems neuroleptikus, nustojusiems vartoti alkoholį ar vaistus, malšinančius traukulius (pvz., benzodiazepinus). Manoma, kad traukulių pasireiškimas priklauso nuo dozės, todėl nerekomenduojama viršyti rekomenduojamos bendrosios paros dozės.

Anafranil labai atsargiai skirti pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač tiems, kuriems yra širdies nepakankamumas, sutrikęs laidumas (pvz., I-III laipsnio atrioventrikulinė blokada), aritmija. Šiuo vaistu gydomiems tokiems pacientams, taip pat senyviems asmenims būtina stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei registruoti EKG.

Kai vartojama didesnė negu gydomoji dozė arba kraujyje susidaro didesnė negu gydomoji koncentracija, padidėja pailgėjusio QTc intervalo rizika. Taip gali atsitikti kartu vartojant selektyvų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) (žr. 4.5. “Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika”). Žinoma, kad hipokalemija yra pailgėjusio QTc intervalo ir Torsade de pointes rizikos veiksnys. Todėl, prieš pradedant gydyti Anfranil, hipokalemiją būtina koreguoti, o Anafranil atsargiai skirti kartu su SSRI ar diuretikais (žr. 4.5. “Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika”).

Dėl anticholinerginio poveikio Anafranil atsargiai skirti pacientams, kuriems buvo padidėjęs akispūdis, sergantiems uždarojo kampo glaukoma, taip pat tiems, kuriems susilaiko šlapimas (pvz., dėl prostatos ligų).
Triciklius antidepresantus atsargiai skirti pacientams, sergantiems sunkia kepenų liga, antinksčių šerdies naviku (pvz., feochromocitoma, neuroblastoma), kuriems šie vaistai gali išprovokuoti hipertenzinę krizę.

Daugeliui pacientų, kuriems yra panikos atakų, pradėjusiems vartoti Anafranil, sustiprėja nerimo simptomai (žr. “Dozavimas”). Šis paradoksinis nerimo sustiprėjimas ryškiausias būna kelias pirmąsias gydymo dienas ir paprastai išnyksta per 2 savaites.

Retkarčiais tricikliais antidepresantais gydomiems schizofrenija sergantiems pacientams gali suaktyvėti psichozė.

Depresijos fazės metu tricikliais antidepresantais gydomiems pacientams, kuriems buvo ciklinių afektinių sutrikimų, retkarčiais pasireiškė hipomanijos ar manijos epizodų. Tuomet gali tekti mažinti Anafranil dozę ar visai jo nebevartoti ir skirti antipsichozinį vaistą. Kai šie epizodai praeina, prireikus toliau galima gydyti mažesne Anafranil doze.

Atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti Anafranil, rekomenduojama pamatuoti kraujospūdį, nes nuo šio vaisto pacientams, kuriems yra padėties hipotenzija ar labili kraujotaka, gali ryškiai sumažėti kraujospūdis.

Vaistą atsargiai turi vartoti pacientai, kuriems yra hipertirozė ar gydomi skydliaukės preparatais, nes gali pasireikšti toksinis poveikis širdžiai.

Kepenų ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama periodiškai tirti kepenų fermentų koncentraciją.

Labai retai, vartojant Anafranil, stebėta leukocitų skaičiaus pokyčių, todėl reikia reguliariai tirti kraują ir stebėti dėl galimų simptomų (karščiavimo, gerklės skausmo), ypač kelis pirmuosius gydymo mėnesius ir gydant ilgai.
Pacientus, kuriems Anafranil, kaip ir kitų panašių triciklių antidepresantų, skiriama kartu su gydymu elektrošoku, reikia labai atidžiai prižiūrėti.

Linkusiems į psichozę ir senyviems pacientams tricikliai antidepresantai gali sukelti, ypač naktį, farmakogeninę (delyrinę) psichozę, kuri praeina savaime per kelias dienas nebevartojant vaisto.

