Ceftriaxone Hospira

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ceftriaxone Hospira 0,5 g milteliai injekciniam tirpalui

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Kiekviename flakone yra 0,5 g ceftriaksono, atitinkančio 596 mg ceftriaksono natrio druskos.

Ceftriaxone Hospira 0,5 g yra maždaug 1,8 mmol (41,4 mg) natrio.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui

Beveik balti arba gelsvi, šiek tiek higroskopiniai, kristaliniai milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ceftriaxone Hospira skirtas gydyti tokias suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant naujagimius (nuo gimimo), infekcines ligas:

• bakterinį meningitą;
• visuomenėje įgytą pneumoniją;
• hospitalinę pneumoniją;
• ūminį vidurinės ausies uždegimą;
• intraabdominalines infekcijas;
• komplikuotas šlapimo takų infekcijas (įskaitant pielonefritą);
• kaulų ir sąnarių infekcijas;
• komplikuotas odos ir poodinių audinių infekcijas;
• gonorėją;
• sifilį;
• bakterinį endokarditą.

Ceftriaxone Hospira gali būti vartojamas:

• suaugusiųjų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimui gydyti;
  - suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant naujagimius nuo 15-tos gyvenimo paros, diseminuotai Laimo boreliozei (ankstyvajai (II stadijos) ar vėlyvajai (III stadijos) gydyti;

• operacijos srities infekcijų profilaktikai prieš operaciją;
  - gydant karščiuojančius pacientus, kuriems yra neutropenija, įtariama, kad ją sukėlė bakterinė infekcija;
  - gydant pacientus, kuriems yra bakteriemija, susijusi (ar įtariama, kad yra susijusi) su bet kuria iš anksčiau nurodytų infekcijų.

Ceftriaxone Hospira turi būti vartojamas kartu su kitais antibakteriniais vaistiniais preparatais, jei galima ligą sukėlusių bakterijų padermė nepatenka į vaisto poveikio spektrą (žr. 4.4 skyrių).

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Dozė priklauso nuo infekcijos sunkumo, jautrumo, lokalizacijos bei tipo ir nuo paciento amžiaus bei kepenų ir inkstų funkcijos.

Toliau pateikiamose lentelėse rekomenduojamos dozės yra įprastai rekomenduojamos dozės esant šioms indikacijoms. Itin sunkiais atvejais turėtų būti skiriama didesnė rekomenduojama dozė.

Suaugusieji ir vyresni nei 12 metų vaikai, sveriantys 50 kg arba daugiau

* Jeigu yra nustatyta bakteremija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę.

** galima apsvarstyti, ar nevertėtų didesnes kaip 2 g paros dozes vartoti per du kartus (kas 12 valandų).

Indikacijos suaugusiesiems ir vyresniems nei 12 metų vaikams, sveriantiems 50 kg ar daugiau, kuriems reikia specialaus dozavimo plano

Ūminis vidurinės ausies uždegimas

Gali būti skiriama viena Ceftriaxone Hospira 1–2 g dozė į raumenis.

Remiantis ribotais duomenimis, tokiais atvejais, kai pacientas sunkiai serga arba ankstesnis gydymas yra neveiksmingas, Ceftriaxone Hospira gali būti veiksmingas skiriant 1–2 g paros dozę 3 dienas į raumenis.

Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją

2 g vienkartinė dozė prieš operaciją

Gonorėja

500 mg vienkartinė dozė į raumenis.

Sifilis

Įprastai rekomenduojamos dozės yra 500 mg–1 g kartą per parą, didinama iki 2 g kartą per parą esant neurosifiliui, 10–14 dienų. Dozės rekomendacijos gydant sifilį, įskaitant neurosifilį, remiasi ribotais duomenimis. Turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Diseminuota Laimo boreliozė (ankstyvoji [II stadija] ir vėlyvoji [III stadija])

2 g kartą per parą 14–21 dieną. Rekomenduojamos gydymo trukmės skiriasi, turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Vaikų populiacija

Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai (nuo 15-os parų iki 12-os metų amžiaus, sveriantys mažiau nei 50 kg)

Vaikams, sveriantiems 50 kg ar daugiau, turėtų būti skiriama įprastinė suaugusiųjų dozė.

* Jeigu yra nustatyta bakteriemija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę.

** galima apsvarstyti, ar nevertėtų didesnes kaip 2 g paros dozes vartoti per du kartus (kas 12 valandų).

Indikacijos naujagimiams, kūdikiams ir vaikams (nuo 15-os parų iki 12-os metų amžiaus, sveriantiems mažiau nei 50 kg), kuriems reikia specialaus dozavimo plano.

Ūminis vidurinės ausies uždegimas

Pradiniam ūminiam vidurinės ausies uždegimui gydyti gali būti skiriama vienkartinė 50 mg/kg Ceftriaxone Hospira dozė. Remiantis ribotais duomenimis, tokiais atvejais, kai vaikas sunkiai serga arba pradinis gydymas yra neveiksmingas, Ceftriaxone Hospira gali būti efektyvus skiriant 50 mg/kg paros dozę 3 dienas į raumenis.

Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją

50–80 mg/kg vienkartinė dozė prieš operaciją.

