Cardace

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cardace 2,5 mg tabletės
Cardace 5 mg tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje tabletėje yra 2,5 mg arba 5 mg veikliosios medžiagos ramiprilio.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Tabletė.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Hipertenzijos gydymas (medikamentas vartojamas kraujospūdžiui mažinti; galima gydyti vien Cardace arba vartoti jos kartu su kitais antihipertenziniais preparatais, pvz., diuretikais, kalcio kanalų blokatoriais).
Stazinio širdies nepakankamumo gydymas (Cardace galima vartoti ir su diuretikais).
Per pirmas kelias paras po ištikusio miokardo infarkto atsiradusio stazinio širdies nepakankamumo gydymas.
Prasidedančios arba aiškios nefropatijos, atsiradusios dėl cukrinio diabeto arba kitokių veiksnių sukelto glomerulų pažeidimo, gydymas.
Dėl pirminio aldosteronizmo pasireiškusiai hipertenzijai gydyti Cardace netinka.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo metodas
Šis vaistas yra geriamas.

Cardace tabletę reikia nuryti visą, užsigeriant skysčiu. Maistas vaisto rezorbcijai įtakos nedaro, todėl tabletes galima gerti prieš valgį, valgio metu arba po jo.

Dozavimas

Hipertenzija
Pradžioje rekomenduojama gerti po 2,5 mg ramiprilio 1 kartą per parą. Priklausomai nuo organizmo reakcijos į vaistą paros dozę kas 2-3 savaitės galima dvigubinti. Įprastinė palaikomoji paros dozė yra 2,5-5 mg, didžiausia paros10 mg. Jei 5 mg paros dozės poveikis nepakankamas, galima jos nedidinti, bet skirti kartu vartoti diuretikų arba kalcio kanalų blokatorių.

Širdies nepakankamumas
Cardace galima vartoti kartu su diuretikais. Šiuo vaistu galima pradėti gydyti ir ne ligoninėje, tačiau tuos pacientus, kuriems yra sunki širdies liga, įskaitant sunkų nepakankamumą, hipotenzija, inkstų funkcijos nepakankamumas ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, reikia pradėti gydyti ligoninėje. Tai taikytina ir pacientams, vartojantiems kraujagysles plečiančių preparatų. Minėtiems ligoniams pradžioje rekomenduojama gerti po 1,25 mg ramiprilio 1 kartą per parą. Priklausomai nuo organizmo reakcijos į vaistą dozę kas 1-2 savaitės galima dvigubinti. 2,5 mg arba didesnę paros dozę galima gerti iš karto arba lygiomis dalimis per 2 kartus. Didžiausia leistina paros dozė yra 10 mg.

Ligonių, kuriems širdies nepakankamumas atsirado po ištikto miokardo infarkto, mirštamumui mažinti
Cardace reikia pradėti gydyti ligoninėje, ne anksčiau kaip trečią parą po ištikusio ūmaus miokardo infarkto. Galima gydyti tik tuos ligonius, kurių hemodinamika stabili ir kuriems nėra išemijos požymių. Pradžioje rekomenduojama gerti po 1,25-2,5 mg ramiprilio 2 kartus per parą. Gydymo metu būtina sekti kraujospūdį ir inkstų funkciją. Ne anksčiau kaip po 2 parų dozę galima padidinti ir vartoti po 2,5-5 mg 2 kartus per parą. Vėliau paros dozę galima gerti iš karto. Didžiausia leistina paros dozė yra 10 mg. Diuretikų vartojantiems pacientams pirma Cardace dozė gali sukelti simptominę hipotenziją. Vadinasi, likus 2-3 paroms iki gydymo šiuo medikamentu, diuretikų vartojimą, jei įmanoma, reikėtų nutraukti. Jeigu to daryti negalima, pradžioje reikia gerti Cardace 1,25 mg po 1 kartą per parą. Vėliau dozė nustatoma, atsižvelgiant į organizmo reakciją į vaistą.

Prasidedanti arba aiški nefropatija, atsiradusi dėl cukrinio diabeto arba kitokių veiksnių sukelto glomerulų pažeidimo
Pradžioje rekomenduojama gerti po 1,25 mg ramiprilio 1 kartą per parą. Atsižvelgiant į vaisto toleravimą, dozę galima didinti. Tokiu atveju rekomenduojama ją kas 2-3 savaitės dvigubinti. Didžiausia leistina paros dozė yra 10 mg.

