Omeprazol Actavis

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Omeprazol Actavis 20 mg skrandyje neirios kietos kapsulės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje kapsulėje yra 20 mg omeprazolo.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Skrandyje neirios kietos kapsulės

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Omeprazol Actavis 20 mg skrandyje neiriomis kietomis kapsulėmis galima gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, refliukso sukeltą stemplės uždegimą, Zolingerio–Elisono sindromą. Be to, vaisto galima vartoti ligoniams, kuriems gydymas H2 receptorių blokatoriais yra neveiksmingas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Jeigu pasireiškė skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė, refliukso sukeltas stemplės uždegimas, rekomenduojama gerti 20 mg per dieną. Ligoniams, kuriems gydymas H2 receptorių blokatoriais yra neveiksmingas, reikia gerti 40 mg dienos dozę. Refliukso sukelto stemplės uždegimo pasikartojimo profilaktikai reikia gerti 20 mg arba 40 mg, dvylikapirštės žarnos opos - 10 mg dienos dozę. Žmonėms, kuriems atsirado Zolingerio–Elisono sindromas, geli reikėti net 60 mg dienos dozės. Tokiu atveju reikia nustatyti individualią dozę (ji priklauso nuo skrandžio sulčių rūgštingumo). Jeigu preparato būtina vartoti ilgai, reikia nustatyti kitokią individualią dozę. Be to, dozę būtina koreguoti pagyvenusiems žmonėms ir tiems ligoniams, kurių inkstų arba kepenų veikla sutrikusi.

4.3 Kontraindikacijos

Absoliučių kontraindikacijų Omeprazol Actavis 20 mg skrandyje neirių kietų kapsulių vartojimui nėra. Reliatyvi kontraindikacija yra lėtinė kepenų liga. Ja sergant gali tekti gerti mažesnę dozę, kadangi dėl aktyvaus skaidymo kepenyse pailgėja vaisto biologinis pusinės eliminacijos periodas.

Ar preparatas kenkia vaisiui ir ar jo patenka į motinos pieną, nežinoma, todėl nėštumo ir žindymo laikotarpiu omeprazolo vartoti nerekomenduojama.

Vaistas netinka pepsinės opos profilaktikai.

Specifinio priešnuodžio iki šiol nėra. Apsinuodijus omeprazolu, vartojamos simptominės gydymo priemonės.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant vartoti Omeprazol Actavis 20 mg skrandyje neirių kietų kapsulių, būtina nustatyti, ar nepadidėjęs paciento jautrumas vaistui!

Jeigu ligonis serga lėtiniu kepenų uždegimu, gydymą reikia pradėti nuo mažesnės dozės.

Pacientams, vartojantiems omeprazolo, reikia reguliariai tikrinti šarminės fosfatazės, alanino aminotransferazės (ALAT/SGOT) bei aspartato aminotransferazės (ASAT/SGPT) koncentraciją kraujo serume, kadangi dėl omeprazolo poveikio ji gali padidėti. Pirmąsias dvi gydymo savaites dėl sumažėjusio skrandžio rūgšties išsiskyrimo serume gali padidėti gastrino koncentracija, tačiau vėliau ji tampa įprastinė. Nustatyta, kad didesnė gastrino koncentracija skatina skrandžio gleivinės enterochromafilinių ląstelių augimą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Omeprazolas slopina kepenų citochromo P-450 fermentų sistemą, trikdo kitokių kartu vartojamų medikamentų skaidymą. Jis didina skrandžio pH (mažina skrandžio turinio rūgštingumą), todėl gali keisti vaistų, kurių pasisavinimas priklauso nuo pH, biologinį pasisavinimą. Preparatas gali mažinti rūgštims jautrių medikamentų skilimą bei mažinti rezorbciją tų vaistų, kurių pasisavinimui reikia mažos pH. Nustatyta, kad omeprazolas lėtina ampicilino esterių, geležies druskų bei ketokonazolio pasisavinimą. Vaistas slopina aminopirino, fenitoino, diazepamo bei antikoaguliantų metabolizmą kepenyse, todėl lėtėja minėtų vaistų eliminacija, ilgėja biologinis pusinės eliminacijos periodas, būna didesnė koncentracija kraujo serume bei audiniuose.