Sifilis

Įprastai rekomenduojamos dozės yra 75–100 mg/kg (iki 4 g) kartą per parą 10–14 dienų. Dozės rekomendacijos gydant sifilį, įskaitant neurosifilį, remiasi ribotais duomenimis. Turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Diseminuota Laimo boreliozė (ankstyvoji [II stadija] ir vėlyvoji [III stadija])

50–80 mg/kg kartą per parą 14–21 dieną. Rekomenduojamos gydymo trukmės skiriasi, turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Naujagimiai (0–14-os parų amžiaus)

Ceftriaxone Hospira yra kontraindikuotinas neišnešiotiems naujagimiams iki 41-os nėštumo savaitės (gestacinis amžius plius chronologinis amžius).

* Jeigu yra nustatyta bakteriemija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę

Negalima viršyti didžiausios 50 mg/kg paros dozės.

Indikacijos 0‑14 dienų naujagimiams, kuriems reikia specialaus dozavimo plano.

Ūminis vidurinės ausies uždegimas

Pradiniam ūminiam vidurinės ausies uždegimui gydyti gali būti skiriama vienkartinė 50 mg/kg ceftriaksono dozė.

Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją

20‑50 mg/kg vienkartinė dozė prieš operaciją.

Gydymo trukmė

Gydymo trukmė kinta pagal ligos eigą. Paprastai ceftriaksonu gydoma ne trumpiau kaip 48–72 val. po to, kai kūno temperatūra tampa normali ir atsiranda bakterijų išnaikinimo požymių.

Senyviems pacientams

Senyvo amžiaus pacientams vaistą rekomenduojama dozuoti taip pat, kaip ir jaunesniems suaugusiems žmonėms, jei inkstų ir kepenų funkcijos yra patenkinamos

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Remiantis galimais duomenimis, pacientams, kuriems yra lengvo ar vidutinio laipsnio kepenų funkcijos sutrikimas, bet nesutrikusi inkstų funkcija, ceftriaksono dozės koreguoti nereikia.

Tyrimų duomenų apie pacientus su sunkaus laipsnio kepenų funkcijos sutrikimu nėra (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems sutrikusi inkstų funkcija, bet nesutrikusi kepenų funkcija, ceftriaksono dozės mažinti nereikia. Tačiau jei yra sunkus inkstų veiklos nepakankamumas (kreatinino klirensas < 10 ml/min), ceftriaksono dozė neturi viršyti 2 g.

Pacientams, kuriems atliekama dializė, po dializės vartoti papildomą ceftriaksono dozę nebūtina. Ceftriaksonas nepašalinamas peritoninės ar hemodializės metu. Dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas.

Pacientams, kurių kepenų ir inkstų funkcijos yra sunkiai sutrikusios

Jeigu yra sunkus inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas, dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas.

Vartojimo metodas

Ceftriaxone Hospira gali būti per mažiausiai 30 minučių sulašinamas į veną (geriausias būdas) arba lėtai, per 5 minutes, suleidžiamas į veną arba gilia injekcija sušvirkščiamas į raumenis. Į veną leisti reikia su pertrūkiais 5 minutes, geriau į didesnes venas. 50 mg/kg ar didesnės dozės į veną kūdikiams ir vaikams iki 12-os metų amžiaus turi būti skiriamos infuzijomis. Siekiant sumažinti galimą bilirubininės encefalopatijos riziką, naujagimiams dozės į veną turėtų būti skiriamos 60 minučių trukmės infuzijomis (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Injekciją į raumenis reikia švirkšti giliai į santykinai didelio raumens pilvelį, į vieną vietą galima sušvirkšti ne daugiau kaip 1 g. Švirkštimo į raumenis metodą reikia turėti omenyje, kai pacientui sulašinti į veną neįmanoma ar mažiau tinka. Didesnes nei 2 g dozes reikia vartoti į veną.

Jeigu kaip tirpiklis naudojamas lidokainas, gauto tirpalo niekada negalima vartoti į veną (žr. 4.3 skyrių). Turėtų būti vadovaujamasi lidokaino produkto savybių santraukoje esančia informacija.

Dėl ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susiformavimo rizikos ceftriaksono negalima vartoti naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus), jei jiems reikalingas gydymas į veną skiriamais tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio, įskaitant nuolatines infuzijas, sudėtyje turinčias kalcio, pvz., parenterinis maitinimas (žr. 4.3 skyrių).

Skiriant į veną, kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio arba Hartmano tirpalai) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakonuose arba praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksono kalcio nuosėdos taip pat gali susiformuoti, jei ceftriaksonas tame pačiame intraveninės sistemos vamzdelyje bus sumaišytas su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio. Todėl negalima maišyti arba tuo pačiu metu vartoti ceftriaksono ir tirpalų, kurių sudėtyje yra kalcio (žr. 4.3, 4.4 ir 6.2 skyrius).

Chirurginio pjūvio infekcijų profilaktikai prieš operaciją ceftriaksonas turi būti vartojamas likus 30‑90 min. iki operacijos.

Instrukcijų apie vaistinio preparato skiedimą prieš vartojimą ieškokite 6.6 skyriuje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai, kitiems cefalosporinams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Anksčiau buvusi ūminė ir (arba) sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija) bet kuriam kitam betalaktaminiam antibiotikui (pvz., penicilinui, monobaktamams ir karbapenemams).

Ceftriaksono vartoti negalima:

Neišnešiotiems naujagimiams iki 41-os nėštumo savaitės (gestacinis amžius plius chronologinis amžius)*.