Savižudybės rizika yra būdinga sunkiajai depresijai, ir ji gali išlikti tol, kol nebus pasiekta ryški remisija. Gydymo pradžioje gali prireikti sudėtinio gydymo – kartu skirti benzodiazepinų ar neuroleptikų (žr. “Įspėjimai” ir “Sąveika”). Pranešama, kad nuo perdozuoto Anafranil sukėlė mirė mažiau žmonių negu nuo kitų triciklių antidepresantų.

Atsargiai vaistą skirti pacientams, kuriems yra lėtinis vidurių užkietėjimas. Tricikliai antidepresantai gali sukelti paralyžinį žarnų nepraeinamumą, ypač senyviems ir gulintiems pacientams.

Prieš bendrąją ar vietinę anesteziją anesteziologą reikia įspėti, kad pacientas vartoja Anafranil.

Ilgai vartojami tricikliai antidepresantai gali padažninti dantų ėduonį, todėl, jais gydantis ilgai, būtina reguliariai tikrinti dantis.

Dėl anticholinerginio triciklių antidepresantų poveikio mažiau išsiskiria ašarų ir kaupiasi gleivingas sekretas. Tai pacientams, nešiojantiems kontaktinius lęšius, gali pažeisti ragenos epitelį.

Dėl galimo nepageidaujamo poveikio vaisto negalima nutraukti staiga (žr. “Nepageidaujamas poveikis”).

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

MAO inhibitoriai
Anafranil neskirti mažiausiai 2 savaites po gydymo MAO inhibitoriais (nes yra sunkių simptomų, pvz.: hipertenzinės krizės, hiperpireksijos, mioklonuso, ažitacijos, traukulių, delyro ir komos, rizika). Tų pačių atsargumo priemonių reikia laikytis, kai MAO inhibitoriaus skiriama po gydymo Anafranil (žr. "Kontraindikacijos"). Abiem atvejais gydyti Anafranil ar MAO inhibitoriumi reikia pradėti labai atsargiai ir dozę didinti laipsniškai bei stebėti poveikį.
Yra duomenų, rodančių, kad Anafranil anksčiausiai galima vartoti praėjus 24 valandoms po grįžtamojo MAO-A inhibitoriaus, pvz., moklobemido, vartojimo, bet MAO-A inhibitorių galima pradėti vartoti tik praėjus 2 savaitėms po gydymo Anafranil.

Adrenerginių neuronų blokatoriai
Anafranil gali silpninti ar panaikinti guanetidino, betanidino, rezerpino, klonidino ir metildopos antihipertenzinį poveikį. Todėl pacientams, kuriems kartu reikia gydyti hipertenziją, skirti kitaip kraujospūdį mažinančių vaistų (pvz.: vazodilatatorių,  adrenoblokatorių).

Simpatomimetikai
Anafranil gali stiprinti adrenalino, noradrenalino, izoprenalino, efedrino ir fenilefrino (pvz., esančių vietinių anestetikų preparatuose) poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

CNS slopinantys vaistai
Tricikliai antidepresantai gali stiprinti alkoholio ir kitų centrinę nervų sistemą slopinančių medžiagų (pvz.: barbitūratų, benzodiazepinų ar bendrųjų anestetikų) poveikį.

Anticholinerginiai vaistai
Tricikliai antidepresantai gali stiprinti šių vaistų (pvz.: fenotiazino, antiparkinsoninių vaistų, antihistamininių vaistų, atropino, biperideno) poveikį akims, centrinei nervų sistemai, žarnynui ir šlapimo pūslei.

Chinidinas
Triciklių antidepresantų negalima kartu vartoti su chinidino grupės antiaritminiais vaistais.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
Kai šių vaistų vartojama kartu, gali sustiprėti poveikis serotoninerginei sistemai. Fluoksetinas ir fluvoksaminas gali didinti Anafranil koncentraciją kraujyje, dėl to gali padaugėti nepageidaujamų reiškinių.

