Femoden

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Femoden 75/30 mikrogramų dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 75 mikrogramai gestodeno ir 30 mikrogramų etinilestradiolio.

Pagalbinės medžiagos nurodytos 6.1 skyriuje.

3. farmacinė FORMA

Dengta tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Geriamajai kontracepcijai.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Sudėtinius geriamuosius kontraceptikus vartojant tinkamai, pastojimų dažnis yra maždaug 1  per metus. Jis gali padidėti, jei tabletės praleidžiamos arba vartojamos netinkamai.

Tabletes reikia vartoti kasdien maždaug tuo pačiu laiku ant pakuotės nurodyta tvarka. Jei reikia, vaistą užgerti trupučiu skysčio. Vartoti po vieną tabletę 21 dieną iš eilės. Nauja pakuotė pradedama po 7 dienų pertraukos, per kurią paprastai kraujuojama. Kraujavimas dažniausiai prasideda antrą trečią dieną po paskutinės tabletės ir gali nesibaigti, kol nepradedama nauja pakuotė.

Femoden vartojimo metodas:

 Hormoninių kontraceptikų iki tol (pastarąjį mėnesį) nevartota

Tabletes reikia pradėti vartoti pirmą natūralaus ciklo mėnesinių dieną (t. y. pirmą kraujavimo dieną). Galima pradėti ir antrą–penktą dieną, bet pirmąsias 7 tablečių vartojimo dienas patariama papildomai taikyti barjerinius kontracepcijos metodus.

 Keičiant kitą sudėtinį hormoninį kontraceptiką (sudėtinį geriamąjį kontraceptiką (SGK), makšties žiedą ar transderminį pleistrą)

Femoden geriausia pradėti vartoti pirmąją dieną po paskutinės veikliosios (paskutinės tabletės turinčios veikliųjų medžiagų) iki tol vartotų SGK tabletės ir ne vėliau kaip kitą dieną po įprastinės tablečių vartojimo pertraukos arba placebo tablečių vartojimo. Jeigu buvo naudojamas makšties žiedas ar transderminis pleistras, Femoden geriausia pradėti vartoti šalinimo dieną, bet ne vėliau, kai turėtų būti sekantis vartojimas.

Keičiant vien progestageno kontracepcijos metodą (minitablečių, injekcijų, implantų) arba progestageną turinčią vartojimo į gimdą sistemą (VGS)

Femoden galima pradėti vartoti bet kurią dieną vietoj minitablečių arba tą dieną, kai šalinamas implantas ar VGS, arba tą dieną, kai turėtų būti švirkščiama progestageno, tačiau visais šiais atvejais pirmąsias 7 tablečių vartojimo dienas patariama papildomai taikyti barjerinius kontracepcijos metodus.

 Po nėštumo nutraukimo pirmąjį trimestrą

Femoden galima pradėti vartoti iškart. Tokiu atveju papildomų kontracepcijos priemonių nereikia.

 Po gimdymo arba nėštumo nutraukimo antrąjį trimestrą

Patariama pradėti vartoti Femoden praėjus 21–28 dienoms po gimdymo arba nėštumo nutraukimo antruoju trimestru. Jei pradedama vartoti vėliau, pirmąsias 7 tablečių vartojimo dienas reikia papildomai taikyti barjerinius kontracepcijos metodus. Jei moteris jau turėjo lytinių santykių, prieš pradėdama vartoti SGK ji turi įsitikinti, ar nepastojo, arba palaukti pirmųjų mėnesinių.

Rekomendacijos žindyvėms nurodytos 4.6. skyriuje.

Vartojimo metodas, praleidus tabletę

Jei išgerti vaisto pavėluota mažiau negu 12 valandų, kontracepcinis poveikis nesusilpnėja. Reikia išgerti tabletę iškart prisiminus ir toliau vartoti vaistą įprastu laiku.

Jei pavėluota daugiau kaip 12 valandų, kontracepcinis poveikis gali susilpnėti. Tokiu atveju reikia vadovautis dviem pagrindinėmis taisyklėmis:

1) niekada nenutraukti tablečių vartojimo ilgiau kaip 7 dienas;
2) kad pagumburio, pasmegeninės liaukos ir kiaušidžių sistema būtų tinkamai slopinama, reikia be pertraukos vartoti tabletes 7 dienas.