Norint išvengti kraujavimo, vartojant omeprazolo ir antikoaguliantų, rekomenduojama reguliariai tikrinti protrombino laiką arba jo koncentraciją kraujyje.

Kartu su omeprazolu vartojant kaulų čiulpų veiklą slopinančio preparato, gali pasireikšti sunkesnė leukopenija ir (arba) trombocitopenija.

Kartu vartojami preparatai, neutralizuojantys skrandžio rūgštį, žarnyne tirpstančių omeprazolo tablečių pasisavinimui įtakos nedaro.

Metoklopramidas omeprazolo pasisavinimui poveikio nedaro. Dėl omeprazolo poveikio sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas nekeičia biologinio amoksicilino pasisavinimo. Omeprazolas nesąveikauja su propranololiu, teofilinu, metoprololiu, lidokainu ir chinidinu.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu Omeprazol Actavis 20 mg skrandyje neirių kietų kapsulių vartoti nerekomenduojama, nors bandomiesiems gyvūnams davus dozę, 35 kartus didesnę už žmogui skiriamą terapinę dozę, embriotoksinio poveikio nenustatyta.

Ar omeprazolo patenka į motinos pieną, duomenų nėra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Omeprazol Actavis 20 mg skrandyje neirios kietos kapsulės neveikia refleksų, tad jo gali vartoti vairuotojai ir darbininkai, valdantys mechanizmus.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Duomenų apie nepageidaujamą omeprazolo poveikį iki šiol yra nedaug. Net 6 kartus didesnė negu gydomoji dozė nesukelia nepageidaujamo poveikio. Manoma, kad omeprazolo nepageidaujamas poveikis būna mažas, laikinas ir nesukelia pažeidimų. Toliau pateiktas nepageidaujamo poveikio atsiradimo dažnumas procentais mažėjančia seka (nuo 5,7 % iki 1 %). Jis pasireiškia pilvo viršutinės dalies, galvos skausmu, pykinimu, viduriavimu, gausiu dujų išsiskyrimu, dispepsija, pilvo skausmu, vėmimu, nuovargiu ir mieguistumu. Paskutiniaisiais metais pastebėta omeprazolo sukelto toksinio poveikio atvejų. Dažniau toks poveikis pasireikšdavo vaisto švirkščiant į veną, tačiau buvo atsiradęs ir geriant didelę dozę. Gali sutrikti rega: pasireikšti skotoma, sumažėti regėjimo aštrumas, pacientas visam laikui gali apakti. Gali sutrikti klausa, atsirasti vaskulitas, pakilti kūno temperatūra.

Labai retai sutrinka kraujodara: atsiranda mažakraujystė (nuovargis bei silpnumas), eozinopenija, leukopenija (gerklės skausmas, karščiavimas), neutropenija (karščiavimas, medikamentų poveikiui nejautri opaligė), pancitopenija ar trombocitopenija (neįprastas kraujavimas arba pažeidimai), hematurija, proteinurija (šlapimo drumstumas), šlapimtakių infekcija (aštrus skausmas, skausmingas šlapinimasis), dažnas šlapinimasis arba kraujo priemaišos šlapime, drumstas šlapimas.

Nutraukti omeprazolo vartojimą arba imtis kitokių priemonių reikia tik tokiu atveju, jei gydymo metu išlieka pilvo skausmas arba diegliai, astenija (nuovargis bei raumenų skausmas), centrinės nervų sistemos sutrikimas (galvos svaigimas ir skausmas, mieguistumas), krūtinės skausmas, virškinimo trakto sutrikimas (specifinė regurgitacija, viduriavimas arba vidurių suminkštėjimas, pykinimas, vėmimas, didelio kiekio dujų išėjimas), odos išbėrimas ir niežulys.