Kepenų fermentų induktoriai
Vaistai, kurie aktyvina kepenų monooksigenazės fermentų sistemą (pvz.: barbitūratai, karbamazepinas, fenitoinas, nikotinas ir geriamieji kontraceptikai), gali skatinti klomipramino metabolizmą ir mažinti jo koncentraciją kaujyje bei silpninti efektyvumą. Gali padidėti kartu vartojamų fenitoino bei karbamazepino koncentracija plazmoje ir padažnėti jų sukeliamų nepageidaujamų reiškinių. Šių vaistų dozes gali tekti koreguoti.

Neuroleptikai
Kartu vartojami šie vaistai gali didinti triciklių antidepresantų koncentraciją plazmoje, mažinti traukulių slenkstį ir sukelti traukulius. Vartojant kartu su tioridazinu, gali pasireikšti sunki širdies aritmija.

Antikoaguliantai
Tricikliai antidepresantai gali stiprinti antikoaguliacinį kumarino darinių poveikį, slopindami jų metabolizmą kepenyse. Rekomenduojama atidžiai tirti protrombino kiekį plazmoje.

Diuretikai
Anafranil, vartojamas kartu su diuretikais, gali sukelti hipokalemiją, todėl ją reikia koreguoti prieš pradedant gydyti Anafranil.

Cimetidinas, metilfenidatas, estrogenai
Šie vaistai didina triciklių antidepresantų koncentraciją plazmoje, todėl kartu vartojamų triciklių antidepresantų dozę reikia mažinti.

4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Yra mažai patirties apie Anafranil poveikį nėštumo laikotarpiu. Kadangi esti pavienių pranešimų apie galimą ryšį tarp triciklių antidepresantų vartojimo ir šalutinio poveikio (raidos sutrikimų) vaisiui, šį vaistą vengti skirti nėščiosioms, nebent laukiama nauda pateisintų galimą riziką vaisiui.
Naujagimiams, kurių motinos vartojo triciklius antidepresantus iki gimdymo, pirmosiomis valandomis ar dienomis pasireiškė abstinencijos simptomų, pvz.: dispnėja, letargija, diegliai, dirglumas, hipotenzija ar hipertenzija, tremoras ar spazmai. Kad šių simptomų būtų išvengta, Anafranil reikia, jei įmanoma, laipsniškai nutraukti mažiausiai 7 savaites prieš numatomą gimdymą.
Veikliosios medžiagos patenka į motinos pieną, todėl žindyvei Anafranil vartojimą laipsniškai nutraukti arba kūdikio nežindyti.

4.7. Poveikis gebai vairuoti ir valdyti mechanizmus

Anafranil vartojančius pacientus reikia įspėti, kad vaistas gali sukelti neryškų matymą, mieguistumą ir kitus centrinės nervų sistemos reiškinius (žr. "Nepageidaujamas poveikis"), tuomet jiems negalima vairuoti, dirbti su įrenginiais ar kitą dėmesingumo reikalaujantį darbą. Pacientus taip pat reikia įspėti, kad šiuos reiškinius gali stiprinti alkoholis ir kiti vaistai (žr. “Sąveika”).

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujami reiškiniai dažnai būna neryškūs bei laikini ir išnyksta toliau vartojant vaistą ar sumažinus jo dozę. Jie ne visada koreliuoja su vaisto koncentracija kraujyje ar doze. Dažnai kai kuriuos nepageidaujamus reiškinius, pvz.: nuovargį, sutrikusį miegą, ažitaciją, nerimą, vidurių užkietėjimą, burnos džiūvimą, sunku atskirti nuo depresijos simptomų.
Pasireiškus sunkioms neurologinėms ar psichikos reakcijoms, Anafranil nevartoti.

Senyvi asmenys yra ypač jautrūs anticholinerginiam poveikiui, taip pat poveikiui psichikai, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemoms. Jų geba metabolizuoti ir pašalinti vaistą gali būti susilpnėjusi, todėl, vartojant gydomąsias dozes, vaisto koncentracija plazmoje gali būti didesnė.

Dažnumas: labai dažnai 10%, dažnai 1%-<10%, nedažnai 0,1%-<1%, retai 0,01%-<0,1%, labai retai <0,01%.