Dozavimas pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu

Kreatinino klirensas
Kreatinino koncentracija kraujo serume
Dozė
Didesnis kaip 50 ml/min.
Mažesnė nei 130 mol/l
Pradinė dozė. Po 2,5 mg 1 kartą per parą.
Didžiausia paros dozė. Po 10 mg 1 kartą per parą

50-20 ml/min.

130-260 mol/l
Pradinė dozė. Po 1,25 mg 1 kartą per parą.
Didžiausia paros dozė. Po 5 mg 1 kartą per parą

Mažesnis kaip 20 ml/min.

Didesnė nei 260 mol/l
Pradinė dozė. Po 1,25 mg kas antra para.
Didžiausia paros dozė. Po 2,5 mg 1 kartą per parą

Dozavimas pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientų, kurių kepenų funkcija pažeista, organizme esterazių aktyvumas yra mažesnis, vadinasi, sulaikomas ir ramiprilio metabolizmas, ir veiklaus jo metabolito ramiprilato atsiradimas, todėl ramiprilio koncentracija kraujyje būna didesnė. Tokius ligonius gydymo Cardace pradžioje turi atidžiai prižiūrėti gydytojas. Jiems paros dozė neturi būti didesnė kaip 2,5 mg.

4.3 Kontraindikacijos

Cardace negalima vartoti, jeigu:
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai;
buvo pasireiškusi angioneurozinė edema;
yra hemodinamikai reikšminga abiejų inkstų (arba vieno, jei pacientas yra tik su vienu inkstu) arterijų stenozė;
yra kraujotakai reikšmingas kraujo įtekėjimo į kairįjį širdies skilvelį ar ištekėjimo iš jo sutrikimas, pvz., aortos ar dviburio vožtuvo (angos) stenozė;
yra hipotenzija ar nestabili hemodinamika;
moteris yra nėščia arba krūtimi maitina kūdikį.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Cardace vartojančiam ligoniui būtina reguliari gydytojo priežiūra.

Prieš gydymą paprastai patariama pašalinti dehidraciją, hipovolemiją ir druskų trūkumą organizme (širdies nepakankamumu sergantiems pacientams skysčių ir druskų kiekį organizme galima didinti tik tiksliai nustačius naudos ir dėl skysčių pertekliaus atsirandančio pavojaus santykį). Jeigu minėtos būklės yra kliniškai reikšmingos, pradėti gydyti Cardace ar gydymą tęsti galima, bet tik užtikrinus priemones stabdančias pernelyg didelį kraujospūdžio mažėjimą ir inkstų funkcijos blogėjimą.

Labai atidi priežiūra gydymo ramipriliu metu būtina ligoniams:
sergantiems sunkia, ypač piktybine, hipertenzija;
sergantiems širdies nepakankamumu, ypač sunkiu arba gydomu dar ir kitokiais kraujospūdį mažinančiais vaistais;
vartojantiems diuretikų;
kurių organizme trūksta arba gali trūkti skysčių arba druskų;
kuriems yra kraujotakai reikšminga inkstų arterijų stenozė.

Atidžiai reikia prižiūrėti ir tuos pacientus, kuriems dėl stipraus kraujospūdžio kritimo gali pasireikšti pavojingas poveikis (pvz., sergančius kraujotakai reikšminga širdies vainikinių ar smegenų arterijų stenoze).
Kad laiku būtų galima pastebėti staigią hipotenziją ir ligonį tinkamai pradėti gydyti, būtina pakartotinai matuoti kraujospūdį, ypač išgėrus pirmą ramiprilio dozę, padidinus jo dozę, taip pat kartu su ramipriliu išgėrus pirmą arba padidintą diuretiko dozę. Kraujospūdį reikia sekti tol, kol galimas jo kritimas. Jei jis sumažėja per daug, pacientą būtina paguldyti, aukščiau pakelti kojas, suleisti skysčių ar plazmos pakaitalų, be to, reikia imtis ir kitokių gydymo priemonių.

