Dilatrend

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Dilatrend 6,25 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 6,25 mg karvedilolio.

Pagalbinės medžiagos nurodytos 6.1 skyriuje

3. VAISTO FORMA

Tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Lėtinis simptominis širdies nepakankamumas: Dilatrend vartojamas kaip papildomas vaistas stabiliam lengvam, vidutinio sunkumo arba sunkiam širdies nepakankamumui gydyti tiems pacientams, kurių kraujo tūris normalus ir kurie gydomi įprastiniais medikamentais, pvz., diuretikais, digoksinu, AKF inhibitoriais.

4.2 Dozavimas ir vartojimo būdas

Tabletes reikia nuryti užsigeriant skysčiu. Sergantys SLŠN pacientai Dilatrend turi vartoti valgydami.

Simptominis lėtinis širdies funkcijos nepakankamumas
Pradėti gydyti Dilatrend preparatu galima tik prižiūrint ligoninės gydytojui, prieš tai visapusiškai įvertinus paciento būklę.
Ruošiantis toliau didinti dozę, medikas profesionalas, turintis širdies funkcijos nepakankamumo gydymo patirties, dozės didinimo dieną privalo kliniškai įvertinti paciento būklę, kad būtų įsitikinta, ar jo klinikinė būklė išliko stabili. Pacientui, kurio
širdies funkcijos nepakankamumas po paskutinio apsilankymo pas gydytoją pablogėjo ar yra dekompensuoto, taip pat nestabilaus širdies funkcijos nepakankamumo požymių, karvdilolio dozės didinti jokiu būdu negalima.
Dozes privalu didinti, atsižvelgiant į individualų paciento poreikį.
Prieš pradedant gydyti karvediloliu pacientus, kurie vartoja diuretikus ir/arba digoksiną, ir/arba AKF inhibitorius, šių vaistų dozės turi būti pastovios.

Suaugusiesiems
Pradėjus gydyti, pirmąsias dvi savaites patartina vaisto skirti po 3,125 mg du kartus per parą. Jei ši dozė toleruojama, vėliau, ne dažniau kaip kas dvi savaites dozę reikia palaipsniui didinti iki 6,25 mg du kartus per parą, vėliau – po 12,5 mg du kartus per parą ir galiausiai - po 25 mg du kartus per parą. Dozė didinama iki pačios didžiausios, kokią tik toleruoja pacientas.
Didžiausia rekomenduojama dozė visiems pacientams, sergantiems sunkiu, taip pat lengvu ir apysunkiu SLŠN, kurių kūno svoris mažesnis nei 85 kg (187 lbs) – po 25 mg du kartus per parą. Sergantiems lengvu ir apysunkiu SLŠN pacientams, kurių kūno svoris didesnis nei 85 kg, didžiausia rekomenduojama dozė – po 50 mg du kartus per parą.
Didinant dozę, kai pacientų sistolinis kraujospūdis <100 mmHg, gali blogėti inkstų ir/arba širdies funkcija. Dėl to, prieš didindamas kiekvieną dozę, gydytojas privalo įvertinti šių pacientų inkstų funkciją ir nustatyti, ar nesustiprėjo širdies funkcijos nepakankamumas, ar neišsiplėtusios kraujagyslės. Jei laikinai pablogėjo širdies funkcijos nepakankamumas, išsiplėtė kraujagyslės ar organizme kaupiasi skysčiai, pacientą galima gydyti parenkant diuretikų ar AKF inhibitorių dozes, keičiant Dilatrend dozę ar laikinai šio vaisto išvis nebeskiriant. Esant tokioms sąlygoms, karvedilolio dozės negalima didinti tol, kol stabilizuojasi pablogėjusio širdies funkcijos nepakankamumo ar kraujagyslių išsiplėtimo simptomai.

Jei Dilatrend nebevartojamas daugiau nei dvi savaites, patartina juo vėl pradėti gydyti, skiriant po 3,125 mg du kartus per parą ir dozę didinti taip pat, kaip buvo nurodyta aukščiau.

Pagyvenusiems pacientams
Dozuojama kaip suaugusiesiems.

Vaikams
Ar vaistas saugus ir veiksmingas vaikams (jaunesniems kaip 18 metų), nenustatyta.

4.3 Kontraindikacijos

Dilatrend negalima skirti pacientams, kuriems dėl ryškaus skysčių kaupimosi ar hiperhidracijos būtinas intraveninis inotropinis gydymas.

Dilatrend neskirtina pacientams, kurie serga obstrukcine kvėpavimo takų liga, taip pat kai sutrikusi kepenų funkcija, padidėjęs jautrumas karvediloliui ar bet kuriai kitai sudedamajai tablečių daliai.

