Olicard

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Olicard 40 mg pailginto atpalaidavimo kietos kapsulės
Olicard 60 mg pailginto atpalaidavimo kietos kapsulės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje Olicard 40 mg pailginto atpalaidavimo kietoje kapsulėje yra 40 mg izosorbido mononitrato.
Vienoje Olicard 60 mg pailginto atpalaidavimo kietoje kapsulėje yra 60 mg izosorbido mononitrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Pailginto atpalaidavimo kieta kapsulė.
Olicard 40  mg pailginto atpalaidavimo kietos kapsulės
Baltos, matinės kietos želatinos kapsulės , pripildytos baltų žirnelių.
Olicard 60 mg pailginto atpalaidavimo kietos kapsulės
Baltos, matinės kietos želatinos kapsulės , pripildytos baltų žirnelių.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Ilgalaikis krūtinės anginos gydymas ir priepuolių profilaktika.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimo rekomendacijos
Olicard 40 mg pailginto atpalaidavimo kietos kapsulės
Jeigu nepaskirta kitaip, per parą reikia gerti vieną Olicard 40 mg pailginto atpalaidavimo kietą kapsulę (atitinka 40 mg izosorbido mononitrato). Jei nitratų poreikis didesnis, dozę reikia didinti: tokiu atveju reikia gerti du kartus per parą po vieną Olicard 40 mg pailginto atpalaidavimo kietą kapsulę (atitinka 80 mg izosorbido mononitrato).

Kad 2 kartus per parą vartojamų Olicard 40 mg pailginto atpalaidavimo kietų kapsulių (atitinka 80 mg izosorbido mononitrato) poveikis būtų optimalus, antrąją kapsulę reikia išgerti ne vėliau, kaip praėjus 6 valandoms po pirmosios.

Olicard 60 mg pailginto atpalaidavimo kietos kapsulės
Jeigu nepaskirta kitaip, per parą reikia gerti vieną Olicard 60 mg pailginto atpalaidavimo kietą kapsulę (atitinka 60 mg izosorbido mononitrato).

Vartojimo metodas ir trukmė
Kapsules reikia gerti nesukramtytas ir užsigerti skysčiu, pvz., stikline vandens.
Gydyti turi būti pradedama nuo mažos dozės, kuri vėliau laipsniškai didinama iki reikiamos.
Dėl dozės didinimo ir (arba) vartojimo intervalo pokyčių vaisto veiksmingumas gali sumažėti ar net išnykti.
Gydymo trukmę nustato gydytojas.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai izosorbido mononitratui, kitiems nitratams arba bet kuriai pagalbinei preparato medžiagai.
- Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, konstrikcinis perikarditas ar perikardo tamponada.
- Ūmus kraujotakos nepakankamumas (šokas, kolapsas).
- Kardiogeninis šokas, kai intraaortinė kontrapulsacija arba teigiamai inotropiškai veikiantys vaistai neužtikrina pakankamo kairiojo skilvelio diastolinio kraujo spaudimo.
- Išreikšta hipotenzija (sistolinis kraujo spaudimas mažesnis nei 90 mmHg).
- Ženkli anemija.
- Uždaro kampo glaukoma.
- Vartojimas kartu su fosfodiesterazės-5-inhibitoriais (pvz., sildenafiliu, vardenafiliu arba tadalafiliu), kadangi šiuo atveju gali ženkliai sumažėti kraujo spaudimas (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“)..

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialus įspėjimas
Pacientų, kuriems yra retas paveldimas fruktozės netoleravimas, gliukozės-galaktozės malabsorbcija ar sacharazės-izomaltazės trūkumas, šiuo medikamentu gydyti negalima.

