Valganciclovir Aurobindo

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Valganciclovir Aurobindo 450 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra valgancikloviro hidrochlorido, atitinkančio 450 mg valgancikloviro.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Rožinės spalvos, ovalios formos, abipus išgaubtos, plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „H“, kitoje pusėje - „96“. Tabletės dydis 16,8 mm X 7,9 mm.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Valganciclovir Aurobindo skirtas įgyto imunodeficito sindromu (AIDS) sergantiems suaugusiems pacientams citomegaloviruso (CMV) sukelto retinito įvadiniam ir palaikomajam gydymui.

Valganciclovir Aurobindo skirtas CMV sukeltos infekcinės ligos profilaktikai pacientams, kurie neužsikrėtę CMV, tačiau turi persodintą CMV infekuoto donoro solidinį organą.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Dėmesio! Kad vaisto nebūtų perdozuota, būtina griežtai laikytis dozavimo rekomendacijų (žr. 4.4 ir 4.9 skyrius).

Išgertas valgancikloviras greitai ir gausiai metabolizuojamas į ganciklovirą. Geriamojo valgancikloviro 900 mg dukart per parą dozė gydomuoju poveikiu atitinka 5 mg/kg dukart per parą į veną leidžiamo gancikloviro.

Standartinis dozavimas suaugusiesiems

CMV sukelto retinito pradinis gydymas

Aktyviu CMV retinitu sergantiems pacientams rekomenduojamoji dozė yra 900 mg valgancikloviro (dvi Valganciclovir Aurobindo 450 mg tabletės) du kartus per parą 21 parą. Vaistą geriau vartoti valgant. Ilgas pradinis gydymas didina toksinio poveikio kaulų čiulpams pavojų (žr. 4.4 skyrių).

Palaikomasis CMV sukelto retinito gydymas

Po pradinio gydymo arba gydant neaktyvų CMV retinitą rekomenduojamoji dozė yra 900 mg valgancikloviro (dvi Valganciclovir Aurobindo 450 mg tabletės) vieną kartą per parą. Vaistą geriau vartoti valgant. Jeigu liga blogėja, galima kartoti pradinį gydymą, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad virusas gali pasidaryti atsparus vaistui.

CMV ligos profilaktika persodinus solidinį organą

Pacientams, kuriems persodintas inkstas, rekomenduojamoji dozė yra 900 mg (dvi Valganciclovir Aurobindo 450 mg tabletės) kartą per parą, pradedant pirmosiomis 10 parų po transplantacijos ir tęsiant iki šimtosios paros po transplantacijos. Profilaktika gali būti tęsiama iki 200 parų po transplantacijos (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius).

Pacientams, kuriems persodintas kitoks solidinis organas nei inkstas, rekomenduojamoji dozė yra 900 mg (dvi Valganciclovir Aurobindo 450 mg tabletės) kartą per parą, pradedant pirmosiomis 10 parų po transplantacijos ir baigiant šimtąja para po transplantacijos.

Vaistą geriau vartoti valgant.

Specialios dozavimas instrukcijos

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Reikia reguliariai tirti kreatinino koncentraciją serume arba kreatinino klirensą. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus nustatoma vaisto dozė, kaip parodyta toliau lentelėje (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Žinant kreatinino koncentraciją serume galima apskaičiuoti kreatinino klirensą (ml/min) pagal formulę:

Vyrų = (140 – amžius [metais]) × (kūno svoris [kg])
           (72) × (0,011 × serumo kreatininas [mikromol/l])

Moterų = 0,85 x vyrų klirenso reikšmė

Pacientams, kuriems atliekamos hemodializės

Pacientams, kuriems atliekamos hemodializės (CrCl< 10 ml/min.), vaisto dozės nustatyti negalima. Taigi jie valgancikloviro plėvele dengtomis tabletėmis neturi būti gydomi (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Ligonių, kurių kepenų veikla sutrikusi, gydymo valgancikloviro tabletėmis saugumas ir veiksmingumas netirtas (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Pakankamais ir gerai kontroliuotais klinikiniais tyrimais su vaikais valgancikloviro saugumas ir veiksmingumas gydant CMV sukeltą retinitą neištirti. Šiuo metu turimi duomenys yra aprašyti 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima.

Senyviems pacientams

Senyvų žmonių gydymo šiuo vaistu saugumas ir veiksmingumas netirtas.

Pacientams, kuriems yra sunki leukopenija, neutropenija, anemija, trombocitopenija ir pancitopenija Prieš pradedant gydyti reikia atsižvelgti į 4.4 skyriuje pateiktus nurodymus.

Jei gydant valgancikloviras tabletėmis labai kinta kraujo ląstelių skaičius, reikia spręsti, ar gydyti kraujo ląstelių augimo faktoriais, ir (arba) nutraukti gydymą šiuo vaistu (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Valgancikloviras tabletės vartojamos per burną, geriausia valgio metu (žr. 5.2 skyrių).

Atsargumo priemonės prieš ruošiant ar vartojant šį vaistinį preparatą

Tablečių nelaužyti ir netrinti. Kadangi valgancikloviras laikomas potencialiu teratogenu ir kancerogenu žmogui, tabletei susitrynus reikia imtis atsargumo priemonių (žr. 4.4 skyrių). Stenkitės, kad lūžusios arba susitrynusios tabletės dalelių nepatektų ant odos ir gleivinės. Jei tai atsitiktų, paliestą vietą kruopščiai nuplaukite vandeniu ir muilu, akis gerai išplaukite steriliu vandeniu, o jei jo neturite, – paprastu švariu vandeniu.

4.3. Kontraindikacijos

Pacientams, kurių jautrumas valganciklovirui, ganciklovirui ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai yra padidėjęs, Valganciclovir Aurobindo vartoti negalima.

Kadangi cheminė valgancikloviro struktūra yra panaši į acikloviro ir valacikloviro, gali būti kryžminė padidėjusio jautrumo reakcija į šiuos vaistus. Taigi valgancikloviro negalima vartoti pacientams, kurių jautrumas aciklovirui ir valaciklovirui yra padidėjęs.