Kaip ir kitų  adrenoblokatorių, Dilatrend negalima skirti pacientams, kuriems buvo bronchų spazmų ar bronchų astma, yra II ir III laipsnio AV blokada (nebent įstatytas nuolatinis stimuliatorius), ryški bradikardija (<50 kartų per minutę), kardiogeninis šokas, sinusinio mazgo silpnumo sindromas (taip pat ir sinoatrijinė blokada), ryški hipotenzija (sistolinis kraujospūdis <85 mmHg), metabolinė acidozė ir feochromocitoma (išskyrus atvejus, kai liga pakankamai kontroliuojama
 adrenoblokatoriais).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės vartojant preparatą

Didinant Dilatrend dozę sergantiesiems lėtiniu širdies funkcijos nepakankamumu, širdies funkcijos nepakankamumas gali dar labiau pablogėti ar organizme kauptis skysčiai. Atsiradus šiems simptomams, reikia tikslinti diuretikų dozę, o Dilatrend dozės nedidinti tol, kol paciento būklė vėl taps stabili. Kartais gali prireikti mažinti Dilatrend dozę ar laikinai jo išvis nebeskirti. Tokie epizodai nesutrikdo tolesnio sėkmingo Dilatrend dozės didinimo.

Turintiems padidėjusį kraujospūdį ir sergantiems lėtiniu širdies funkcijos nepakankamumu pacientams, kurie gydomi digoksinu, diuretikais ir/arba AKF inhibitoriais, Dilatrend reikėtų skirti atsargiai, nes ir digoksinas, ir Dilatrend gali lėtinti AV laidumą.

Kaip ir kiti vaistai, pasižymintys  adrenoblokuojamu poveikiu, Dilatrend gali maskuoti sergančių cukriniu diabetu pacientų ankstyvuosius ūmios hipoglikemijos požymius. Nuo insulino priklausomiems pacientams iš viso geriau skirti kitų nei beta adrenoblokuojančių vaistų. Jei Dilatrend vartoja sergantys cukriniu diabetu pacientai, gali būti sunkiau kontroliuoti gliukozės koncentraciją jų kraujyje. Dėl to, kai Dilatrend pradedama vartoti ir didinama jo dozė, būtina reguliariai ir nuolat tikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje ir atitinkamai tikslinti gliukozės koncentraciją mažinantį gydymą.

Pastebėta, kad vartojant Dilatrend pacientams, sergantiems lėtiniu širdies funkcijos nepakankamumu ir turintiems mažą kraujospūdį (sistolinis kraujospūdis <100 mmHg), sergantiems išemine širdies liga bei difuzine kraujagyslių liga ir/ar inkstų funkcijos nepakankamumu, inkstų funkcija gali laikinai dar daugiau pablogėti. Kai sergantiesiems lėtiniu širdies nepakankamumu esti šių rizikos veiksnių, didinant Dilatrend dozę, būtina nuolat tikrinti pacientų inkstų funkciją, ir jei jų inkstų veiklos nepakankamumas sunkėja, vaisto nebevartoti arba mažinti jo dozę.

Tiems pacientams, kurie nešioja kontaktinius lęšius reikėtų paaiškinti, kad vaistas gali mažinti ašarų skyrimąsi.

Nors nėra pranešimų, kad nustojus vartoti vaistą išryškėtų krūtinės angina, liautis vartoti vaistą reikia palengva (per 1-2 savaites) mažinant dozę, ypač tiems pacientams, kurie serga išemine širdies liga, nes Dilatrend pasižymi beta adrenoblokuojamu aktyvumu.

Dilatrend galima skirti pacientams, kurie serga periferinių kraujagyslių liga. Grynieji beta adrenoblokatoriai gali pagreitinti ar sustiprinti arterinės kraujotakos nepakankamumą. Kadangi Dilatrend taip pat būdingos alfa adrenoblokuojamosios savybės, šis poveikis didžia dalimi kompensuojamas.

Dilatrend, kaip ir kiti vaistai, turintys beta adrenoblokuojamų savybių, gali maskuoti tirotoksikozės simptomus.

Jei Dilatrend sukelia ryškią bradikardiją - pulsas būna retesnis nei 55 kartai per minutę, Dilatrend dozę būtina mažinti.

Dilatrend atsargiai skirtina pacientams, turėjusiems sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų, taip pat gaunantiems desensibilizuojantį gydymą, nes beta adrenoblokatoriai gali didinti ir jautrumą alergenams, ir sunkinti anafilaksines reakcijas.

