Zepilen

Cefazolinas, 1g, milteliai injekciniam tirpalui

Vartojimas: vartoti į raumenis/į veną
Registratorius: Medochemie Ltd., Kipras
Receptinis: Receptinis

Sudedamosios medžiagos: Cefazolinas

Zepilen 250 mg
Zepilen 500 mg
Zepilen 1 g
Cefazolinum
Sterilūs milteliai injekcijų tirpalui ruošti.

Sudėtis
Zepilenas yra sterilūs milteliai injekcijų tirpalui, kuris leidžiamas į raumenis ar veną, ruošti. Veiklioji jo medžiaga yra cefazolinas (natrio druskos pavidalu). Viename buteliuke jo yra 250 mg, 500 mg arba 1 g.
Indikacijos
Zepilenu gydomos jam jautrių mikroorganizmų sukeltos infekcinės ligos:
* tulžies pūslės ir latakų;
∗ kaulų ir sąnarių;
∗ endokarditas;
∗ lyties ir šlapimo organų;
∗ kvėpavimo organų;
∗ odos ir minkštųjų audinių;
∗ sepsis.
Be to, cefazolinas tinka infekcijos profilaktikai tuo atveju, jeigu atliekama operacija, kurios metu organizmas užkrečiamas arba gali būti užkrėstas, arba jeigu dėl pooperacinės infekcijos paciento sveikatai kiltų pavojus. Minėtais atvejais vaistas gali suretinti pooperacinės infekcinės ligos pasireiškimą.
In vitro cefazolinas veikia toliau išvardytus mikroorganizmus.
Gramteigiami mikroorganizmai. Staphylococcus aureus (tiek penicilinui jautrūs, tiek nejautrūs štamais), Staphylococcus epidermidis, A grupės β hemoliziniai streptokokai bei kitos streptokokų padermės (daugumas enterokokų vaistui yra atsparūs), Streptococcus pneumoniae.
Gramneigiami mikroorganizmai. Enterobacter aerogenes, Escherichia coli, Haemophilus influenzae, klebsielių gentis, Proteus mirabilis.
Dozavimas ir vartojimo būdas
Zepileno miltelius reikia tirpinti ir paruoštą tirpalą iš buteliuko siurbti tinkamomis sąlygomis, laikantis aseptikos reikalavimų. Prieš injekciją reikia apžiūrėti, ar tirpale nėra kietų dalelių ir ar nepakitusi spalva.
Paruoštą tirpalą galima švirkšti į raumenis arba veną. Leisti į subarachnoidinį tarpą nerekomenduojama (žr. "Atsargumo priemonės").
Milteliai tirpinami steriliame injekcijų vandenyje taip, kaip nurodyta lentelėje, nepriklausomai nuo injekcijos vietos. Tirpiklį suleidus, buteliuką reikia stipriai pakratyti, kad cafazolino natrio druska visiškai ištirptų.

Buteliuko turinys
Tirpiklio tūris Apytikslė tirpalo koncentracija Apytikslis tirpalo tūris
250 mg 2 ml 125 mg/ml 2 ml
500 mg 2 ml 225 mg/ml 2,2 ml
1 g 2,5 ml 330 mg/ml 3 ml