Centrinė nervų sistema
Psichikos reakcijos
Labai dažnai: mieguistumas, nuovargis, neramumas, padidėjęs apetitas.
Dažnai: sumišimas, sutrikusi orientacija, haliucinacijos (ypač senyviems ir Parkinsono liga sergantiems pacientams), nerimas, ažitacija, sutrikęs miegas, manija, hipomanija, agresyvumas, sutrikusi atmintis, depersonalizacija, pasunkėjusi depresija, sumažėjęs dėmesingumas, nemiga, nakties košmarai, žiovulys.
Nedažnai: sustiprėję psichozės simptomai.

Neurologinės reakcijos
Labai dažnai: svaigulys, tremoras, galvos skausmas, mioklonusas.
Dažnai: delyras, sutrikusi kalba, parestezija, raumenų silpnumas, padidėjęs raumenų tonusas.
Nedažnai: traukuliai, ataksija.
Labai retai: EEG pokyčiai, hiperpireksija.

Anticholinerginės reakcijos
Labai dažnai: burnos džiūvimas, prakaitavimas, vidurių užkietėjimas, sutrikusi regos akomodacija, neryškus matymas, sutrikęs šlapinimasis.
Dažnai: karščio priplūdimas, midriazė.
Labai retai: glaukoma.

Širdies ir kraujagyslių sistema
Dažnai: sinusinė tachikardija, palpitacija, padėties hipotenzija, kliniškai nereikšmingai pakitusi EKG (pvz., pakitę T ir ST) pacientams, kurių normali širdies būklė.
Nedažnai: aritmija, padidėjęs kraujospūdis.
Labai retai: laidumo sutrikimai (pvz.: paplatėjęs QRS kompleksas, pailgėjęs QT intervalas, pakitęs PQ, Hiso pluošto kojytės blokada, Torsade de pointes esant hipokalemijai).

Virškinimo traktas
Labai dažnai: pykinimas.
Dažnai: vėmimas, sutrikęs virškinimas, viduriavimas, anoreksija.

Kepenys
Dažnai: padidėjusi aminotransferazių koncentracija.
Labai retai: hepatitas su gelta ar be jos.

Oda
Dažnai: alerginės odos reakcijos (bėrimas, dilgėlinė), fotosensibilizacija, niežulys.
Labai retai: edema (vietinė ar generalizuota), plaukų slinkimas.

Endokrininė sistema ir metabolizmas
Labai dažnai: padidėjęs kūno svoris, sutrikę lytinis potraukis ir potencija.
Dažnai: galaktorėja, padidėjusios krūtys.
Labai retai: SIADH (sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas).

Padidėjęs jautrumas
Labai retai: alerginis alveolitas (pneumonitas) su eozinofilija ar be jos, sisteminė anafilaksinė/anafilaktoidinė reakcija, taip pat hipotenzija.

Kraujas
Labai retai: leukopenija, agranulocitozė, trombocitopenija, eozinofilija, purpura.

Jutimo organai
Dažnai: pakitęs skonio jutimas, spengimas ausyse.

Kitos reakcijos
Šių simptomų dažnai pasireiškia staiga nutraukus gydymą ar sumažinus dozę: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, nemiga, galvos skausmas, nervingumas ir nerimas.

4.9. Perdozavimas

Anafranil perdozavimo požymiai yra panašūs į kitų triciklių antidepresantų perdozavimo požymius. Pagrindinės komplikacijos yra sutrikusi širdies veiklos ir neurologiniai pokyčiai. Vaikų atsitiktinai išgertą bet kokį vaisto kiekį reikia vertinti kaip sunkų ir galimai mirtiną apsinuodijimą.

Nusiskundimai ir požymiai
Paprastai simptomai pasireiškia praėjus 4 val. nuo vaisto vartojimo, sunkiausi būna po 24 valandų. Dėl sulėtėjusios vaisto absorbcijos (anticholinerginis poveikis), ilgo pusinės eliminacijos periodo ir enterohepatinės apytakos pacientui pavojus išlieka 4-6 dienas.