Skiriant karvedilolio pacientams, kurie turi periferinės kraujotakos sutrikimų (Reino [Raynaud] sindromą), ligos simptomai gali paūmėti..

Pacientams, kurie sirgo psoriaze, susijusia su vartojamais beta adrenoblokatoriais, Dilatrend galima skirti tik įvertinus jo naudos ir pavojaus santykį.

Prieš pradedant gydyti bet kokiu beta adrenoblokatoriumi feochromocitoma sergančius pacientus, jiems būtina skirti alfa adrenoblokatorių. Apie Dilatrend vartojimą sergantiesiems šia liga jokios klinikinės patirties neturima. Dėl to pacientams, kuriems įtariama feochromocitoma, Dilatrend reikėtų skirti atsargiai.

Vaistai, kuriems būdingas neselektyvus beta adrenoblokuojamas aktyvumas, sergantiesiems Princmetalio (Prinzmetal) tipo krūtinės angina gali sukelti krūtinės skausmą. Nors Dilatrend dėl alfa adrenoblokuojamo poveikio gali slopinti tokius simptomus, apie Dilatrend skyrimą šiems pacientams klinikinės patirties nėra. Dėl to, pacientams, kuriems įtariama Princmetalio tipo krūtinės angina, Dilatrend reikėtų skirti atsargiai.

Pacientams, kurių bronchai linkę spazmuoti, gali didėti kvėpavimo takų rezistentiškumas ir dėl to sutrikti kvėpavimas. Ant antrinės pakuotės ir informaciniame lapelyje būtini žemiau nurodyti įspėjimai.
Ant antrinės pakuotės
Nevartokite šio vaisto, jei dėl astmos ar kitų plaučių ligų Jums būdavo sunku kvėpuoti (atsirasdavo švokštimas).
Informaciniame lapelyje
Nevartokite šio vaisto, jei dėl astmos ar kitų plaučių ligų Jums būdavo sunku kvėpuoti (atsirasdavo švokštimas). Iš pradžių pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.

4.5 Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika

Kaip ir kiti vaistai, pasižymintys beta adrenoblokuojamu aktyvumu, Dilatrend gali stiprinti kartu vartojamų kitų nuo hipertenzijos vaistų (pvz., alfa1 receptorių antagonistų) ar sukeliančių hipotenziją, kaip nepageidaujamo poveikio dalį, veikimą.

Pacientus, kurie vartoja vaistą, turintį beta adrenoblokuojamų savybių, ir vaistą, nuo kurio gali išsekti katecholaminų atsargos (pvz., rezerpiną ar monoaminooksidazės inhibitorius), reikia atidžiai stebėti – ar neatsirado hipotenzijos ir/ar ryškios bradikardijos požymių.
Aprašyti pavieniai laidumo (labai retai kartu ir kraujotakos) sutrikimo atvejai, kai Dilatrend buvo skirta kartu su diltiazemu. Todėl, kai kartu skiriama Dilatrend (kaip ir kitų vaistų, pasižyminčiu beta adrenoblokuojamu poveikiu) ir verapamilio ar diltiazemo tipo kalcio kanalų blokatorių, ar I klasės antiaritminių vaistų, būtina nuolat atidžiai stebėti EKG ir kraujospūdį. Pacientams, vartojantiems Dilatrend, šių tipų vaistų negalima skirti į veną.

Dilatrend gali sustiprinti insulino ar geriamųjų nuo diabeto vaistų poveikį, todėl patartina reguliariai ir nuolat tikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje.

Skiriant Dilatrend kartu su digoksinu hipertenzija sergantiems pacientams, mažiausia digoksino koncentracija kraujyje gali padidėti apie 16%. Pradėjus gydyti Dilatrend, parenkant jo dozę ir baigus gydymą, patartina dar atidžiau nuolat kontroliuoti digoksino koncentraciją. Skiriant Dilatrend kartu su širdį veikiančiais glikozidais, gali ilgėti AV laidumo laikas.

Kai, vartojant Dilatrend kartu su klonidinu, norima baigti gydyti, pirmiausia, keletą dienų prieš pradedant palaipsniui mažinti klonidino dozę, privalu nebeduoti Dilatrend.

Karvedilolio reikėtų atsargiai skirti pacientams, vartojantiems mišrios funkcijos oksidazių induktorius (pvz., rifampiciną), nes tuomet gali mažėti karvedilolio koncentracija serume, taip pat vartojantiems mišrios funkcijos oksidazių inhibitorius (pvz., cimetidiną), nes jie gali didinti vaisto koncentraciją serume.