Patariama tirti inkstų funkciją, ypač pirmosiomis gydymo savaitėmis. Ypač atidžiai ją reikia sekti tų pacientų, kuriems yra inkstų liga (pvz., hemodinamikai reikšminga arba nereikšminga vieno inksto arterijos stenozė) ar funkcijos sutrikimas, arba kuriems persodintas inkstas.
Gydymo metu patariama reguliariai nustatinėti kalio koncentraciją kraujo serume. Jeigu inkstų funkcija pažeista, ją reikia nustatinėti dažniau. Žmonėms, vartojantiems kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono), arba kalio druskų, kalio koncentraciją kraujyje būtina nustatinėti labai dažnai.

Diuretikais ir Cardace gydomų pacientų kraujyje reikia nustatinėti ir natrio koncentraciją.

Kad laiku būtų galima pastebėti prasidedančią leukopeniją, patariama nustatinėti leukocitų kiekį kraujyje. Dažniau šį tyrimą reikėtų atlikti gydymo pradžioje bei rizikos grupių ligoniams.

Vaikų, sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu sergančių žmonių bei hemodializuojamų ligonių gydymo ramipriliu patirtis yra nepakankama.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Ramiprilio ir kitų medikamentų sąveika galima:

Ramiprilio vartojant kartu su alopurinoliu, imunodepresantais, kortikosteroidais, prokainamidu, citostatikais ar kitokiais kraujodarą veikiančiais vaistais, dažniau atsiranda kraujo pokyčių.

Ramiprilis gali stiprinti preparatų nuo cukrinio diabeto (insulino, geriamųjų sulfanilkarbamido darinių) sukeliamą cukraus kiekio kraujyje mažėjimą. Manoma, kad AKF inhibitoriai didina audinių jautrumą insulinui.

Ramiprilis stiprina kartu vartojamų kitų antihipertenzinių preparatų, diuretikų, nitratų, triciklių antidepresantų bei anestetikų hipotenzinį poveikį.

Ramiprilio vartojant kartu su kalio druskomis, kalį organizme sulaikančiais diuretikais ar heparinu, gali didėti kalio koncentracija kraujo plazmoje. Nuolat kalio druskų kartu su ramipriliu vartoti nepatariama.
Kaip ir kiti AKF inhibitoriai, ramiprilis slopina kartu vartojamo ličio išsiskyrimą iš organizmo, todėl gali didėti pastarojo medikamento koncentracija kraujyje, pasireikšti toksinis poveikis širdžiai ir nervų sistemai.
Kartu vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., acetilsalicilo rūgštis, indometacinas) silpnina AKF inhibitorių, įskaitant ramiprilio, sukeliamą kraujospūdžio mažėjimą.

Jeigu AKF inhibitorių vartojančio ligonio dializei naudojamos didelio laidumo membranos (pvz., poliakrilnitrilinės), jam gali pasireikšti gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija, kartais net šokas. Panaši reakcija minėtais vaistais gydomiems ligoniams galima ir tuo atveju, jeigu mažo tankio lipoproteinų aferezei naudojamas dekstrano sulfatas.

Ramiprilis gali stiprinti alkoholio poveikį.

