Cuprenil

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cuprenil 250 mg dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Veiklioji medžiaga: D-penicilaminas.
Vienoje dengtoje tabletėje yra 250 mg D-penicilamino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Dengta tabletė

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Sunkios eigos reumatoidinis sąnarių uždegimas.
Vilsono liga (hepatolentikulinė degeneracija).
Cistinurija.
Apsinuodijimas švinu.
Lėtinis aktyvus kepenų uždegimas.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozė nustatoma, atsižvelgiant į indikacijas.

Reumatoidinis sąnarių uždegimas
Suaugusieji. Pirmąjį vartojimo mėnesį kasdien reikia gerti po 125 - 250 mg, vėliau kas 4 - 12 savaičių dozę būtina didinti po 125 mg tol, kol pasireikš ligos remisija. Ją palaikyti reikia mažiausia veiksminga doze. Jei per 12 preparato vartojimo mėnesių pageidaujamas gydomasis poveikis nepasireiškia, gydymą reikia nutraukti.
Įprastinė palaikomoji paros dozė yra 500 - 750 mg. Per parą galima gerti ne daugiau kaip 1,5 g preparato. Po 6 ligos remisijos mėnesių dozę rekomenduojama kas 12 savaičių mažinti po 125 - 250 mg.
Pagyvenę pacientai. Pirmąjį mėnesį paros dozė turi būti ne didesnė kaip 125 mg. Vėliau kas 4-12 savaičių ją galima didinti po 125 mg tol, kol pasireikš ligos remisija. Per parą galima gerti ne daugiau kaip 1 g preparato.
Vaikai. Paros dozė yra 15 - 20 mg/kg kūno svorio. Gydymą reikia pradėti 2,5 – 5,0 mg/kg kūno svorio paros doze, kurią kas 4 savaites 3 - 6 mėn. reikia laipsniškai didinti.
Vilsono liga
Suaugusieji. Paros dozė yra 1,5 - 2 g, suvartojama per kelis kartus. Pasireiškus ligos remisijai, paros dozę galima sumažinti iki 0,75 - 1 g. Pacientams, kuriems yra neigiama vario pusiausvyra (vario netenkama daugiau, negu gaunama), reikėtų vartoti mažiausią veiksmingą penicilamino dozę.
2 g paros dozę galima gerti ne ilgiau kaip metus.
Pagyvenę ligoniai. Paprastai paros dozė yra 20 mg/kg kūno svorio, suvartojama per kelis kartus. Per parą galima vartoti ne daugiau kaip 1 g preparato.
Vaikai. Įprastinė paros dozė yra 15-20 mg/kg kūno svorio. Ją paprastai reikia išgerti per kelis kartus. Mažiausia paros dozė yra 500 mg.
Cistinurija
Geriausiai mažiausią veiksmingą dozę nustatyti, remiantis aminorūgščių kiekio, nustatyto chromatografijos metodu, rodmenimis.
Cistininių akmenų tirpinimas
Suaugusieji. Paros dozė yra 1 - 3 g. Ją reikia gerti per kelis kartus. Šlapime reikėtų palaikyti mažesnę negu 200 mg/l cistino koncentraciją.
Cistininių akmenų atsiradimo profilaktika
Suaugusiji. Per parą reikia gerti 0,5 - 1 g preparato tol, kol cistino koncentracija šlapime taps mažesnė negu 300 mg/l.
Pagyvenę pacientai. Reikia gerti mažiausią veiksmingą dozę tol, kol cistino koncentracija šlapime taps mažesnė negu 200 mg/l.
Vaikai. Reikia nustatyti mažiausią veiksmingą dozę, kurią vartojant, cistino koncentracija šlapime taptų mažesnė negu 200 mg/l.
Nurodymas
Gydymo metu rekomenduojama gerti daug (ne mažiau kaip 3 l per parą) skysčių. Kadangi šlapimas naktį būna rūgštesnis negu dieną, pacientui būtina išgerti prieš miegą ir naktį po 500 ml vandens. Paprastai, kuo daugiau skysčio išgeriama, tuo mažiau reikia penicilamino.
Kad cistino sintezė būtų kiek galima mažesnė, rekomenduojama laikytis dietos, kurios sudėtyje yra mažai metionino. Kadangi, laikantis tokios dietos, į organizmą patenka mažai baltymų, ji nerekomenduojama vaikams bei nėščioms moterims.
Apsinuodijimas švinu
Suaugusieji. Paros dozė yra 1 - 1,5 g. Ją reikia išgerti per kelis kartus tol, kol su šlapimu per parą bus pašalinama maždaug 0,5 mg švino.
Pagyvenę pacientai. Paros dozė yra 20 mg/kg kūno svorio. Ją reikia vartoti per kelis kartus tol, kol su šlapimu per parą išsiskirs maždaug 0,5 mg švino.
Vaikai. Paros dozė yra 20 mg/kg kūno svorio.
Lėtinis aktyvus autoimuninis kepenų uždegimas
Suaugusieji. Pradinė paros dozė yra 500 mg, išgeriama per kelis kartus. Vėliau minėtą dozę kas 3 mėnesius galima laipsniškai didinti tol, kol ji taps 1,25 g. Cuprenil gydomam ligoniui draudžiama vartoti kortikosteroidų, be to, būtina periodiškai tikrinti kepenų funkcijos rodmenis, siekiant įvertinti kepenų veiklą.

