LISINOPRIL-GRINDEKS

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

LISINOPRIL-GRINDEKS 10 mg tabletės
LISINOPRIL-GRINDEKS 20 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 10 mg arba 20 mg lizinoprilio.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Tabletė

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Arterinė hipertenzija. Širdies funkcijos nepakankamumas. Ūmus miokardo infarktas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Hipertenzija. Pacientams, kurie nevartoja šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, arba tiems žmonėms, kurių inkstų funkcija labai nepažeista, gydymo pradžioje lizinoprilio reikia gerti 10 mg vieną kartą per dieną. Paprastai palaikomoji dienos dozė yra 20-40 mg. Pastebėta, kad vartojant net 80 mg palaikomąją dozę didesnio poveikio sukelti nepavyksta.
Pacientai, vartojantys šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, jei įmanoma, turi nutraukti jų vartojimą, likus 2-3 dienoms iki lizinoprilio vartojimo. Vėliau, jei būtina, gydymą šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais galima tęsti. Kadangi jautriems žmonėms arterinis kraujospūdis gali greitai nukristi, pirmąją preparato dozę tokiems pacientams rekomenduojama išgerti prieš miegą.
Jei diuretiko vartojimo nutraukti negalima, lizinoprilio pradinė dozė turi būti 5 mg.
Ligoniams, kurių inkstų funkcija nepakankama, pradinė lizinoprilio dienos dozė gali būti 2,5 mg, 5 mg ir net 10 mg (priklausomai nuo kreatinino klirenso).

Širdies funkcijos nepakankamumas. Pacientams, kurie vartoja Henlės kilpoje veikiančių diuretikų, išgėrus pirmą angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitorių dozę, gali greitai nukristi arterinis kraujospūdis, tačiau staigiai nutraukti diuretikų vartojimo nerekomenduojama. Dėl šių priežasčių pradžioje reikia gerti mažas vaisto dozes, prižiūrint gydytojui. Pacientus, ypač tuos, kurių kraujyje natrio kiekis sumažėjęs arba kurie serga vidutinio sunkumo ar sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia pradėti gydyti 2,5 mg paros doze. Prireikus ją galima padvigubinti. Palaikomoji lizinoprilio paros dozė yra 5-20 mg. Tokią dozę reikia gerti vieną kartą per parą.
Lizinoprilio galima vartoti kartu su rusmenės preparatais.

Ūmus miokardo infarktas. Pasireiškus simptomams, gydyti reikia pradėti per 24 valandas, duodant ligoniui gerti 5 mg vaisto, o po 24 val. vieną kartą per dieną – dar 5 mg lizinoprilio. Po 48 valandų ir vėliau dozę reikia didinti iki 10 mg. Ją reikia gerti 1 kartą per dieną. Gydymo trukmė – 6 savaitės.
Jei paciento sistolinis kraujo spaudimas mažas (120 mm gyvsidabrio stulpelio arba mažiau), gydymas pradedamas 2,5 mg doze: tokia dienos dozė geriama pirmas 3 dienas po miokardo infarkto.
Jei kraujo spaudimas krenta dar daugiau, (sistolinis kraujo spaudimas būna 100 mm gyvsidabrio stulpelio arba mažiau), reikia mažinti palaikomąją dienos dozę ir vartoti 5 mg, o jei būtina - 2,5 mg. Jei mažas kraujospūdis (sistolinis kraujo spaudimas mažesnis kaip 90 mm gyvsidabrio stulpelio) išlieka ilgiau kaip 1 valandą, lizinoprilio vartojimą reikia nutraukti.

Pagyvenę pacientai. Tokiems ligoniams vaisto reikia skirti atsargiai, t.y. mažesnę dozę, nes jie yra labiau jautrūs kraujospūdžio kritimui ir jų inkstų funkcija dažniausiai būna pažeista.

Vaikai. Vaikų gydymo lizinopriliu patirtis nepakankama.

4.2Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas lizinopriliui.
Dėl AKF inhibitorių vartojimo buvusi angioneurozinė edema. Įgimta angioneurozinė edema.
Aortos stenozė arba kitoks kraujotakos iš kairiojo širdies skilvelio sutrikimas. Inkstų arterijų stenozė.
Nėštumo ir žindymo laikotarpis.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jei atsiranda angioneurozinės edemos simptomų, lizinoprilio vartojimą reikia nedelsiant nutraukti.
Jei angioneurozinė edema apima liežuvį, ryklę arba gerklas, nedelsiant po oda reikia injekuoti 0,1  0,3-0,5 ml adrenalino hidrochlorido (epinefrino) tirpalo. Tuo pat metu būtina imtis priemonių, kad į paciento plaučius patektų oro.