Atsižvelgiant į tai pateikiami tokie patarimai:

 Pirmoji savaitė

Praleistąją tabletę reikia išgerti iškart prisiminus, net jei vienu metu tektų gerti dvi tabletes. Toliau vartoti vaistą įprastu laiku. Be to, pirmąsias 7 dienas papildomai reikia taikyti barjerinius kontracepcijos metodus, pavyzdžiui, naudotis prezervatyvais. Jei pastarąsias 7 dienas moteris turėjo lytinių santykių, ji galėjo pastoti. Kuo daugiau tablečių praleista ir kuo mažiau laiko liko iki įprastinės vaisto vartojimo pertraukos, tuo didesnė nėštumo tikimybė.

 Antroji savaitė

Praleistąją tabletę reikia išgerti iškart prisiminus, net jei vienu metu tektų gerti dvi tabletes. Toliau vartoti vaistą įprastu laiku. Jei 7 dienas iki pirmos praleistosios tabletės moteris vartojo vaistą tinkamai, jokių papildomų apsaugos nuo nėštumo priemonių nereikia. Jei ji praleido daugiau negu vieną tabletę, patartina 7 dienas imtis papildomų apsaugos nuo nėštumo priemonių.

 Trečioji savaitė

Sumažėjusio apsaugos nuo nėštumo patikimumo pavojus neišvengiamas dėl artėjančios 7 dienų tablečių vartojimo pertraukos. Tačiau tinkamai parinkus tablečių vartojimo schemą sumažėjusio kontracepcinio poveikio galima išvengti. Jei 7 dienas iki pirmosios praleistos tabletės moteris vaistą vartojo tinkamai, papildomų kontracepcijos priemonių nereikia, laikantis vieno iš toliau nurodytų patarimų. Priešingu atveju reikėtų vadovautis pirmuoju patarimu ir 7 dienas imtis papildomų apsaugos nuo nėštumo priemonių.

1. Paskutinę praleistąją tabletę reikia išgerti iškart prisiminus, net jei vienu metu tektų gerti dvi tabletes. Toliau vartoti vaistą įprastu laiku. Naują pakuotę pradėti iškart baigus ankstesniąją, t.y. nereikia daryti vaisto vartojimo pertraukos. Kol nebus baigta naujoji pakuotė, kraujavimo greičiausiai nebus, tačiau tablečių vartojimo dienomis gali truputį pakraujuoti arba atsirasti išskyrų.

2. Galima naujos pakuotės nepradėti, o daryti septynių dienų pertrauką, įskaitant ir praleistąsias dienas. Paskui vartoti vaistą įprastu būdu.

Jei per pirmąją vaisto vartojimo pertrauką po praleistųjų tablečių moteris nekraujuoja, reikia įtarti galimą nėštumą.

Patarimai pradėjus vemti ar viduriuoti

Labai sutrikus virškinamajam traktui vaistas gali nevisiškai absorbuotis; tokiu atveju reikia papildomų kontracepcijos priemonių.

Jei išgėrus vaisto per 3‑4 valandas pradedama vemti arba labai viduriuojama, patariama elgtis taip, kaip ir praleidus tabletę (žr. 4.2 skyrių). Jei moteris nenori keisti įprastinės vaisto vartojimo schemos, papildomą tabletę ji turi imti iš naujos pakuotės.

Kaip atitolinti kraujavimą

Norint atitolinti kraujavimą, baigus tabletes iš vienos pakuotės nereikia daryti pertraukos, o pradėti naują pakuotę. Tarpą be kraujavimo galima ilginti tiek, kiek norima, tol kol baigsis naujosios pakuotės tabletės. Tuo laiku gali atsirasti kraujingų išskyrų arba pradėti kraujuoti. Toliau reguliariai vartoti Femoden po įprastinės 7 dienų pertraukos.

Norint pakeisti kraujavimo pradžios dieną reikia sutrumpinti vaisto vartojimo pertrauką tiek dienų, kiek pageidaujama. Kuo trumpesnė pertrauka, tuo didesnė tikimybė, kad kraujavimo nebus, o kraujuoti pradės arba atsiras išskyrų vartojant naujos pakuotės tabletes (kaip ir atitolinant kraujavimą).

4.3 Kontraindikacijos

Sudėtinių geriamųjų kontraceptikų (SGK) negalima vartoti, kai yra toliau išvardytos būklės. Jei vartojant vaistą kurios nors ligos požymių atsiranda pirmą kartą, reikia iš karto liautis jį vartoti.