Didelis valgomosios druskos kiekis maiste gali silpninti antihipertenzinį ramiprilio poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėščioms ir kūdikį krūtimi maitinančioms moterims ramiprilio vartoti draudžiama, todėl vaisingas moteris prieš gydymą būtina patikrinti, ar nėra pastojusios. Jeigu gydymas AKF inhibitoriais būtinas, moteris turi nepastoti. Jei ji planuoja nėštumą, gydymą AKF inhibitoriais reikia nutraukti ir pradėti vartoti kitokių tinkamų vaistų.
Jei pacientė pastoja gydymo metu, ramiprilio vartojimą būtina kiek galima greičiau nutraukti (pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais tai padaryti būtina), kadangi priešingu atveju galimas žalingas poveikis vaisiui.
Nustatyta, jog AKF inhibitorių vartojant 4-6 ar 7-9 nėštumo mėnesį, vaisiui ar naujagimiui galimas žalingas poveikis. Kartais jis būna susijęs su amniono skysčio kiekio sumažėjimu (galbūt dėl vaisiaus inkstų funkcijos sutrikimo), veido ir kaukolės deformacija, plaučių hipoplazija, kojų ir rankų kontrakcija, hipotonija, anurija, laikinu arba nepraeinančiu inkstų funkcijos nepakankamumu ar vaisiaus žūtimi.
AKF inhibitorių vartojančioms moterims buvo vaisiaus žūties, vystymosi gimdoje sulėtėjimo ir Botalo latako neužsivėrimo atvejų, tačiau ar šios komplikacijos pasireiškė dėl AKF inhibitorių poveikio, nenustatyta.
Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad žindymo laikotarpiu tam tikras ramiprilio kiekis išsiskiria su pienu. Jei žindyves šiuo medikamentu gydyti būtina, maitinimą krūtimi reikia nutraukti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl ramiprilio sukeliamo kraujospūdžio mažėjimo gali sutrikti gebėjimas sukaupti dėmesį ir reakcijos greitis, vadinasi, ir gebėjimas vairuoti ar valdyti mechanizmus. Toks poveikis būna daug stipresnis gydymo pradžioje ir išgėrus alkoholio.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Kraujospūdis
Dėl kraujagyslių išsiplėtimo ar padidėjusio kraujospūdžio mažėjimo, net ir iki normos ribos, gali atsirasti, ypač gydymo pradžioje, apsvaigimas (kartais kartu su gebėjimo sukaupti dėmesį ir reakcijos sutrikimu), nuovargis, bendro pobūdžio silpnumas ir galvos svaigimas.
Stipriai mažėjant kraujospūdžiui galimas ir toks poveikis: tachikardija, palpitacija, ortostatinė reakcija, pykinimas, prakaitavimo padidėjimas, ūžimas ausyse, klausos ar regos sutrikimas, galvos skausmas, nerimas, mieguistumas, kartaisalpulys. Retais atvejais gali pasireikšti širdies aritmija. Jos priežastis gali būti ir per didelė hipotenzija.
Galimas per didelis kraujospūdžio kritimas, ypač išgėrus pirmą ramiprilio dozę arba padidinus jo arba kartu vartojamo diuretiko dozę.
Stiprus kraujospūdžio kritimas, kartais net šokas, dažniau pasireiškia ligoniams:
sergantiems sunkia, ypač piktybine, hipertenzija;
sergantiems sunkiu, kitokiais kraujospūdį mažinančiais preparatais gydomu arba diuretikais gydytu širdies nepakankamumu;
gydytiems diuretikais;
kurių organizme trūksta skysčių arba druskų dėl nepakankamo jų vartojimo, viduriavimo, vėmimo ar didelio prakaitavimo;
kuriems yra hemodinamikai reikšminga inkstų arterijų stenozė.
Vartojant Cardace, gali pasunkėti dėl kraujagyslių stenozės atsiradęs perfuzijos sutrikimas.

Ligoniams, dažniausiai sergantiems širdies išemine liga arba kraujotakai reikšminga smegenų kraujagyslių stenoze, galima miokardo (krūtinės angina, miokardo infarktas) arba smegenų (praeinantys išemijos priepuoliai ar insultas) išemija, ypač tuo atveju, kai per daug sumažėja kraujospūdis.
Normalizavus kraujospūdį ir skysčių kiekį organizme, vėl galima gydyti Cardace.