4.3. Kontraindikacijos

Vaisto draudžiama vartoti, jei:
padidėjęs jautrumas penicilaminui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai;
moteris nėščia arba žindo;
pacientui anksčiau penicilaminas buvo sukėlęs alerginę reakciją arba agranulocitozę.
Dėl galimo toksinio poveikio inkstams penicilamino negalima vartoti reumatoidiniu sąnarių uždegimu sergantiems ligoniams, kurių inkstų veikla yra arba buvo sutrikusi.
Vaisto negalima vartoti lėtinio apsinuodijimo švinu atveju, jei virškinimo trakto rentgenogramoje pastebima darinių, kurių sudėtyje yra švino. Medikamento galima vartoti tik pašalinus iš virškinimo trakto minėtus darinius.
Tyrimų su gyvūnais duomenimis, penicilaminas gali būti neveiksmingas ar net pavojingas, jei, jo vartojant, į organizmą patenka per didelis švino kiekis.
Penicilaminu draudžiama gydyti ligonius, kurie vartoja aukso preparatų, vaistų nuo maliarijos, citostatikų, oksifenilbutazono ir fenilbutazono, kadangi pastarieji medikamentai, kaip ir penicilaminas, sukelia nepageidaujamą poveikį kraujodaros sistemai bei inkstams.
Penicilaminas dažniau gali sukelti nepageidaujamą poveikį ligoniams, dėl sunkaus nepageidaujamo poveikio nutraukusiems gydymą aukso preparatais.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kai kuriems penicilamino vartojantiems pacientams atsiranda aplazinė anemija, agranulocitozė, trombocitopenija, Gudpasčerio sindromas, sunkioji miastenija.
Preparatu gydomiems ligoniams pirmuosius 6 mėnesius kas dvi savaites, vėliau - kas mėnesį reikia atlikti bendrąjį šlapimo tyrimą, nustatyti kiekybinę kraujo ląstelių sudėtį bei trombocitų kiekį.
Pacientą būtina informuoti, kad gali atsirasti trombocitopenijos ir (arba) granulocitopenijos sukeltų simptomų: karščiavimas, gerklės skausmas, šalčio krėtimas, petechijų ir kitokių kraujosruvų. Jei atsiranda šių simptomų, būtina atlikti minėtus tyrimus.
Gydymo metu gali pasireikšti proteinurija ir (arba) hematurija, t. y. įspėjamieji prasidedančio glomerulonefrito, kartais sukeliančio nefrozinį sindromą, simptomai. Tokius ligonius būtina labai atidžiai stebėti. Vieniems pacientams proteinurijos simptomai gydymo metu išnyksta, kitiems, kuriems minėtas sutrikimas išlieka, penicilamino vartojimą reikia nutraukti. Jei pastebima proteinurija ir hematurija, gydytojas turi nustatyti, ar yra priklausomumas tarp glomerulų pokyčių ir vaisto vartojimo.
Jei ligonio, kuris serga Vilsono liga ar cistinurija ir yra gydomas penicilaminu, šlapime pastebima pokyčių, reikia nustatyti pavojaus, kurį sukelia tolesnis vaisto vartojimas, bei gydymo naudos santykį.
Kad penicilamino vartojantiems pacientams, kuriems yra cistinurija, būtų galima kuo anksčiau pastebėti inkstų akmenų atsiradimą, rekomenduojama kartą per metus daryti rentgenologinį šlapimo organų tyrimą. Cistininių akmenų atsiranda labai greitai, kartais net per 6 mėnesius.