Stebėta šių simptomų:
Centrinės nervų sistemos: mieguistumas, stuporas, koma, ataksija, neramumas, ažitacija, sustiprėję refleksai, raumenų rigidiškumas, choreoatetoziniai judesiai, traukuliai.
Širdies ir kraujagyslių sistemos: hipotenzija, tachikardija, aritmija, pailgėjęs QTc, laidumo sutrikimai, šokas, širdies nepakankamumas; labai retai – širdies sustojimas.
Taip pat gali būti slopinamas kvėpavimas, pasireikšti cianozė, vėmimas, karščiavimas, midriazė, prakaitavimas, oligurija ar anurija.

Gydymas
Specifinio antidoto nėra, gydymas yra simptominis ir palaikomasis.
Asmenį, ypač vaiką, įtariamą apsinuodijus tricikliais antidepresantais, būtina hospitalizuoti ir atidžiai stebėti mažiausiai 72 valandas.
Sąmoningam pacientui nedelsiant plauti skrandį ar sukelti vėmimą. Prieš plaunant skrandį be sąmonės esančiam pacientui reikia apsaugoti kvėpavimo takus endotrachėjinio vamzdelio manžetu, vėmimo sukelti negalima. Šias priemones rekomenduojama taikyti praėjus 12 val. ar net daugiau, nes dėl anticholinerginio vaisto poveikio skrandis lėčiau išsituština. Aktyvinta anglis gali sulėtinti vaisto absorbciją.

Simptominis gydymas apima šiuolaikius intensyviosios terapijos būdus su nuolatiniu širdies funkcijos, kraujo dujų bei elektrolitų koncentracijos stebėjimu, ir prireikus neatidėliotinų priemonių, pvz., prieštraukulinio gydymo, dirbtinio kvėpavimo ir reanimacijos, taikymą.
Yra duomenų, kad fizostigminas gali sukelti sunkią bradikardiją, asistoliją ir traukulius, todėl, perdozavus Anafranil, jo vartoti nerekomenduojama. Hemodializė ar peritoninė dializė yra neefektyvios, nes klomipramino koncentracija plazmoje būna maža.

5. Farmakologinės savybės

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė
Triciklis antidepresantas, noradrenalino ir pirmiausiai serotonino reabsorbcijos inhibitorius (ATC kodas – N06A A04).

Veikimo mechanizmas
Manoma, kad gydomasis Anafranil poveikis priklauso nuo jo gebos slopinti į sinapsinį plyšį išsiskyrusių noradrenalino (NA) ir serotonino (5-HT) reabsorbciją į neuronus. Svarbiausia šio poveikio dalis  5-HT reabsorbcijos slopinimas.

Anafranil taip pat būdingas platus farmakologinio poveikio spektras, t.y. 1 adrenoblokuojantis, anticholinerginis, antihistamininis ir antiserotoninerginis (5-HT receptorius blokuojantis) poveikis.

Farmakodinamika
Anafranil bendrai veikia depresijos sutrikimą, ir ypač specifines jo apraiškas, pvz.: psichomotorinę retardaciją, depresinę nuotaiką, nerimą. Klinikinis pagerėjimas paprastai pasireiškia po 2-3 gydymo savaičių.
Anafranil taip pat specifiškai veikia obsesinį-kompulsinį sutrikimą, ir šis poveikis skiriasi nuo antidepresinio poveikio.
Lėtinį skausma, kilusį dėl somatinių ar ne dėl somatinių priežasčių, Anafranil, matyt, veikia skatindamas serotonino ir noradrenalino neurotransmisiją.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Išgertas klomipraminas visiškai absorbuojasi iš virškinimo trakto. Sisteminis nepakitusio klomipramino biologinis įsisavinimas sumažėja iki 50% dėl pirmojo pasažo metabolizmo kepenyse, kai susidaro dezmetilklomipramino. Biologinio klomipramino įsisavinimo maistas ryškiau neveikia; gali vėluoti absorbcijos pradžia, todėl šiek tiek vėliau susidaro didžiausia koncentracija plazmoje. Dengtos tabletės, pailginto atpalaidavimo tabletės ir kapsulės yra bioekvivalentiškos pagal absorbuotą medžiagos kiekį.