Išnešiotiems naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus):

• kuriems yra hiperbilirubinemija, gelta, hipoalbuminemija ar acidozė, nes esant šioms būklėms bilirubinas gali sunkiau sudaryti junginius su kitomis medžiagomis*;
• jei jiems reikalingas (ar prognozuojama, kad bus reikalingas) gydymas kalcio preparatais į veną ar infuzijomis, kurių sudėtyje yra kalcio (dėl ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizikos) (žr. 4.4, 4.8 ir 6.2 skyrius).

* Tyrimų in vitro duomenimis, ceftriaksonas gali išstumti bilirubiną iš jo jungimosi su serumo albuminais sričių, todėl minėtiems pacientams galima bilirubininės encefalopatijos rizika.

Naudojant lidokainą kaip tirpiklį prieš ceftriaksono injekciją į raumenis turi būti įsitikinta, ar nėra kontraindikacijų lidokainui (žr. 4.4 skyrių).

Ceftriaksono tirpalų, kurių sudėtyje yra lidokaino, niekada negalima vartoti į veną.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Padidėjusio jautrumo reakcijos Kaip ir vartojant bet kuriuos beta laktaminius antimikrobinius vaistinius preparatus, buvo gauta pranešimų apie sunkias ir retais atvejais mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas dėl vaistinio preparato vartojimo (žr. 4.8 skyrių). Sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos atveju privaloma nedelsiant nutraukti gydymą ceftriaksonu ir imtis atitinkamų skubios pagalbos priemonių. Prieš pradedant gydymą reikia įsitikinti, ar anksčiau nebuvo sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos ceftriaksonui, kitiems cefalosporinams ar bet kokiems kitiems beta laktaminiams vaistiniams preparatams. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvę nesunkių padidėjusio jautrumo reakcijų kitiems beta laktaminiams preparatams, ceftriaksonas turėtų būti skiriamas atsargiai. Buvo gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (Stivenso ir Džonsono [Stevens-Johnson] sindromas arba Lajelio [Lyell] sindromas ar toksinė epidermio nekrolizė), tačiau šių reiškinių dažnis nežinomas (žr. 4.8 skyrių). Sąveika su kalcio turinčiais preparatais

Yra aprašyta mirtinų reakcijų, susijusių su kalcio ceftriaksono druskų nuosėdomis plaučiuose ir inkstuose jaunesniems kaip 1 mėnesio neišnešiotiems ir išnešiotiems naujagimiams. Mažiausiai vienam iš jų buvo skirta ceftriaksono ir kalcio skirtingu metu ir skirtingais intraveninės sistemos vamzdeliais. Remiantis galimais mokslinių tyrimų duomenimis, nėra duomenų apie patvirtintą nuosėdų susidarymą kraujagyslėse pacientams (išskyrus naujagimius), kurie buvo gydomi ceftriaksonu ir kalcio turinčiais tirpalais ar bet kokiais kitais kalcio turinčiais vaistiniais preparatais. Tyrimų in vitro duomenimis, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, naujagimiams buvo padidėjusi ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizika.

Skiriant bet kokio amžiaus pacientams, ceftriaksoną draudžiama maišyti ar vartoti vienu metu su bet kokiais į veną vartojamais kalcio turinčiais tirpalais, net skirtingais infuzijų vamzdeliais ar skirtingose infuzijos vietose. Tačiau vyresniems nei 28-ių parų amžiaus pacientams ceftriaksono ir kalcio turinčių tirpalų galima skirti vieną po kito, jei infuzijos vamzdeliai naudojami skirtingose kūno vietose arba jei infuzijos vamzdeliai yra pakeičiami ar tarp infuzijų kruopščiai praplaunami fiziologiniu tirpalu, kad būtų išvengta nuosėdų susidarymo. Gydant pacientus, kuriems reikia nuolatinės kalcio turinčios visiško parenterinio maitinimo (TPN) infuzijos, sveikatos priežiūros specialistas gali apsvarstyti alternatyvaus antibakterinio gydymo taikymą, kuris nekeltų panašios nuosėdų formavimosi rizikos. Jei ceftriaksono vartojimas yra būtinas nuolatinį maitinimą gaunantiems pacientams, visiško parenterinio maitinimo tirpalai ir ceftriaksonas gali būti vartojami vienu metu, tačiau skirtingais infuzijos vamzdeliais skirtingose kūno vietose. Kitu atveju, ceftriaksono infuzijos metu visiško parenterinio maitinimo tirpalas turi būti neskiriamas ir tarp skirtingų tirpalų skyrimo turi būti praplaunami infuzijos vamzdeliai (žr. 4.3, 4.8, 5.2 ir 6.2 skyrius).

Vaikų populiacija

Ceftriaxone Hospira saugumas ir veiksmingumas naujagimiams, kūdikiams ir vaikams buvo patvirtintas vartojant dozėmis, kurios nurodytos skyriuje „Dozavimas ir vartojimo būdas“ (žr. 4.2 skyrių). Tyrimų duomenimis, ceftriaksonas, kaip ir kai kurie kiti cefalosporinai, gali išstumti bilirubiną iš jo junginių su serumo albuminais.

Neišnešiotiems ir laiku gimusiems naujagimiams Ceftriaxone Hospira skirti draudžiama, esant bilirubininės encefalopatijos atsiradimo rizikai (žr. 4.3 skyrių). Imuninių reakcijų sukelta hemolizinė anemija Imuninių reakcijų sukelta anemija buvo nustatyta pacientams, kuriems buvo skiriama cefalosporinų grupės antibakterinių vaistų, įskaitant Ceftriaxone Hospira (žr. 4.8 skyrių). Apie sunkius hemolizinės anemijos atvejus (įskaitant mirtinus) buvo gauta pranešimų gydant Ceftriaxone Hospira ir suaugusius žmones, ir vaikus. Jei pacientui pasireiškė anemija vartojant ceftriaksoną, gali būti įtariama cefalosporinų-sukelta anemija, ceftriaksono vartojimas turi būti nutrauktas, kol ligos etiologija bus nustatyta.

