Juodligė

Tai ūminė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija B. anthracis. Paveikiami tiek žmonės, tiek gyvūnai. Dauguma ligos formų yra letalios. Yra išrasta veiksminga vakcina ir tam tikros ligos formos pasiduoda gydymui antibiotikais. Sukėlėjas geba formuoti vadinamąsias endosporas, kurios gali išgyventi net ir labai atšiauriomis sąlygomis, ilgus amžius. Pakanka jų nuryti, įkvėpti, sukontaktuoti su oda – ir jos reaktyvuojasi bei ima greitai daugintis. Ligos sukėlėjas tiesiogiai neperduodamas iš vienos šeimininko kitam, jis plinta sporomis.

Priklausomai nuo endosporų patekimo kelio, skiriamos virškinamojo trakto, plaučių ir odos juodligė.

Iki XX a. juodligė pražudė tūkstančius žmonių ir gyvūnų. 1881m. atrasta efektyvi vakcina, pradėta vakcinuoti, naikinti užkrėstų gyvūnų maitą,  taikant eradikacijos programas, liga tapo retai sutinkama. Dažniausi atvejai registruojami šalyse, kurios nėra išvystyta pakankama veterinarinė priežiūra ir visuomenės sveikatos sektorius. Per metus pasitaiko iki 400 susirgimo atvejų, keli iš jų baigiasi mirtimi. Didžiausia rizika stebima žmonių, dirbančių su laukinių gyvūnų mėsa, oda ir vilna, tarpe.

Paprastai bakterija ilsisi endosporų pavidalu dirvožemyje. Dažniausiai gyvūnai užsikrečia naršydami ar valgydami aštrius augalus. Yra iškelta hipotozė, kad būtent per pažeidimus endosporos patenka į audinius, kur ima greitai daugintis, su cirkuliacija išplinta į limfą ir pražudo šeimininką per kelias dienas ar savaites. Bacila gamina 2 galingus egzotoksinus ir vieną letalų toksiną. Veterinarai visuomet gali pasakyti apie juodligės įtarimą, kuomet ligos pradžia staigi, gyvūno kraujas yra tamsus ir nekrešantis.  Įkvėpus endosporų jos patenka į plaučių smulkiausias dalis – alveoles. Čia jos „praryjamos“ imuninių ląstelių makrofagų, ir per smulkias limfagysles bei limfmazgius yra pernešamos į tarpuplautį. Limfmazgiuose endosporos transformuojasi į aktyvias bakterijas, kurios ima daugintis ir suplėšiusios makrofagą, išplinta į kraujotaką. Čia bacila išskiria 3 baltymus, vadinamus letaliniu, edemos faktoriumi ir apsauginiu antigenu. Kiekvienas iš jų nėra pavojingas, tačiau kombinacija yra mirtina – susiformuoja letalinis ir edemos toksinai, kurie sąlygoja audinių destrukciją, kraujavimą ir mirtį. Pavėluotai skyrus antibiotikus, pacientas numiršta dėl toksemijos.

Plautinė ligos forma: sukėlėjas patenka į plaučius įkvėpus arba su kraujotaka, simptomai primena gripą, trunka keletą dienų, vėliau seka plaučių uždegimas ir sunkus kvėpavimo nepakankamumas. Laiku nepradėjus gydyti, mirtingumas nuo ligos siekia iki 97% atvejų, pradėjus gydyti laiku – 45% atvejų.

Gastrointestinalinė ligos forma: paprastai atsiranda nurijus užkrėstos mėsos. Būdingas vėmimas su krauju, stiprus viduriavimas, virškinamojo trakto uždegimas ir apetito nebuvimas. Per žarnų sienelę bacila išplinta į kraują. Mirtingumas siekia 25%-60% atvejų. Tai rečiausia ligos forma. Paprastai randama gleivinės pažeidimų burnoje ir virškinamajame trakte.

Odos tipas: pažeidimo vieta primena votį, kuria galiausiai išopėja, o jos centrinės dalis pasidengia juodu šašu. Sritis yra visiškai neskausminga, susiformuoja per 2-5 dienas nuo infekcijos patekimo. Tai dažniausia ligos forma, kuri negydant gali tapti mirtina iki 20% atvejų.

Liga nėra tiesiogiai perduodama nuo žmogaus žmogui, tačiau ant žmogaus drabužių ir kūno gali būti endosporų. Rekomenduojama nusiprausti su antibakteriniu muilu, vanduo turėtų būti dezinfekuotas, rūbai gali būti virinami pusvalandį ar ilgiau, geriausia - sudeginami. Chloras nėra efektyvus, tačiau tinka formaldehidas.

Gydymas: antibiotikai didelėmis dozėmis (florochinolonai, doxociklinas, eritromicinas, vankomicinas, penicilinas). Įtarus užkrato inhaliaciją, būtina skirti profilaktinę antibiotikų dozę. Raxibacumabas – monokloninis antikūnas, neutralizuojantis juodligės toksinus,  naudojamas skubiam inhaliacinės juodligės gydymui.