 Esama ar buvusi venų arba arterijų trombozė ar tromboembolinė būklė (pvz., giliųjų venų trombozė, plaučių embolija, miokardo infarktas) arba smegenų kraujagyslių sutrikimas .
 Esami arba buvę trombozės prodromo reiškiniai (pvz., trumpalaikis išemijos priepuolis, krūtinės angina).
 Buvusi migrena su židininiais neurologiniais simptomais .
 Cukrinis diabetas su kraujagyslių pažeidimo požymiais.
 Ryškūs arba dauginiai venų arba arterijų trombozės rizikos veiksniai (žr. skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).
 Esamas ar buvęs pankreatitas, susijęs su ryškia hipertrigliceridemija .
 Esama ar buvusi sunki kepenų liga, kol kepenų veiklos rodikliai nesunormalėję.
 Esamas ar buvęs kepenų navikas (tiek gerybinis, tiek piktybinis).
 Nustatytas arba įtariamas lytiniams steroidams jautrus piktybinis navikas (pvz., lyties organų arba krūtų) .
 Nenustatytos priežasties kraujavimas iš makšties.
 Nustatytas arba įtariamas nėštumas.
 Padidėjęs jautrumas veikliosioms arba pagalbinėms šio vaisto medžiagoms.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Jei moteriai yra kuri nors toliau aprašyta būklė arba rizikos veiksnys, reikia su ja aptarti SGK vartojimo naudą ir galimą pavojų, prieš jai apsisprendžiant vartoti šį vaistą. Jei vartojant vaistą liga pasunkėja, paūmėja arba pirmą kartą atsiranda kuri nors iš nurodytų būklių arba rizikos veiksnių, moteris turi kreiptis į gydytoją, o šis – spręsti, ar nutraukti SGK vartojimą.

 Kraujagyslių sutrikimai

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, SGK vartojimas yra susijęs su padidėjusiu arterijų ir venų trombinių ir tromboembolinių ligų, pavyzdžiui, miokardo infarkto, insulto, giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos pavojumi. Šios ligos pasireiškia retai.
Bet kurį SGK vartojimas yra susijęs su venų tromboembolijos (VTE) – giliųjų venų trombozės arba plaučių embolijos pavojumi. Venų tromboembolijos (VTE) pavojus yra didžiausias pirmaisiais SGK vartojimo metais.Per metus VTE pasitaiko maždaug 4 iš 10 000 moterų, vartojančių mažos estrogenų dozės (< 0,05 mg etinilestradiolio) geriamuosius kontraceptikus, ir 0,5–3 iš 10 000 moterų, jų nevartojančių. Su nėštumu susijęs VTE pasireiškia 6 iš 10 000 nėščiųjų per metus .

Kitų kraujagyslių, pavyzdžiui, kepenų, pasaito, inkstų, smegenų, tinklainės venų ir arterijų, trombozė SGK vartojančioms moterims įvyksta labai retai. Nėra vienos nuomonės, ar šių kraujagyslių trombozė yra susijusi su SGK vartojimu.

Venų, arterijų arba smegenų kraujagyslių  trombozės ar tromboembolijos simptomai gali būti šie:
- neįprastas vienos kojos skausmas arba patinimas, staigus stiprus krūtinės skausmas, plintantis arba neplintantis į kairiąją ranką, staigus dusulys, staigus kosulio priepuolis, neįprastai stiprus, ilgai trunkantis galvos skausmas, staigus dalinis arba visiškas apakimas, dvejinimasis akyse, kalbos sutrikimas arba afazija, svaigulys, alpimas su židininiais traukuliais arba be jų, staigus vienos kūno pusės ar kūno dalies silpnumas arba ryškus aptirpimas, judesių sutrikimas, ūminės pilvo ligos simptomai.

