Methotrexat EBEWE

Metotreksatas, 100mg/ml, koncentratas injekciniam/infuziniam tirpalui

Vartojimas: vartoti į raumenis/veną/arteriją/intratekaliai arba intraventrikuliariai
Registratorius: Ebewe Pharma Ges.m.b.H. Nfg. KG, Austrija
Receptinis: Receptinis

Sudedamosios medžiagos: Metotreksatas

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Methotrexat “Ebewe” 500 mg/5 ml
Methotrexat “Ebewe” 1000 mg/10 ml

KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Veiklioji vaistinio preparato medžiaga yra metotreksatas. Viename mililitre tirpalo jo yra 100 mg. Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
Pagalbinės medžiagos: natrio chloridas, natrio hidroksidas, injekcinis vanduo

TERAPINĖS INDIKACIJOS

• Ūminės limfoleukozės gydymas.
• Meninginės leukozės gydymas ir profilaktika.
• Ne Hodžkino limfomos gydymas.
• Galvos, kaklo, kiaušidžių, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, skrandžio, krūtų, smulkialąstės ara nesmulkialąstės plaučių karcinomos gydymas.
• Nemetastazavusios osteosarkomos gydymas pacientams, kurie buvo operuoti. (šiuo atveju didelė metotreksato dozė vartojama kartu su kitais chemoterapiniais vaistais ir leukovorino kalciu).
• Chorionepiteliomos bei kitų trofoblastinių auglių gydymas.

DOZAVIMAS IR VARTOJIMO METODAS

Vaikams ir suaugusiems žmonėms
Metotreksato tirpalo galima leisti į raumenis, veną (švirkšti iš karto arba infuzuoti), arteriją, smegenų skilvelius arba subarachnoidinį tarpą. Dozė nustatoma atsižvelgiant į paciento kūno svorį arba kūno paviršiaus plotą, tačiau į smegenų skilvelius ar subarachnoidinį tarpą didesnės negu 15 mg dozės ir didesnės negu 5 mg/ml koncentracijos tirpalo leisti negalima. Jeigu sutrikusi kraujo gamyba, kepenų ar inkstų funkcija, dozę reikia mažinti. Didesnė nei 100 mg dozė paprastai infuzuojama į veną ne ilgiau kaip 24 val. Pradžioje dozės dalį galima greitai sušvirkšti į veną.
Vaisto dozavimo būdas labai priklausomai nuo ligos rūšies.
Gydant (monoterapija arba kompleksinis gydymas kartu su hormoniniais preparatais, radioterapija arba operacija) įvairių rūšių piktybinius auglius, metotreksatas sukėlė teigiamą poveikį. Priklausomai nuo indikacijos dozavimo būdas, ypač gydant didesne negu 150 mg/m2 kūno paviršiaus doze, labai skiriasi. Tokią dozę suleidus, būtina pacientui skirti kalcio folinato, kad susilpnėtų toksinis poveikis sveikoms ląstelėms.
Kalcio folinato dozavimas priklauso nuo metotreksato dozės. Pradžioje 12-24 valandų laikotarpiu ne didesnė kaip 150 mg dozė lygiomis dalimis per du kartus injekuojama į raumenis, švirkščiama į veną, infuzuojama į veną arba geriama. Tolesnes 48 valandas kas 6 valandos 12-25 mg dozė injekuojama į raumenis ar veną arba 15 mg dozė (viena tabletė) geriama. Kalcio folinatu pradedama gydyti praėjus 8-24 valandoms nuo metotreksato infuzijos pradžios. Gydant mažesne nei 100 mg medikamento doze, gali užtekti 48-72 valandas gerti po 15 mg kalcio folinato (vieną tabletę) kas 6 valandos.
Rekomenduojamas metotreksato dozavimas nurodytas toliau.

Leukozė
∗ 4-6 savaites reikia 1 kartą per parą leisti 3,3 mg/m2 kūno paviršiaus metotreksato dozę kartu su kitais citostatikais.
∗ 2,5 mg/kg kūno svorio dozę leisti kas 2 savaitės.
∗ Vieną kartą per savaitę leisti 30 mg/m2 kūno paviršiaus dozę (palaikomasis gydymas).
∗ Kas 1-3 savaitės reikia į veną infuzuoti (per 1-6 valandas) 1-12 g/m2 kūno paviršiaus dozę (gydymas didele doze).
∗ Vieną kartą per savaitę reikia leisti 20 mg/m2 kūno paviršiaus metotreksato dozę kartu su kitais citostatikais.