Ilgalaikis gydymas Ilgai vartojant vaistą reikia reguliariai atlikti bendrą kraujo tyrimą.

Kolitas ar nejautrių mikroorganizmų išplitimas Apie antibakterinių preparatų sukeltą kolitą ir pseudomembraninį kolitą buvo gauta pranešimų gydant beveik visais antibakteriniais preparatais, įskaitant ceftriaksoną. Šių sutrikimų sunkumas gali varijuoti nuo lengvo iki keliančio pavojų gyvybei. Todėl svarbu įtarti šią diagnozę pacientams, kuriems vartojimo metu ar po vartojimo pasireiškia viduriavimas (žr. 4.8 skyrių). Turėtų būti svarstomas gydymo ceftriaksonu nutraukimas ir specifinis Clostridium difficile gydymas. Negalima skirti žarnų peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų. Kaip ir vartojant kitus antibakterinius vaistinius preparatus, gali atsirasti nejautrių mikroorganizmų superinfekcijos. Pacientams, kurių inkstų ir kepenų funkcijos yra sunkiai sutrikusios Sunkaus inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumo atvejais dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas (žr. 4.2 skyrių).

Sąveika su serologiniais tyrimais

Gali atsirasti sąveika su Kumbso testu, nes dėl Ceftriaxone Hospira gali būti gaunamas klaidingai teigiamas testo rezultatas. Dėl Ceftriaxone Hospira taip pat gali būti gaunami klaidingai teigiami galaktozemijos tyrimo duomenys (žr. 4.8 skyrių).

Gali būti gaunami klaidingai teigiami gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenys. Gydymo Ceftriaxone Hospira metu gliukozės koncentracija šlapime turi būti nustatoma fermentiniu būdu (žr. 4.8 skyrių).

Natris

Kiekviename grame Ceftriaxone Hospira yra 3,6 mmol natrio. Į tai turi būti atsižvelgiama gydant pacientus, kuriems reguliuojamas suvartojamo natrio kiekis.

Antibakterinio veikimo spektras

Ceftriaksono antibakterinio poveikio spektras yra ribotas ir gydant kai kurias infekcijų rūšis ceftriaksonas gali būti netinkamas vartoti be papildomų preparatų, išskyrus atvejus, kai ligos sukėlėjas yra nustatytas (žr. 4.2 skyrių). Gydant kelių mikroorganizmų sukeltas infekcijas, kai tarp įtariamų ligos sukėlėjų yra ceftriaksonui atsparių organizmų, turi būti svarstoma papildomo antibiotiko vartojimo galimybė.

Lidokaino vartojimo

Kai lidokainas vartojamas kaip tirpiklis, ceftriaksono tirpalai turi būti vartojami tik injekcijomis į raumenis. Prieš vartojant turi būti atsižvelgta į kontraindikacijas lidokainui, įspėjimus ir kitą svarbią informaciją, aprašytą lidokaino produkto savybių santraukoje (žr. 4.3 skyrių). Lidokaino tirpalo niekada negalima vartoti į veną.

Akmenų formavimasis tulžies pūslėje ir tulžies takuose

Jei ultragarso tyrimo vaizduose matyti šešėliai, turėtų būti apsvarstytas galimas kalcio ceftriaksono druskų nuosėdų susidarymas. Šešėliai, kurie buvo netinkamai interpretuoti kaip tulžies pūslės akmenys, buvo nustatyti tulžies pūslės ultragarso tyrimo vaizduose, dažniau pasitaikydavo vartojant 1 g ar didesnę ceftriaksono paros dozę. Ypač atidžiai turėtų būti stebimi gydomi vaikai. Šios nuosėdos išnyksta nutraukus ceftriaksono vartojimą. Retais atvejais kalcio ceftriaksono druskų nuosėdos sukeldavo simptomus. Tokiais atvejais, kai pasireiškia simptomai, rekomenduojamas konservatyvus nechirurginis gydymas, bendrosios praktikos gydytojas turėtų apsvarstyti ceftriaksono vartojimo nutraukimo galimybę įvertinęs specifinę naudą ir riziką (žr. 4.8 skyrių).

Tulžies stazė

Buvo gauta pranešimų apie pankreatito, atsiradusio galimai dėl tulžies takų obstrukcijos, atvejus Ceftriaxone Hospira gydomiems pacientams (žr. 4.8 skyrių). Daugelis pacientų turėjo tulžies stazės ir tulžies druskų nuosėdų susidarymo rizikos faktorių, pvz., neseniai buvęs didelės apimties gydymas, sunki liga ar visiškas parenterinis maitinimas. Negalima atmesti su Ceftriaxone Hospira susijusio druskų nuosėdų formavimosi tulžies takuose aktyvinimo mechanizmo ar kofaktoriaus.