Išskyrus citochromo P 450 oksidazės sistemos aktyvumo pokyčius, kitokio kepenų veiklos sutrikimo omeprazolas nesukelia.

4.9 Perdozavimas

Net vartojant didelę dozę, toksinio poveikio nepastebėta. Apsinuodijimo omeprazolu atvejų nežinoma, indikacijų nutraukti jo vartojimą nėra. Iki šiol nėra specifinio priešnuodžio, todėl apsinuodijus reikėtų vartoti simptominių priemonių.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė. Antacidiniai vaistai. Vaistai opaligei ir vidurių pūtimui gydyti. ATC kodas. A02 BC 01

Omeprazol Actavis 20 mg skrandyje neirių kietų kapsulių veiklioji medžiaga omeprazolas priklauso naujai preparatų nuo opų grupei. Druskos rūgšties sekreciją reguliuoja skirtingi trijų rūšių receptoriai: cholinerginiai, histaminerginiai ir gastrinerginiai.

Sužadinti receptoriai intraląstelinėmis medžiagomis (mediatoriais) perduoda informaciją fermentui H+/K+ATF - azei, vadinamajam protonų siurbliui. Šis fermentas kontroliuoja galutinę rūgšties jono atpalaidavimo iš siurblio fazę: vandenilio jonas išsiskiria iš ląstelės ir patenka į liaukos lataką, o kalio jonas įsiurbiamas į ląstelę. Tokiu būdu pasiekiama ir palaikoma elektrinio krūvio pusiausvyra. Protonai ir chloro jonai jungiasi liaukos latake. Taip atsiranda druskos rūgštis. Protonų siurblys yra parietalinių ląstelių viršūnių membranoje. Omeprazolas selektyviai slopina skrandžio gleivinės parietalinių ląstelių sekrecinėje membranoje esančią H+/K+ ATF - azę. Poveikio stiprumas priklauso nuo aplinkos pH. Omeprazolas tampa aktyvus rūgščioje terpėje ir prisijungęs prie protonų siurblio jį inaktyvuoja. Preparatas nedaro poveikio kitokiems receptoriams, neveikia histamino atpalaidavimo ir chloro bei vandenilio karbonatų jonų pernešimo.

Omeprazolas slopina bazinę ir suaktyvintą skrandžio sekreciją, nepriklausomai nuo to to, ar rūgšties gamybą skatina histaminas, cAMF, didelė kalio koncentracija arba egzogeninė ATF.

In vitro nustatyta, kad omeprazolas yra stiprus nekonkurencinis fermentų inhibitorius, daugiausiai veikiantis parietalinių ląstelių tubulovezikulines membranas. Preparato koncentracija, 100 kartų didesnė už tą, kurios reikia, kad atsirastų protonų siurblį slopinantis poveikis, parietalinėse ląstelėse slopina fosfodiesterazę bei adenilciklazę.

Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad omeprazolas slopina indometacino, streso, prednizolono, 48/48 medžiagos ir acto rūgšties sukeltą skrandžio išopėjimą. Preparatas skrandyje slopina bazinę ir histaminu bei pentagastrinu skatinamą druskos rūgšties sekreciją, jo poveikis yra 2 – 10 kartų stipresnis už H2 antagonistų.

Nors omeprazolo pusinės eliminacijos laikas yra palyginti trumpas, vienkartinės dienos dozės pakanka skrandžio sulčių rūgštingumui kontroliuoti 24 valandas. Rūgštis skatina omeprazolo virtimą veiklia medžiaga. Šis procesas vyksta parietalinių ląstelių sekrecijos kanalėliuose, kur pH yra mažesnis negu 4, dėl tokio poveikio atsiranda tikroji veiklioji medžiaga sulfenamidas. Taigi aišku, kad omeprazolas yra veikliosios medžiagos pirmtakas. Selektyvus medikamento poveikis pasireiškia tik parietalinėse ląstelėse, kuriose yra tinkamos sąlygos pirmtakui virsti veikliu junginiu. Jei nėra rūgšties, preparato poveikis protonų siurbliui nepasireiškia. Taigi omeprazolo poveikis priklauso nuo atsakomosios reakcijos. Parietalinių ląstelių liaukų latakų rūgščioje terpėje atsipalaidavusi aktyvi sulfenamido molekulė tiesiogiai sąveikauja su protonų siurbliu, kuris yra ląstelės viršūnės membranoje.