Ne Hodžkino limfoma
∗ Kompleksinio gydymo metu 500 - 2000 mg/m2 kūno paviršiaus dozę reikia leisti kas savaitė arba kas 3 savaitės.
∗ 7500 mg/m2 kūno paviršiaus dozę reikia leisti į veną 1 kartą per savaitę.

Krūtų vėžys
40 mg/m2 kūno paviršiaus metotreksato dozę kartu su kitais citostatikais reikia leisti arba pirmą gydymo dieną, arba pirmą ir trečia gydymo dieną arba pirmą ir aštuntą gydymo dieną, arba 3 kartus per metus.

Chorionepitelioma
Kas savaitė arba rečiau 5 dienas iš eilės reikia į veną leisti 15-30 mg dozę.

KONTRAINDIKACIJOS

∗ Nėštumo ir žindymo laikotarpis.
∗ Pastebimas kepenų funkcijos sutrikimas, įskaitant fibrozę, cirozę ir hepatitą.
∗ Pastebimas inkstų funkcijos nepakankamumas.
∗ Kraujo gamybos sutrikimas, įskaitant kaulų čiulpų hipoplaziją, leukopeniją, trombocitopeniją ir anemiją.
∗ Aktyvi infekcinė liga, imuninio deficito sindromo požymiai.
∗ Padidėjęs organizmo jautrumas metotreksatui.
∗ Bloga ligonio būklė.

SPECIALŪS ĮSPĖJIMAI IR ATSARGUMO PRIEMONĖS

Metotreksatu “Ebewe” gali gydyti tik kvalifikuotam ir turinčiam gydymo chemoterapiniais preparatais patirtį gydytojui prižiūrint. Mažus vaikus, senyvus, nusilpusius ar viduriuojančius žmones ir ligonius, kurių kraujo gamyba užslopinta, kurie serga inkstų nepakankamumu, pepsine opa, opiniu kolitu ar stomatitu, metotreksatu reikia gydyti labai atsargiai.
Jeigu prieš gydymą krūtinplėvės arba pilvaplėvės ertmėje yra skysčio, jį reikia ištraukti, o jeigu jo atsiranda gydymo metu, vaisto vartojimą reikia nutraukti.
Jeigu atsiranda toksinis poveikis virškinimo traktui, paprastai prasidedantis stomatitu, gydymą metotreksatu būtina nutraukti, kadangi gali atsirasti hemoraginis enteritas, ligonis gali mirti dėl žarnų prakiurimo.
Metotreksatas gali sutrikdyti vaisingumą ir mėnesines, sukelti amenorėją bei oligospermiją. Vaisto vartojimą nutraukus, šis poveikis išnyksta. Metotreksatas sukelia toksinį poveikį embrionui, vaisiaus žūtį bei abortą. Jeigu vienas iš seksualinių partnerių gydomas šiuo medikamentu, gydymo metu ir mažiausiai 3 mėnesius po jo būtina saugotis, kad moteris netaptų nėščia.
Pradedant metotreksatu gydyti pirmą kartą bei gydymą atnaujinant po pertraukos, ligonį būtina apklausti, apžiūrėti, ištirti kepenų ir inkstų funkciją, nustatyti kraujo ląstelių kiekį. Gydymo metu ligonius būtina tinkamai sekti, kad kuo anksčiau būtų galima pastebėti toksinio ar šalutinio poveikio simptomus. Būtina reguliariai atlikti visus kraujo ir šlapimo tyrimus, ištirti inkstų ir kepenų funkciją, o gydant didele doze, reikia nustatyti ir metotreksato koncentraciją kraujo plazmoje. Atidžiai būtina sekti kepenų funkciją, kadangi toksinis poveikis joms gali ir neatitikti funkcijos tyrimo duomenų pokyčio. Jeigu kepenų funkcijos ar biopsijos tyrimų duomenys yra pakitę prieš gydymą arba pakinta gydymo metu, metotreksato vartoti negalima. Jeigu kepenų funkcija per 2 savaites sunormalėja, gydytojo sprendimu vaistu galima gydyti vėl.
Slopinamasis metotreksato poveikis kraujo gamybai gali pasireikšti staigiai ir net nuo palyginti saugios dozės. Jeigu labai sumažėja leukocitų arba trombocitų kiekis, vaisto vartojimą būtina tuoj pat nutraukti ir pradėti tinkamą palaikomąjį gydymą.
Pavartojus didelę dozę, inkstų kanalėliuose gali atsirasti metotreksato bei jo metabolitų nuosėdų. Šios komplikacijos profilaktikai rekomenduojama gerti daug skysčių ir šarminti šlapimą (pH turi būti 6,5-7): suleisti į veną natrio vandenilio karbonato tirpalo arba duoti gerti natrio vandenilio karbonato (po vieną 625 mg tabletę kas 3 val.) ar acetazolamido (po vieną 500 mg tabletę 4 kartus per dieną).
Tirpalą, kurio koncentracija yra 100 mg/ml, leidžiant į subarachnoidinį tarpą arba smegenų skilvelius, pradžioje reikia atskiesti tiek, kad viename mililitre būtų ne daugiau kaip būtų 5 mg metotreksato.
Preparatu gydant būtina laikytis šalyje galiojančių elgesio su citostatikais taisyklių.