Akmenų formavimasis inkstuose

Buvo gauta pranešimų apie akmenų formavimąsi inkstuose. Nutraukus ceftriaksono vartojimą, šis procesas išnyksta (žr. 4.8 skyrių). Pasireiškus simptomams turi būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Įvertinęs specifinę naudą ir riziką, bendrosios praktikos gydytojas turėtų apsvarstyti ceftriaksono skyrimą pacientams, kuriems anksčiau buvo nustatyta akmenų inkstuose ar hiperkalciurija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Skiriant į veną, kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio ar Hartmano tirpalai) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakonuose ar praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksono kalcio nuosėdos taip pat gali susiformuoti, jei ceftriaksonas tame pačiame intraveninės sistemos vamzdelyje bus sumaišytas su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio. Ceftriaksono negalima tuo pačiu metu vartoti kartu su kalcio turinčiais į veną skiriamais tirpalais, įskaitant nuolatines kalcio turinčias infuzijas, pvz., parenterinį maitinimą naudojant Y formos jungtį. Tačiau pacientams, išskyrus naujagimius, ceftriaksonas ir kalcio turintys tirpalai gali būti vartojami vienas po kito, jei tarp infuzijų vamzdeliai kruopščiai praplaunami suderinamu tirpalu. In vitro tyrimų su suaugusių žmonių ir naujagimių virkštelės kraujo plazma duomenimis, naujagimiams yra padidėjusi ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizika (žr. 4.2, 4.3, 4.4, 4.8 ir 6.2 skyrius).

Vartojimas kartu su geriamaisiais antikoaguliantais gali padidinti vitamino K antagonisto poveikį bei kraujavimo riziką. Rekomenduojama dažnai stebėti Tarptautinį normalizuotą santykį (TNS) ir atitinkamai koreguoti prieš vitaminą K veikiančio vaistinio preparato dozavimą tiek gydymo ceftriaksonu metu, tiek ir baigus gydymą (žr. 4.8 skyrių).

Duomenys apie potencialiai padidėjusį aminoglikozidų toksiškumą inkstams vartojant kartu su cefalosporinais yra prieštaringi. Tokiais atvejais turi būti griežtai laikomasi rekomendacijų dėl aminoglikozidų koncentracijų (ir inkstų funkcijos lygio).

In-vitro tyrimo metu vartojant chloramfenikolio ir ceftriaksono derinį buvo nustatytas antagonistinis efektas. Šio radinio klinikinė reikšmė nežinoma.

Nebuvo gauta pranešimų apie sąveiką tarp ceftriaksono ir pro burną vartojamų kalcio turinčių preparatų ar tarp į raumenis vartojamo ceftriaksono ir kalcio turinčių preparatų (vartojamų į veną ar pro burną).

Ceftriaksonu gydomiems pacientams gali būti klaidingai teigiamas Kumbso testo rezultatas.

Dėl ceftriaksono, kaip ir dėl kitų antibiotikų, gali būti gaunami klaidingai teigiami galaktozemijos tyrimo duomenys.

Taip pat gali būti gaunami klaidingai teigiami gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenys. Todėl gydymo ceftriaksono metu gliukozės koncentracija šlapime turi būti nustatoma fermentiniu būdu.

Vieną po kito vartojant dideles ceftriaksono dozes ir stipriai veikiančius diuretikus (pvz., furozemidą), nebuvo pastebėta inkstų funkcijos pablogėjimo.

Tuo pačiu metu vartojant probenecidą, ceftriaksono eliminacija nesumažėja.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Ceftriaksonas praeina pro placentą. Duomenys apie ceftriaksoną vartojančias nėščiąsias yra riboti. Pagal tyrimų su gyvūnais duomenis, tiesioginis ar netiesioginis žalingas poveikis embrionui / vaisiui, perinataliniam ir postnataliniam vystymuisi nėra nurodytas (žr. 5.3 skyrių). Ceftriaksono vartoti nėštumo metu, ypač pirmojo trimestro metu, galima tik tuo atveju, jei nauda viršija riziką.

Žindymas

Ceftriaksonas mažomis koncentracijomis išsiskiria su motinos pienu, tačiau vartojant terapines ceftriaksono dozes žindomiems kūdikiams neturėtų būti jokio poveikio. Tačiau negali būti atmetama viduriavimo ar gleivinių grybelinės infekcijos rizika. Turėtų būti apsvarstyta sensibilizacijos galimybė. Turi būti nuspręsta nutraukti maitinimą krūtimi arba nutraukti / sustabdyti gydymą ceftriaksonu, atsižvelgiant į maitinimo krūtimi naudą vaikui ir gydymo ceftriaksonu naudą motinai.

Vaisingumas

Tiriant reprodukcinę funkciją, nebuvo nustatyta nepageidaujamo poveikio vyro ar moters vaisingumui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gydant ceftriaksonu, gali atsirasti nepageidaujamas poveikis (pvz., svaigimas), kuris gali veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus (žr. 4.8 skyrių). Pacientai turi būti atsargūs vairuodami ar valdydami mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai registruojami nepageidaujami ceftriaksono poveikiai yra eozinofilija, leukocitopenija, trombocitopenija, viduriavimas, bėrimas ir kepenų fermentų aktyvumo serume padidėjimas.

Duomenys apie ceftriaksono nepageidaujamų poveikių dažnį buvo gauti iš klinikinių tyrimų.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

^a Remiantis po platinimo pradžios gautais pranešimais. Apie šias reakcijas pranešama savanoriškai iš neapibrėžto dydžio populiacijos, todėl neįmanoma patikimai įvertinti jų dažnio, tad klasifikuojamos kaip nežinomos.

^b Žr. 4.4 skyrių.

Infekcijos ir infestacijos

Pranešimai apie viduriavimą pradėjus vartoti ceftriaksoną gali būti susiję su Clostridium difficile. Turėtų būti taikomas atitinkamas skysčių ir elektrolitų kiekį koreguojantis gydymas (žr. 4.4 skyrių).