Jei žmonėms, vartojantiems AKF inhibitorių, daroma dializė naudojant didelio pralaidumo membranas, gali pasireikšti anafilaktoidinė reakcija.

Sunki hipotenzija galima šiais atvejais:
 pacientas serga širdies nepakankamumu, jo sistolinis spaudimas yra mažesnis kaip 100 mm gyvsidabrio stulpelio;
 yra hiponatremija;
 vartojamos didelės diuretikų dozės;
 atliekama inkstų dializė;
 labai daug netenkama skysčių ir (arba) elektrolitų.

Jei yra pavojus, kad kraujospūdis labai nukris, lizinoprilio vartojimą reikia pradėti prižiūrint gydytojui. Gydytojo kontrolė būtina pirmas 2 gydymo savaites ir tuo atveju, jei reikia didinti vaisto dozę. Šios taisyklės reikia laikytis ir tuo atveju, jei vaisto vartoja ligoniai, sergantys išemine širdies liga, smegenų kraujotakos sutrikimu ar ištikti ūmaus miokardo infarkto. Jei hipotenzija pasireiškia laikinai, preparato toliau vartoti galima, tačiau atsiradus simptominei hipotenzijai lizinoprilio arba diuretiko dozę reikia mažinti arba net nutraukti gydymą. Pacientams, sergantiems kolagenoze ar inkstų funkcijos sutrikimu, lizinoprilio vartojimo laikotarpiu reikia periodiškai atlikti leukocitų tyrimą, nes gali pasireikšti agranulocitozė arba kitoks kraujodaros sutrikimas, matuoti kepenų fermentų aktyvumą, nes žinoma, kad AKF inhibitorių vartojimas gali sukelti kepenų funkcijos pažeidimą.

Jei atsiranda gelta arba labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, lizinoprilio vartojimą reikia nutraukti.

Jei ligonis, sergantis hipertenzija, širdies funkcijos nepakankamumu arba ištiktas miokardo infarkto, vartoja lizinoprilio, būtina sekti inkstų funkciją.

Jautrių pacientų, vartojančių lizinoprilio, inkstų funkcija gali sutrikti.

Kai kurių ligonių kraujyje gali šiek tiek padaugėti karbamido azoto, o plazmoje kreatinino. Šie pokyčiai yra laikini ir daugiausia pasireiškia tiems žmonėms, kurie vartoja lizinoprilio ir šlapimo išskyrimą skatinančių preparatų kartu. Manoma, kad karbamido azoto ir kreatinino kiekis labiau padidėja ligoniams, kurių inkstų funkcija jau buvo sutrikusi.

Pacientams, sergantiems sunkiu širdies funkcijos nepakankamumu, gali pasireikšti oligurija ir (arba) sunkėjanti azotemija, retai – ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. Taip atsitikus gali prireikti mažinti dozę arba net nutraukti diuretikų ir (arba) lizinoprilio vartojimą.

Jei ūmus miokardo infarktas ištinka ligonius, kurių plazmoje kreatinino koncentracija padidėjusi (yra daugiau kaip 2 mg/dl), juos pradėti gydyti lizinopriliu reikia labai atsargiai. Jei tokiems ligoniams lizinoprilio vartojimo periodu atsiranda inkstų funkcijos sutrikimo požymių, reikia apsvarstyti, ar vaisto vartoti toliau tikslinga.

Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, diabetu arba vartojantiems kalio preparatų kartu su lizinopriliu, hiperkaliemijos atsiradimo pavojus yra didesnis.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Hipotenzinio poveikio preparatų, ypač diuretikų, vartojimas kartu su lizinopriliu stiprina hipotenzinį pastarojo vaisto poveikį.

Vartojant medikamentų nuo skausmo arba uždegimo, pvz., indometacino, hipotenzinis lizinoprilio poveikis mažėja.

Lizinoprilis mažina kalio išsiskyrimą, kurį sukelia tiazidiniai diuretikai. Jei kartu su lizinopriliu vartojama kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono, triamtereno arba amilorido), kalio preparatų arba maisto papildų, kuriuose yra kalio, pastarojo elemento koncentracija serume gali labai padidėti.

Ligoniams, sergantiems širdies funkcijos nepakankamumu ir gydomiems lizinopriliu, paprastai diuretikų, sulaikančių organizme kalį, neskiriama.

Jei kartu vartojama AKF inhibitorių ir ličio preparatų, stiprėja šalutinis antidepresanto poveikis, todėl būtina reguliariai matuoti ličio koncentraciją serume.

Maistas biologiniam lizinoprilio prieinamumui poveikio nedaro.

Jei geriama alkoholio, medikamento poveikis stiprėja.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Yra duomenų apie naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo AKF inhibitorių, mirties atvejus, todėl AKF inhibitorių nėštumo metu vartoti draudžiama.

