Cisordinol

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cisordinol 2 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Cisordinol 2 mg. Kiekvienoje tabletėje yra 2 mg zuklopentiksolio (atitinkančio 2,364 mg zuklopentiksolio dihidrochlorido).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė)

Apvalios, abipus išgaubtos, šviesiai rausvos, plėvele dengtos tabletės.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ūminė ir lėtinė šizofrenija bei kitos psichozės, kurios ypač reiškiasi haliucinacijomis, kliedesiais ir sutrikusiu mąstymu, taip pat ažitacija, sujaudinimu, priešiškumu ir agresyvumu.

Bipolinio afektinio sutrikimo manijos fazė.

Protinis atsilikimas, kai esti psichomotorinis sujaudinimas, ažitacija, agresyvumas ir kitas elgesio sutrikimas.

Paranoidinis sindromas, konfūzija ir/ar dezorientacija bei elgesio sutrikimai, būdingi senatvinei demencijai.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji
Dozę reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į paciento būseną. Paprastai iš pradžių skiriama maža dozė, paskui kuo greičiau didinama iki optimalios pagal gydomąjį poveikį. Palaikomąją dozę galima skirti vieną kartą per dieną vakare.

Ūminė šizofrenija ir kitos ūminės psichozės. Ūminės baimingo sujaudinimo būsenos. Manija
Paprastai skiriama 10‑50 mg per parą. Vidutiniais ir sunkesniais atvejais pradinę 20 mg per parą dozę galima didinti 10‑20 mg kas 2‑3 dienas iki 75 mg ir daugiau. Maksimali vienkartinė dozė yra 40 mg, o paros dozė - 150 mg.

Lėtinė šizofrenija ir kitos lėtinės psichozės
Palaikomoji dozė paprastai yra 20‑40 mg per parą.

Protiškai atsilikusių pacientų sujaudinimas
6‑20 mg per parą, prireikus dozė didinama iki 25‑40 mg per parą.

Vyresnio amžiaus pacientų sujaudinimo ir sumišimo būsenos
2‑6 mg per parą (geriausiai vakare). Prireikus dozė didinama iki 10‑20 mg per parą.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Vyresnio amžiaus ligoniams paprastai skiriama mažiausia gydomoji dozė.

Vaikai
Cisordinol nerekomenduojama skirti vaikams, nes nėra pakankamos klinikinės patirties.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, skiriama įprastinė Cisordinol dozė.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Patartina kruopščiai parinkti dozę ir, jei įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume.

Vartojimo metodas
Tabletės nuryjamos užsigeriant vandeniu.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).

Kraujotakos nepakankamumas, bet kokios kilmės sąmonės pritemimas ( pvz., apsinuodijimas alkoholiu, barbitūratais ar opijaus preparatais), koma, kraujo diskrazija, feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Visi neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, rigidiškumu, sąmonės kitimu, vegetacinės nervų sistemos nepastovumu). Pavojus būna didesnis, esant didesnei vaisto dozei. Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei pacientas serga organine smegenų liga, yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opiatais ir alkoholiu.

Gydymas: reikia liautis vartoti neuroleptikus.Gydoma simptomiškai, taikomos bendrosios palaikomosios priemonės. Galima vartoti dantroleno ir bromokriptino.

Vartojant geriamuosius neuroleptikus, simptomai gali išlikti ilgiau nei savaitę, nustojus vartoti ir kiek ilgiau – baigus vartoti vaisto depo formas.

Kaip ir kitus neuroleptikus, zuklopentiksolį būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukulinių sutrikimų, progresuojanti kepenų liga.

Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, zuklopentiksolis gali pakeisti insulino ir gliukozės atsaką, dėl to gali tekti koreguoti sergančiųjų diabetu antidiabetinį gydymą.

Ilgai, ypač didelėmis dozėmis gydomus ligonius reikia atidžiai stebėti ir periodiškai spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę.

Klinikinių, atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų, kuriuose dalyvavo demencija sergantys ligoniai, vartojantys kai kurių atipinių vaistinių preparatų nuo psichozės, duomenimis, maždaug 3 kartus padidėjo nepageidaujamų smegenų kraujagyslių reiškinių rizika. Tokio rizikos padidėjimo mechanizmas nežinomas. Negalima paneigti, kad rizika padidėja ir vartojant kitokių vaistinių preparatų nuo psichozės ar kitomis psichinėmis ligomis sergantiems pacientams. Ligoniams, kuriems yra insulto rizikos veiksnių, zuklopentiksolio reikia vartoti atsargiai.

Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, priklausantys antipsichozinių preparatų terapinei klasei, zuklopentiksolis gali sukelti QT intervalo pailgėjimą. Pastovus QT intervalo pailgėjimas padidina atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojų. Todėl, į aritmiją linkusiems ligoniams (kuriems yra hipokalemija, hipomagnezemija ar paveldėtas polinkis) ir pacientams, kuriems buvo kardiovaskulinių sutrikimų, pvz., QT intervalo pailgėjimas, ryški bradikardija (< 50 kartų per minutę), nesenai įvykęs ūminis miokardo infarktas, nekompensuotas širdies nepakankamumas arba širdies aritmija, zuklopentiksolį reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti kartu su kitais antipsichoziniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Pagalbinės medžiagos
Tablečių sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistiniai preparatai, kuriuos vartoti kartu reikia atsargiai
Zuklopentiksolis gali sustiprinti slopinamąjį alkoholio, barbitūratų ir kitų CNS slopinančių vaistinių preparatų poveikį.
Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį; antihipertenzinis guanetidino ir panašių vaistinių preparatų poveikis silpnėja.

Neuroleptikų vartojant kartu su ličiu, didėja neurotoksinio poveikio rizika.

Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vienas kito metabolizmą.

Zuklopentiksolis gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį.

Kartu vartojamas metoklopramidas ir piperazinas didina ekstrapiramidinių sutrikimų atsiradimo riziką.

Zuklopentiksolis dalinai metabolizuojamas fermento CYP2D6, todėl kartu vartojant kitokių medikamentų, slopinančių šio fermento veiklą, gali pailgėti zuklopentiksolio klirensas.

Su vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimu susijęs QT intervalo pailgėjimas gali pasunkėti, jeigu kartu vartojama kitokių vaistinių preparatų, kurie reikšmingai pailgina QT intervalą. Reikia vengti kartu vartoti tokius vaistinius preparatus. Susijusios vaistinių preparatų grupės yra šios:
IA ir III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
kai kurie vaistiniai preparatai nuo psichozės (pvz., tioridazinas);
kai kurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
kai kurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolas);
kai kurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz. gatifloksacinas, moksifloksacinas).

Anksčiau išvardytų vaistinių preparatų sąrašas yra neišsamus, reikia vengti kartu vartoti ir kai kurių kitų vaistinių preparatų, kurie gali reikšmingai pailginti QT intervalą (pvz., cisaprido, ličio).

Vaistinių preparatų, kurie gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, pavyzdžiui, tiazidų grupės diuretikų (hipokalemija) ir vaistinių preparatų, kurie didina zuklopentiksolio koncentraciją plazmoje, vartoti kartu reikia atsargiai, nes gali padidėti QT intervalo pailgėjimo ir piktybinių aritmijų rizika (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Zuklopentiksolio skirti nėštumo metu negalima, išskyrus atvejus, kai laukiama nauda motinai persveria galimą riziką vaisiui.

Nėštumo pabaigoje ir per gimdymą neuroleptikais gydytų motinų naujagimiams galimi apsinuodijimo požymiai: letargija, drebulys, per didelis jaudrumas, jų būklė įvertinama mažu balu pagal Apgar skalę.

Poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų su gyvūnais duomenimis, žalingo poveikio vaisiui ar dauginimosi funkcijai nenustatyta.

Žindymo laikotarpis
Motinos piene aptinkama tik maža chlorprotikseno koncentracija, taigi, vartojant gydomąją dozę, poveikio kūdikiui tikimybė maža. Kūdikio gaunama dozė yra mažesnė negu 1% motinos vartojamos dozės kūno svorio vienetui (mg/kg). Jei gydymas zuklopentiksoliu yra kliniškai svarbus, galima ir toliau žindyti kūdikį, bet jį, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo, būtina stebėti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Cisordinol yra slopinamasis vaistinis preparatas. Ligoniai, kuriems skiriama psichotropinių vaistinių preparatų, gali patirti tam tikrų dėmesio ir dėmesio sukaupimo sutrikimų. Todėl juos privalu įspėti apie pakitusį gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dauguma nepageidaujamų reiškinių priklauso nuo dozės. Nepageidaujamų reiškinių dažnis ir stiprumas yra didžiausi pradėjus gydyti ir sumažėja tęsiant gydymą.