SĄVEIKA SU KITAIS VAISTINIAIS PREPARATAIS IR KITOKIA SĄVEIKA

Metotreksatas slopina imuninės sistemos funkciją, todėl gali silpnėti imuninė reakcija į vakcinaciją. Kartu su metotreksatu pavartota gyva vakcina gali sukelti sunkią antigeninę reakciją.
Iš junginių su baltymu metotreksatą gali atpalaiduoti salicilatai, sulfamidai, difenilhidantoinai, tetraciklinai, chloramfenikolis, sulfazolis, doksorubicinas, ciklofosfamidas ir barbitūratai. Padidėjus laisvo metotreksato koncentracijai kraujyje, gali stiprėti toksinis poveikis.
Metotreksatas yra aktyvios inkstų kanalėlių sekrecijos substratas. Kadangi metotreksatas paprastai konkuruoja su kitais tokiu pat būdu iš organizmo išsiskiriančiais medikamentais, todėl gali didėti jo koncentracija kraujo plazmoje. Kartu su probenecidu vartojamo metotreksato dozę reikia mažinti.
Šliaužiančiosios žiemės alkaloidai gali didinti metotreksato ir jo poliglutamatų kiekį ląstelėse.
Toksinį poveikį inkstams arba kepenims sukeliančių medikamentų, įskaitant alkoholį, kartu su metotreksatu vartoti negalima.
Vartojant vitaminų arba geležies preparatų, kuriuose yra folio rūgšties, gali kisti organizmo reakcija į metotreksatą.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo trikdo metotreksato klirensą inkstuose, dėl to gali pasireikšti sunkus toksinis poveikis.
Kartu su metotreksatu vartojant foliatų antagonistų, pvz., trimetoprimo ir sulfametoksazolio kompleksinio preparato, retais atvejais gali pasireikšti pancitopenija.
Etretinatas gali didinti metotreksato koncentraciją kraujo serume. Po gydymo šiais medikamentais kai kuriems pacientams pasireiškė sunkus hepatitas.

NĖŠTUMO IR ŽINDYMO LAIKOTARPIS

Įrodyta, jog metotreksatas sukelia teratogeninį poveikį, vadinasi vaisingas moteris juo gydyti nerekomenduojama, nebent nauda viršytų galimą žalą. Jeigu nėščią moterį metotreksatu būtina gydyti nuo vėžio arba jeigu pacientė pastoja gydymo šiuo medikamentu metu, būtina įspėti apie galimą žalą vaisiui.
Metotreksato patenka į motinos pieną, todėl gydymo šiuo medikamentu metu kūdikio krūtimi maitinti negalima.

POVEIKIS GEBĖJIMUI VAIRUOTI ARBA VALDYTI MECHANIZMUS

Metotreksatas gali trikdyti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Poveikis priklauso nuo organizmo jautrumo vaistui.

ŠALUTINIS POVEIKIS

Dažniausiai preparatas sukelia opinį stomatitą, leukopeniją, pykinimą ir pilvo distresą.
Labai retai galima anafilaksinė reakcija. Gali atsirasti akių dirginimas, bendrojo pobūdžio negalavimas, nepaprastas nuovargis, drebulys, karščiavimas, galvos svaigimas, impotencija, išnykti lytinis potraukis, sumažėti atsparumas infekcijai. Paprastai nepageidaujamo poveikio dažnis ir stiprumas priklauso nuo dozės. Dažniau pasireiškiančių sutrikimų dažnis nurodytas toliau.