Venų, arterijų arba smegenų kraujagyslių  trombozės ar tromboembolijos pavojų didina:
 vyresnis amžius;
 rūkymas; kuo intensyvesnis ir kuo vyresnė moteris (ypač kai jai daugiau kaip 35 metai), tuo šis pavojus didesnis;
 šeiminis polinkis (pavyzdžiui, buvusi venų arba arterijų tromboembolija palyginti jauniems tėvams, broliams arba seserims); jei įtariamas paveldimasis polinkis, prieš pradėdama vartoti bet kurį SGK moteris turi pasitarti su specialistu ;
 nutukimas (kūno masės indeksas didesnis kaip 30 kg/m2);
 dislipoproteinemija;
 hipertenzija;
 migrena;
 širdies vožtuvų liga;
 prieširdžių virpėjimas;
 ilga imobilizacija, didelė operacija arba bet kokia kojų operacija, didelė trauma. Tokiais atvejais patariama nutraukti SGK vartojimą (bent prieš keturias savaites iki numatomos operacijos) ir vėl pradėti juos vartoti praėjus dviem savaitėms po visiškos remobilizacijos.

Nėra vienodos nuomonės, ar venų tromboembolija susijusi su mazginiu venų išsiplėtimu ir paviršiniu tromboflebitu.

Reikia atsižvelgti į padidėjusį tromboembolijos pavojų po gimdymo (žr. 4.6 skyrių „Nėštumo ir žindymo laikotarpis”).

Kitos būklės, susijusios su nepageidaujamais kraujagyslių sutrikimais, yra cukrinis diabetas, sisteminė raudonoji vilkligė, hemolizinis-ureminis sindromas, lėtinė uždegiminė žarnų liga (Crohno liga arba opinis kolitas) ir pjautuvinė anemija.

Migrenos padažnėjimas ir pasunkėjimas vartojant SGK gali būti pagrindas nedelsiant liautis juos vartoti (migrena gali būti smegenų kraujotakos sutrikimo prodrominis reiškinys).

Biocheminiai veiksniai, galintys rodyti paveldimą arba įgytą polinkį pasireikšti venų arba arterijų trombozei, yra atsparumas aktyvintam C proteinui (APC), hiperhomocisteinemija, antitrombino III, C proteino, S proteino stoka, antifosfolipidiniai antikūnai (antikardiolipino antikūnai, vilkligės antikoaguliantas).

Svarstydamas gydymo naudos ir galimo pavojaus santykį, gydytojas turi atsižvelgti į tai, kad tinkamas minėtų ligų gydymas gali sumažinti trombozės riziką ir kad pavojus, susijęs su nėštumu, yra didesnis negu su mažos dozės SGK (< 0,05 mg etinilestradiolio) vartojimu.
 Navikai

Svarbiausias gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys yra persistentinė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Kai kurie epidemiologiniai tyrimai parodė, kad ilgas KGK vartojimas prisideda prie padidėjusios rizikos, tačiau neaišku, kiek tai priklauso nuo kito poveikio, pvz. gimdos kaklelio rentgenoskopijos ir lytinio gyvenimo būdo įskaitant barjerinių kontraceptikų vartojimą.

Penkiasdešimt keturių epidemiologinių tyrimų metaanalizės duomenimis, moterims, vartojančioms SGK, yra šiek tiek didesnė krūties vėžio diagnozės reliatyvi rizika (RR=1,24). Nustojus vartoti SGK šis rizikos padidėjimas per 10 metų palaipsniui išnyksta. Kadangi moterys iki 40 metų krūties vėžiu serga retai, SGK vartojančioms arba neseniai vartojusioms moterims papildomai nustatomo šio vėžio atvejų skaičius yra nedidelis, palyginti su bendra krūties vėžio rizika. Minėti tyrimai nerodo priežastinio ryšio. Didesnė rizika gali būti dėl to, kad ši liga SGK vartojančioms moterims anksčiau diagnozuojama, arba dėl SGK biologinio poveikio, arba ir dėl abiejų priežasčių. Pastebėta, kad krūties vėžys, diagnozuojamas kada nors SGK vartojusioms moterims, būna mažiau išplitęs negu niekada šių kontraceptikų nevartojusioms moterims.

SGK vartojančioms moterims retai pasitaiko gerybinių, o dar rečiau – piktybinių kepenų navikų. Pavieniais atvejais šie navikai sukelia gyvybei pavojingą kraujavimą į pilvaplėvės ertmę. Jei moteriai, vartojančiai SGK, labai skauda viršutinėje pilvo dalyje, padidėja kepenys arba įtariamas kraujavimas į pilvaplėvės ertmę, diferencijuojant reikia įtarti ir kepenų naviką.

 Kitos būklės

SGK vartojančioms moterims, kurioms yra hipertrigliceridemija arba kurių giminėms yra buvęs šis sutrikimas, yra padidėjusi ūminio pankreatito rizika.