Bendrosios anestezijos metu būtina atkreipti dėmesį į galimą sinerginį karvedilolio ir anestetikų neigiamą inotropinį poveikį.

Pradėjus gydyti karvediloliu 21 pacientą, kuriems persodinti inkstai ir atsirado lėtinė kraujagyslių atmetimo reakcija, pastebėta, kad šiek tiek padidėjo vidutinė mažiausia ciklosporino koncentracija. Maždaug 30% pacientų, norint, kad ciklosporino koncentracija išliktų gydomųjų koncentracijų lygio, ciklosporino dozę reikėjo mažinti, tuo tarpu likusiems pacientams dozės tikslinti nereikėjo. Vidutiniškai, visiems šiems pacientams ciklosporino dozė buvo sumažinta apie 20%. Kadangi atskiriems pacientams dozę tikslinti reikėjo labai nevienodai, pradėjus gydyti karvediloliu, patartina nuolat atidžiai nustatinėti ciklosporino koncentracijas ir atitinkamai keisti ciklosporino dozę.

4.6 Vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu

Apie Dilatrend poveikį nėščioms moterims jokios atitinkamos patirties nėra.

Dilatrend skirti nėščiosioms ir žindyvėms negalima, nebent laukiama nauda būtų didesnė nei galimas pavojus. Atliekant tyrimus su gyvūnais, jokių požymių, kad Dilatrend veiktų teratogeniškai, nenustatyta. Embriotoksiškumas pastebėtas tik skiriant dideles šio vaisto dozes triušiams. Ar šie duomenys aktualūs žmogui, abejotina. Beta adrenoblokatoriai mažina placentos kraujotaką, dėl to vaisius gimdoje gali žūti arba įvykti priešlaikinis gimdymas. Be to, tyrimai su gyvūnais parodė, kad karvedilolis prasiskverbia pro placentos barjerą ir todėl taip pat reikėtų turėti galvoje galimos alfa ir beta adrenoreceptorių blokados poveikio žmogaus vaisiui ir naujagimiui pasekmes.
Kaip ir nuo kitų alfa ir beta adrenoblokuojamųjų vaistų poveikio gali atsirasti perinatalinių ir neonatalinių sutrikimų (bradikardija, hipotenzija, kvėpavimo slopinimas, hipoglikemija, hipotermija). Ponataliniu periodu yra padidėjęs naujagimių širdies ir plaučių veiklos komplikacijų pavojus.
Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad karvedilolis ar jo metabolitai išsiskiria į motinos pieną. Ar karvedilolio patenka į moters pieną, nežinoma. Dėl to motinai, vartojančiai karvedilolį, kūdikio žindyti nepatartina.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientus, kurie vartoja Dilatrend, kaip ir kitus kraujospūdį keičiančius vaistus, reikia įspėti, kad jei jie junta svaigulį ar panašius simptomus, nevairuotų taip pat neprižiūrėtų veikiančių įrenginių. Tai ypač svarbu pradedant ar keičiant gydymą, taip pat kai pacientai kartu išgeria alkoholio.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujami reiškiniai, atsirandantys sergantiesiems lėtiniu širdies funkcijos nepakankamumu dėl antraeilių ligų skirtumų, pateikiami atskirai.

Gydant lėtinį širdies funkcijos nepakankamumą
Kraujodara
Retai trombocitopenija.
Pranešama apie pavienius leukopenijos atvejus.

Medžiagų apykaita
Dažniausiai: padidėjęs kūno svoris ir hipercholesterolemija. Sergantiesiems cukriniu diabetu taip pat dažnai pasitaiko hiperglikemija, hipoglikemija ir pablogėjęs gliukozės koncentracijos kraujyje kontroliavimas (žr. 4.5. Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika).

Centrinė nervų sistema
Labai dažnai: svaigulys, galvos skausmas; šie reiškiniai paprastai yra lengvi ir dažniausiai gali pasitaikyti pradėjus gydyti. Astenija (įskaitant ir nuovargį).

Širdies ir kraujagyslių sistema
Dažnai pasitaiko: bradikardija, ortostatinė hipotenzija, hipotenzija, pabrinkimas (įskaitant bendrą, periferinį, taip pat žemiau esančių kūno dalių ir lyties organų, kojų, hipervolemiją ir hiperhidraciją).
Retai: alpulys (įskaitant ir būklę prieš apalpimą), AV blokada ir širdies funkcijos nepakankamumas didinant dozę.

