Kiaušidžių navikai gali būti solidiniai arba cistiniai. Daugiau negu 80 proc. vaisingo amžiaus moterų navikai būna gerybiniai. Kitoms diagnozuojami piktybiniai navikai ar ribiniai. Pomenopauzinio amžiaus moterų grupėje piktybinių kiaušidžių navikų dažnumas – 50 proc. Kiaušidžių navikai klasifikuojami pagal histologinę struktūrą:
• epiteliniai navikai – 60 proc.;
• germinogeninių ląstelių navikai – 15–25 proc.;
• lytinės drūžės-stromos navikai – 5–10 proc.;
• metastaziniai navikai (krūties, skrandžio, storosios žarnos ar lyties organų navikų metastazės) – 5–10 proc.
Klinika. Ankstyvos stadijos navikai paprastai nesukelia jokių simptomų ir nustatomi atsitiktinai atliekant dubens srities organų tyrimus, paskirtus dėl kitos priežasties, pvz.: gimdos kaklelio tepinėlį, vidaus organų sonoskopiją.
Pagrindiniai simptomai:
• Nespecifiniai: svorio mažėjimas, kacheksija, vidurių užkietėjimas, ankstyvas sotumo pojūtis, nuovargis.
• Pilvo skausmas – jį gali sukelti spartus naviko skverbimasis, plyšimas, apsisukimas, infekcija ar kraujavimas.
• Pilvo padidėjimas/išsipūtimas – galimos priežastys yra navikas ar ascitas.
• Vidaus organų spaudimo simptomai, pvz.: šlapimo susilaikymas, dažnas šlapinimasis, lyties organų iškritimas.
• Endokrininiai simptomai, kuriuos sukelia navikų išskiriami hormonai.
Veiksmų taktika pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Įtarus kiaušidžių naviką, būtina atlikti ultragarsinį tyrimą. Jei ultragarsiniu tyrimu įtariamas kiaušidžių vėžys patvirtinamas, svarbu nustatyti žymens CA 125 koncentraciją ir siųsti pacientę pas ginekologą (ginekologo apžiūra ne vėliau kaip per 2 sav.).
Vaisingo amžiaus moterys siunčiamos pas ginekologą radus bet kokią cistą, kai ultragarsiniu tyrimu nustatoma padidėjusios kiaušidžių vėžio rizikos veiksnių: cistos dauginės, yra solidinių elementų, cistos didesnės negu 8 cm ar mažesnės negu 8 cm, bet per 6 savaičių nesumažėja. Pomenopauzinio amžiaus moterys siunčiamos pas ginekologą radus bet kokią cistą ar kiaušidžių darinį.
Epiteliniai navikai
Epiteliniai navikai sudaro didžiausią dalį diagnozuojamų kiaušidžių navikų. Rizika moteriai susirgti kiaušidžių vėžiu yra 1,7 proc. Sergamumas šia liga nuolat didėja. 2005 m. Lietuvoje jis buvo 20,9 atvejo 100 tūkst. moterų, o tais pačiais metais nustatyti 383 nauji ligos atvejai (61 atveju daugiau negu 1990 m.). Be to, mirtingumas nuo kiaušidžių vėžio mūsų šalyje, palyginti su miringumu nuo kitų navikai, yra didžiausias – 16,1 atvejų 100 tūkst. moterų. Įdomu tai, kad Didžiojoje Britanijoje kasmet diagnozuojama 7 tūkst. naujų epitelinio kiaušidžių vėžio atvejų, o mirtingumas sudaro 6 proc. visų moterų mirties atvejų. Smulkesnis epitelinių navikų aprašymas ir prognozė pateikta 2.8 lentelėje.
Rizikos veiksniai
Amžius – dažniausiai liga nustatoma 50–70 metų moterims, 85 proc. kiaušidžių navikų kliniškai pasireiškia vyresnėms negu 50 metų moterims.
Šeiminė anamnezė – rizika susirgti kiaušidžių naviku didėja, jei yra įvykusios BRCA1, BRCA2, PMS1, PMS2, MSH2, MLH6 genų mutacijos, paveldimas nepolipozinis kolorektalinis vėžys. Jei pirmos eilės giminaitės sirgo epiteliniu kiaušidžių vėžiu, tikimybė moteriai sirgti šia liga yra 25–50 proc. Jei nustatytos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, tikimybė sirgti kiaušidžių vėžiu siekia 16–60 proc. Tiesa, kiaušidžių vėžys diagnozuojamas tik 10 proc. moterų, kurių organizme įvyko minėtų genų mutacijos. Ankstyvai naviko diagnostikai labai svarbu yra patikra (tiriant ultragarsu bei nustatant vėžio žymens Ca 125 kiekį).