Nors daugeliui moterų, vartojančių SGK, šiek tiek padidėja kraujospūdis, retai šis padidėjimas būna kliniškai svarbus. Tik tais retais atvejais SGK vartojimą reikia nedelsiant nutraukti. Dėsningo ryšio tarp SGK vartojimo ir kliniškai aiškios hipertenzijos nenustatyta. Jei hipertenzija sergančių SGK vartojančių moterų gydymas kraujospūdį mažinančiais vaistais nuolatinės hipertenzijos ar labai padidėjusio kraujospūdžio reikiamai nesumažina, SGK vartojimą reikia nutraukti. Jei nuo antihipertenzinių vaistų kraujospūdis sunormalėja, vėl galima pradėti vartoti sudėtinius geriamuosius kontraceptikus.

Tiek nėščioms, tiek SGK vartojančioms moterims gali pasireikšti arba pasunkėti šios ligos ar būklės: gelta ir(arba) niežulys dėl cholestazės, tulžies pūslės akmenligė, porfirija, sisteminė raudonoji vilkligė, hemolizinis-ureminis sindromas, Sydenhamo chorėja, herpes gestationis, klausos sutrikimas dėl otosklerozės. Tiesa, jų ryšys su SGK vartojimu nėra galutinai įrodytas.

Egzogeniniai estrogenai moterims, sergančioms paveldima angioedema, gali sukelti arba paaštrinti angioedemos simptomus.

Pasireiškus ūminiam ar lėtiniam kepenų veiklos sutrikimui, SGK vartojimą gali tekti nutraukti, kol kepenų veikla sunormalės. Pasikartojus cholestazinei geltai arba su cholestaze susijusiam niežuliui, kurie anksčiau buvo pasireiškę nėštumo ar ankstesnio lytinių steroidų vartojimo metu, būtina liautis vartoti SGK.

Nors SGK gali veikti periferinį atsparumą insulinui ir gliukozės toleravimą, diabetu sergančioms moterims, vartojančioms mažos dozės SGK (< 0,05 mg etinilestradiolio), gydymo schemos keisti nereikia. Vis dėlto šias moteris reikia atidžiai stebėti .

Crohno liga ir opinis kolitas retai būna susiję su SGK vartojimu .

Kartais gali pasireikšti rudmė (chloasma), ypač moterims, kurioms yra buvusi chloasma gravidarum. SGK vartojančioms moterims, linkusioms į rudmę, reikia vengti saulės ir švitinimo ultravioletiniais spinduliais .

Medicininiai tyrimai ir konsultacijos

Prieš pradedant vartoti SGK arba atnaujinant šių vaistų vartojimą turi būti surinkta išsami anamnezė (įskaitant ir šeimos) ir įsitikinta, kad moteris nenėščia. Taip pat turi būti pamatuotas kraujospūdis ir moteris objektyviai ištirta atsižvelgiant į kontraindikacijas (4.3 skyrius) ir įspėjimus (4.4 skyrius). Tyrimą reikia reguliariai kartoti . Tai svarbu ir dėl to, kad kontraindikacijų (pvz., trumpalaikių išemijos priepuolių) arba rizikos veiksnių (pvz., venų arba arterijų trombozė šeimos nariams) gali pirmą kartą atsirasti jau vartojant SGK. Tyrimo dažnumas ir apimtis priklauso nuo įprastos tokio tyrimo praktikos ir kiekvienos moters sveikatos būklės tačiau visada reikėtų matuoti kraujospūdį, tirti krūtis, pilvą ir dubens organus (atlikti ir gimdos kaklelio citologinį tyrimą).

Moterį reikia įspėti, kad geriamieji kontraceptikai neapsaugo nuo ŽIV infekcijos (AIDS) ir kitų lytiniu būdu plintančių ligų.

Sumažėjęs veiksmingumas

SGK veiksmingumas gali sumažėti užmiršus išgerti tablečių (žr. 4.2 skyrių), vemiant ar labai viduriuojant (žr. 4.2 skyrių) arba kartu vartojant kitų vaistų (žr. 4.5 skyrių).

Pablogėjusi mėnesinių ciklo kontrolė

Vartojant bet kuriuos SGK gali nereguliariai kraujuoti arba atsirasti kraujingų išskyrų, ypač pirmaisiais vartojimo mėnesiais, todėl nereguliaraus kraujavimo priežastį tikslinga tirti tik maždaug po trijų ciklų adaptacijos laikotarpio.