Dažni (> 1/100) sutrikimai
Visas organizmas. Galvos skausmas ir svaigimas.
Kraujas. Leukopenija.
Virškinimo traktas. Pykinimas, vėmimas, stomatitas, viduriavimas, anoreksija.
Oda. Alopecija.
Kepenys. Didelis kepenų fermentų padaugėjimas.
Kitoks poveikis. Infekcija.
Retesni sutrikimai
Kraujas. Kraujavimas iš nosies, trombocitopenija.
Oda. Niežulys, urtikarija.
Plaučiai. Plaučių fibrozė, pneumonitas.
Lyties organai. Makšties išopėjimas.
Nedažni (< 1/1000) sutrikimai
Visas organizmas. Impotencija.
Centrinė nervų sistema. Depresija, konfūzija.
Kitoks poveikis. Lytinio potraukio sumažėjimas, juostinė pūslelinė.
Galimas kitoks šalutinis poveikis nurodytas toliau.
Oda. Eritema, niežulys, urtikarija, jautrumo šviesai padidėjimas, pigmentacijos pokytis, alopecija, ekchimozė, telangiektazija, spuogai, furunkuliozė. Ultravioletiniais spinduliais paveikus, gali pasunkėti psoriazės sukeltas odos pažeidimas. Psoriaze sergantiems žmonėms buvo odos išopėjimo atvejų. Kai kuriems ligoniams atsinaujino radiacijos ar šviesos sukeltas odos pažeidimas. Buvo pavienių Stivenso ir Džonsono sindromo bei toksinės epidermolizės atvejų.
Kraujas. Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, kurio metu daažniausiai pasireiškia leukopenija, tačiau gali atsirasti ir trombocitopenija ar anemija arba pakisti kelių rūšių kraujo ląstelių kiekis. Gali pasireikšti infekcinė liga, sepsis bei kraujavimas į įvairias vietas. Buvo hipogamaglobulinemijos atvejų.
Skrandis ir žarnynas. Mukozitas (dažniausiai stomatitas, tačiau gali pasireikšti ir gingivitas, faringitas ar enteritas), žarnų išopėjimas ir kraujavimas. Dėl metotreksato sukelto žarnų gleivinės pažeidimo retai gali sutrikti rezorbcija, pasireikšti toksinis gaubtinės žarnos padidėjimas. Gali pasireikšti anoreksija, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Kepenys. Laikinas transaminazių padaugėjimas kraujyje. Toksinis poveikis kepenims pasireiškia dideliu kepenų fermentų padaugėjimu, ūmine kepenų atrofija, nekroze, riebaline distrofija, periportaline fibroze arba ciroze. Dėl kepenų pažeidimo ligonis gali mirti, dažniausiai ilgalaikio gydymo metu.
Lyties ir šlapimo organai. Inkstų funkcijos nepakankamumas ir uremija (dažniausiai gydant didele vaisto doze), vaginitas, makšties išopėjimas, cistitas, hematurija ir nefropatija.
Plaučiai. Kartais gali prasidėti ūminis arba lėtinis intersticinis pneumonitas, dažnai susijęs su eozinofilija. Kai kurie ligoniai dėl šios komplikacijos mirė. Vaisto geriant arba leidžiant į subarachnoidinį tarpą, kai kuriems pacientams pasireiškė ūminė plaučių edema. Retais atvejais galima plaučių fibrozė. Po gydymo didele doze gali atsirasti sindromas, kurio simptomai yra krūtinplėvės skausmas ir sutankėjimas.
Reumatoidiniu artritu sergantiems ligoniams metotreksato sukeliamas plaučių pažeidimas yra gana sunkus šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti bet kuriuo gydymo metu. Visiškai jis išnyksta ne visuomet. Jeigu atsiranda plaučių pažeidimo simptomų, ypač sausas kosulys, gydymą būtina nutraukti, o pacientą atidžiai ištirti.
Centrinė nervų sistema. Galimas galvos skausmas, mieguistumas, regos sutrikimas (daiktai matomi lyg per miglą). Maža dozė kartais gali sukelti laikiną silpną pažinimo funkcijos sutrikimą, nuotaikos pokytį, neįprastą pojūtį galvoje, didelė dozė−afaziją, parezę, hemiparezę arba traukulius.
Kitoks metotreksato sukeltas arba su jo vartojimu susijęs šalutinis poveikis yra osteoporozė, eritrocitų pokytis (dažniausiai megaloblastų atsiradimas), cukrinio diabeto pasunkėjimas, kitoks medžiagų apykaitos pokytis, staigi mirtis.