Negimdymas – palyginti negimdžiusių moterų sergamumą epiteliniu kiaušidžių vėžiu su 4 ar daugiau vaikų pagimdžiusių moterų sergamumu, šansų santykis yra 2,42.
Nevaisingumas – palyginti sergamumą epiteliniu kiaušidžių vėžiu moterų, kurios bandė pastoti daugiau negu 5 metus, su tomis, kurios bandė pastoti mažiau negu 1 metus, šansų santykis yra 2,67. Tiesa, manoma, kad vaistai, skiriami nevaisingumui gydyti, vėžio rizikos nedidina.
Nutukimas (gali padidinti riziką).
Ovuliacijos stimuliavimas.
Geriamųjų kontraceptikų nevartojimas. Ankstyva pirmųjų mėnesinių pradžia (< 12 metų).
Vėlyva menopauzė (> 50 metų).
Nežindymas.
Veiksniai, apsaugantys nuo naviko susiformavimo
Nėštumas – kuo moteris daugiau kartų gimdė, tuo rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra mažesnė.
Sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas – rizika sumažinama apie 60 proc. Efektas išlieka ilgiau nei 20 metų nuo preparatų vartojimo nutraukimo. 2008 m. JAV Nacionalinio vėžio institutas paskelbė apibendrintų 45 epidemiologinių tyrimų, atliktų 21 pasaulio šalyje (daugiausia Europoje ir JAV) duomenis. Jie rodo, kad kiekvieni penkeri geriamųjų kontraceptikų vartojimo metai sumažina visų rūšių kiaušidžių epitelinių ir neepitelinių navikų (išskyrus nedažno mucininio naviko) maždaug po 20 proc. Apsauginis poveikis šiek tiek susilpnėjęs išlieka ir po 20–29 m. nuo kontraceptikų vartojimo nutraukimo.
Apsauginio poveikio nesilpnina nepalanki šeiminė anamnezė, nutukimas, etninė kilmė (žr. NCI Cancer Bulletin, vol. 5/no. 3, Feb. 5, 2008, http://www.cancer.gov/cancertopics/prevention/ovarian/oral-contraceptives).
Žindymas – rizika sumažėja 20 proc.
Sterilizacija – rizika sumažėja 30– 70 proc.
Histerektomija – ši procedūra gali sumažinti susirgimo kiaušidžių vėžiu riziką.
Klinika. Ankstyvasis kiaušidžių vėžys (I–II stadijų) specifinių simptomų
neturi, todėl 70 proc. atvejų kiaušidžių vėžys diagnozuojamas išplitęs (III–IV stadijų), kai atsiranda:
• ascito;
• šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų;
• skausmai;
• vidurių užkietėjimas ir kitų simptomų.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos (2.9 lentelė). Dažniausiai taikoma laparotomija ir/ar adjuvantinė chemoterapija. Spindulinis gydymas – paliatyvus metodas.
Profilaktika. Kiaušidžių vėžio patikra vykdoma remiantis tam tikrais kriterijais. Nors ultragarsinis tyrimas ir vėžio žymenys CA 125 tyrimas, gali padėti nustatyti vėžį, kol jis nepasireiškė kliniškai, bet nėra patikimų duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad ankstyvas ligos
nustatymas patikros metu sumažina mirtingumą.
Germinogeniniai navikai
Germinogeniniai navikai išauga iš kiaušidėse esančių nediferencijuotų pirminių germinacinių ląstelių. Kartais, kai embriogenezės metu germinogeninės ląstelės, migruodamos iš kaudalinės trynio maišo dalies gonadų link, sustoja dorsaliniame mezanteriume, šie navikai gali augti užpilvaplėviniame tarpe ar tarpuplautyje.