Inkstų sutrikimai bei elektrolitų koncentracijos pokyčiai
Vartojant Cardace, gali sutrikti inkstų funkcija. Kai kuriems pacientams, ypač tiems, kuriems yra inkstų kraujagyslių liga, pvz., hemodinamikai reikšminga inkstų arterijų stenoze, persodintas inkstas arba labai sumažėja kraujospūdis (daugiausiai sergantiems dar ir širdies nepakankamumu), gali pasireikšti net ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.
Inkstų funkcijai sutrikus, kraujyje gali padaugėti kreatinino ir karbamido, ypač pacientams, kurie kartu su ramipriliu vartoja diuretikų.
Jeigu yra proteinurija, vartojant ramiprilio, ji gali padidėti, ypač diabetine nefropatija sergantiems ligoniams. Vis dėlto kai kuriems pacientams baltymo išskyrimas su šlapimu gali sumažėti.
Sumažėjus angiotenzino II gamybai ir aldosterono sekrecijai, kalio kiekis kraujo serume gali padidėti, natriosumažėti. Hiperkaliemija pasireiškia dažniausiai tiems žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi (pvz., sergantiems diabetine nefropatija) ar kurie vartoja kalį organizme sulaikančių diuretikų.
Gydymo pradžioje dėl pagerėjusios širdies veiklos šlapimo išskyrimas gali padidėti.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai, anafilaksinė ir anafilaktoidinė reakcija
AKF inhibitoriai gali sukelti angioneurozinę edemą. Cardace ją sukelia retai. Jeigu atsiranda pirmųjų šios komplikacijos požymių, Cardace vartojimą būtina tuojau pat nutraukti. Tokius pacientus vėl gydyti AKF inhibitoriais draudžiama.
Jeigu angioneurozinė edema apima liežuvį, gerklę ar gerklas, gali kilti pavojus gyvybei, todėl būtinas skubus gydymas. Kartais atsiranda neangioneurozinė edema, pvz., kulkšnių. Be to, gali pasireikšti su karščio pojūčiu susijęs odos paraudimas, konjunktyvitas, niežulys, dilgėlinė, makulopapulinė arba į kerpligę panaši egzantema arba enantema, daugiaformė eritema, alopecija, atsirasti arba paūmėti Reino sindromas. Vartojant kitokių AKF inhibitorių, kai kuriems žmonėms atsirado į psoriazę ar pūslinę panaši egzantema bei enantema, padidėjo jautrumas šviesai, pasireiškė onicholizė. Šiais medikamentais gydomus pacientus reikia įspėti, kad atsiradus niežuliui ar dilgėlinei jie turi tuoj pat kreiptis į gydytoją.
Vartojant AKF inhibitorių, anafilaksinė ir anafilaktoidinė reakcija būna sunkesnė. Tai reikia prisiminti gydant desensibilizuojamuoju būdu.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpusienio sutrikimai
Šios grupės preparatai, slopindami AKF, dažnai sukelia sausą, dirginantį kosulį, kuris paprastai suintensyvėja naktį, gulint ir dažniau pasireiškia moterims bei nerūkantiems žmonėms. Vieną AKF inhibitorių pakeitus kitu, kai kuriems žmonėms kosulys gali išnykti, tačiau kartais dėl jo gydymą AKF inhibitoriais gali reikėti nutraukti.
Dėl AKF slopinimo galimas ir rinitas, sinusitas, bronchitas, o tiems ligoniams, kuriems kyla dirginantis kosulysbronchų spazmas.
Pacientas turi žinoti, kad atsiradus arba sustiprėjus dusuliui, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Virškinimo trakto ir kepenų sutrikimai
Vartojant Cardace, gali džiūti burna, atsirasti burnos gleivinės dirginimas ar uždegimas, sutrikti virškinimas, pasireikšti vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, pykinimas, vėmimas, gastritui būdingas pilvo skausmas, nemalonus pojūtis viršutinėjė pilvo dalyje (kartais gali padaugėti kasos fermentų), pankreatitas, gali padidėti kepenų fermentų ir (arba) bilirubino kiekis kraujo serume. Galimi pasireikšti cholestazinė gelta arba kitoks kepenų veiklos sutrikimas, kartais net gyvybei pavojingas hepatitas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Vartojant Cardace, gali šiek tiek arba labai sumažėti eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje (pavieniais atvejais to priežastis gali būti hemolizinė anemija), trombocitų ir leukocitų kiekis (gali pasireikšti net neeutropenija). Gydant kitokiais AKF inhibitoriais, kai kuriems ligoniams pasireiškė agranulocitozė, kaulų čiulpų funkcijos slopinimas ar pancitopenija. Kraujo pokyčių dažniau atsiranda tiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kurie serga kolagenoze (pvz., sistemine raudonąja vilklige, sklerodermija) arba kurie vartoja kitokių medikamentų, slopinančių kraujo gamybą.