PERDOZAVIMAS

Metotreksato priešnuodis yra leukovorino kalcis. Jis šalina ūminį toksinį metotreksato poveikį kraujo gamybai. Leukovorino kalcio galima gerti, švirkšti į raumenis, veną arba infuzuoti į veną. Metotreksato perdozavus, tokią pat, kaip jo arba didesnę leukovorino kalcio dozę reikia pavartoti per pirmą valandą po perdozavimo, o po to jo vartoti tol, kol metotreksato koncentracija kraujo serume tampa mažesnė nei 10-7 M. Gali prireikti ir kitokių palaikomųjų priemonių, pvz., inkstų dializės, kraujo perpylimo.

FARMAKODINAMINĖS SAVYBĖS

Farmakoterapinė grupė: L 01 BA 01

Metotreksatas yra folio rūgšties antagonistas, priskiriamas prie citotoksinių vaistų vadinamų antimetabolitais. Preparatas veikia ląsteles, kurių ciklo fazė yra sintezės (S). Jis konkurenciniu būdu slopina fermento dihidrofoliato reduktazės aktyvumą, todėl stabdomas DNR sintezei ir ląstelių replikacijai būtinas dihidrofolio rūgšties virtimas tetrahidrofolio rūgštimi. Greitai proliferuojančių audinių ląstelės, pvz., supiktybėjusios, kaulų čiulpų, vaisiaus, burnos ir žarnų gleivinės, šlapimo pūslės, paprastai yra jautresnės metotreksatui. Kadangi supiktybėjusios ląstelės proliferuoja greičiau negu sveikos, todėl jų augimą sutrikdo tokia metotreksato dozė, kuri sveikų ląstelių funkcijos visam laikui nepažeidžia.

FARMAKOKINETINĖS SAVYBĖS

Parenteraliniu būdu pavartotas metotreksatas rezorbuojamas visas. Injekavus jo į raumenis, didžiausia koncentracija kraujo serume atsiranda po 30 – 60 min. Į veną injekuoto medikamento pradinis pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,18 l/kg (18 proc. kūno svorio), o tuo metu, kai vaisto apykaita organizme tampa pastovi − 0,4 - 0,8 l/kg (40-80 proc. kūno svorio).
Metotreksatas konkuruoja su redukuotais foliatais dėl aktyvaus pernešimo per ląstelių membranas, vykstančio dalyvaujant tam pačiam pernešėjui. Jeigu kraujo serume koncentracija yra didesnė negu 100 mikromolių, per membranas metotreksatas prasiskverbia daugiausiai pasyvios difuzijos būdu, todėl ląstelėse atsiranda veiksminga jo koncentracija.
50 proc. kraujo serume esančio metotreksato prisijungia prie baltymų.
Išgerto arba injekuoto vaisto per kraujo ir smegenų barjerą neprasiskverbia tiek, kad pasireikštų terapinis poveikis. Didelė koncentracija smegenų skystyje atsiranda tik preparato suleidus į subarachnoidinį tarpą. Būtina prisiminti, jog iš subarachnoidinio tarpo medikamento patenka į sisteminę kraujotaką (įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą), todėl gali sustiprėti sisteminis toksinis poveikis. Pastarasis poveikis gali stiprėti ir tuo atveju, jeigu yra sutrikusi inkstų funkcija arba pilvaplėvės ertmėje yra neuždegiminio arba kitokio skysčio, kadangi pailgėja medikamento pusinės eliminacijos kraujo serume laikas.
Metotreksatas laikinai prisijungia prie krūtinplėvės ertmės eksudato ir neuždegiminio pilvaplėvės ertmės skysčio, todėl jo eliminacija gali gerokai sulėtėti.
Medikamentas metabolizuojamas į trijų rūšių metabolitus. Veikiant kepenų aldehido oksidazei, atsiranda 7-hidroksimetotreksato, ypač infuzavus didelę dozę. Nors šio metabolito poveikis dihidrofoliato dehidrogenazei yra 200 kartų silpnesnis negu metotreksato, tačiau jis gali daryti poveikį metotreksato patekimui į ląsteles, poliglutamininimui ir DNR sintezės slopinimui.
Kitos rūšies metabolito 2,4-diamino-N-metilpteroinės rūgšties (DAMPA) atsiranda veikiant žarnų bakterijų karboksipeptidazei. Metotreksato injekavus į veną, DAMPA sudaro tik 6 proc. su šlapimu išskiriamo metabolitų kiekio.
Dėl poliglutamininimo ląstelėse metotreksato susikaupia daugiau, todėl jose ir tarpląsteliniuose tarpuose vaisto koncentracija būna nevienoda. Kadangi dėl fermento poliglutamilo sintetazės metotreksatas konkuruoja su natūraliais foliatais, todėl atsiradus didelei jo koncentracijai ląstelėse padidėja metotreksato poliglutamato sintezė, stiprėja citotoksinis medikamento poveikis.
Ligonių, sergančių psoriaze arba reumatoidiniu artritu ar nuo vėžio gydomų mažesne negu 30 mg/m2 kūno paviršiaus metotreksato doze, organizme galutinės vaisto pusinės eliminacijos laikas yra 3-10 val., pacientų, gydomų didele doze−8-15 val. Vaistas iš organizmo išskiriamas daugiausiai pro inkstus, eliminacija priklauso nuo dozės ir vartojimo būdo. Preparato suleidus į veną, 80-90 proc. dozės išsiskiria nepakitusio vaisto pavidalu su šlapimu per 24 val. Su tulžimi išsiskiria 10 proc. dozės arba net mažiau. Manoma, jog metotreksato patenka į kepenų ir žarnyno kraujotaką.