Specialios atsargumo priemonės vartojant preparato
Izosorbido mononitratą reikia atsargiai vartoti šiais atvejais:
- kai mažas prisipildymo spaudimas, pvz., ūmaus miokardo infarkto ar susilpnėjusios kairiojo širdies skilvelio funkcijos (kairio skilvelio nepakankamumo) atveju. Reikia saugoti, kad sistolinis kraujo spaudimas nebūtų mažesnis nei 90 mm Hg;
- sumažėjus kraujo tūriui;
- esant aortos ir (arba) mitralinei stenozei;
- kai yra polinkis į ortostatinės reguliacijos sutrikimą;
- sergant ligomis, susijusiomis su padidėjusiu intrakranijiniu slėgiu, pvz., smegenų hemoragija (iki šiol tolesnis spaudimo didėjimas buvo nustatytas tik tais atvejais, kai į veną buvo suleistos didelės glicerilio trinitrato dozės);

Reikia gerai apsvarstyti, ar verta skirti izosorbido mononitrato pacientams, sergantiems sunkiu kepenų arba inkstų nepakankamumu.

Saugumas ir veiksmingumas vaikams nenustatytas.

Olicard retard pailginto atpalaidavimo kietos kapsulės ūmiam krūtinės anginos priepuoliui šalinti bei ūmiam miokardo infarktui gydyti netinka.
Dėl galimo kraujotakos pagerėjimo mažiau ventiliuojamose plaučių srityse Olicard retard pailginto atpalaidavimo kietos kapsulės pacientams, sergantiems išemine širdies liga, gali sukelti laikiną hipoksiją bei išemiją.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Būtina atsižvelgti į toliau išvardytų medikamentų sąveiką.

Preparatai, plečiantys kraujagysles, mažinantys kraujo spaudimą, AKF inhibitoriai, beta adrenoreceptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, neuroleptikai, tricikliai antidepresantai ir alkoholis, vartojami kartu su Olicard, gali stiprinti šio medikamento kraujo spaudimą mažinantį poveikį. Tokio poveikio rizika yra didesnė to atveju, jei kartu su Olicard vartojama preparatų, atpalaiduojančių azoto oksido, pvz., fosfodiesterazės-5 inhibitorių: sildenafilio, vardenafilio, tadalafilio (žr. 4.3 skyrių „Kontraindikacijos”). Olicard, vartojamas kartu su dihidroergotaminu, gali didinti šio vaisto koncentraciją plazmoje, todėl gali stiprėti hipertenzinis dihidroergotamino poveikis.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Vaisto nėščioms moterims galima skirti tik gerai įvertinus naudos ir rizikos santykį. Tyrimų su gyvūnais metu embriotoksinio poveikio nepastebėta (žr. 5.3 skyrių „Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys”).

Žindymas
Žindymo laikotarpiu prieš vartojant Olicard retard pailginto atpalaidavimo kietas kapsules reikalinga speciali atsargumo priemonė, t. y. detali gydytojo instrukcija, kadangi duomenys apie vaisto vartojimą žindyvėms yra nepakankami ir nežinoma, ar Olicard išsiskiria su moters pienu. Žindyvei Olicard retard pailginto atpalaidavimo kietas kapsules reikia skirti atsargiai ir atsižvelgiant į galimą vaisto poveikį kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Net vartojamas tinkamai Olicard gali sutrikdyti gebėjimą vairuoti, valdyti mechanizmus ar dirbti be patikimos atramos. Toks sutrikimas dažniau pasireiškia gydymo pradžioje, padidinus dozę, pakeitus preparatus ar kartu išgėrus alkoholio.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis vertinamas remiantis toliau nurodyta dažnumo specifikacija.

Labai dažnas
≥ 10 %
Dažnas
≥ 0,1 % – < 1 %
Nedažnas
≥ 1 % – < 10 %
Retas
≥ 0,01 % – < 0,1 %
Labai retas
< 0,01 %, įskaitant pavienius atvejus

Gydymo pradžioje dažnai pasireiškia galvos skausmas („nitratinis skausmas”), kuris vartojant vaistą po kelių dienų išnyksta.