Tik pradėjus gydyti gali atsirasti judėjimo sutrikimų. Daugeliu atvejų šį nepageidaujamą poveikį galima pakankamai gerai kontroliuoti mažinant dozę ir (arba) skiriant vaistinių preparatų nuo Parkinsono ligos. Nuolat profilaktiškai vartoti vaistinių preparatų nuo Parkinsono ligos nerekomenduojama. Jei nuolat esti akatizija, rekomenduojami benzodiazepinai ar propranololis. Kai kuriems ilgą laiką gydomiems ligoniams gali pasireikšti vėlyvoji diskinezija. Vaistai nuo Parkinsono ligos šių simptomų nesumažina, bet gali juos sunkinti. Rekomenduojama sumažinti dozę arba, jeigu galima, nutraukti gydymą.

Klinikinių tyrimų duomenys
Nepageidaujami reiškiniai išvardyti pagal organų sistemų klases, naudojant MedDRA pageidautinus terminus ir dažnio apibūdinimą:
labai dažni (≥ 1/10),
dažni (≥ 1/100, < 1/10),
nedažni (≥ 1/1000, < 1/100),
reti (≥ 1/10 000, < 1/1000),
labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Klinikinių tyrimų metu (N=635 ligoniai) buvo nustatytas toks nepageidaujamų reiškinių dažnis:

Tyrimai
Dažni
Padidėjęs kūno svoris
Nedažni
Sumažėjęs kūno svoris
Širdies sutrikimai
Dažni
Tachikardija, palpitacija
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni
Ekstrapiramidiniai sutrikimai, akatizija, hiperkinezija, tonuso padidėjimas, drebulys, mieguistumas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, svaigulys.
Dažni
Hipokinezija, distonija, galvos skausmas, amnezija, vėlyvoji diskinezija, nenormali eisena.
Nedažni
Traukuliai, sutrikusi kalba, diskinezija, ataksija, apalpimas.
Akių sutrikimai
Dažni
Sutrikusi akomodacija
Nedažni
Midriazė, okulogirinė krizė
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni
Nosies užsikimšimas, dispnėja
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai dažni
Burnos džiūvimas
Dažni
Padidėjęs seilėtekis, vidurių užkietėjimas, vėmimas, viduriavimas, pykinimas
Nedažni
Pilvo skausmas
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažni
Sutrikęs šlapinimasis
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažni
Padidėjęs prakaitavimas, padidėjęs jautrumas šviesai, seborėja, niežulys, pakitusi oda
Nedažni
Bėrimas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Dažni
Sumažėjęs apetitas
Nedažni
Padidėjęs apetitas
Kraujagyslių sutrikimai
Dažni
Ortostatinė hipotenzija, hipotenzija
Nedažni
Karščio pylimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai dažni
Astenija
Dažni
Bendras silpnumas, skausmas
Nedažni
Troškulys, nuovargis
Imuninės sistemos sutrikimai
Nedažni
Alerginės reakcijos
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Dažni
Sutrikusios menstruacijos, sutrikusi ejakuliacija ir erekcija
Nedažni
Laktacija negimdžiusioms moterims, makšties sausumas, ginekomastija
Psichikos sutrikimai
Labai dažni
Nemiga, depresija
Dažni
Nerimas, nervingumas, baimingas sujaudinimas, apatija, pakitęs miegas, sumažėjęs lytinis potraukis, haliucinacijos, konfūzija
Nedažni
Padidėjęs lytinis potraukis, moterų anorgazmija, melancholija, paronirija

Pranešimai po vaisto patekimo į rinką
Buvo užregistruota piktybinio neurolepsinio sindromo atvejų.

Pastebėti keli laikini kepenų funkcijos rodiklių pakitimai. Užregistruota keletas hepatito ir (arba) geltos atvejai, kuriems įtakos galėjo turėti zuklopentiksolis.