Injekcija į raumenis
Reikiamas paruošto tirpalo kiekis švirkščiamas giliai į didelės masės raumenį.
Injekcija į veną. Paruoštą tirpalą taip, kaip nurodyta, reikia atskiesti tokiu sterilaus injekcijų vandens kiekiu, kad atskiesto tirpalo būtų ne mažiau kaip 10 ml, ir lėtai, t. y. per 3 – 5 minutes, suleisti į veną. Greičiau negu per 3 minutes švirkšti draudžiama. Tirpalą galima leisti tiesiai į veną arba infuzijų sistemos, kuria ligoniui lašinama vieno iš toliau išvardytų skysčių, žarnelę.
Infuzija į veną. Paruoštą taip, kaip nurodyta, tirpalą reikia atskiesti 50 – 100 ml sterilaus injekcijų vandens arba vieno iš šių skysčių:
∗ 0,9 proc. natrio chlorido intraveninių infuzijų tirpalo;
∗ intraveninių infuzijų tirpalo, kuriame yra 0,9 proc. natrio chlorido ir 5 proc. gliukozės;
∗ intraveninių infuzijų tirpalo, kuriame yra 0,45 proc. natrio chlorido ir 5 proc. gliukozės;
∗ 5 proc. arba 10 proc. gliukozės intraveninių infuzijų tirpalo;
∗ sudėtinio natrio laktato intraveninių infuzijų tirpalo, kuriame yra 5 proc. gliukozės;
∗ sudėtinio natrio laktato intraveninių infuzijų tirpalo;
∗ 5 proc. arba 10 proc. invertuotojo cukraus vandeniniu injekcijų tirpalo.
Cefazolino dozė nuo vartojimo būdo nepriklauso.
Suaugusiems žmonėms
Įprastinis dozavimas nurodytas toliau.
Lengva infekcinė liga, sukelta jautrių gramteigiamų kokų. Reikia kas 8 valandos leisti 250 – 500 mg dozę.
Vidutinio sunkumo ar sunki infekcinė liga. Reikia kas 6 - 8 valandas švirkšti 0,5 - 1 g dozę.
Sunki, gyvybei pavojinga infekcinė liga, pvz., endokarditas, sepsis. Būtina kas 6 valandos leisti 1 - 1,5 g dozę. Retais atvejais buvo gydyta net 12 g cefazolino paros doze.
Ūminė nekomplikuota šlapimo organų infekcinė liga. Reikia kas 12 valandų injekuoti 1g dozę.
Pneumokokų sukelta pneumonija. Reikia kas 12 valandų švirkšti 500 mg dozę.
Su operacija susijusios infekcijos profilaktika. Likus 30 - 60 minučių iki operacijos, į raumenis arba veną injekuojama 1 g dozė, 24 valandas po jos kas 6 valandos leidžiama 0,5 – 1 g dozė. Jeigu operacija trunka ilgiau negu 2 valandas, jos metu reikia leisti dar vieną 0,5 – 1 g dozę. Po atviros širdies operacijos ar protezo implantavimo infekcijos profilaktikai vaisto reikia vartoti 3 - 5 paras.
Senyviems žmonėms
Juos galima gydyti įprastine suaugusių žmonių doze.
Ligoniams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Jiems dozės keisti nereikia.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Sergant inkstų nepakankamumu cefazolinas iš organizmo išsiskiria sunkiau. Jeigu kreatinino klirensas yra didesnis kaip 55 ml/min., dozės mažinti nereikia. Priklausomai nuo infekcinės ligos sunkumo pradžioje reikia skirti didesnę dozę. Jeigu kreatinino klirensas yra 35 - 54 ml/min., vaisto reikia injekuoti ilgesniais intervalais, t. y. kas 8 val., jeigu − 11 - 34 ml/min., reikia kas 12 val. leisti po pusę įprastinės dozės, jeigu mažesnis negu 10 ml/min., reikia kas 18 – 24 val. švirkšti po pusę įprastinės dozės.
Vaikams
Lengva arba vidutinio sunkumo infekcinė liga gydoma 25 - 50 mg/kg kūno svorio, sunki − net 100 mg/kg kūno svorio paros doze, kuri lygiomis dalimis suleidžiama per
3 - 4 kartus.
Vaikams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Jeigu inkstų funkcija nepakankama, dozavimą būtina keisti taip, kaip nurodyta toliau.
Lengvas inkstų funkcijos nepakankamumas (kreatinino klirensas yra 70 – 40 ml/min.) Po pradinės didesnės dozės, reikia vartoti 60 proc. įprastinės paros dozės, kuri lygiomis dalimis suleidžiama per 2 kartus, kas 12 valandų.
Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos nepakankamumas (kreatinino klirensas yra 40 -
-20 ml/min.)
Po pradinės didesnės dozės reikia vartoti ketvirtadalį įprastinės paros dozės, kuri lygiomis dalimis suleidžiama per 2 kartus, kas 12 valandų.
Sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas (kreatinino klirensas yra 20 – 5 ml/min.)
Po pradinės didesnės dozės reikia kas 24 val. leisti vieną dešimtadalį įprastinės paros dozės.
Naujagimiams
Ar saugu ir veiksminga cefazolinu gydyti naujagimius ir mažesnius nei vienerių metų vaikus, nenustatyta.
Kontraindikacijos
Alergija cefalosporinų grupės antibiotikams.
Sunkūs kraujodaros organų sutrikimai, sunki kepenų ar inkstų liga.
Atsargumo priemonės
Jeigu buvo pasireiškusi padidėjusio organizmo jautrumo reakcija cefalosporinams, penicilinams ar kitiems vaistams, cefazolino reikia vartoti atsargiai. Yra duomenų, rodančių, jog penicilinams ir cefalosporinams galima dalinė kryžminė alergija. Jautriems žmonėms gali pasireikšti sunki reakcija, įskaitant anafilaksiją. Jeigu prasideda sunki ūminė padidėjusio organizmo jautrumo reakcija, gali prireikti gydyti adrenalinu bei kitokiomis skubios medicinos pagalbos priemonėmis.
Cefalosporinų grupės antibiotikai gali adsorbuotis eritrocitų membranos paviršiuje ir sąveikauti su atsiradusiais prieš juos antikūnais. Dėl to gali tapti teigiama Kumbso reakcija, labai retais atvejais gali pasireikšti hemolizinė anemija. Galbūt dėl šios savybės pasireiškia ir kryžminė alergija penicilinams. Toks poveikis galimas ir naujagimiams, kurių motinos prieš gimdymą vartojo cefalosporinų.
Jeigu vartojant cefazolino pradeda viduriavimas, gali būti pasireiškęs pseudomembraninis kolitas, kurį gali sukelti bet koks plataus antimikrobinio poveikio antibiotikas. Ši komplikacija gali būti ir lengva, ir pavojinga gyvybei. Jeigu ji lengva, pakanka nutraukti vaisto vartojimą, jeigu sunkesnė − būtinas tinkamas gydymas.
Pasireiškus alerginei reakcijai, cefazolino vartojimą būtina nutraukti ir pradėti gydyti adrenalinu, antihistamininiais preparatais, prireikus − ir kortikosteroidais.
Ligoniams, sirgusiems virškinimo trakto liga, ypač kolitu, bet kokio plataus antimikrobinio poveikio antibiotiko reikia vartoti atsargiai.
Cefazolino vartojant ilgai, gali pradėti augti ir daugintis nejautrūs mikroorganizmai. Atsiradus superinfekcijai, būtina imtis tinkamų gydymo priemonių. Jeigu medikamentu pacientas gydomas ilgai, reikia atidžiai sekti, ar neatsiranda superinfekcijos požymių.
Sergant inkstų nepakankamumu, dozę reikia mažinti (žr. "Dozavimas ir vartojimo būdas").
Į subarachnoidinį tarpą cefazolino leisti draudžiama, kadangi gali pasireikšti sunkus toksinis poveikis centrinei nervų sistemai, įskaitant traukulius.
Sąveika su kitais vaistais bei kitokia sąveika
Vaistai
Etakrino rūgštis. Remiantis tyrimų su gyvūnais rezultatais, galima teigti, jog cefazolino vartojant kartu su etakrino rūgštimi didėja toksinio poveikio inkstams pasireiškimo galimybė. Tokia sąveika galima ir su kitais stipraus poveikio diuretikais.
Furosemidas. Tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, jog cefazolino vartojant kartu su furosemidu didėja toksinio poveikio inkstams pasireiškimo galimybė. Tokia sąveika galima ir su kitais stipraus poveikio diuretikais.
Probenecidas. Vartojant probenecido kartu su cefazolinu, pastarojo medikamento koncentracija kraujyje būna didesnė ir kraujyje jo išlieka ilgiau, tikriausiai dėl to, kad sumažėja sekrecija į inkstų kanalėlius.
Laboratorinių tyrimų duomenys
Jeigu gliukozės kiekiui šlapime nustatyti naudojamas Benedikto ar Felingo tirpalas arba vario sulfato tabletės, rezultatas gali būti klaidingai teigiamas. Tyrimą atliekant specifiniu gliukozės oksidazės testu, rezultatai nekinta.
Gali tapti teigiama Kumbso reakcija. Teigiama ji gali būti ir naujagimiams, kurių motinos prieš gimdymo vartojo cefalosporinų.
Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumo laikotarpis
Pakankamai tyrimų su moterimis neatlikta. Tyrimų metu gyvūnų vaisingumo medikamentas nesutrikdė, teratogeninio poveikio nesukėlė.