Nors vaisto sukeltos tulžies stazės kepenyse bei toksinio kepenų uždegimo atvejų pastebėta mažai, vartojant preparato, kas 6 mėnesius rekomenduojama tirti kepenų veiklą.
Nors obliteracinis smulkiųjų bronchų uždegimas pasireiškia retai, bet pacientus reikėtų įspėti, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei po fizinio krūvio pasireiškia dusulys, atsiranda neaiškių priežasčių sukeltas kosulys, švilpiantis alsavimas. Tokiu atveju gali tekti ištirti plaučių veiklą.
Pastebėta pavojingo miastenijos sindromo, kurio metu kartais pasireiškia net sunkioji miastenija, atvejų. Nusileidę akių vokai, dėl susilpnėjusių akies obuolio raumenų atsiradęs vaizdo dvejinimasis dažnai yra ankstyvieji miastenijos simptomai. Nutraukus penicilamino vartojimą, jie dažniausiai išnyksta.
Jei atsiranda pūslelinė, penicilamino vartojimą būtina nutraukti. Pūslelinė gydoma didelėmis kortikosteroidų dozėmis, kurie skiriami vieni, arba kartais derinami su imunosupresantais. Paprastai gydymas trunka kelias savaites arba mėnesius, nors kartais gydyti būtina ilgiau negu metus.
Atsargumo priemonės
Kaip atsakas į penicilamino skyrimą, antrąją arba trečiąją gydymo savaitę pacientus gali krėsti šaltis ir išberti..
Ankstyvosios alerginės reakcijos, pasireiškiančios išbėrimu, nutraukus vaisto vartojimą paprastai išnyksta per kelias dienas, tačiau, atnaujinus jo vartojimą nedidelėmis dozėmis, retai gali vėl atsirasti.
Atsiradus niežuliui ir išbėrimams, galima skirti antihistamininių preparatų.
Daug rečiau, paprastai po 6 vartojimo mėnesių arba vėliau, gali išsivystyti vėlyvoji alerginė reakcija, pasireiškianti išbėrimu. Tokiu atveju vaisto vartojimą būtina nutraukti.
Jei atsiranda išbėrimas, krečia šaltis,, sąnarių skausmas, padidėja limfmazgiai ar kitokie alergijos simptomai, vaisto vartojimas turėtų būti nutrauktas.
Pacientai, kurių jautrumas penicilinui yra padidėjęs, gali būti alergiški ir penicilaminui (pasireiškia kryžminis jautrumas). Nepageidaujamas poveikis, kurį anksčiau sukeldavo labai mažas penicilino kiekis, gamybos metu liekantis penicilamino sudėtyje, neįmanomas, kadangi dabar penicilaminas yra sintetinamas, o ne gaunamas, skaldant peniciliną.
Penicilaminas daro įtaką kolagenui ir elastinui, todėl prieš chirurginę operaciją paros dozę reikia mažinti, t.y. vartoti 250 mg penicilamino.Vėl vartoti įprastinę gydomąją dozę galima tik po to, kai visiškai užgyja operacinė žaizda.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Cuprenil didina vitamino B6 poreikį organizme.
Medikamentas su sunkiaisiais metalais sudaro kompleksinius junginius, todėl tarp jo ir geležies preparatų vartojimo turi būti ne trumpesnis kaip 2 valandų intervalas.
Cuprenil negalima vartoti kartu su medikamentais, slopinančiais kaulų čiulpų veiklą, pvz., aukso preparatais, vaistais nuo maliarijos, citostatikais, oksifenilbutazonu arba fenilbutazonu.
Penicilaminas yra piridoksino antagonistas ir didina jo pašalinimą su šlapimu, todėl gali skatinti mažakraujystės ar periferinio neurito atsiradimą.