Valganciclovir Aurobindo vartoti žindyvėms draudžiama (žr. 4.6 skyrių).

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti valgancikloviru pacientą reikia įspėti apie galimą pavojų vaisiui. Eksperimentuojant su gyvūnais pasireiškė mutageninis, teratogeninis, aspermatogeninis ir kancerogeninis gancikloviro poveikis; vaistas taip pat slopino moteriškosios lyties gyvūnų vaisingumą. Taigi valgancikloviro reikia laikyti potencialiu žmogaus teratogenu ir kancerogenu, galinčiu sukelti apsigimimus ir vėžį (žr. 5.3 skyrių). Taip pat valgancikloviro gali laikinai arba negrįžtamai nuslopinti spermatogenezę. Šiuo vaistu gydomoms moterims, galinčioms pastoti, reikia patarti imtis veiksmingų kontracepcijos priemonių, o vyrams – naudotis mechaninėmis kontracepcijos priemonėmis visą gydymo laiką ir bent 90 parų po gydymo, jei nėra įsitikinę, kad partnerė negali pastoti (žr. 4.6, 4.8 ir 5.3 skyrius).

Valgancikloviro kancerogeninis ir toksinis poveikis vaisingumui gali pasireikšti po ilgo laiko.

Pacientams, gydomiems valgancikloviro (ir gancikloviru), gali pasireikšti didelio laipsnio leukopenija, neutropenija, anemija, trombocitopenija, pancitopenija, kaulų čiulpų slopinimas ir aplazinė anemija. Jei absoliutus neutrofilų skaičius mažesnis kaip 500/ml, trombocitų skaičius mažesnis kaip 25 000/ml arba hemoglobino kiekis mažesnis kaip 8 g/dl, šio preparato vartoti negalima (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius).

Kai profilaktika tęsiama ilgiau nei 100 dienų, reikia pagalvoti apie galimą leukopenijos ir neutropenijos riziką (žr. 4.2, 4.8 ir 5.1 skyrius).

Atsargiai reikia gydyti pacientus, kurių kraujo ląstelių skaičius yra sumažėjęs arba anksčiau buvo sumažėjęs nuo vaistų, taip pat pacientus, kuriems taikoma radioterapija.

Gydymo metu rekomenduojama reguliariai tirti visų kraujo ląstelių ir trombocitų skaičių. Pacientų, kurių inkstų veikla sutrikusi, bei vaikų kraują reikia tirti dažniau (bent jau kiekvieno apsilankymo transplantologijos klinikoje metu).Jeigu pasireiškia didelio laipsnio leukopenija, neutropenija, anemija ir (arba) trombocitopenija, rekomenduojama gydyti kraujo ląstelių augimo faktoriais ir (arba) nutraukti gydymą valgancikloviro tabletėmis (žr. 4.2 skyrių).

Po vienkartinės 900 mg valgancikloviro dozės gancikloviro biologinis pasisavinimas yra apie 60 %, palyginti su maždaug 6 % biologiniu pasisavinimu išgėrus 1000 mg gancikloviro (kapsulėmis). Padidėjęs gancikloviro poveikis gali sukelti gyvybei pavojingų nepageidaujamų reakcijų. Taigi pradedant gydyti ir pereinant nuo indukcinio gydymo prie palaikomojo reikia tiksliai laikytis dozavimo rekomendacijų. Taip reikia elgtis ir geriamą ganciklovirą keičiant valgancikloviru, nes gancikloviro kapsulių negalima pakeisti tokiu pačiu valgancikloviro tablečių skaičiumi. Pacientą reikia įspėti, kad vietoje gancikloviro kapsulių pradėdamas vartoti valgancikloviro tabletes gali perdozuoti vaisto, jei vartos daugiau valgancikloviro tablečių, negu paskirta (žr. 4.2 ir 4.9 skyrius).

Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius ).

Valgancikloviro plėvele dengtomis tabletėmis negalima gydyti pacientų, kuriems atliekamos hemodializės (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, gydomiems imipenemu-cilastatinu ir gancikloviru, pasitaiko traukulių. Valgancikloviro negalima vartoti kartu su imipenemu-cilastatinu, jei gydymas nėra svarbesnis už galimą pavojų (žr. 4.5 skyrių).

Vienu metu gydant valgancikloviro tabletėmis ir didanozinu, kaulų čiulpus slopinančiais vaistais (pvz., zidovudinu) arba inkstų funkciją veikiančiais vaistais, gali pasireikšti papildomas toksinis poveikis, todėl pacientą reikia dažnai tirti (žr. 4.5 skyrių).

Atliekant pacientų, kuriems persodinami organai, CMV infekcijos profilaktinio gydymo valgancikloviru (aprašyto 5.1 skyriuje) kontroliuojamuosius klinikinius tyrimus, netirti pacientai, kuriems buvo persodinami plaučiai ir žarnos. Taigi šių pacientų gydymo patirtis ribota.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistų sąveika su valgancikloviru

Invivo vaistų sąveika su valgancikloviro netirta. Kadangi valgancikloviras gausiai ir greitai metabolizuojamas į ganciklovirą, reikia manyti, kad vaistų sąveika su valgancikloviru yra tokia pati, kaip su gancikloviru.

Kitų vaistinių preparatų poveikis ganciklovirui

Imipenemas-cilastatinas

Pacientams, vienu metu gydomiems imipenemu-cilastatinu ir gancikloviru, pasitaiko traukulių. Šių vaistų negalima vartoti kartu, jei gydymas nėra svarbesnis už galimą pavojų (žr. 4.4 skyrių).

Probenecidas

Geriamąjį ganciklovirą vartojant kartu su probenecidu statistiškai reikšmingai (20 %) mažėja gancikloviro klirensas, todėl statistiškai reikšmingai (40 %) didėja jo poveikis organizmui. Šie pokyčiai priklauso nuo vaistų konkurencinės sąveikos vykstant jų sekrecijai inkstų kanalėliuose. Taigi pacientus, gydomus probenecidu ir valgancikloviru, reikia dažnai tirti, ar nepasireiškia toksinis gancikloviro poveikis.