Tarp sulfenamido ir fermento atsiradusi disulfidinė jungtis sutrikdo protonų siurblio veiklą.

Omeprazolas yra lipofilinė medžiaga, todėl greitai prasiskverbia per ląstelės membraną. Preparato tirpumas vandenyje nedidelis, jis yra silpna bazė, kurios pKa piridino žiede yra 4, o benzimidazolo žiede ‑ 8,8. Omeprazolo molekulės stabilumas labai priklauso nuo terpės pH. Dėl mažo atsparumo rūgšties poveikiui kyla specifinių problemų dėl galeninės vaisto formos. Norint jų išvengti, sukurtos želatininės kapsulės, kuriose yra žirnelių su rūgščiai atspariu apvalkalu. Kapsulė ištirpsta skrandyje, tačiau žirneliai tirpsta ir yra pasisavinami žemesnėje virškinimo trakto dalyje ‑ plonosiose žarnose. Kai terpės pH yra 11, biologinis omeprazolo pusinio suirimo periodas trunka maždaug 10 mėnesių, kai pH yra 2 ‑ tik maždaug 2 minutes.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Po to, kai žirneliai, kuriuose yra veikliosios medžiagos, ištirpsta plonosiose žarnose, organizmas pasisavina preparatą per 3 – 6 valandas. Kadangi omeprazolas yra ilgai veikiantis (24 valandas) medikamentas, tai, kad jo išgėrus pirmą kartą pastovi vaisto koncentracija atsiranda lėčiau, neturi jokios reikšmės. Kartu vartojamas maistas arba skrandžio sulčių rūgštingumą neutralizuojantys preparatai omeprazolo pasisavinimui poveikio nedaro. Preparatas patenka į visus audinius, tačiau daugiausiai jo prasiskverbia į parietalines skrandžio ląsteles. Didžiausia koncentracija (Tmax) atsiranda ne vėliau kaip per 0,5 – 3,5 valandos. Didžiausias preparato poveikis pasireiškia po 2 valandų. Rūgščioje terpėje maždaug 95 % vaisto prisijungia prie plazmos baltymų (albumino ir alfa1 globulino). Jei ligonio kepenų veikla normali, biologinis medikamento pusinės eliminacijos periodas trunka 0,5 – 1 valandą, jei pacientas serga lėtine kepenų liga – 1 valandą. Omeprazolo poveikis trunka 72 valandas. Rūgšties gamyba visiškai grįžta į pradinį lygmenį po 96 valandų.

72 – 80 % preparato šalinama iš organizmo pro inkstus, 18 – 23 % - su išmatomis. Kadangi daug preparato prisijungia prie plazmos baltymų (albuminų), dialize galima pašalinti tik dalį išgertos dozės.

Organizme visą išgertą omeprazolą suskaido fermentai, daugiausiai kepenų daugiafunkcinė P 450 oksidazių sistema. Pusinės eliminacijos trukmė – 40 minučių. Atsiradę skilimo produktai rūgšties sekrecijos neslopina. Nustatyti trys pagrindiniai skilimo produktai: hidroksiomeprazolas, omeprazolsulfidas ir omeprazolo sulfonas. Skilimo produktų pusinės eliminacijos trukmė yra skirtinga. 80 % jų šalinama su šlapimu, kita dalis su išmatomis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tiriant ūminį toksinį poveikį, aliejinės suspensijos forma omeprazolo pelių patinams ir patelėms buvo sugirdoma 2 ml/ 20 mg kūno svorio, žiurkių patinams ir patelėms – 2 ml/ 200 g kūno svorio dozė. Po sugirdymo gyvūnams atsirado šiokia tokia trumpalaikė letargija. Per 15 dienų pelėms ir žiurkėms sugirdžius net 5000 mg/kg kūno svorio dozę, kitokio poveikio neatsirado. Remiantis “Medikamentų ir cheminių medžiagų toksikologijos” (1969 m., Dichman WB, Gerade HW) kriterijais, omeprazolas nepriklauso toksiškų medžiagų grupei.