Vienodą Anafranil paros dozę geriančių pacientų pastovi klomipramino koncentracija būna labai skirtinga. Vartojant dengtas tabletes po 25 mg 3 kartus per parą (t.y. 75 mg paros dozę), kraujo plazmoje susidaro pastovi 20-175 ng/ml koncentracija.

Aktyvaus metabolito dezmetilklomipramino pastovios koncentracijos plazmoje pobūdis būna panašus. Tačiau, kai vartojama 75 mg Anafranil paros dozė, jo koncentracija būna 40-85% didesnė negu klomipramino.

Pasiskirstymas
97,6% klomipramino jungiasi su plazmos baltymais. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 12-17 l/kg kūno svorio. Koncentracija likvore sudaro apie 2% koncentracijos plazmoje. Klomipramino patenka į motinos pieną, kur jo koncentracija būna panaši į koncentraciją kraujo plazmoje.

Biotransformacija
Pagrindinis klomipramino biotransformacijos būdas yra demetilinimas į dezmetilklomipraminą. Be to, klomipraminas ir dezmetilklomipraminas yra hidroksilinami į 8-hidroksi-klomipraminą ir 8-hidroksi-dezmetilklomipraminą, tačiau mažai žinoma apie jų aktyvumą in vivo. Klomipramino ir dezmetilklomipramino hidroksilinimas yra kontroliuojamas genetiškai taip pat kaip debrizokvino. Debrizokviną lėtai metabolizuojantiems asmenims gali susidaryti didelė dezmetilklomipramino koncentracija, o klomipramino koncentracija beveik nekinta.

Eliminacija
Klomipramino vidutinis pusinės eliminacijos iš organizmo periodas yra apie 21 val. (12-36 val.), o dezmetilklomipramino – 36 val.
Apie du trečdaliai vienkartinės klomipramino dozės išsiskiria su šlapimu vandenyje tirpstančių konjugatų pavidalu ir maždaug vienas trečdalis – su išmatomis. Su šlapimu išsiskyręs nepakitusio klomipramino ir dezmetilklomipramino kiekis sudaro atitinkamai maždaug 2% ir 0,5% suvartotos dozės.

Pacientų ypatybės
Vartojant bet kokią vaisto dozę, dėl sumažėjusio metabolinio klirenso senų žmonių klomipramino koncentracija kraujo plazmoje yra didesnė negu jaunų žmonių,. Kepenų ir inkstų nepakankamumo įtaka klomipramino farmakokinetikai netirta.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Eksperimentiniai duomenys rodo, kad Anafranil neveikia mutageniškai, kancerogeniškai ar teratogeniškai.

6. Farmacinė informacija

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas
Dengtos tabletės: glicerinas (85%, PH), laktozė, magnio stearatas, kukurūzų krakmolas, stearino rūgštis, hidroksipropilmetilceliuliozė, vinilpirolidono / vinilacetato kopolimeras, mikrokristalinė celiuliozė, titano dioksidas, geltonasis geležies oksidas, makrogolis 8000, polividonas, sacharozė, talkas. 10 mg dengtoje tabletėje taip pat yra želatinos, 25 mg dengtoje tabletėje – silicio dioksido aerogelio.

6.2. Nesuderinamumas

Nežinomi.

6.3. Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti sausoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 30 temperatūroje. Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

6.5. Pakuotė ir jos turinys

Pakuotėje yra Anafranil 25 mg 30 tablečių.

6.6. Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.

7. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS

Novartis Finland Oy
Metsänneidonkuja 10, 02130 Espoo, Suomija

8.Vaisto registracijos numeris

95/2891/1

9.Pirmosios registracijos data/ Registracija atnaujinta

1995 m. spalio 4 d.

10.Teksto peržiūros (dalinės) data

2004 10 15

Tekstą redagavo
Dalia Januševičienė

Už vertimo tikslumą atsakau
Med.dr. Jolanta Gulbinovič