Gancikloviro poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Zidovudinas

Zidovudino vartojant kartu su geriamuoju gancikloviru, nedaug (17 %), bet statistiškai reikšmingai padidėja zidovudino AUC. Be to,vartojant kartu su zidovudinu buvo mažesnės gancikloviro koncentracijos tendencija, nors tai nebuvo statistiškai reikšminga. Kadangi ir zidovudinas, ir gancikloviras gali sukelti neutropeniją ir anemiją, kai kurie pacientai gydymo nesumažintomis šių abiejų vaistinių preparatų dozėmis gali netoleruoti (žr. 4.4 skyrių).

Didanozinas

Nustatyta, kad kartu su gancikloviru (tiek leidžiamuoju į veną, tiek geriamuoju) vartoto didanozino koncentracija plazmoje visada buvo didesnė. Yra stebėta, kad vartojant po 3 ir 6 gramus geriamojo gancikloviro per parą, didanozino AUC padidėja nuo 84 % iki 124 %; leidžiant ganciklovirą į veną po 5 mg/kg ir 10 mg/kg dozėmis per parą, didanozino AUC padidėja nuo 38 % iki 67 %. Gancikloviro koncentracija kliniškai reikšmingai nepakito. Pacientus reikia atidžiai stebėti, ar nepasireiškia didanozino toksinis poveikis (žr. 4.4 skyrių).

Mofetilomikofenolatas

Remiantis vienos dozės skyrimo rekomenduojamų dozių mikofenolato mofetilo (MMF) ir intraveninio gancikloviro tyrimo rezultatais ir žinoma inkstų funkcijos sutrikimo reikšme MMF ir gancikloviro farmakokinetikai, manoma, kad šių dviejų medžiagų (kurios gali konkuruoti dėl inkstų tubulinės sekrecijos) skyrimas kartu padidins mikofenolinės rūgšties fenolio gliukuronido (MPAG) ir gancikloviro koncentraciją. Nesitikima mikofenolinės rūgšties (MPA) esminių farmakokinetikos pokyčių, todėl MMF dozės adaptuoti nereikia. Pacientams su inkstų funkcijos sutrikimu kartu skiriant MMF ir ganciklovirą, turi būti laikomasi rekomenduojamos gancikloviro dozės, o pacientai atidžiai stebimi. Kadangi tiek mofetilomikofenolatas (MMF), tiek gancikloviras gali sukelti neutropeniją ir leukopeniją, pacientus reikia tirti, ar nepasireiškia bendras toksinis poveikis.

Zalcitabinas

Kartu skiriant ganciklovirą ir zalcitabiną, kliniškai reikšmingų farmakokinetikos pokyčių nestebėta. Tiek valgancikloviras, tiek ir zalcitabinas gali sukelti periferinę neuropatiją, todėl pacientai turi būti įdėmiai stebimi dėl šių reiškinių.

Stavudinas

Kartu vartojant stavudiną ir geriamąjį ganciklovirą, kliniškai reikšmingos sąveikos nepastebėta.

Trimetoprimas

Kartu vartojant trimetoprimą ir geriamąjį ganciklovirą, kliniškai reikšmingos farmakokinetinės sąveikos nepastebėta. Vis dėlto bendrasis toksinis poveikis gali padidėti, nes abu vaistiniai preparatai slopina kaulų čiulpus, todėl šiuos vaistus kartu vartoti galima tik tada, kai gydymo svarba didesnė už galimą pavojų.

Kiti antiretrovirusiniai vaistai

Nemanytina, kad esant kliniškai reikšmingoms koncentracijoms galimas sinergistinis ar antagonistinis poveikis tiek ŽIV inhibicijai esant ganciklovirui, tiek CMV esant įvairiems antiretrovirusiniams vaistams. Metabolinė sąveika su, pvz., proteazės inhibitoriais ir nenukleozidinių atvirkštinės transkriptazės inhibitoriais (NNATIs) yra mažai tikėtina, nes gancikloviro arba valgancikloviro metabolizme nedalyvauja P450.

Kitos galimos vaistų sąveikos

Toksiškumas gali būti sustiprintas, jei gancikloviras skiriamas kartu, prieš pat ar iškart po kitų vaistų, kurie slopina greitai besidalijančių ląstelių populiacijų dauginimąsi (tokių ląstelių yra kaulų čiulpuose, sėklidėse, odos pamatiniame sluoksnyje ir virškinamojo trakto gleivinėje). Tokių vaistų pavyzdžiai – dapsonas, pentamidinas, flucitozinas, vinkristinas, vinblastinas, adriamicinas, amfotericinas B, trimetoprimo ir sulfonamido deriniai, nukleozidų analogai ir hidroksiurea.

Kadangi gancikloviras išskiriamas per inkstus (žr. 5.2 skyių), toksiškumas gali sustiprėti kartu skiriant ganciklovirą su vaistais, galinčiais sumažinti gancikloviro klirensą per inkstus ir dėl to padidinti ekspoziciją. Gancikloviro pasišalinimas per inkstus gali būti sutrikdytas dviem būdais: a) vaistai, pavyzdžiui, cidofoviras ir foskarnetas, gali toksiškai veikti inkstus b) gali būti slopinama aktyvi gancikloviro sekrecija inkstų kanalėliuose dėl konkurencinės sąveikos (pavyzdžiui, su kitais nukleozidų analogais).

Kartu su minėtais vaistiniais preparatais skirti valgancikloviro galima tik tada, jeigu manoma, kad galima gydymo nauda bus didesnė už galimą pavojų (žr. 4.4 skyrių).

4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie valgancikloviro vartojimą nėštumo metu nėra. Veiklusis vaisto metabolitas gancikloviras lengvai prasiskverbia per žmogaus placentą. Atsižvelgiant į farmakologinį veikimo būdą ir tyrimuose su gyvūnais nustatytą gancikloviro toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių), teoriškai vaistas gali būti teratogeniškas žmogui.