AKF inhibitorių vartojant paskutiniais 6 nėštumo mėnesiais vaisiui arba naujagimiui gali pasireikšti arterinė hipotenzija, kaukolės kaulų hipoplazija, anurija, laikinas arba pastovus inkstų funkcijos nepakankamumas, vaisius gali žūti, naujagimis mirti. Dėl inkstų funkcijos nepakankamumo gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis. Žinoma, kad dėl AKF inhibitorių poveikio gali prasidėti priešlaikinis gimdymas arba sulėtėti vaisiaus vystymasis gimdoje. Paprastai nepageidaujamas poveikis nepasireiškia, jei AKF inhibitorių vartojimas nutraukiamas pirmųjų trijų nėštumo mėnesių laikotarpiu, tačiau tai reikia padaryti kiek galima anksčiau. Tyrimų metu įrodyta, kad lizinoprilio patenka į žiurkių pieną. Ar jo patenka į moters pieną, nežinoma, todėl, kad nekiltų pavojus kūdikio sveikatai, žindymo laikotarpiu reikėtų nutraukti arba lizinoprilio vartojimą, arba kūdikio maitinimą krūtimi.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Jautriems pacientams vaisto vartojimo metu, ypač išgėrus pradinę vaisto dozę tiems žmonėms, kurie vartoja diuretikų, dėl hipotenzijos gali svaigti galva. Tokiu atveju vairuoti automobilį ar dirbti rizikingą darbą nerekomenduojama.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai lizinoprilis toleruojamas gerai. Nepageidaujamas poveikis paprastai būna nepavojingas ir laikinas.

Dažniausiai pasireiškia ilgalaikis sausas kosulys ir galvos skausmas, rečiau – viduriavimas, skonio pojūčio sutrikimas, neįprastas nuovargis, pykinimas.

Kartais gydymo pradžioje, ypač organizme sumažėjus natrio ir skysčių kiekiui, bei pacientams, sergantiems sunkiu širdies funkcijos nepakankamumu, galima sunki hipotenzija (žr. “Įspėjimas ir atsargumo priemonės”). Retais atvejais tokią būklę gali sukelti ūmus miokardo infarktas arba smegenų kraujotakos sutrikimas.

Gali atsirasti išbėrimas, niežulys (jis gali ir nepasireikšti), karščiavimas arba sąnarių skausmas. Retais atvejais, dažniausiai gydymosi pradžioje, galima angioneurozinė edema, ypač galūnių, veido, lūpų, liežuvio, gerklės arba ryklės. Gali atsirasti krūtinės skausmas, tachikardija, hiperkaliemija, neutropenija arba agranulocitozė, pankreatitas, sutrikti kepenų arba inkstų funkcija (žr. “Įspėjimas ir atsargumo priemonės”), kitoks nepageidaujamas poveikis: konfuzija, nuotaikos kitimas, astenija, gausus prakaitavimas, impotencija, plaukų iškritimas.

4.9 Perdozavimas

Apie lizinoprilio perdozavimo atvejus informacijos nėra. Manoma, kad svarbiausias perdozavimo simptomas yra kraujospūdžio kritimas. Jam pasireiškus, reikia injekuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Lizinoprilį iš organizmo galima pašalinti hemodialize.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Renino-angiotenzino sistemą veikiantys vaistai. AKF inhibitoriai.
ATC kodas – C09AA03

Lizinoprilis yra vaistas nuo arterinės hipertenzijos ir širdies funkcijos nepakankamumo. Jis slopina angiotenziną konvertuojančio fermento aktyvumą. Šis fermentas yra peptidildipeptidazė, skatinanti angiotenziną I virsti angiotenzinu II. Dėl tiesioginio pastarosios medžiagos poveikio susitraukia kraujagyslės. Lizinoprilis slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumą, todėl pasireiškia gydomasis poveikis. Nuslopinus AKF aktyvumą, plazmoje sumažėja angiotenzino II koncentracija bei jo kraujagyslių sutraukiamasis poveikis ir aldosterono sekrecija. Sumažėjus aldosterono sekrecijai, serume šiek tiek padidėja kalio jonų koncentracija. Kadangi angiotenzino II slopinamasis poveikis renino išsiskyrimui įtakos neturi, pastarosios medžiagos plazmoje padaugėja. Toks vaisto veikimo būdas daro lizinoprilį aktyvų ir tiems pacientams, kurių plazmoje renino koncentracija yra maža.

Kadangi AKF ardo ir baltymas bradikininas, dėl fermento aktyvumo slopinimo, padidėja kraujotakoje ir audiniuose esančios kalikreino ir kinino sistemos aktyvumas, todėl padidėja prostaglandinų aktyvumas.

Pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, preparatas mažina arterinį kraujo spaudimą, tačiau širdies susitraukimų nepadažnina. Ilgai vartojamo lizinoprilio hipotenzinis poveikis nemažėja. Staigiai nutraukus vaisto vartojimą, arterinis kraujospūdis nepadidėja.

Jei sergama širdies funkcijos nepakankamumu, kraujotaka gerėja dėl to, kad išsiplečia arteriolės ir venos. Dėl vaisto poveikio mažėja periferinių kraujagyslių pasipriešinimas, didėja venų talpa, mažėja širdies prieškrūvis ir pokrūvis, didėja minutinis tūris, geriau toleruojamas fizinis krūvis. Išgėrus vienkartinę lizinoprilio dozę, poveikis kraujotakai pasireiškia po 1-2 valandų ir trunka 24 valandas. Stipriausias gydomasis poveikis atsiranda po 6 valandų po vaisto pavartojimo. Išgėrus preparato pakartotinai, visiškas poveikis pasireiškia tik po kelių savaičių.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas lizinoprilis virškinimo trakte rezorbuojasi lėtai ir tik iš dalies. Vidutiniškai rezorbuojasi 25  dozės, tačiau priklausomai nuo paciento organizmo savybių gali rezorbuotis 6-60  dozės. Didžiausia vaisto koncentracija plazmoje būna po 7 valandų. Su plazmos baltymais medikamento jungiasi nedaug.

Iš organizmo lizinoprilis išsiskiria su šlapimu nepakitęs. Jei paciento inkstų funkcija normali, vaisto pusinės eliminacijos periodas yra 12 val. Preparatą iš organizmo galima pašalinti hemodialize.

Įrodyta, kad pagyvenusių žmonių, išgėrusių tokią pačią dozę, plazmoje vaisto koncentracija gali būti 2 kartus didesnė nei jaunų.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kancerogeninis, mutageninis, teratogeninis poveikis bei poveikis vaisingumui.
Atlikti 105 savaičių trukmės tyrimai su abiejų lyčių žiurkėmis. Tyrimų metu gyvūnams buvo injekuojama lizinoprilio dozė, 56 kartus didesnė už didžiausią rekomenduojamą gydomąją dozę, skiriamą žmogui, sveriančiam 50 kg, tačiau kancerogeninis preparato poveikis nepasireiškė. Tokie patys rezultatai gauti ir 92 savaičių trukmės tyrimų metu, kai gyvūnams buvo švirkščiama dozė, 84 kartus didesnė už rekomenduojamą didžiausią gydomąją dozę, skiriamą žmogui, sveriančiam 50 kg.
Buvo taikomi įvairūs būdai, siekiant nustatyti ar preparatas sukelia mutageninį poveikį, tačiau toks poveikis nepasireiškė.

Tiriant lizinoprilio poveikį gyvūnų vaisingumui, buvo naudojamos abiejų lyčių žiurkės. Joms buvo injekuojama 300 mg/kg kūno svorio dozė, tačiau neigiamo poveikio vaisingumui nepasireiškė. Įrodyta, kad preparatas prasiskverbia per placentą.

Tyrimų su pelėmis metu (6-15 jų vaikingumo dieną) įrodyta, kad vartojant lizinoprilio dozę, 625 kartus didesnę už rekomenduojamą didžiausią gydomąją dozę, skiriamą žmogui, teratogeninis poveikis nepasireiškia.

Tiriant žiurkes 6-17 jų vaikingumo dieną įrodyta, kad vartojant dozę, 188 kartus didesnę už rekomenduojamą didžiausią gydomąją dozę, skiriamą žmogui, embriotoksinis ir teratogeninis poveikio nepasireiškia, tačiau preparato vartojant kartu su fiziologiniu tirpalu nuo 15 vaikingumo dienos iki palikuonių atsivedimo ir dar 21 dieną po to, padaugėja jauniklių žūties atvejų ir sumažėja vidutinis jų svoris. Nors lizinoprilis prasiskverbia per placentą, žiurkių gemaluose jo nerasta.
Tyrimų su triušiais metu nustatyta, kad injekuojant jiems 1 mg/kg kūno svorio lizinoprilio kartu su fiziologiniu tirpalu, teratogeninis poveikis nepasireiškia, tačiau embriotoksinis poveikis atsiranda: padaugėja gemalo rezorbcijos atvejų ir pasireiškia neigiamas poveikis vaisiaus kaulėjimui.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Manitolis
Kalcio-vandenilio fosfatas
Kukurūzų krakmolas
Pregelifikuotas krakmolas
Magnio stearatas
Koloidinis silicio dioksidas

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Lizdinė plokštelė, kurioje yra keturiolika 10 mg arba 20 mg tablečių.
Kartono dėžutėje yra 2 lizdinės plokštelės (28 tabletės).