Jei nereguliarus kraujavimas tęsiasi arba prasideda po buvusių reguliarių ciklų, reikia įtarti nehormoninę kraujavimo priežastį ir tinkamai ištirti, ar nėra piktybinės ligos arba nėštumo. Dėl to gali tekti atlikti kiuretažą.

Kai kurioms moterims kraujavimo nebūna, kai daroma tablečių vartojimo pertrauka. Jei iki tol SGK buvo vartojami tinkamai, kaip nurodyta 4.2 skyriuje, mažai tikėtina, kad moteris pastojo. Tačiau jei SGK buvo vartojami nesilaikant nurodymų arba kraujavimo nebuvo dukart iš eilės, prieš tęsiant SGK vartojimą reikia įsitikinti, kad nėra nėštumo.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

 Kitų vaistų poveikis

Dėl sąveikos su kitais vaistais geriamųjų kontraceptikų poveikis gali būti nepakankamas arba prasidėti kraujavimas. Toliau pateikiama medicinos literatūroje aprašyta sąveika.

Metabolizmas kepenyse. Gali vykti SGK sąveika su vaistais, skatinančiais mikrosomų fermentus (pvz., su fenitoinu, barbitūratais, primidonu, karbamazepinu, rifampicinu, galbūt ir okskarbazepinu, topiramatu, felbamatu, grizeofulvinu ir jonažolės gaminiais). Dėl to gali padidėti lytinių hormonų klirensas.

ŽIV proteazė (pvz. ritonaviras) ir nenukleozidiniai grįžtamosios transkriptazės inhibitoriai (pvz., nevirapinas), bei jų deriniai taip pat galimai paveikė metabolizmą kepenyse.

Poveikis enterohepatinei cirkuliacijai. Esama klinikinių duomenų, kad vartojant kai kuriuos antibiotikus (pvz., penicilinus, tetraciklinus) gali sumažėti estrogenų enterohepatinė cirkuliacija, kartu ir etinilestradiolio koncentracija.

Moterys, gydomos šiais vaistais, kartu su SGK turi naudoti barjerines apsaugos nuo nėštumo priemones arba pasirinkti kitokį kontracepcijos medodą. Moterys, gydomos mikrosomų fermentus skatinančiais vaistais, turi naudoti barjerinius kontracepcijos metodus visą gydymo laiką ir 28 dienas po gydymo. Antibiotikais (išskyrus rifampiciną ir grizeofulviną) gydomos moterys turi naudotis barjerinėmis kontracepcijos priemonėmis visą gydymo laiką ir 7 dienas po jo. Jei per tą laiką baigiasi SGK pakuotė, reikia pradėti naują nedarant įprastinės pertraukos.

Geriamieji kontraceptikai gali paveikti tam tikrų kitų vaistų metabolizmą. Atitinkamai koncentracija plazmoje ir audiniuose gali padidėti (pvz., ciklosporino) arba sumažėti (pvz., lamotrigino).
Pastaba. Norint nustatyti galimą sąveiką reikia perskaityti kartu vartojamo vaisto informacinį lapelį.

 Laboratoriniai tyrimai

Vartojami kontracepciniai hormonai gali veikti biocheminius rodiklius (pvz., kepenų, skydliaukės, antinksčių ir inkstų funkcijos), kai kurias medžiagas jungiančių baltymų (pvz., kortikosteroidus jungiančio globulino), lipidų ir lipoproteinų frakcijų koncentraciją plazmoje, angliavandenių apykaitos, krešėjimo ir fibrinolizės rodiklius. Šie pokyčiai dažniausiai būna normos ribose.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Femoden negalima vartoti nėštumo laikotarpiu. Jei moteris pastoja vartodama Femoden, jo vartojimą nedelsiant reikia nutraukti. Didelės apimties epidemiologinių tyrimų duomenimis, sklaidos defektų rizika nepadidėja iki nėštumo SGK vartojusių moterų vaikams. Taip pat daugelio iki šiol atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, teratogeninio poveikio nenustatyta, kai SGK per neapsižiūrėjimą buvo vartojami nėštumo metu.