Kitoks nepageidaujamas poveikis
Vartojant Cardace, gali sutrikti pusiausvyra, skaudėti galvą, padidėti nervingumas, atsirasti neramumas, tremoras, parestezija, konfūzija, raumenų mėšlungis, impotencija dėl erekcijos sutrikimo, sutrikti miegas, sumažėti apetitas, lytinis potraukis, pablogėti nuotaika, pakisti (pvz., juntamas metalo skonis burnoje) arba visai išnykti skonio pojūtis. Retkarčiais gali atsirasti vaskulitas, raumenų ir sąnarių skausmas, eozinofilija, karščiavimas. Gydant kitokiais AKF inhibitoriais, kartais gali padaugėti priešbranduolinių antikūnų.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus Cardace, gali pasireikšti sunki hipotenzija, ištikti šokas, sutrikti elektrolitų pusiausvyra, pasireikšti inkstų funkcijos nepakankamumas.

Gydymas priklauso nuo vaisto vartojimo būdo ir laiko bei intoksikacijos simptomų pobūdžio ir sunkumo.
Gydant apsinuodijusį ligonį, svarbu iš virškinimo trakto pašalinti dar nespėjusį rezorbuotis vaisto kiekį (pvz., jei įmanoma, per pirmas 30 min. po apsinuodijimo reikėtų išplauti skrandį, duoti gerti adsorbuojančių preparatų ir natrio sulfato). Pacientą reikia gydyti intensyviosios terapijos skyriuje, nuolat stebint organų ir gyvybines funkcijas. Joms sutrikus, būtina imtis reikiamų priemonių. Prasidėjus hipotenzijai, reikia normalizuoti skysčių ir druskų kiekį organizme, prireikus vartoti katecholaminų ir angiotenzino II.

Ar galima ramiprilio ar ramiprilato išsiskyrimą iš organizmo pagreitinti stiprinant diurezę, šarminant šlapimą, hemofiltracija ar hemodialize, nežinoma. Jeigu hemodializė ar hemofiltracija būtina, reikia skaityti skyrių 4.3.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antihipertenziniai vaistiniai preparatai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, ATC kodas – C09A A05.

Veiklusis ramiprilio metabolitas ramiprilatas slopina AKF. Šis fermentas kraujo plazmoje ir audiniuose skatina angiotenzino I virtimą veikliu angiotenzinu II ir veiklios, kraujagysles plečiančios medžiagos bradikinino irimą. Sumažėjus angiotenzino II gamybai ir bradikinino irimui, plečiasi kraujagyslės.
Kadangi angiotenzinas II stimuliuoja aldosterono išskyrimą, todėl ramiprilatas jo sekreciją mažina. Tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, jog padidėjus bradikinino kiekiui, greičiausiai saugoma širdis ir endotelis. Kiek nuo jo padaugėjimo priklauso kai kurie nepageidaujamo poveikio simptomai, pvz., įkyrus kosulys, nenustatyta.

Poveikis
Ramiprilis gerokai sumažina periferinį arterijų pasipriešinimą. Didesnio inkstų kraujotakos ar glomerulų filtracijos greičio pokyčių vaistas nesukelia.
Hipertenzija sergantiesiems ligoniams ramiprilis mažina kraujospūdį ir sėdint, ir stovint, nesukeldamas kompensacinio širdies susitraukimų padažnėjimo.
Išgėrus vienkartinę ramiprilio dozę, daugumai pacientų kraujospūdis pradeda mažėti po 1-2 val., stipriausiai sumažėja po 3-6 val., poveikis kraujospūdžiui trunka 24 val.
Vaisto vartojant, stipriausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia po 3-4 savaičių. Įrodyta, jog kraujospūdį mažinantis ramiprilio poveikis neišnyksta, gydant juo net 2 metus.
Staiga nutraukus vaisto vartojimą, staigiai ir stipriai kraujospūdis nepadidėja.
Ligoniams, sergantiems aiškia nefropatija, atsiradusia dėl cukrinio diabeto arba kitų ligų sukelto glomerulų pažeidimo, ramiprilis lėtina inkstų funkcijos nepakankamumo progresavimą, atitolina galutinę nepakankamumo stadiją, vadinasi, ir hemodializės ar inkstų persodinimo poreikį. Ligoniams, kuriems minėta komplikacija tik prasideda, ramiprilis lėtina albuminų išsiskyrimą su šlapimu.