4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų su nėščiomis moterimis nebuvo atlikta. Tyrimų su gyvūnais duomenimis, žiurkių, kurios vartojo 6 kartus didesnę už didžiausią rekomenduojamą žmogui dozę, vaisiams atsirado skeleto defektų bei gomurio plyšys.
Vaisto tinkamumas nėščioms moterims (priklausomai nuo indikacijų)
Reumatoidinis sąnarių uždegimas. Nėščioms moterims, sergančioms reumatoidiniu artritu, preparato vartoti negalima, kadangi pastebėta sklaidos trūkumų vaikams, kurių motinos nėštumo metu dėl reumatoidinio artrito ar cistinurijos buvo gydomos penicilaminu.
Cistinurija. Nėščioms moterims, jei tik įmanoma, penicilamino vartoti nerekomenduojama.
Vilsono liga. Nors vaikų, kurių motinos nėštumo metu buvo gydomos penicilaminu, apsigimimų nepastebėta, nėščioms moterims per parą reikėtų vartoti ne daugiau kaip 1 g penicilamino. Jei numatyta daryti Cezario pjūvį, paskutines 6 nėštumo savaites ir po gimdymo, kol visiškai užgis operacinė žaizda, rekomenduojama vartoti ne didesnę kaip 250 mg paros dozę.