Nėščias moteris juo reikia gydyti atsargiai ir tik nustačius, kad nauda moteriai bus didesnė už galimą žalą vaisiui.
Žindymo laikotarpis
Šiek tiek cefazolino patenka į motinos pieną. Žindyves šiuo medikamentu būtina gydyti atsargiai, vaisto vartojimo metu kūdikio maitinimą krūtimi reikėtų nutraukti.
Gimdyvei cefazolino suleidus prieš cezario pjūvį, virkštelės kraujotakoje vaisto koncentracija buvo 25 – 33 proc. moters kraujyje esančios koncentracijos, tačiau šalutinis poveikis vaisiui nepasireiškė.
Šalutinis poveikis
Paprastai zepilenas toleruojamas gerai. Pastebėtas šalutinis poveikis nurodytas toliau.
Lokalus poveikis. Vaisto suleidus į raumenis, kartais gali atsirasti skausmas ar sukietėjimas, sušvirkštus į veną − lokalus venos uždegimas.
Virškinimo traktas. Gydymo metu ar po jo gali pasireikšti pseudomembraninis kolitas. Gali atsirasti anoreksija, viduriavimas, pykinimas, burnos kandidamikozė ir vėmimas.
Lyties organai. Gali atsirasti lyties organų ir išangės niežulys, lyties organų kandidamikozė ir vaginitas.
Kraujas. Gali tapti teigiama tiesioginė ir netiesioginė Kumbso reakcija, pasireikšti leukopenija, neutropenija ir trombocitozė.
Kepenys. Kraujyje gali trumpam padidėti šarminės leukocitų fosfatazės, alaninaminotransferazės ir aspartataminotransferazės kiekis. Retais atvejais gali pasireikšti trumpalaikė cholestazinė gelta ir hepatitas.
Organizmo jautrumo padidėjimas. Gali pasireikšti anafilaksija, medikamentinis karščiavimas, eozinofilija, išbėrimas, moterims − dar ir išorinių lyties organų niežulys.
Nervų sistema. Pavieniais atvejais gali pasireikšti traukuliai, dažniausiai didelę dozę vartojantiems ligoniams, kurių inkstų funkcija pastebimai sutrikusi.
Inkstai. Gali trumpam padidėti karbamido azoto kiekis kraujyje, nors pastebimo inkstų funkcijos sutrikimo nebūna. Retais atvejais gali pasireikšti intersticinis nefritas ar kitoks inkstų veiklos sutrikimas. Kadangi dauguma šių komplikacijų pasireikšdavo sunkiai sergantiems pacientams, vartojantiems daug vaistų, todėl tiesioginio ryšio su cefazolinu nustatyti neįmanoma.
Farmakodinamika
Cefazolinas yra cefalosporinų grupės antibiotikas, sukeliantis baktericidinį poveikį.
Jis slopina paskutinę gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų sienelės sintezės fazę.
Farmakokinetika
Virškinimo trakte cefazolinas rezorbuojamas blogai, todėl vartojamas tik parenteraliniu būdu. Suleidus 500 mg dozę į raumenis, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po valandos ir būna maždaug 30 mcg/ml. Prie kraujo plazmos baltymų prisijungia 90 proc. kraujyje esančio medikamento. Jeigu inkstų funkcija normali, pusinės eliminacijos laikas yra 1,8 valandos. Cefazolinas šalinamas su šlapimu nepakitęs. 80 proc. dozės eliminuojama per 24 valandas po injekcijos.
Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys
Tyrimų metu gyvūnų vaisingumo cefazolinas nesutrikdė, teratogeninio poveikio nesukėlė. Tyrimų rezultatai rodo, jog cefazolino vartojant kartu su stipraus poveikio diuretikais gali stiprėti toksinis poveikis inkstams.
Nesuderinamumas
Cefazolino natrio druskos negalima maišyti su kitais antibiotikais, įskaitant aminoglikozidų grupės preparatus.
Tinkamumo laikas
Buteliukuose esančių miltelių tinkamumo laikas yra 3 metai. Paruoštą tirpalą patariama injekuoti tuoj pat. Laikomas šaldytuve (2 – 8 °C temperatūroje) paruoštas tirpalas aktyvumo nepraranda 24 valandas.
Laikymo sąlygos
Zepileno buteliukus reikia laikyti ne didesnėje kaip 25 °C temperatūroje, sausoje, tamsioje, vaikams neprieinamoje vietoje.
Pakuotė
Zepilenas tiekiamas skaidraus, bespalvio I tipo stiklo buteliukais, užkimštais pilku chlorbutilkaučiuko kamščiu, kuris uždengtas aliumininiu dangteliu. Viename buteliuke yra 250 mg, 500 mg ar 1g cefazolino (natrio druskos pavidalu), vienoje kartoninėje dėžutėje − 1, 10, 50 arba 100 buteliukų.