Valgancikloviro negalima vartoti nėštumo metu, jei moters gydymo svarba nėra didesnė už galimą teratogeninį poveikį vaisiui.

Žindymas

Nežinoma, ar gancikloviras gali prasiskverbti į moters pieną, bet į tokią galimybę ir sunkų šalutinį poveikį žindomam kūdikiui reikia atsižvelgti. Taigi kūdikio žindymą reikia nutraukti (žr. 4.3 skyrių).

Vaisingumas

Šiuo vaistu gydomai galinčiai pastoti moteriai reikia patarti imtis veiksmingų kontracepcijos priemonių, o vyrui – naudotis mechaninėmis kontracepcijos priemonėmis visą gydymo valgancikloviro tabletėmis laiką ir bent 90 parų po gydymo, jei nėra įsitikinęs, kad partnerė negali pastoti (žr. 5.3 skyrių).

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

Valgancikloviro ir gancikloviras gali sukelti traukulius, mieguistumą, svaigulį, ataksiją, simišimą. Dėl to gali būti sunku atlikti budrumo reikalaujančius veiksmus, t. y. vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Išgertas valgancikloviras greitai ir gausiai metabolizuojamas į ganciklovirą, taigi valgancikloviras yra gancikloviro pirmtakas. Nepageidaujamu poveikiu, kurį sukelia gancikloviras, gali pasižymėti ir valgancikloviras. Visi nepageidaujami reiškiniai, nustatyti atliekant klinikinius valgancikloviro tyrimus, anksčiau buvo pastebėti vartojant ganciklovirą. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos suaugusiesiems, pasitaikančios vartojant valganciklovirą, yra neutropenija, anemija ir viduriavimas.

Valgancikloviras dažniau gali sukelti viduriavimą negu į veną leidžiamas gancikloviras. Be to, valgancikloviras dažniau sukelia neutropeniją ir leukopeniją negu per burną vartojamas gancikloviras.

Valgancikloviru gydant CMV retinitu ir AIDS sergančius pacientus dažniau pasitaiko ryški neutropenija (< 500 neutrofilinių ląstelių/mkl), negu gydant valgancikloviru pacientus, kuriems persodinti solidiniai organai.

Nepageidaujamų reakcijų, pasitaikiusių kliniškai tiriant valganciklovirą, geriamąjį ganciklovirą arba intraveninį ganciklovirą, dažnumas pateikiamas toliau lentelėje. Šios reakcijos klinikinių tyrimų metu pasitaikė AIDS sergantiems pacientams CMV retinito indukcinio arba palaikomojo gydymo metu, taip pat pacientams, kuriems buvo atliekama CMV infekcijos profilaktika po kepenų, inkstų arba širdies persodinimo. Šioje lentelėje tarp skliaustų rašomas žodis „sunkus” reiškia, kad nurodytuoju dažnumu pasitaikė tiek lengva ar vidutinio sunkumo, tiek sunki ar pavojinga gyvybei reakcija.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Dėl sunkios trombocitopenijos gali būti gyvybei pavojingas kraujavimas.

Vaikams populiacija

Yra labai mažai vaikų duomenys apie į valganciklovirą poveikio (taip pat žr 5.1 ir 5.2 skyrius).Toliau pateikiamoje lentelėje apžvelgiamos visus nepageidaujamus reiškinius, įvykusius daugiau nei 10% (labai dažnas) visų vaikų populiacijai gydyti:

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksas 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9. Perdozavimas

Valgancikloviro perdozavimas

Vienam suaugusiam žmogui, keletą parų vartojusiam bent 10 kartų didesnes dozes už rekomenduojamas pagal jo inkstų veiklos sutrikimo laipsnį (kreatinino klirensą), pasireiškė mirtinas kaulų čiulpų slopinimas (aplazija).

Manoma, kad perdozavus valgancikloviro gali padidėti ir toksinis poveikis inkstams (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Perdozuoto valgancikloviro koncentraciją kraujo plazmoje gali sumažinti hemodializė ir hidracija (žr. 5.2 skyrių).

Į veną leidžiamo gancikloviro perdozavimas

Pranešimų apie į veną leidžiamo gancikloviro perdozavimą gauta atliekant klinikinius tyrimus ir vaistui jau patekus į rinką. Kartais jokio šalutinio poveikio nepastebėta. Daugumai pacientų pasireiškė vienas ar daugiau iš toliau išvardytų šalutinių reiškinių:

• Toksinis poveikis kraujui: pancitopenija, kaulų čiulpų slopinimas, kaulų čiulpų aplazija, leukopenija, neutropenija, granulocitopenija.
• Toksinis poveikis kepenims: hepatitas, kepenų veiklos sutrikimas.
• Toksinis poveikis inkstams: pacientų, sergančių inkstų liga, hematurijos padidėjimas, ūminis inkstų nepakankamumas, kreatinino koncentracijos padidėjimas.
• Toksinis poveikis virškinimo traktui: pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas.
• Toksinis poveikis nervų sistemai: išplitęs tremoras, traukuliai.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antivirusiniai vaistai, nukleozidai ir nukleotidai, išskyrus atvirkštinės transkriptazės inhibitorius, ATC kodas – J05A B14.

Veikimo mechanizmas

Valgancikloviras yra gancikloviro L-valilo esteris (vaisto pirmtakas). Išgertą valganciklovirą žarnų ir kepenų esterazės greitai ir gausiai metabolizuoja į ganciklovirą. Gancikloviras yra sintetinis 2’-deoksiguanozino analogas; in vitro ir in vivo jis slopina herpes virusų replikaciją. Jam jautrūs šie žmonių virusai: žmogaus citomegalovirusas (HCMV), herpes simplex virusas 1 ir 2 (HSV-1 ir HSV-2), žmogaus herpes virusai 6, 7 ir 8 (HHV-6, HHV-7, HHV-8), Epstein-Barr virusas (EBV), varicella-zoster virusas (VZV) ir hepatito B virusas (HBV).