Nežinoma, ar vaisto išsiskiria su motinos pienu, todėl žindyvėms penicilamino vartoti nerekomenduojama.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Cuprenil gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.
Dažniausiai atsirandantis poveikis
Alerginė reakcija. Pasireiškia karščiavimas, sąnarių skausmas, paraudimas, dilgėlinė ir (arba) niežulys, limfmazgių pabrinkimas, burnos gleivinės uždegimas (gleivinėje atsiranda opų, skausmingų žaizdų arba baltų dėmių).
Kartais atsirandantis poveikis
Agranulocitozė. Pasireiškia gerklės skausmas, karščiavimas su šaltkrėčiu ar be jo, ant lūpų arba burnos gleivinėje atsiranda skausmingų žaizdų arba baltų dėmių.
Aplazinė anemija. Padažnėja kvėpavimas, prasideda nespecifinis kraujavimas, atsiranda dusulys, mėlynių, sunkumas krūtinėje ir (arba) švilpiantis alsavimas, ant lūpų ir burnos gleivinėje atsiranda , skausmingų žaizdų arba baltų dėmių, skauda ir (arba) pabrinksta limfmazgiai.
Hemolizinė anemija. Pasireiškia dusulys, fizinio krūvio sukeltas nuovargis ir išsekimas.
Glomerulų pokyčiai, infekcinė šlapimo latakų liga. Padrumstėja šlapimas, jame atsiranda kraujo, pabrinksta veidas, pėdos ir blauzdos, sumažėja kūno svoris. Dėl glomerulų pokyčių galimas nefrozės sindromas.
Leukopenija. Paprastai ji simptomų nesukelia, tačiau kartais galimas karščiavimas ar šaltkrėtis, kosulys arba užkimimas, sąnarių arba juosmens-kryžkaulio srities skausmas, rečiau - skausmingas arba pasunkėjęs šlapinimasis.
Trombocitopenija. Paprastai ji simptomų nesukelia, tačiau retai atsiranda mėlynių, prasideda nespecifinis kraujavimas, pajuoduoja išmatos, šlapime ir išmatose atsiranda kraujo, odoje – smeigtuko galvutės dydžio raudonų dėmelių.
Retai pasireiškiantis poveikis
Obliteracinis smulkiųjų bronchų uždegimas. Atsiranda kosulys, švilpiantys karkalai, padažnėjęs kvėpavimas.
Eksfoliacinis dermatitas. Pasireiškia karščiavimas,kurio metu kartais krečia šaltis, parausta, sustorėja ir lupasi oda, skauda ir (arba) pabrinksta limfmazgiai, atsiranda petechijų, t.y. taškinių odos kraujosrūvų..
Gudpasčerio sindromas. Sutrinka kvėpavimas, skrepliuose atsiranda kraujo, pasireiškia silpnumas ir nuovargis.
Tulžies stazės sukelta gelta. Atsiranda melanurija, niežulys, išmatos tampa bespalvės, pagelsta oda ir (arba) akys.
Sunkioji miastenija. Pasunkėja kvėpavimas, kramtymas arba rijimas,sutrinka garsų tarimas, dvejinasi vaizdas, atsiranda raumenų silpnumas.
Toksinė epidermio nekrolizė (Lajelio sindromas). Atsiranda dermotomija, odos niežulys, paraudimas ir deginimas, ji pradeda luptis, pasireiškia gerklės skausmas, karščiavimas ir (arba) šaltkrėtis, akies obuolių paraudimas bei dirginimas.
Regimojo nervo uždegimas. Skauda akis, vaizdas matomas lyg per miglą, kitokie regos sutrikimai. Šiuos pokyčius gali sukelti vitamino B6 trūkumas.
Kasos uždegimas arba skrandžio opos recidyvas. Atsiranda stiprus skrandžio arba pilvo skausmas.
Spengimas arba triukšmas ausyse, į vilkligę panašus sindromas. Parausta oda, pasireiškia dilgėlinė ir (arba) niežulys, atsiranda odos pūslių, krūtinės, sąnarių skausmai, bendrasis silpnumas.
Jei dėl įvairių priežasčių gydymas buvo nutrauktas, jis pradedamas iš naujo nuo mažos dozės, kurią reikia laipsniškai didinti tol, kol pasireikš pageidaujamas gydomasis poveikis.

4.9. Perdozavimas

Pranešimų apie sunkų apsinuodijimą penicilaminu iki šiol negauta, tačiau ir gydomoji dozė gali sukelti įvairų nepageidaujamą poveikį.
Gydymo metu, o ypač pradžioje, gali pasireikšti ūminė padidėjusio jautrumo reakcija. Pacientams, kurių jautrumas penicilinams yra padidėjęs, galima kryžminė padidėjusio jautrumo reakcija.
Pagalbos priemonės. Gydymas simptominis.
Alerginė reakcija. Reikia nutraukti gydymą penicilaminu ir vartoti kortikosteroidų, vėliau gydymas penicilaminu pradedamas iš naujo nuo mažos dozės, kurią reikia laipsniškai didinti tol, kol pasireikš pageidaujamas gydomasis poveikis.
Geležies ir vitamino B6 trūkumas. Būtina pašalinti geležies ir vitamino B6 trūkumą.
Skonio sutrikimas. Rekomenduojama dienos dozė yra 5 - 10 mg vario, t. y. 5 - 10 lašų 4 % vario sulfato pentahidrato tirpalo. Ją reikia išgerti per du kartus.
Ligoniams, sergantiems Vilsono liga, vario preparatų vartoti draudžiama.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - specifiniai priešreumatiniai preparatai, ATC kodas - M01 CC01.