Išgėrus pirmą arba padidintą dozę, dažnai krinta kraujospūdis ir (ar) pasireiškia ortostatinė hipotenzija. Dėl šio sutrikimo gali atsirasti tachikardija, galvos svaigimas, mieguistumas, nuovargis.

Nedažnas poveikis yra:
pykinimas, vėmimas, karščio pylimas (trumpalaikis veido paraudimas) bei alerginė odos reakcija;
stiprus ir staigus kraujospūdžio sumažėjimas bei krūtinės anginos simptomų pasunkėjimas;.
kolapsas, kartais kartu su sinkope ir bradikardine aritmija.

Labai retai gali atsirasti eksfoliacinis dermatitas.
Pastebėta tolerancijos, taip pat kryžminės tolerancijos su kitais organiniais nitratais, atvejų. Kad medikamento veiksmingumas neišnyktų ar nesumažėtų, nuolat didelę dozę vartoti nerekomenduojama.

4.9 Perdozavimas

Apsinuodijimo simptomai
Gali pasireikšti hipotenzija dėl ortostatinės reguliacijos sutrikimo, refleksinė tachikardija, galvos skausmas ir svaigimas, nuovargis, staigus odos paraudimas ir karščio pylimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Išgėrus didelę dozę (daugiau negu 20 mg/kg kūno svorio), skylant izosorbido mononitratui atsipalaiduoja daug nitrito jonų, kurie gali sukelti methemoglobinemiją, cianozę, dusulį ir (arba) dažninti kvėpavimą.

Labai didelė dozė gali padidinti intrakranialinį spaudimą, todėl gali atsirasti smegenų pažeidimo simptomų. Lėtinio apsinuodijimo metu kraujyje padidėja methemoglobino koncentracija. Dėl šių pokyčių reikšmingumo klinikai nuomonės yra prieštaringos.

Perdozavimo gydymas
Be bendrųjų priemonių (išplauti skrandį, ligonį paguldyti horizontaliai, pakelti aukščiau kojas), reikia intensyviojo gydymo skyriuje nuolat stebėti gyvybinius požymius ir taikyti reikiamas palaikomąsias priemones.

Jei yra sunki hipotenzija ir (arba) ištiko šokas, būtina papildyti skysčio tūrį. Išimtiniu atveju kraujotakai sunormalinti galima infuzuoti norepinefrino ir (arba) dopamino.

Epinefrino vartoti draudžiama.

Atsižvelgiant į methemoglobinemijos sunkumą, galima vartoti toliau išvardytų priešnuodžių.
1. Vitamino C.
Reikia 1 g gerti arba natrio druskos pavidalu suleisti jo į veną.
2. Metiltioninio chlorido.
Į veną galima leisti ne daugiau kaip 50 ml 1 % jo tirpalo.
3. Toluidino mėlynojo.
Iš pradžių tiksliai į veną reikia suleisti 2– 4 mg/kg kūno svorio dozę. Po to, jei būtina, keletą kartų kas valandą galima leisti po 2 mg/kg kūno svorio dozę.
4. Deguonis, kraujo dializė bei pakeičiamasis kraujo perpylimas.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – organiniai nitratai, ATC kodas – C01DA14

Veikimo būdas
Izosorbido mononitratas tiesiogiai atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis, todėl jos išsiplečia. Už kapiliarų esančius talpos kraujo indus ir pagrindines arterijas, ypač dar galinčias reaguoti širdies vainikines arterijas, medikamentas veikia labiau negu smulkiąsias arterijas (kraujagysles, nuo kurių priklauso periferinis pasipriešinimas).

Išsiplėtus kraujagyslėms, padidėja venų talpa, todėl į širdį grįžta mažiau kraujo. Sumažėja širdies skilvelių tūris bei pripildymo spaudimas, t. y. sumažėja prieškrūvis. Dėl mažesnio skilvelių skersmens bei sienelės įtempimo sistolės metu miokardui reikia mažiau energijos, taigi ir deguonies.