Vartojant zuklopentiksolio, kaip ir kitų antipsichozinių vaistinių preparatų, retais atvejais nustatytas QT intervalo pailgėjimas, skilvelinių aritmijų – skilvelių virpėjimas, sklivelinė tachikardija, Torsade de Pointes ir staigi netikėta mirtis (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Simptomai
Mieguistumas, koma, judėjimo sutrikimas, traukuliai, šokas, hipertermija ar hipotermija.

Perdozavimo atveju, kai kartu buvo vartojama zuklopentiksolio ir kitų širdį veikiančių vaistinių preparatų, nustatyta EKG pokyčių, QT intervalo pailgėjimas, Torsade de Pointes, širdies sustojimas ir skilvelinių aritmijų.

Klinikinių tyrimų metu didžiausia skiriama geriamoji paros dozė buvo 450 mg.

Gydymas
Gydymas simptominis ir palaikomasis. Taikomos priemonės, palaikančios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Epinefrino (adrenalino) nereikėtų skirti, nes vėliau tai gali sukelti kraujospūdžio mažėjimą. Traukulius galima gydyti diazepamu, judėjimo sutrikimą - biperidenu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – neuroleptikų (vaistų nuo psichozės), ATC kodas – N 05 AF 05.

Veikimo mechanizmas
Zuklopentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas.
Antipsichozinis neuroleptikų poveikis susijęs su jų sukeliama dopamino receptorių blokada, bet galbūt įtakos turi ir 5‑HT (5‑hidroksitriptamino) receptorių blokavimas. In vitro zuklopentiksoliui būdingas didelis afinitetas tiek dopamino D1, tiek D2 receptoriams, 1‑adrenoreceptoriams ir 5‑HT2 receptoriams, bet jis neturi afiniteto cholinerginiams muskarino receptoriams. Jis turi mažą afinitetą histamino (H1) receptoriams ir neblokuoja 2‑adrenoreceptorių.

In vivo zuklopentiksolis turi didesnį afinitetą D2 receptoriams negu D1 receptoriams. Visuose neuroleptikų poveikio elgsenai tyrimuose jis veikė, kaip stiprus neuroleptikas (dopamino receptorių blokatorius). Nustatyta koreliacija tarp tyrimų in vivo, afiniteto dopamino D2 receptoriams in vitro ir vidutinių geriamųjų antipsichozinio vaisto dienos dozių.

Kad zuklopentiksolis veikia raminamai, rodo slopinamas psichomotorinis aktyvumas ir stiprinamas alkoholio bei barbitūratų sukeltas miegas.

Kaip ir dauguma kitų neuroleptikų, zuklopentiksolis didina prolaktino kiekį serume.

Veiksmingumas
Zuklopentiksolis skiriamas ūminėms ir lėtinėms psichozėms gydyti. Jo taip pat skiriama protiškai atsilikusiems pacientams, kurie yra pernelyg aktyvūs ir agresyvūs, taip pat vyresniems pacientams, kuriems yra paranojinių minčių ir elgesio sutrikimų.

Zuklopentiksolis ne tik ryškiai sumažina ar iš viso panaikina tokius pagrindinius šizofrenijos simptomus kaip haliucinacijas, kliedesius ir mąstymo sutrikimus, bet veikia ir kitus kartu esančius simptomus – priešiškumą, įtarumą, neramumą ir agresyvumą.

Zuklopentiksolis sukelia nuo dozės priklausomą laikinąją sedaciją. Tokia pradinė sedacija yra naudinga ūminės psichozės fazės metu. Nespecifiniam raminamajam poveikiui greitai išsivysto tolerancija.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Išgėrus vaistinio preparato, didžiausia jo koncentracija serume būna po 4 valandų. Maistas absorbcijai įtakos neturi. Vidutinis išgerto vaisto biologinis prieinamumas yra apie 44%.

Pasiskirstymas
Menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 20 l/kg.
Su kraujo plazmos baltymais susijungia apie 98‑99% vaisto.

Biotransformacija
Zuklopentiksolis metabolizuojamas trimis būdais - sulfoksidinant, N‑dealkilinant šoninę grandinę ir konjuguojant su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neveikia psichofarmakologiškai. Smegenyse ir kituose audiniuose zuklopentiksolio būna daugiau negu jo metabolitų.