CMV infekuotose ląstelėse virusų proteinkinazė pUL97 iš pradžių ganciklovirą fosforilina į gancikloviro monofosfatą. Toliau jį fosforilina ląstelių kinazės; susidaro gancikloviro trifosfatas, kuris paskui ląstelėse lėtai metabolizuojamas. Nustatyta, kad vykstant gancikloviro trifosfato metabolizmui HSV ir HCMV infekuotose ląstelėse jo pusinės eliminacijos periodas yra atitinkamai 18 valandų ir nuo 6 iki 24 valandų po gancikloviro pasišalinimo iš tarpląstelinio tarpo. Kadangi fosforilinimas daugiausia priklauso nuo virusų kinazės, gancikloviras daugiausia fosforilinamas virusų infekuotose ląstelėse.

Gancikloviras veikia virusus slopindamas jų DNR sintezę. Tai vyksta tokiu būdu: a) konkurentiškai slopinamas viruso DNR polimerazės atliekamas deoksiguanozino trifosfato įjungimas į DNR, b) gancikloviro trifosfatas įsijungia į viruso DNR, dėl to nutrūksta viruso DNR ilgėjimas (elongacija) arba jis vyksta labai mažai.

Antivirusinis veiksmingumas

Invitro gancikloviro antivirusinis veiksmingumas vertinant pagal IC₅₀ CMV atžvilgiu svyruoja nuo 0,08 mM (0,02 mg/ml) iki 14 mM (3,5 mg/ml).

Klinikinis antivirusinis valgancikloviro veiksmingumas nustatytas gydant AIDS sergančius pacientus, kuriems neseniai buvo diagnozuotas CMV retinitas. CMV išsiskyrimas su šlapimu sumažėjo nuo 46 % (32 iš 69 pacientų) tyrimo pradžioje iki 7 % (4 iš 55 pacientų) po keturių savaičių gydymo.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

CMV sukelto retinito gydymas

Pacientai, kuriems neseniai buvo nustatytas CMV retinitas, atsitiktiniu būdu suskirstyti į indukcinio gydymo grupes: gydomi valgancikloviro tabletėmis po 900 mg dukart per parą arba į veną leidžiamu gancikloviru po 5 mg/kg dukart per parą. Pacientų, kuriems CMV retinitas po keturių savaičių progresavo (nustatyta fotografiniu būdu), skaičius abiejose gydymo grupėse buvo panašus – 7 iš 70 intraveniniu gancikloviru ir 7 iš 71 valgancikloviru gydytų pacientų.

Po indukcinio gydymo visiems šiame tyrime dalyvavusiems pacientams buvo tęsiamas palaikomasis gydymas valgancikloviro tabletėmis po 900 mg kartą per parą. Laiko nuo randomizacijos iki CMV retinito progresavimo vidurkis (mediana) indukcinio ir palaikomojo gydymo valgancikloviro tabletėmis grupėje buvo 226 (160) paros, o indukcinio gydymo intraveniniu gancikloviru ir palaikomojo gydymo valgancikloviro tabletėmis grupėje – 219 (125) parų.

CMV infekcijos profilaktika po transplantacijos

Dvigubai koduotu būdu tirti pacientai, kuriems buvo atliekama širdies, kepenų arba inkstų transplantacija (pacientai, kuriems buvo atliekama plaučių arba virškinimo trakto transplantacija, netirti) ir kuriems buvo didelė CMV ligos rizika (D+/R-). Pacientams buvo skiriama arba valgancikloviro (po 900 mg kartą per parą), arba gancikloviro (po 1000 mg triskart per parą), pradedant pirmosiomis 10 parų po transplantacijos ir baigiant šimtąja para po transplantacijos. CMV ligos (CMV sindromo + invazinės audinių ligos) dažnumas per pirmuosius 6 mėnesius po transplantacijos buvo 12,1 % valgancikloviro vartojusių pacientų grupėje (n=239) ir 15,2 % ganciklovirą vartojusių pacientų grupėje (n=125). Dauguma pacientų susirgo baigus profilaktiką (po šimtosios paros); profilaktikos valgancikloviru grupėje tai įvyko vėliau negu profilaktikos gancikloviru grupėje. Ūminio atmetimo dažnumas per pirmuosius 6 mėnesius buvo 29,7 % valgancikloviro grupėje, palyginti su 36,0 % gancikloviro grupėje; transplantatą prarado tiek pat, t. y. po 0,8 %, abiejų grupių pacientų.

Dvigubai koduotu, placebu kontroliuojamu būdu tirti 326 pacientai, kuriems persodintas inkstas ir kuriems grėsė didelė CMV ligos rizika (D+/R-), siekiant įvertinti pratęstos nuo 100 iki 200 dienų po transplantacijos CMV profilaktikos valgancikloviro preparatu veiksmingumą ir saugumą. Pacientai atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti (1:1) į vartojančius valgancikloviro (po 900 mg kartą per parą) pradedant pirmosiomis 10 dienų po transplantacijos ir baigiant 200-tąja diena po organo persodinimo, arba baigiant 100-tąja diena po transplantacijos toliau tiems pacientams 100 dienų skiriant placebo.

Pacientų, kurie susirgo CMV liga per pirmuosius 12 mėnesių po organo persodinimo, skaičius nurodytas toliau lentelėje.

Numatytų gydyti pacientų , kurie po inksto persodinimo per 12 mėnesių ^A susirgo CMV liga¹, procentas

¹ CMV liga apibūdinama kaip CMV sindromas arba kaip CMV invazija į audinius.

² Patvirtinta CMV – tai kliniškai patvirtintas CMV ligos atvejis.  Pacientams CMV liga buvo įtariama, jei 52 savaitę nebuvo atliktas vertinimas ir CMV liga nebuvo patvirtinta iki šio laiko.