Tipai
Subrendusi teratoma (kiaušidžių dermoidinė cista) yra gerybinis navikas, sudaro 25 proc. visų kiaušidžių navikų, 20 proc. subrendusių teratomų būna abipusės. Dažniausiai nustatoma 20–30 metų pacientėms, neretai atsitiktinai. Cistų viduje galima rasti odos, plaukų, kremzlių, kaulų bei kitų struktūrų. Jei cistoje yra skydliaukės audinio, retai, bet dėl padidėjusios tiroksino sekrecijos gali išsivystyti hipertiroidizmas. Pagrindinis gydymo būdas chirurginis. Vyresnio amžiaus moterims dermoidinė cista gali supiktybėti.
Nesubrendusi teratoma yra piktybinis navikas. Sudaro mažiau negu 1 proc. kiaušidžių teratomų ir 20 proc. piktybinių germinogeninių navikų. Kliniškai pasireiškia per pirmuosius gyvenimo dešimtmečius. Dažniausiai nesubrendusių teratomų būna vienoje kiaušidėje. Atliekant laboratorinį kraujo tyrimą, nustatomas padidėjęs AFP (alfa fetoproteino) kiekis serume (iš esmės ši medžiaga yra naviko žymuo). Pagrindiniai gydymo būdai: chirurginis ir chemoterapija. 5 metus išgyvena 60–90 proc. pacienčių.
Disgerminoma sudaro 30–40 proc. piktybinių germinogeninių navikų (1–3 proc. kiaušidžių navikų). Dažniausiai nustatoma paauglėms ir dvidešimt-metėms merginoms. 85–90 proc. atvejų navikas būna vienoje kiaušidėje. Jie gana jautrūs spinduliniam gydymui ir chemoterapijai. Naviko žymuo – placentinė šarminė fosfatazė. 5 metus išgyvena 95 proc. pacienčių.
Endoderminio sinuso navikas (trynio maišo navikas) sudaro 20 proc. piktybinių germinogeninių navikų. 95 proc. atvejų endoderminio sinuso navikas būna vienoje kiaušidėje. Linkęs greitai augti bei sukelti vadinamąjį ūminio pilvo sindromą. Tiriant serumą, nustatomas padidėjęs AFP kiekis. 5 metus išgyvena 60–70 proc. pacienčių.
Retiems navikams priskiriamos embrioninė karcinoma, choriokarcinoma, gonadoblastoma. Navikų žymenų (AFP ir/ar β-HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino beta grandinės) kiekis serume būna padidėjęs. Visų minėtų darinių gydymas chirurginis, taikoma ir chemoterapija. 5 metus išgyvena 60 proc. pacienčių.
Mišrūs germinogeniniai navikai sudaro apie 10 proc. visų piktybinių germinogeninių navikų, dažniausiai tai būna disgerminoma ir endoderminio sinuso navikas.
Lytinės drūžės-stromos navikai
Šie navikai formuojasi iš kiaušidės lytinės drūžės, stromos ar mezenchimos ir sudaro 3–8 proc. visų piktybinių kiaušidžių navikų. Navikus formuoja feminizuojančios granuliozinės, folikulo išorinio jungiamojo audinio apvalkalėlio ląstelės, virilizuojančios Sertoli-Leidigo ar indiferentiškos ląstelės.
Gali būti bet kurio amžiaus moterims (iki lytinio brendimo – 5 proc.).
Tipai
Visų rūšių lytinės drūžės-stromos navikai gana reti ir gydomi chirurginiu būdu.
Granuliozinių ląstelių navikai dažniausi. Jie gali nefunkcionuoti ar išskirti estrogenus. Jei estrogenų sekrecija nevaldoma, suaugusioms moterims gali formuotis gimdos gleivinės navikas. Prognozė gera.
Tekomos (folikulo išorinio jungiamojo audinio apvalkalėlio navikai) – daugiau negu 65 proc. šių navikų nustatomi pomenopauzinio amžiaus moterims. Dažniausiai išskiria estrogenus, rečiau virilizaciją sukeliančius hormonus. Be to, navikai neretai susideda iš granuliozinių bei teka (folikulo išorinio jungiamojo audinio apvalkalėlio) ląstelių.
Fibromos – gerybiniai navikai, kurių struktūrinį pamatą sudaro jungiamasis audinys. Yra ryšys su pleuros skysčio išsiliejimu (Meigo sindromas) ir/ar ascitu. Patogenezė neaiški.
Sertoli ir Leidigo ląstelių navikai ar Leidigo ląstelių (riebalų ląstelių) navikai labai reti. Išskiria androgenus ir/ar sukelia virilizaciją.
Šokoladinės cistos/endometrioma.
Iš knygos "Moterų ligos"