Širdies prisipildymo spaudimo sumažėjimas gali veikti palankiai subendokardinio širdies sienelės sluoksnio, kuriam buvo didžiausias išemijos pavojus, kraujotaką, todėl gali stiprėti šio miokardo sluoksnio susitraukimas ir didėti širdies sistolinis tūris.

Didžiųjų arterijų išsiplėtimas sumažina sisteminį pokrūvį, t.y. pasipriešinimą kraujo išstūmimui į sisteminę kraujotaką ir plaučius.

Izosorbido mononitratas atpalaiduoja bronchų, šlapimo takų, tulžies pūslės bei jos latakų, stemplės, plonosios ir storosios žarnos bei raukų lygiuosius raumenis.

Nitratų sukeliamo poveikio molekulinis pagrindas tikriausiai yra jų gebėjimas atpalaiduoti azoto oksidą (NO) ir skatinti ciklinio guanozinmonofosfato (cGMP), kuris yra laikomas raumenų atpalaidavimo mediatoriumi, sintezę.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas izosorbido mononitratas greitai ir visiškai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Jo sisteminis biologinis prieinamumas yra maždaug 90 – 100 %. Beveik visą izosorbido mononitratą metabolizuoja kepenys. Atsiradę metabolitai yra neaktyvūs.

Medikamento pusinės eliminacijos iš plazmos periodas trunka 4 – 5 val. Beveik visas izosorbido mononitratas šalinamas pro inkstus metabolitų forma, tik 2 % dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusia forma.

Tolerancija
Pastebėta, kad nitratų veiksmingumas sumažėja nepaisant nekintamo dozavimo ir pastovios koncentracijos kraujyje. Nutraukus vaisto vartojimą, per 24 val. tolerancija išnyksta. Jei gydoma su pakankamos trukmės pertraukomis, tolerancijos nebūna.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Lėtinis toksinis poveikis
Lėtinio toksinio poveikio tyrimo su žiurkėmis metu toksinio poveikio nepastebėta. Šunų, kuriems buvo sugirdyta 191 mg/kg kūno svorio izosorbido mononitrato dozė, methemoglobino koncentracija kraujyje, palyginti su norma, padidėjo tik 2,6 %. Sugirdžius 191 mg/kg kūno svorio izosorbido mononitrato, nitrito koncentracija kraujyje beveik siekė nustatomą ribą (mažesnė negu 0,02 mg/l), šarminės fosfatazės ir glutamopiruvato transaminazės (GPT) aktyvumas nepakito.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis
Ilgalaikių tyrimų su žiurkėmis metu izosorbido mononitrato gebėjimo sukelti kancerogeninį poveikį nenustatyta.

Įvairių (in vitro ir in vivo) mutageninio poveikio tyrimų duomenimis, medikamentas tokio poveikio nesukelia.

Toksinis poveikis dauginimuisi
Tyrimų su gyvūnais metu jokių izosorbido mononitrato teratogeninio poveikio požymių nepastebėta.
Toksinio poveikio vaikingumui bei atsivestų jauniklių vystymuisi tyrimo duomenimis, toksinį poveikį vaisiui sukėlė tik labai didelė dozė, dariusi toksinį poveikį vaikingai patelei.

Vaisto vartojimo nėščioms moterims ir žindyvėms patirtis yra nepakankama. Jei žindyvė gydoma medikamentu, rekomenduojama kūdikį stebėti dėl farmakologinio izosorbido mononitrato poveikio.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Etilceliuliozė
Želatina
Kukurūzų krakmolas
Sacharozė
Talkas
Titano dioksidas (E 171).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kietos želatinos kapsulės tiekiamos lizdinėmis plokštelėmis iš 250 m PVC, padengtos PVDC (80 g/m2) ir aliuminio folijos. Kieto kartono dėžutė, kurioje yra 20, 50 arba 100 (40 mg) arba (60 mg) stiprumo kapsulių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.