SGK gali veikti laktaciją – mažinti moters pieno kiekį ir keisti jo sudėtį. Taigi žindymo laikotarpiu šių kontraceptikų nerekomenduojama vartoti, kol kūdikis tebežindomas. Šiek tiek kontracepcinių steroidų ir(ar) jų metabolitų gali išsiskirti į SGK vartojančių žindyvių pieną. Tačiau nėra duomenų, kad šis jų kiekis gali pakenkti kūdikio sveikatai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio nepastebėta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Sunkus nepageidaujamas SGK poveikis nurodytas 4.4 skyriuje.

Kiti pastebėti vartojant SGK šalutiniai reiškiniai, kurių ryšys su šių preparatų vartojimu nei patvirtintas, nei paneigtas, buvo tokie:

Organų sistemų klasės
Pašaliniai reiškiniai
Dažni
(³ 1/100)
Nedažni
(³ 1/1000, < 1/100)
Reti
(<1/1 000)
Akies sutrikimai

Kontaktinių lęšių netoleravimas.
Virškinimo trakto sutrikimai
Šleikštulys, pilvo skausmas.
Vėmimas, viduriavimas.

Imuninės sistemos sutrikimai

Padidėjęs jautrumas.
Tyrimai
Padidėjęs svoris.

Sumažėjęs svoris.
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Skysčių susilaikymas.

Nervų sistemos sutrikimai
Galvos skausmas.
Migrena.

Psichikos sutrikimai
Depresija, nuotaikos pokyčiai.
Sumažėjęs lytinis potraukis.
Padidėjęs lytinis potraukis.
Lytinės sistemos ir krūtų sutrikimai
Krūtų jautrumas, krūtų skausmas.
Krūtų hipertrofija.
Makšties išskyros, krūties išskyros,
Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Išbėrimas, dilgėlinė.
Mazginė raudonė, daugiaformė raudonė.
Yra pateiktas pats tinkamiausias MedDRA terminas (7.0 versija) apibūdinti tam tikrą šalutinį reiškinį. Sinonimai ir susijusios būklės nėra pateikiamos, bet į tai irgi turėtų būti atsižvelgiama.

Toliau įvardytos sunkios nepageidaujamos rekcijos, stebėtos SGK vartojančioms moterims, kurios aptartos 4.4 skyriuje „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“:
venų tromboemboliniai sutrikimai;
arterijų tromboemboliniai sutrikimai;
hipertenzija;
kepenų navikai;
naujai atsiradusios ar pasunkėjusios esančios būklės, kurių ryšys su SGK vartojimu neaiškus: Crohno liga, opinis kolitas, epilepsija, migrena, endometriozė, gimdos mioma, porfirija, sisteminė raudonoji vilkligė, nėščiųjų pūslelinė, Syndenhamo chorėja, hemolizinis-ureminis sindromas, cholestazinė gelta;
rudmė;
ūmus ar lėtinis kepenų funkcijos sutrikimas, priverčiantis nutraukti SGK vartojimą iki kepenų funkcijos rodikliai sunormalės.

Egzogeniniai estrogenai moterims, sergančioms paveldima angioedema, gali sukelti arba paaštrinti angioedemos simptomus.

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie ryškų neigiamą perdozavimo poveikį nėra. Perdozavimas galėtų sukelti šleikštulį ir vėmimą, o jaunoms merginoms – nestiprų kraujavimą iš makšties. Jokio priešnuodžio nėra, gydyti reikėtų atsižvelgiant į simptomus.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  geriamieji kontraceptikai. ATC kodas  G03AA10.

Kontraceptinis SGK poveikis pagrįstas įvairių veiksnių sąveika. Svarbiausi iš jų yra ovuliacijos slopinimas ir gimdos kaklelio sekrecijos pokyčiai.
Vartojant didelės dozės SGK (50 g etinilestradiolio) mažėja gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio pavojus. Ar taip veikia ir mažesnės SGK dozės, kol kas nenustatyta.

5.2 Farmakokinetinės savybės

 Gestodenas

Absorbcija

Išgertas gestodenas greitai ir visiškai absorbuojasi . Didžiausia jo koncentracija plazmoje (4 ng/ml) susidaro maždaug po 1 valandos. Jo biologinis pasisavinimas yra apie 99 % .