FARMACINĖ INFORMACIJA

Nesuderinamumas

Metotreksatas nesuderinamas su stipraus poveikio oksidatoriais ir rūgštimis. Metotreksato tirpalą sumaišius su chlorpromazino hidrochloridu, droperidoliu, idarubicinu, metoklopramido hidrochloridu, heparinu, prednisolono natrio fosfatu arba prometazino hidrochloridu, tuoj pat jis tampa drumstas arba atsiranda nuosėdų.

Tinkamumo laikas

3 metai

Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne didesnėje kaip 25°C temperatūroje, kartoninėje gamintojo dėžutėje (medikamentą reikia saugoti nuo šviesos).

Pakuotė ir jos turinys

Metotreksato tirpalas supiltas į bespalvio stiklo (hidrolizinio, I klasės) buteliukus, užkimštus guminiu kamščiu, arba tamsaus stiklo (hidrolizinio, I tipo) ampules. Buteliukai ir ampulės sudėti į kartonines dėžutes. Vienoje dėžutėje yra vienas 5 ml (500 mg) arba 10 ml (1000 mg) buteliukas arba ampulė.

Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių naikinimo instrukcija

Parenteraliniu būdu vartojamuose metotreksato preparatuose antimikrobinių medžiagų nėra, todėl tirpalo likučius reikia išpilti. Tinkamu skiedikliu, pvz., 0,9 proc. natrio chlorido ar gliukozės infuziniu tirpalu, tirpalu, kuriame yra natrio chlorido ir gliukozės, atskiesto metotreksato tirpalo tinkamumo laikas yra 24 val.
Su kitais vaistais tame pačiame infuzijų inde metotreksato maišyti negalima.

Darbo su citotoksiniais preparatais taisyklės
Citotoksinių preparatų tirpalus tam skirtoje vietoje ruošti ir injekuoti gali tik patirtį turintis medikas. Darbo stalą reikia uždengti higroskopiniu popieriumi, kurio viena pusė plastmasinė. Būtina užsimauti apsaugines pirštines, užsidėti apsauginius akinius, kad vaisto atsitiktinai nepatektų ant odos ar į akis.
Metotreksatas nėra vezikantas, todėl odos nepažeidžia, tačiau jeigu jo ant odos patenką, ją tuoj pat būtina nuplauti vandeniu. Jeigu atsiranda laikinas odos dilginimas, reikia patepti raminamuoju kremu. Jei didesnis metotreksato kiekis gali kokiu nors būdu patekti į sisteminę kraujotaką, reikia vartoti leukovorino kalcio.
Nėščioms moterims metotreksato liesti negalima.
Vaisto likučiai ir visos injekcijai ar infuzijai naudotos medžiagos naikinamos kremacijos būdu. Kokioje temperatūroje reikėtų kremuoti, specialių nurodymų nepateikiama. Būtina laikytis galiojančių elgesio su citostatiniais preparatais taisyklių.