Ceftriaksono kalcio druskų susidarymas

Retais atvejais buvo gauta pranešimų apie sunkius ir, kai kuriais atvejais, mirtinus nepageidaujamus reiškinius neišnešiotiems ir išnešiotiems naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus), kurie buvo gydomi ceftriaksono ir kalcio preparatais į veną. Pomirtinių tyrimų duomenimis, ceftriaksono kalcio druskų buvo rasta plaučiuose ir inkstuose. Didelė nuosėdų susidarymo rizika naujagimiams yra dėl jų mažo kraujo tūrio ir ilgesnio nei suaugusių žmonių pusinės eliminacijos laiko (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Buvo gauta pranešimų apie nuosėdų susidarymą inkstuose, daugiausiai vyresniems nei 3 metų vaikams, kurie buvo gydomi didelėmis paros dozėmis (pvz., ≥ 80 mg/kg/parą) arba dozėmis, kurių suma viršijo 10 gramų ir buvo kitų rizikos veiksnių (pvz., skysčių vartojimo apribojimai arba gulėjimas lovoje). Nuosėdų susidarymo rizika didėja imobilizuotiems ar dehidratuotiems pacientams. Šis reiškinys gali pasireikšti arba nepasireikšti simptomais, gali sukelti inkstų nepakankamumą ir anuriją, nutraukus ceftriaksono vartojimą išnyksta (žr. 4.4 skyrių).

Buvo nustatytas ceftriaksono kalcio nuosėdų susidarymas tulžies pūslėje, dažniausiai pacientams, kurie buvo gydomi didesnėmis nei rekomenduojamomis standartinėmis dozėmis. Perspektyvinių tyrimų duomenimis, vaikams nuosėdų susidarymo dažnis buvo didesnis vaistą vartojant į veną – daugiau nei 30 % kai kuriuose tyrimuose. Vartojant lėtomis infuzijomis (20–30 min) šis dažnis buvo mažesnis. Šis reiškinys dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau retais atvejais kartu su nuosėdomis pasireiškė tokie klinikiniai simptomai kaip skausmas, pykinimas ir vėmimas. Tokiais atvejais rekomenduojamas simptominis gydymas. Nutraukus ceftriaksono vartojimą, susidariusios nuosėdos dažniausiai išnyksta (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus gali atsirasti pykinimo simptomai, vėmimas ir viduriavimas. Ceftriaksono koncentracijos negalima sumažinti atliekant hemodializę ar peritoninę dializę. Specifinio priešnuodžio nėra. Apsinuodijus tinka simptominės gydymo priemonės.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

ATC klasifikacija

Farmakoterapinė grupė –sisteminio vartojimo antibakteriniai preparatai, trečios kartos cefalosporinai, ATC kodas – J01DD04.

Veikimo mechanizmas

Prisijungęs prie peniciliną prijungiančių baltymų (PBP), ceftriaksonas slopina bakterijų ląstelių sienelės sintezę. Taip nutraukiama ląstelės sienelės (peptidoglikanų) biosintezė ir įvyksta bakterijos ląstelės lizė bei žūtis.

Atsparumas

Bakterijos gali būti atsparios ceftriaksonui dėl vieno ar kelių iš šių mechanizmų:

• hidrolizės, kurią atlieka betalaktamazės, įskaitant plataus spektro betalaktamazes (ESBL), karbapenemazes ir Amp C fermentus, kurie gali būti indukuojami ir stabiliai slopinami esant tam tikroms aerobinių gramneigiamų bakterijų rūšims;

• sumažėjusio peniciliną prijungiančių baltymų afiniteto ceftriaksonui;

• gramneigiamų organizmų išorinės membranos nepraeinamumo;

• iš ląstelės antibiotikus išmetančių pompų bakterijose.

Jautrumo tyrimų atskaitos taškai

Europos antimikrobinių vaistinių preparatų jautrumo tyrimų komitetas (EUCAST) nustatė toliau nurodytus minimalios inhibuojančios koncentracijos (MIC) atskaitos taškus.

^a. Jautrumas nustatytas pagal jautrumą cefoksitinui.

^b. Jautrumas nustatytas pagal jautrumą penicilinui.

^c. Bakterijos, kurių ceftriaksono MIC yra virš jautrumo atskaitos taško, yra retos, ir, jei būtų nustatytos, turėtų būti tiriamos iš naujo ir, tai patvirtinus, nusiųstos į etaloninę laboratoriją.

^d. Atskaitos taškai taikomi 1 g x 1 paros dozei į veną ir didelei bent 2 g x 1 dozei.

Klinikinis veiksmingumas prieš specifinius ligų sukėlėjus

Įgytas atsparumo paplitimas pasirinktoms padermėms kinta priklausomai nuo geografinės vietovės ir bėgant laikui, todėl pageidaujama vadovautis vietos atsparumo duomenimis, ypač gydant sunkias infekcijas. Jei vietos atsparumo paplitimas yra toks, kad ceftriaksono vartojimas gydant bent kelių padermių sukeltas infekcijas yra abejotinas, jei reikia, turėtų būti konsultuojamasi su specialistu.

£ Visi meticilinui atsparūs stafilokokai yra atsparūs ceftriaksonui.

+ Bent viename regione atsparumo dažnis > 50 %.

