Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė:
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
Ligos simptomai ir požymiai:
Ligos gydymas:
Literatūros sąrašas:
Tai virusinė infekcija, kuria serga žmonės ir primatai. Virusas plinta per kraują ir kūno skysčius. Simptomai pasireiškia per dvi dienas – tris savaites nuo užsikrėtimo ir primena gripoidinį sindromą. Vėliau atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir bėrimai, lydimi inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumo. Mirtingumas nuo ligos siekia 50-90% atvejų.
Endotelio ląstelės, monocitiniai fagocitai ir hepatocitai yra pagrindiniai infekcijos taikiniai. Virusas jungiasi prie kraujagyslių endotelio, patenka į kraujagyslės vidinius sluoksnius, taip pat ankstyvoje stadijoje blokuoja imuninių ląstelių aktyvaciją bei su jomis išplinta po visą organizmą: limfmazgius, plaučius, kepenis ir blužnį. Pažeidžiant ląstelės atsiranda imuninis atsakas, kuris pažeidžia kraujagysles, kepenis. To pasekmė – kraujo krešumo sutrikimai.
Serga Sub-Sacharinės Afrikos regiono gyventojai. 2014m. protrūkis stebimas Gvinėjoje, Siera Leonėje, Liberijoje ir Nigerijoje. Maždaug pusė susirgimo atvejų baigiasi mirtimi.
Nėra tiksliai žinoma, kaip plinta Ebolos virusas. Manoma, jog pirmiausiai virusas išplito žmonėms kontaktuojant su užsikrėtusių primatų kūno skysčiais. Žmogus nuo kito žmogaus užsikrečia per kūno skysčius ir kraują, taip pat per infekuotus medicinos instrumentus. Yra žinomi užsikrėtimo atvejai balzamuojant mirusiųjų kūnus. Persirgusių vyrų sperma gali būti užkrečia dar 50 dienų po ligos. Plitimas oro lašeliniu keliu nėra įrodytas. Primatai užsikrečia valgydami vaisius, kuriuos prieš tai valgė šikšnosparniai. Pastarieji perneša ligą patys nesusirgdami.
Pirmieji ligos simptomai vidutiniškai pasireiškia per 8-10 dienų nuo susirgimo, tačiau intervalas varijuoja nuo dviejų dienų iki trijų savaičių.
• Gripodinis sindromas: bendras silpnumas, karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų ir sąnarių skausmai.
• Vėmimas, viduriavimas, apetito stoka taip pat dažni simptomai.
• Rečiau pasitaiko gerklės, krutinės skausmai, žagsulys, apsunkintas kvėpavimas ir rijimo sutrikimai.
• Makulopapulinis odos bėrimas (50% atvejų).
• 40–50% atvejų kraujuoja iš punkcijų vietų ir gleivinių (virškinamasis traktas, nosis, dantenos, makštis). Kraujavimo fazė pasireiškia 5–7 ligos dieną ir nurodo į blogesnę ligos prognozę. Parausta akys, atsiranda kraujosruvos odoje (ypač punkcijų vietose), vėmimas, kosulys ir viduriavimas su krauju. Intensyvus kraujavimas yra gana retas reiškinys.
• Sutrikęs kraujo krešėjimas.
• Pacientai miršta nuo dauginio organų funkcijos nepakankamumo. Mirtis ištinka 7-16 ligos dieną.
Konkretaus gydymo nėra. Yra sukurta keletas daug žadančių vakcinų, kurios yra eksperimentinio lygio. Sergantieji gydomi simptomiškai:
• Užtikrinamas pakankamas skysčių ir elektrolitų kiekis.
• Mažinamas skausmas.
• Kontroliuojamas kraujo krešumas, siekiant išvengti diseminuotos intrakraujagyslinės koaguliacijos ir kraujavimų.
• Tiekiamas pakankamas deguonies kiekis.
• Savalaikis antrinės bakterinės ir grybelinės infekcijos gydymas.
• Vengiama invazinių procedūrų.
• Karantinas.
http://en.wikipedia.org/wiki/Ebola_virus_disease