Pasiskirstymas

Gestodenas jungiasi su serumo albuminu ir lytinius hormonus jungiančiu globulinu (LHJG). Kraujo serume tik 1–2 % vaisto būna laisvo, o 50–70 % – specifiškai susijungusio su LHJG . Etinilestradiolio sukeltas LHJG padaugėjimas veikia gestodeno jungimąsi su serumo baltymais – didina su LHJG susijungusio vaisto dalį ir mažina su albuminu susijungusiojo dalį . Gestodeno tariamasis pasiskirstymo tūris yra 0,7 l/kg .

Metabolizmas

Gestodenas visiškai metabolizuojamas įprastiniu steroidų metabolizmo būdu. Jo klirenso iš serumo greitis yra 0,8 ml/min./kg . Gestodeno tiesioginės sąveikos su kartu vartojamu etinilestradioliu nenustatyta .

Pasišalinimas

Gestodeno koncentracija serume mažėja dviem fazėmis. Galutinės fazės pusinės eliminacijos periodas yra 12–15 valandų . Gestodeno metabolitai išsiskiria su šlapimu ir tulžimi apytikriu santykiu 6 : 4. Jų pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 1 diena . Nepakitusio gestodeno nepasišalina.

Pastoviosios koncentracijos sąlygos

Gestodeno farmakokinetika priklauso nuo LHJG koncentracijos, kuri padidėja tris kartus drauge vartojant etinilestradiolį . Kasdien vartojamo gestodeno koncentracija serume padidėja apie keturis kartus, o pastovioji koncentracija susidaro antroje gydymo ciklo pusėje .

 Etinilestradiolis

Absorbcija

Išgertas etinilestradiolis greitai ir visiškai absorbuojasi . Didžiausia jo koncentracija serume (apie 80 pg/ml) susidaro po 1–2 valandų . Absorbcijos ir pirmojo skverbimosi per kepenis metu etinilestradiolis ekstensyviai metabolizuojamas. Jo biologinis prieinamumas labai svyruoja – maždaug nuo 20 % iki 65 %, o vidutiniškai sudaro apie 45 % .

Pasiskirstymas

Etinilestradiolis labai gerai, bet nespecifiškai jungiasi su serumo albuminu (apie 98 %) ir didina lytinius hormonus jungiančio globulino (LHJG) koncentraciją . Jo tariamasis pasiskirstymo tūris yra apie 2,8–8,6 l/kg .

Metabolizmas

Prieš patekdamas į apytaką etinilestradiolis plonosios žarnos gleivinėje ir kepenyse konjuguojamas. Jis metabolizuojamas daugiausia aromatinio hidroksilinimo būdu. Susidaro daug hidroksilintų ir metilintų apykaitos produktų; pastarieji būna laisvi arba susijungę su gliukuronidais ir sulfatais. Etinilestradiolio klirenso greitis yra apie 2,3–7 ml/min./kg .

Pasišalinimas

Etinilestradiolio koncentracija serume mažėja dviem fazėmis. Pirmosios fazės pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 1 valanda, o antrosios – 10–20 valandų . Etinilestradiolis pasišalina tik metabolitų pavidalu; jų ekskrecijos su šlapimu ir tulžimi santykis – 4 : 6. Metabolitų pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 1 diena .

Pastoviosios koncentracijos sąlygos

Etinilestradiolio pastovioji koncentracija serume susidaro maždaug po vienos savaitės. Ji priklauso nuo paros dozės ir galutinio pasišalinimo iš serumo laiko .

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastiniais ikiklinikiniais kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, kancerogeniškumo ir reprodukcinio toksiškumo tyrimais nenustatyta vaisto specifinio pavojaus žmonėms. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad lytiniai steroidai gali skatinti kai kurių nuo hormonų priklausomų audinių ir navikų augimą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozės monohidratas,
Kukurūzų krakmolas,
Povidonas 25 000,
Patrio-kalcio edetatas,
Magnio stearatas,
Sacharozė,
Povidonas 700 000,
Makrogolis 6000,
Kalcio karbonatas,
Talkas,
Montanglikolio vaškas.

Gali būti vietinių sudėties pakeitimų.

6.2 Nesuderinamumas

Nėra.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Femoden tabletės yra lizdinėse plokštelėse, kurių viena pusė pagaminta iš skaidraus polivinilchlorido, o kita – iš aliuminio folijos .

Dėžutėje yra viena lizdinė plokštelė po 21 tabletę.

Įvairiose vietovėse pakuotė gali būti skirtinga.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.