^A Rezultatai, nustatyti tiriant iki 24 mėnesių atitiko rezultatus, gautus tiriant iki 12 mėnesių. Patvirtinta arba įtariama CMV liga sirgo 48,5% pacientų, gydytų 100 dienų, palyginti su 34,2% % pacientų, kurie gydyti 200 dienų; skirtumas tarp gydomųjų grupių buvo 14,3% [3,2 %; 25,3%].

Pacientams, po inksto persodinimo profilaktiškai vartojusiems valgancikloviro iki 200-tosios dienos po transplantacijos, buvo ryškiai mažesnė rizika susirgti CMV liga negu pacientams, CMV profilaktiką valgancikloviro preparatu baigė šimtąja para po transplantacijos.

Transplantato išlikimo kaip ir biopsija patvirtinto ūminio jo atmetimo dažnis abiejose grupėse buvo panašus. Transplantato išlikimo procentas 12-tą mėnesį po organo persodinimo buvo 98,2 % (160 iš 163) skiriant profilaktiką 100 dienų ir 98,1 % (152 iš 155) kai profilaktika tęsėsi 200 dienų. Gauta pranešimų, kad iki 24 mėnesių po organo persodinimo įvyko keturi papildomi transplantato netekimo atvejai – visi 100 dienų vaisto vartojusiųjų grupėje. Biopsija patvirtintų ūminių atmetimų dažnis 12-tą mėnesį po transplantacijos taikant profilaktiką 100 dienų buvo 17,2% (28 iš 163) ir 11,0% (17 iš 155) – 200 dienų. 200 dienų gydytųjų grupėje iki 24 mėnesio po transplantacijos įvyko vienas papildomas transplantato netekimo atvejis.

Virusų atsparumas

Ilgai vartojant valganciklovirą virusai gali pasidaryti atsparūs ganciklovirui įvykus virusų kinazės geno (UL97), lemiančio gancikloviro monofosforilinimą, mutacijų arba virusų polimerazės geno (UL54) mutacijų selekcijai. Virusai, kuriuose yra UL97 geno mutacijų, būna atsparūs tik ganciklovirui, o virusai, kuriuose yra UL54 geno mutacijų, gali būti kryžmiškai atsparūs ir kitiems antivirusiniams vaistams, veikiantiems virusų polimerazę.

CMV retinito gydymas

CMV, išskirtų iš viename klinikiniame tyrime dalyvavusių CMV retinitu sergančių 148 pacientų daugiabranduolių leukocitų (ang. Polymorphonuclear leucocytes, PMNL), genotipo analizės duomenimis, po 3, 6, 12 ir 18 gydymo valgancikloviru mėnesių buvo atitinkamai 2,2 %, 6,5 %, 12,8 % ir 15,3 % UL97 mutacijų.

CMV ligos profilaktika po transplantacijos

Aktyvaus palyginamojo preparato vartojimas

Genotipo analizės būdu tirtas daugiabranduoliuose leukocituose esančių CMV atsparumas. Vienais atvejais bandiniai rinkti šimtąją parą (profilaktikos tiriamuoju vaistu pabaigoje), kitais – įtarus CMV ligą iki 6 mėnesių po transplantacijos. Iš 245 pacientų, pagal randomizaciją vartojusių valganciklovirą, šimtąją parą tyrimui buvo surinkti 198 bandiniai; atsparumo ganciklovirui mutacijų nenustatyta. Tai nesiskiria nuo atsparumo ganciklovirui mutacijų dažnumo po profilaktikos gancikloviru: šioje grupėje mutacijų nustatyta dviejuose iš 103 (1,9 %) tirtų bandinių.

Iš 245 pacientų, pagal randomizaciją vartojusių valganciklovirą, ištirti 50 pacientų bandiniai įtarus CMV ligą; atsparumo mutacijų nenustatyta. Iš 127 pacientų, pagal randomizaciją vartojusių ganciklovirą, ištirti 29 pacientų bandiniai įtarus CMV ligą; dviejuose bandiniuose nustatyta mutacijų, taigi atsparumo dažnumas – 6,9 %.

Pratęstos profilaktikos nuo 100 iki 200 dienų po transplantacijos tyrimas

Buvo atlikta genotipinė analizė, naudojant UL54 ir UL97 genus, išskirtus iš virusų, ekstrahuotų iš 72 pacientų, kurie atitiko atsparumo analizių kriterijus: tai pacientai, kurie turėjo teigiamą viremiją (> 600 kopijų/ml) baigus profilaktiką ir (arba) pacientai, kuriems patvirtinta CMV liga iki 12 mėnesio (52 savaičių) po transplantacijos. Trys pacientai turėjo žinomą atsparumo ganciklovirui mutaciją.

Vaikų populiacija

II fazės farmakokinetikos ir saugumo klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavusiems vaikams (nuo 4 mėnesių iki 16 metų amžiaus, n = 63) su persodintu solidiniu organu vartojant valganciklovirą vieną kartą per parą iki 100 dienų pagal dozavimo, susidarė panaši ekspozicija, kaip ir suaugusiųjų organizme (žr. 5.2 skyrių). Stebėsena po gydymo truko 12 savaičių. CMV D/R serologinė būklė prieš pradedant tyrimą buvo: 40 % atvejų D+/R-, 38 % - D+/R+, 19 % - D-/R+ ir 3 % - D-/R-. CMV virusas buvo nustatytas 7 pacientams. Stebėtos nepageidaujamos reakcijos į vaistą buvo panašios kilmės, kaip ir suaugusiems pacientams (žr. 4.8 skyrių). Šie duomenys yra per mažai, kad galima daryti išvadas dėl veiksmingumo dozavimo rekomendacijos vaikams.