Cuprenil yra vaistas, kuris, aktyviai jungdamasis su metalų jonais, sudaro kompleksinius junginius. Jis prisijungia prie metalų, daugiausia vario, gyvsidabrio, švino, geležies, ir su jais sudaro stabilius tirpius kompleksinius junginius, kurie šalinami su šlapimu.
Kaip penicilaminas veikia reumatoidinį artritą, tiksliai nežinoma, bet manoma, kad vaistas didina limfocitų aktyvumą. Jis reikšmingai sumažina reumatoidinio faktoriaus (IgM) ir imunoglobulinų kompleksų koncentraciją plazmoje bei sąnarių skystyje, ir beveik neveikia bendrosios imunoglobulinų koncentraciją plazmoje. In vitro penicilaminas slopina T limfocitų aktyvumą ir neveikia B limfocitų.
Cuprenil labiausiai tinkamas vaistas Vilsono ligai (hepatolentikulinei degeneracijai) gydyti. Šią ligą sukelia vario apykaitos sutrikimas, dėl kurio minėtas metalas pradeda kauptis įvairiuose organuose: inkstuose, galvos smegenyse, kepenyse, akių obuoliuose. Vaistas mažina vario pasisavinimą iš maisto bei skatina jo šalinimą iš audinių. Be to, šis preparatas yra veiksminga ūminio apsinuodijimo švinu arba apsinuodijimo kitais sunkiaisiais metalais (geležimi, gyvsidabriu, variu) gydymo priemonė.
Penicilaminu gydoma šlapimo latakų akmenligė. Pacientų, kuriems yra cistinurija, organizme penicilaminas su cistinu sudaro kompleksinį junginį penicilamincisteindisulfidą, kuris yra tirpesnis už cistiną ir lengvai išsiskiria pro inkstus. Dėl minėtų pokyčių šlapime reikšmingai sumažėja cistino koncentracija, o tai yra labai svarbu cistininių akmenų atsiradimo profilaktikai. Jei tinkamai gydoma, cistininiai akmenys palaipsniui tirpsta.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Penicilaminas su sunkiųjų metalų jonais sudaro chelatus - patvarius kompleksinius junginius, kurie gerai tirpsta vandenyje ir yra šalinami su šlapimu. Preparatas gerai rezorbuojamas iš virškinimo trakto. Išgėrus penicilamino, didžiausia koncentracija kraujyje būna maždaug po 2 valandų. Cuprenil metabolizmas yra dvifazis: pirmosios fazės metu vaisto pusinės eliminacijos periodas trunka 1 valandą, antrosios - 5 valandas. Penicilaminas prasiskverbia į beveik visus audinius. Per 48 val. su šlapimu ir išmatomis pašalinama maždaug 80 % dozės.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Sugirdytas penicilamimas sukelia labai nedidelį toksinį poveikį. Jo LD50 pelėms yra 5000 mg/kg kūno svorio.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Povidonas,
Bulvių krakmolas,
Talkas,
Magnio stearatas,
Hipromeliozė,
Makrogolis 4000,
Titano dioksidas,
Lakas, kurio sudėtyje yra azorubino (E122).

6.2. Nesuderinamumas

Medikamento fizinio ir cheminio nesuderinamumo su preparatais, kurie gali būti geriami arba vartojami mišiniuose kartu su penicilaminu, nepastebėta.

6.3. Tinkamumo laikas

2 metai

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5. Pakuotė ir jos turinys

Aliuminio ir kietos polichlorvinilinės folijos lizdinės plokštelės, kurių kiekvienoje yra 15 tablečių.
Kartoninėje dėžutėje yra 2 lizdinės plokštelės (30 tablečių).
Plastikinis buteliukas, kuriame yra 100 tablečių. Plastikinis buteliukas (100 tablečių) yra kartoninėje dėžutėje.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.