% ESBL produkuojančios padermės visada yra atsparios.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Sušvirkštus į veną 500 mg ir 1 g ceftriaksono, vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra atitinkamai apytiksliai 120 ir 200 mg/l. Po 500 mg, 1 g ir 2 g ceftriaksono infuzijos į veną vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra atitinkamai apytiksliai 80, 150 ir 250 mg/l. Po injekcijos į raumenis vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra apytiksliai dvigubai mažesnė, nei koncentracijos, nustatytos po ekvivalentiškos dozės į veną. Didžiausia koncentracija plazmoje po vienos dozės į raumenis yra apie 81 mg/l ir pasiekiama po 2–3 valandų po injekcijos.

Plotas po koncentracijos plazmoje kitimo laiko atžvilgiu kreive po injekcijos į raumenis yra ekvivalentiškas plotui, kuris gaunamas po ekvivalentiškos dozės į veną.

Pasiskirstymas

Ceftriaksono pasiskirstymo tūris yra 7–12 l. Koncentracijos, gerokai mažesnės nei daugelio svarbių ligų sukėlėjų minimali inhibuojanti koncentracija, nustatomos audiniuose, įskaitant plaučius, širdį, tulžies takus ar kepenis, gomurio migdolus, vidurinės ausies ir nosies gleivinę, kaulus, galvos ir nugaros smegenų, krūtinplėvės, priešinės liaukos ir sinovinius skysčius. Vartojant pakartotinai, nustatytas vidutinės didžiausios koncentracijos plazmoje (C_max) padidėjimas 8–15 %, tai priklauso nuo vartojimo būdo, daugeliu atvejų pusiausvyrinė koncentracija pasiekiama per 48–72 valandas.

Patekimas į tam tikrus audinius

Ceftriaksonas prasiskverbia pro smegenų dangalus. Prasiskverbimas padidėja esant dangalų uždegimui. Vidutinė didžiausia ceftriaksono koncentracija smegenų skystyje bakteriniu meningitu sergantiems pacientams buvo iki 25 % plazmos koncentracijos; pacientams, kuriems smegenų dangalų uždegimo nebuvo, ši koncentracija siekė 2 % plazmos koncentracijos. Didžiausia ceftriaksono koncentracija smegenų skystyje po injekcijos į veną pasiekiama apytiksliai po 46-ių valandų. Ceftriaksonas prasiskverbia pro placentą ir mažomis koncentracijomis išsiskiria su motinos pienu (žr. 4.6 skyrių).

Prisijungimas prie baltymų

Ceftriaksonas grįžtamai jungiasi prie albuminų. Esant mažesnei nei 100 mg/l vaisto koncentracijai plazmoje, apie 95 % ceftriaksono yra prisijungę prie plazmos baltymų. Prisijungimas yra įsotinamas procesas ir didėjant vaisto koncentracijai, prisijungusio prie baltymų vaisto dalis mažėja (iki 85 % vaisto koncentracijai plazmoje esant 300 mg/l).

Biotransformacija

Ceftriaksonas nemetabolizuojamas sistemiškai, žarnose esančios bakterijos jį verčia į neaktyvius metabolitus.

Eliminacija

Bendro ceftriaksono (prisijungusio ir neprisijungusio) plazmos klirensas yra 10–22 ml/min. Inkstų klirensas yra 5–12 ml/min. 50–60 % ceftriaksono šalinama nepakitusio su šlapimu, daugiausia glomerulų filtracijos būdu, 40–50 % šalinama nepakitusio su tulžimi. Bendro ceftriaksono pusinės eliminacijos laikas suaugusiems žmonėms yra apie 8-ios valandos.

Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcijos sutrikusios

Pacientams, kuriems yra sutrikusi inkstų ar kepenų veikla, ceftriaksono farmakokinetika keičiasi tik minimaliai: pusinės eliminacijos laikas šiek tiek padidėja (mažiau nei dvigubai), net jei pacientui yra žymiai sutrikusi inkstų funkcija.

Pusinės eliminacijos laiko santykinai vidutinio laipsnio padidėjimą galima paaiškinti kompensacinio klirenso ne inkstuose padidėjimu, nes sumažėja vaisto jungimasis prie baltymų ir atitinkamai padidėja bendro ceftriaksono klirensas ne inkstuose.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, pusinės ceftriaksono eliminacijos laikas nepadidėja dėl kompensacinio inkstų klirenso padidėjimo. Tai vyksta dėl nesusijungusios ceftriaksono dalies plazmoje padidėjimo, kuris prisideda prie pastebėto paradoksinio bendro vaisto klirenso padidėjimo, kartu su bendro pasiskirstymo tūrio padidėjimu proporcingai bendram klirensui.

Senyviems žmonėms

Vyresniems nei 75-ių metų amžiaus pacientams vidutinis pusinės eliminacijos laikas paprastai yra nuo dviejų iki trijų kartų didesnis nei jaunesnių suaugusių žmonių.

Vaikų populiacija

Ceftriaksono pusinės eliminacijos laikas yra ilgesnis naujagimiams. Nuo gimimo iki 14-os parų amžiaus: nesusijungusio ceftriaksono koncentraciją gali dar labiau didinti tokie veiksniai kaip sumažėjusi glomerulų filtracija ir pasikeitęs jungimasis prie baltymų. Vaikystės periodu pusinės eliminacijos laikas yra mažesnis nei naujagimiams ar suaugusiems žmonėms.

Plazmos klirensas ir bendro ceftriaksono pasiskirstymo tūris naujagimiams, kūdikiams ir vaikams yra didesnis nei suaugusiems žmonėms.