Pirmojo tyrimo metu vienkartinės valgancikloviro dozės (14-16-20 mg/kg dozių) farmakokinetika ir saugumas buvo tirtas su 24 naujagimiais (nuo 8 iki 34 parų amžiaus), sirgusiais simptomine įgimta CMV liga (žr. 5.2 skyrių). Antivirusinis gydymas naujagimiams buvo taikytas 6 savaites, o 19 iš 24 pacientų 4 savaites buvo taikytas gydymas geriamuoju valgancikloviru, o likusias 2 savaites jie buvo gydyti gancikloviru į veną. Kitiems 5 pacientams beveik visą tyrimo laiką buvo taikytas gydymas gancikloviru į veną. Pagal tirtąją indikaciją šiuo metu skirti valganciklovirą nerekomenduojama. Išvadų apie valgancikloviro saugumą ir veiksmingumą padarymui minėtų tyrimų sandara ir gauti rezultatai buvo pernelyg riboti.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Farmakokinetinėsv algancikloviro savybės nustatytos tiriant pacientus, kuriems buvo teigiamos ŽIV ir CMV serologinės reakcijos, AIDS ir CMV retinitu sergančius pacientus, taip pat pacientus, kuriems persodinti solidiniai organai.

Absorbcija

Valgancikloviras yra gancikloviro pirmtakas. Jis gerai absorbuojasi iš virškinimo trakto ir žarnų sienelėse bei kepenyse greitai ir gausiai metabolizuojamas į ganciklovirą. Į organizmą valgancikloviro patenka nedaug ir trumpam laikui. Absoliutus gancikloviro biologinis pasisavinimas iš valgancikloviro pagal visų pacientų grupių tyrimo rezultatus yra apie 60 %; organizmo ekspozicija ganciklovirui būna panaši kaip ir jo suleidus į veną (žr. toliau). Palyginkite – išgėrus 1000 mg gancikloviro (kapsulių) jo biologinis pasisavinimas yra 6–8 %.

Valgancikloviras pacientų, kurių ŽIV teigiamos ir CMV teigiamos serologinės reakcijos, organizme

Bendroji pacientų, kurių ŽIV teigiamos ir CMV teigiamos serologinės reakcijos, organizmo ekspozicija ganciklovirui ir valganciklovirui po vienos savaitės gydymo (dukart per parą):

Nustatyta, kad gancikloviro veiksmingumas atitolinant CMV retinito progresavimo laiką koreliuoja su bendrąja ekspozicija (AUC).

Valgancikloviras po solidinių organų transplantacijos

Po solidinių organų persodinimo pacientų organizmo bendroji ekspozicija geriamiesiems ganciklovirui ir valganciklovirui (nusistovėjus koncentracijai):

Širdies, inkstų ir kepenų transplantatų recipientų, gydytų valgancikloviru atsižvelgiant į inkstų veiklos nepakankamumą, organizmo bendroji ekspozicija ganciklovirui buvo panaši.

Maisto poveikis

Gancikloviro AUC buvo proporcinga valgancikloviro dozei (nuo 450 iki 2625 mg) tik jei vaistas vartojamas su maistu. Vartojant rekomenduojamąją valgancikloviro 900 mg dozę su maistu vidutinės gancikloviro AUC ir C_max reikšmės buvo didesnės, negu vartojant vaistą prieš valgį (atitinkamai apie 30 % ir 14 %). Kai valgancikloviro vartojamas su maistu, mažesni ir ekspozicijos ganciklovirui individualūs svyravimai. Atliekant klinikinius tyrimus valgancikloviro buvo vartojamas tik su maistu. Tokia yra ir valgancikloviro vartojimo rekomendacija (žr. 4.2 skyrių).

Pasiskirstymas

Kadangi valgancikloviras greitai virsta gancikloviru, valgancikloviro jungimasis su baltymais netirtas. Kai gancikloviro koncentracija nuo 0,5 iki 51 mg/ml, susijungusio su plazmos baltymais jo būna nuo 1 % iki 2 %. Į veną leidžiamo gancikloviro pasiskirstymo tūris (V_d) esant jo pusiausvyrinei koncentracijai yra 0,680 ± 0,161 l/kg (n=114).

Biotransformacija

Valgancikloviras greitai ir gausiai metabolizuojamas į ganciklovirą; kitokių metabolitų nenustatyta. Davus išgerti žymėtojo gancikloviro (vienkartinę 1000 mg dozę) išmatose ir šlapime nė vieno metabolito nebūna daugiau kaip 1–2 %.

Eliminacija

Vartojant valgancikloviro pagrindinis valgancikloviro (gancikloviro pavidalu) išsiskyrimo būdas yra glomerulinė filtracija ir aktyvi sekrecija inkstų kanalėliuose. Inkstų klirensas sudaro 81,5 % ± 22 % (n = 70) gancikloviro sisteminio klirenso. Valgancikloviro metabolito gancikloviro pusinės eliminacijos iš ŽIV ir CMV seropozityvių ligonių organizmo laikas yra 4,1 ± 0,9 valandos.

Farmakokinetika ypatingomis klinikinėmis aplinkybėmis

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Silpnėjant inkstų veiklai mažėja iš valgancikloviro susidarančio gancikloviro klirensas ir atitinkamai ilgėja galutinis pusinės eliminacijos laikas. Todėl pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozavimą reikia koreguoti (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Pacientams, kuriems atliekamos hemodializės

Pacientams, kuriems atliekamos hemodializės, valgancikloviro 450 mg plėvele dengtų tablečių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima, nes viena šio vaisto dozė jiems būtų mažesnė už 450 mg. Taigi šiems pacientams valgancikloviro plėvele dengtų tablečių vartoti negalima (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Ligonių, kurių kepenų veikla sutrikusi, gydymo valgancikloviro plėvele dengtomis tabletėmis saugumas ir veiksmingumas netirtas. Dėl kepenų funkcijos sutrikimo gancikloviro farmakokinetika neturi kisti, nes vaistas pasišalina per inkstus, todėl atskirų rekomendacijų šiems pacientams neteikiama.