Tiriant poūmį ir lėtinį toksinį poveikį, 3 mėnesius šunims buvo sugirdoma 3 mol, 16 mol, 80 mol arba 400 mol/ kg kūno svorio preparato dienos dozė, 12 mėnesių - 2 – 80 mol dienos dozė. Omeprazolas gyvūnų kritimo nesukėlė. Kai kuriems gyvūnams atsirado vėmimas, galvos drebulys, plazmoje šiek tiek sumažėjo trijodtironino (T3). Histologinio tyrimo metu nustatyta, kad gyvūnams, kuriems buvo duodama didelė dozė, atsirado laikina skrandžio epitelio gleivinės ląstelių atrofija bei nedidelė tačiau reikšminga argirofilinių endokrininių ląstelių (AEL) hiperplazija.

Tiriant omeprazolo poūmį ir lėtinį toksinį poveikį, 3, 6 ir 24 mėnesius žiurkėms buvo sugirdoma ir švirkščiama į veną 400 – 1200 mol dienos dozė. Gyvūnų kritimo nepastebėta. Didesnė dozė gyvūnams sukėlė kai kuriuos pokyčius: kraujyje sumažėjo gliukozės koncentracija, šiek tiek sumažėjo kūno svoris, eritrocitų bei hemoglobino kiekis, padidėjo inkstų ir kepenų svoris. Vartojant didesnę dozę, atsirado skrandžio gleivinės hipertrofija ir padaugėjo klosčių, padidėjo liaukos ir jų išskiriamų gleivių kiekis.

Toksinė dozė gyvūnams sukėlė raminamąjį poveikį, ptozę, traukulius, sumažino motorinį aktyvumą, padidino kūno temperatūrą, padažnino ir pagilino kvėpavimą.

Žiurkėms ir triušiams 40 – 400 mol omeprazolo dozė teratogeninio poveikio nesukėlė. Duomenų, kad preparatas darytų specifinį toksinį poveikį gebėjimui daugintis, nėra.

Buvo tiriama, ar medikamentas žiurkėms ir pelėms sukelia kancerogeninį poveikį. Nustatyta, kad preparatas žiurkių organizme skatina skrandžio argirofilinių endokrininių ląstelių pakitimus: atsiranda į vėžį panašių auglių, išveša ląstelės, panašios į enterochromafilines. Pastarųjų ląstelių hiperplazija susijusi su skrandžio rūgšties sekrecijos sumažėjimu ir gastrino padaugėjimu, be to, palyginus su kitokių gyvūnų rūšių, žiurkių organizme šių ląstelių tankumas yra didesnis. Nustatyta, kad šunis metus girdžius didele omeprazolo doze, panašių į enterochromafilines ląstelių padaugėjo tik šiek tiek.

Remiantis su pelėmis atlikto Ames tyrimo, pelių mikrobranduolių bei limfomos ląstelių tyrimo duomenimis, nustatyta, kad omeprazolas mutacijų atsiradimo neskatina.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Magnio bazinis karbonatas, lengvasis
Hidroksipropilceliuliozė
Dinatrio vandenilio fosfatas
Krakmolas
Talkas
Sacharozė
Nelukštentos sėklos (Non pareil seeds)
Metakrilo rūgšties kopolimeras
Titano dioksidas
Polisorbatas
Polietilenglikolis
Koloidinis silicio dioksidas
Hipromeliozė

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Pakuotė, kurioje yra 14, 28 arba 30 skrandyje neirių kapsulių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.