Tiesinis ar netiesinis pobūdis

Ceftriaksono farmakokinetika yra netiesinė ir visi pagrindiniai farmakokinetiniai rodikliai, išskyrus pusinės eliminacijos laiką, priklauso nuo dozės, jei remiantis bendra vaisto koncentracija, didėjant dozei vaisto koncentracija didėja neproporcingai. Netiesinis pobūdis yra dėl jungimosi prie plazmos baltymų įsotinimo ir todėl nustatomas bendram ceftriaksono kiekiui plazmoje, o ne laisvam (nesusijungusiam) ceftriaksonui.

Santykis tarp farmakokinetikos ir farmakodinamikos

Kaip ir su kitais betalaktaminiais antibiotikais, farmakokinetikos ir farmakodinamikos rodmenų rodiklis, parodantis geriausią koreliaciją su veiksmingumu in vivo, yra procentinė išraiška dozavimo intervalo, kuriam esant nesusijungusio vaisto koncentracija išlieka didesnė už ceftriaksono minimalią inhibuojančią koncentraciją (MIC) tam tikroms rūšims (tai yra %T > MIC).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atsižvelgus į tyrimų su gyvūnais duomenis, vartojant dideles ceftriaksono dozes dėl jose esančių kalcio druskų šunims ir beždžionėms susiformavo tulžies pūslės akmenų ir druskų nuosėdų. Šie pokyčiai buvo grįžtami. Atsižvelgus į tyrimų su gyvūnais duomenis, nepastebėta jokio toksiškumo dauginimuisi ir genotoksiškumo. Kancerogeninio poveikio tyrimai su ceftriaksonu nebuvo atliekami.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Pagal mokslinės literatūros šaltinius, ceftriaksonas yra nesuderinamas su amsakrinu, vankomicinu, flukonazolu ir aminoglikozidais.

Tirpalų, kuriuose yra ceftriaksono, negalima maišyti su kitais preparatais ar pilti į juos, išskyrus išvardintus 6.6 skyriuje. Skiriant į veną, tam tikri kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio tirpalas, Hartmano tirpalas) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakone arba praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksoną draudžiama maišyti ar vartoti vienu metu su kalcio turinčiais tirpalais, įskaitant visiško parenterinio maitinimo tirpalus (žr. 4.2, 4.3, 4.4 ir 4.8 skyrius).

6.3 Tinkamumo laikas

Atidarytas: 2 metai

Paruoštas tirpalas: cheminis ir fizinis paruošto vartoti tirpalo stabilumas išlieka 6 valandas 25 °C ar žemesnėje temperatūroje ir 24 valandas 2 °C – 8 °C temperatūroje.

Mikrobiologiniu požiūriu vaistinį preparatą būtina vartoti nedelsiant, nebent tirpinimo metodas yra toks, kad mikrobinio užteršimo rizikos nėra. Jei vaistinis preparatas nevartojamas nedelsiant, už laikymo iki vartojimo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, tačiau paprastai laikyti ne ilgiau nei aukščiau nurodytas cheminio ir fizinio paruošto vartoti tirpalo laikymo laikas.

Nesuvartotą tirpalą būtina sunaikinti.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šio vaistinio preparato laikymui specialių temperatūros sąlygų nereikalaujama.

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

0,5 g: 10 ml talpos bespalvio I tipo stiklo flakonas, uždarytas bromobutilo gumos kamščiu ir aliuminio dangteliu.

Pakuotės dydis: dėžutėje yra 1, 5, 10 arba 25 flakonai.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Infuzinio ir injekcinio tirpalų ruošimas

Rekomenduojama vartoti ką tik paruoštą tirpalą. Tokiu atveju veiksmingumas nepakinta mažiausiai 6 valandas, jei tirpalas laikomas 25 °C ar žemesnėje temperatūroje dienos šviesoje, arba 24 valandas, jei laikomas 2 °C ‑ 8 °C temperatūroje.

Jei ceftriaksono milteliai tirpinami injekciniame vandenyje, tirpalas būna šiek tiek gelsvas ar gintaro spalvos ir skaidrus.

Ceftriaksono miltelių injekciniam ar infuziniam tirpalui negalima maišyti tame pačiame švirkšte su jokiu kitu vaistiniu preparatu, išskyrus 1,0 % lidokaino hidrochlorido tirpalą (tik jei vaistinio preparato bus leidžiama į raumenis).

Injekcija į raumenis

Tirpalą reikia suleisti giliai į raumenis. Jei dozė yra didesnė kaip 1 g, ją reikia padalyti ir suleisti į kelias vietas. Į bet kurią kūno vietą negalima leisti didesnės kaip 1 g ceftriaksono dozės (žr.4.2 skyrių).

Su lidokainu paruoštų tirpalų į veną leisti negalima.

Injekcija į veną

Tirpalas turi būti suleistas per mažiausiai 2‑4 minutes tiesiai į veną arba per intraveninės infuzijos vamzdelį.

Infuzija į veną

Infuzija turi trukti ne mažiau kaip 30 minučių.

Įpilkite rekomenduojamą kiekį tirpiklio ir švelniai kratykite flakono turinį, kol jis visiškai ištirps. Paruoštą tirpalą reikia apžiūrėti. Galima vartoti tik skaidrų, be matomų dalelių tirpalą.

Tik vienkartiniam vartojimui. Tirpalo likutis turi būti išmetamas.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

Tarp kiekvieno vartojimo reikia praplauti infuzijos vamzdelį.