Vaikų populiacija

II fazės farmakokinetikos ir saugumo klinikiniame tyrime dalyvavę vaikai (nuo 4 mėnesių iki 16 metų amžiaus, n = 63) su persodintu solidiniu organu valganciklovirą vartojo vieną kartą per parą iki 100 dienų. Farmakokinetikos parametrai pagal organo tipą ir amžiaus grupes buvo panašūs ir palygintini su suaugusių tiriamųjų. Populiacijos farmakokinetikos modeliavimas rodo, kad biologinis prieinamumas buvo maždaug 60 %. Tiek kūno paviršiaus plotas, tiek inkstų veikla turėjo teigiamą poveikį klirensui.

Vidutinis bendras klirensas buvo 5,3 l / h (88,3 ml/min) pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 70,4 ml/min.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikti C_max, t _½ ir AUC vidurkiai,ir standartiniai nuokrypiai, atitinkamose vaikų amžiaus grupėse, lyginant su suaugusiųjų duomenimis:

* paimta iš klinikinio tyrimo PV 16000 ataskaitos

Rekomenduojamoji vieną kartą per parą valgancikloviro dozė priklauso nuo kūno paviršiaus ploto (KPP) ir kreatinino klirenso (KK), gautų pagal Schwartz‘o formulę (KrKlS) ir apskaičiuojama pagal šią lygtį.

Dozė vaikui (mg) = 7 x KPP x KrKlS (apskaičiuota pagal modifikuotą Schwartz‘o formulę) kur

                                                                                             k x Ūgis (cm)                                

Schwartz kreatinino klirensas (ml/min/1.73m³) =   ------------------------------------

                                                                           Serumo kreatininas (mg/dl)

kur k = 0,45 jaunesniems nei 2 metų pacientams, 0,55 - nuo 2 iki < 13 metų berniukams ir nuo 2 iki 16 metų mergaitėms bei 0,7 - nuo 13 iki 16 metų berniukams.

Dozė neturi viršyti suaugusiesiems skirtos 900 mg dozės. Papildomai, Jeigu pagal Schwartz’o formulę apskaičiuotas kreatinino klirensas yra didesnis nei 150 ml/min/1,73 m², tuomet lygtyje reikia naudoti maksimalią reikšmę 150 ml/min/1,73 m². Reikia pažymėti, kad vaikų dozavimo algoritmas buvo sukurtas remiantis tik farmakokinetikos duomenimis ir nebuvo patikrintas veiksmingumo ir saugumo tyrimų (žr 5.1 skyrių).

Be to, gancikloviro farmakokinetika vartojant valgancikloviro buvo vertinta dviejų klinikinių tyrimų su naujagimiais ir kūdikiais, sirgusiais įgimta simptomine CMV infekcija, metu. Pirmojo tyrimo metu 24 simptomine įgimta CMV liga sirgusiems nuo 8 iki 34 parų amžiaus naujagimiams buvo švirkščiamos 6 mg/kg gancikloviro dozės į veną du kartus per parą. Po to pacientai buvo gydyti geriamuoju valgancikloviru, kuomet valgancikloviro miltelių geriamajam tirpalui dozė buvo nuo 14 mg/kg iki 20 mg/kg du kartus per parą, o bendroji gydymo trukmė buvo 6 savaitės. 16 mg/kg du kartus per parą valgancikloviro miltelių geriamajam tirpalui dozė naujagimiams salygojo tokią pačią ekspoziciją gancikloviru, kaip ir 6 mg/kg du kartus per parą gancikloviro dozė į veną, o taip pat pasiekė panašią ekspoziciją gancikloviru, kokia susidaro suaugusių pacientų organizme vartojant veiksmingą 5 mg/kg dozę į veną.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikti AUC, C_max, ir t ½ vidurkiai irjų standartiniai nuokrypiai, lyginant su suaugusių pacientų duomenimis.

GAN = Gancikloviras, vartotas į veną.VAL = Valgancikloviras, geriamasis.

Farmakokinetikos modeliavimo duomenimis gancikloviro klirenso (l/val.), pasiskirstymo tūrio (l) ir biologinio prieinamumo naujagimiams būdingos vertės atitinkamai buvo 0,146 x Kūno svoris^1,68, 1,15 x Kūno svoris ir 54%. Išvadoms apie veiksmingumą arba dozavimo rekomendacijoms įgimta CMV infekcija sergantiems vaikams pateikti šių duomenų yra per mažai.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Valgancikloviras yra gancikloviro pirmtakas, todėl tai, kas žinoma apie gancikloviro poveikį, tinka ir valganciklovirui. Valgancikloviro toksiškumas, pastebėtas atliekant ikiklinikinius jo saugumo tyrimus, buvo toks pat, kaip ir gancikloviro; jis pasireiškė nuo tokios pačios arba mažesnės ekspozicijos ganciklovirui, kaip ir gydant žmones indukcinėmis dozėmis.

Buvo pastebėtas gonadotoksinis (sėklidžių ląstelių sumažėjimas) ir nefrotoksinis poveikis (uremija, ląstelių degeneracija), kuris buvo negrįžtamas, taip pat laikinas mielotoksinis poveikis (anemija, neutropenija, limfocitopenija) ir toksinis poveikis virškinimo traktui (gleivinės ląstelių nekrozė).

Kitais tyrimais nustatyta, kad gancikloviras veikia mutageniškai, kancerogeniškai, teratogeniškai, embriotoksiškai, aspermatogeniškai (trikdo vyrų vaisingumą), taip pat slopina moterų vaisingumą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė (101 ir 102 klasės)

Krospovidonas (B tipo)

Povidonas (K-30)

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė (3 cP, 6 cP)

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 400

Polisorbatas 80

Raudonasis geležies oksidas (E172)

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3. Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Valganciclovir Aurobindo plėvele dengtos tabletės tiekiamos poliamido/ aliuminio folijos/ PVC- aliuminio folijos lizdinėse plokštelėse ir DTPE buteliukuose su polipropileno uždoriu ir medvilnės užpildu.

Pakuotės dydžiai:

Lizdinių plokštelių pakuotės: 60 ir 100 plėvele dengtų tablečių.

DTPE buteliukų pakuotės: 60 ir 1000 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.