5.2Farmakokinetinės savybės

Kadangi didelė išgertos ramiprilio dozės dalis metabolizuojama pirmo prasiskverbimo per kepenis metu į veiklų metabolitą ramiprilatą, biologinis vaisto prieinamumas yra tik apie 20%.
Išgėrus 10 mg radioaktyviuoju izotopu žymėto ramiprili, apie 40% dozės išsiskyrė su išmatomis, 60%su šlapimu.
Maistas ramiprilio rezorbcijai didesnės įtakos nedaro.
Ramiprilio išgėrus, didžiausia ramiprilato koncentracija kraujyje atsiranda po 2-4 val.
Vartojant pakartotines dozes, poveikio pusinės eliminacijos laikas yra 13-17 val.
Tariamasis preparato pasiskirstymo tūris yra maždaug 500 litrų.
Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 56% ramiprilato.
Sveikų 65-75 metų žmonių organizme ramiprilato farmakokinetika yra tokia pat, kaip ir jaunų.
Jeigu yra inkstų funkcijos nepakankamumas, ramiprilato eliminacija su šlapimu sulėtėja, todėl koncentracija kraujo plazmoje padidėja. Didesnę nei 10 mg ramiprilio paros dozę vartojančių ligonių, sergančių kepenų funkcijos nepakankamumu, organizme ramiprilis ramiprilatu verčiamas lėčiau, todėl didėja ramiprilio koncentracija kraujo plazmoje, lėtėja ramiprilato eliminacija.
Širdies nepakankamumu sergančių pacientų, 2 savaites gėrusių po 5 mg ramiprilio per parą, organizme ramiprilio ir ramiprilato nesusikaupė (kaip ir sveikų žmonių bei hipertenzija sergančių ligonių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Pelėms ir žiurkėms enteriniu būdu pavartoto ramiprilio LD50 yra didesnė nei 10000 mg/kg kūno svorio, skalikų veislės šunimsdidesnė nei 1000 mg/kg kūno svorio. Intoksikacijos ji nesukėlė.

Lėtinis toksinis poveikis
Lėtinio toksinio poveikio tyrimai atlikti su žiurkėmis, šunimis ir beždžionėmis. Žiurkėms, vartojusioms 40 mg/kg kūno svorio paros dozę, sutriko elektrolitų pusiausvyra, atsirado anemiją. Nuo 3,2 mg/kg ir didesnės paros dozės žiurkių inkstuose atsirado morfologinių pokyčių (distalinių kanalėlių atrofija), tačiau jų priežastis tikriausiai yra preparato farmakodinamika, kadangi tokius pat pokyčius sukelia ir kiti AKF inhibitoriai. Žiurkės toleravo 2 mg/kg kūno svorio ramiprilio paros dozę, intoksikacijos požymių joms neatsirado.
Šunims ir beždžionėms inkstų kanalėlių atrofija nepasireiškė, ji atsirado tik žiurkėms.

Toksinis poveikis dauginimosi funkcijai
Tyrimų su žiurkėmis, triušiais ir beždžionėmis metu teratogeninio ramiprilio poveikio nepastebėta. Žiurkių patelių ir patinų vaisingumo vaistas nesutrikdė. Žiurkių, vaikingumo ir žindymo laikotarpiu vartojusių 50 mg/kg kūno svorio arba didesnes dozes, jaunikliams atsirado laikinas inkstų pažeidimas.

Toksinis poveikis imuninei sistemai
Tyrimų metu toksinio ramiprilio poveikio imuninei sistemai nepastebėta.

Mutageninis poveikis
Tyrimų, atliktų keliais skirtingais būdais, metu mutageninio ir genotoksinio poveikio vaistas nesukėlė.

Kancerogeninis poveikis
Ilgalaikių tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis metu tumorigeninio medikamento poveikio nepastebėta.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Hipromeliozė
Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas
Mikrokristalinė celiuliozė
Natrio stearilfumaratas

2,5 mg tabletėse yra geltonojo geležies oksido (E 172), 5 mg tabletėse - raudonojo geležies oksido (E 172).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Dėžutėje yra 28 arba 98 tabletės lizdinėmis plokštelėmis.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai likučiams naikinti

Specialių reikalavimų nėra.