Eliminacija
Zuklopentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T1/2) yra apie 20 valandų, vidutinis sisteminis klirensas (ClS) - apie 0,86 l/min.
Didžioji zuklopentiksolio dalis išsiskiria su išmatomis per žarnyną, o tik tam tikras kiekis (apie 10%) - su šlapimu. Šlapime būna tik apie 0,1% nepakitusio vaisto, vadinasi vaistas inkstus veikia nedaug.

Nedaug vaisto išsiskiria į krūtimi maitinančių motinų pieną. Moterų, gėrusių vaistą ar gydytų dekanoatu, vaisto koncentracijos piene santykis su koncentracija kraujyje buvo 0,29.

Linijiškumas
Vaisto kinetika yra linijinė. Pastovi vaisto koncentracija plazmoje būna po 3‑5 dienų. Vidutinė mažiausia pastovi vaisto koncentracija, geriant 20 mg zuklopentiksolio vieną kartą per parą, buvo apie 25 nmol/l.

Vyresni ligoniai
Farmakokinetikos rodikliai nepriklauso nuo pacientų amžiaus.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Įvertinus aukščiau aprašytus duomenis apie vaisto eliminaciją, galima teigti, kad susilpnėjusi inkstų funkcija neturės didesnės įtakos vaisto koncentracijai serume.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Duomenų nėra.

Polimorfiškumas
Tyrimas in vivo parodė, kad kai kurios metabolizmo grandys priklauso nuo genetinio sparteino/debrisokvino oksidacijos (CYP2D6) polimorfizmo.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos santykis
Mažiausia (t.y. koncentracija prieš pat dozės paskyrimą) 2,8‑12 ng/ml (7‑30 nmol/l) koncentracija serume yra rekomenduojama palaikomajam pacientų, sergančių vidutinio sunkumo ir lengva šizofrenija, gydymui.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Zuklopentiksolio ūminis toksiškumas yra mažas.

Lėtinis toksinis poveikis
Atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus, pavojaus skiriant zuklopentiksolį gydomosiomis dozėmis, nenustatyta.

Reprodukcinis toksinis poveikis
Reprodukcinio toksiškumo tyrimai rodo, kad vaisingo amžiaus moterims nepavojinga skirti zuklopentiksolio. Tačiau žiurkėms, kurioms antroje nėštumo pusėje ir laktacijos laikotarpiu skirta 5 ir 15 mg/kg paros dozė, buvo daugiau apsigimimų, sumažėjo palikuonių išgyvenamumas ir sulėtėjo jų raida. Klinikinė šių reiškinių svarba yra neaiški. Galbūt šį poveikį žiurkių palikuonims sukėlė jų motinoms duotas zuklopentiksolis.

Mutageniškumas ir kancerogeniškumas
Zuklopentiksolis neveikia mutageniškai ir kancerogeniškai.
Žiurkių patelėms, kurioms dvejus metus buvo duodama 30 mg/kg per parą vaisto, pastebėtas statistiškai nereikšmingai padidėjęs krūties adenokarcinomos, kasos salelių ląstelių adenomos ir karcinomos, taip pat skydliaukės parafolikulinės karcinomos skaičius. Šių navikų skaičių šiek tiek didina D2 antagonistai, kurie, skiriami žiurkėms, skatina išsiskirti daugiau prolaktino. Dėl fiziologinių žiurkių ir žmonių prolaktino apykaitos skirtumų, šių rezultatų klinikinė reikšmė neaiški, bet manoma, kad pacientams nėra onkogeninio pavojaus.

Vietinis toksinis poveikis
Vietiškai raumenys pažeidžiami, kai sušvirkščiama vandeninio neuroleptikų tirpalo, taip pat ir zuklopentiksolio. Tai dažniau atsitinka vartojant vandeninį neuroleptikų tirpalą negu aliejinį zuklopentiksolio acetato ir zuklopentiksolio dekanoato tirpalą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis
Bulvių krakmolas,
laktozės monohidratas,
kopovidonas,
celiuliozė, mikrokristalinė,
glicerolis (85%),
talkas,
ricinų aliejus, hidrintas,
magnio stearatas.

Apvalkalas
Hipromeliozė 5,
Makrogolis 6000

Dažikliai
Titano dioksidas (E 171),
Raudonasis geležies oksidas (E 172).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Polipropileno buteliukai po 50 tablečių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.