Virškinamasis traktas
Dažniausiai: pykinimas, viduriavimas ir vėmimas.

Oda ir jos priedai
Dermatitas ir padidėjęs prakaitavimas.

Kiti
Dažniausiai: sutrikęs regėjimas.
Labai retai: ūminis inkstų veiklos nepakankamumas ir sutrikusi inkstų funkcija tiems pacientams, kurie serga difuzine kraujagyslių liga ir/arba kuriems buvo pažeista inkstų veikla (žr. 4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės vartojant).
Nepageidaujamų reiškinių dažnis nepriklauso nuo dozės, išskyrus galvos svaigimą, sutrikusį regėjimą ir bradikardiją.

Gydant hipertenziją ir krūtinės anginą
Jie panašūs kaip ir gydant lėtinį širdies veiklos nepakankamumą, tačiau, skiriant Dilatrend sergantiesiems hipertenzija ir krūtinės angina, jų paprastai pasitaiko rečiau.

Kraujo biocheminiai rodikliai ir kraujodara
Pranešama, kad pavieniais atvejais pakinta serumo transaminazių aktyvumas, atsiranda trombocitopenija ir leukopenija.

Centrinė nervų sistema
Dažniausiai: svaigulys, galvos skausmas ir nuovargis; šie reiškiniai paprastai esti neryškūs ir dažniausiai pasitaiko pradėjus gydyti.
Retai: prislėgta nuotaika, sutrikęs miegas, parestezija, astenija.
Medžiagų apykaita
Dėl beta adrenoblokuojančių savybių vaistas taip pat gali skatinti išryškėti latentinį cukrinį diabetą, sunkinti cukrinio diabeto eigą ir trikdyti gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimą.

Širdies ir kraujagyslių sistema
Dažniausiai: bradikardija, ortostatinė hipotenzija, ypač pradėjus gydyti.
Retai: alpulys, hipotenzija, sutrikusi periferinė kraujotaka (šaltos rankos ir kojos, periferinių kraujagyslių liga, protarpinio šlubumo ir Reino [Raynauds] sindromo paūmėjimas), AV blokada, krūtinės angina (įskaitant ir krūtinės skausmą), širdies funkcijos nepakankamumo ir periferinės edemos simptomai.

Kvėpavimo sistema
Dažniausiai: astma ir dusulys turintiems polinkį į šias ligas pacientams.
Labai retai: užgulta nosis, sunkus kvėpavimas (švokštimas) ir panašūs į gripo simptomai.

Virškinamasis traktas
Dažniausiai: sutrikęs virškinimas (simptomai – pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas).
Retai: vidurių užkietėjimas ir vėmimas.

Oda ir jos priedai
Retai: odos reakcijos (pvz., alerginis bėrimas, dermatitas, dilgėlinė, niežulys, į dedervinę panašios reakcijos ir padidėjęs prakaitavimas). Gali atsirasti psoriazinių odos pažeidimų arba paūmėti jau esantys pažeidimai.

Kiti
Dažniausiai: rankų ir kojų skausmas, sumažėjęs ašarų skyrimasis.
Retai: lytinės bejėgystės atvejai ir sutrikęs regėjimas.
Labai retai: burnos džiūvimas, sutrikęs šlapinimasis ir akių sudirginimas.
Pranešama, kad pasitaikė pavienių alerginių reakcijų.

4.9 Perdozavimas

Simptomai ir požymiai
Kai labai perdozuojama, tikėtinas sudėtingas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, pvz., hipotenzija ir bradikardija. Vėliau gali išryškėti širdies funkcijos nepakankamumas, kardiogeninis šokas ir net sustoti širdis. Taip pat gali sutrikti kvėpavimas, prasidėti bronchų spazmas, vėmimas, sutrikti sąmonė ir kilti generalizuotų traukulių.

Gydymas
Per pirmąsias kelias valandas po apsinuodijimo gali būti naudinga išplauti skrandį arba sukelti vėmimą.
Be įprastų priemonių, būtina nuolat atidžiai stebėti ir koreguoti gyvybines funkcijas, jei reikia, intensyvios slaugos sąlygomis.
Pacientą reikia paguldyti aukštielninką. Kai yra bradikardija, galima skirti 0,5-2 mg atropino į veną ir/ar 1-10 mg glukagono į veną (po to, jei reikia, iš lėto jo 2-5 mg per valandą lašinti į veną). Kartais būtina širdies stimuliacija. Esant ryškiai hipotenzijai, galima lašinti į veną skysčių. Be to, galima arba į veną švirkšti 5-10 mikrogramų noradrenalino, kartojant injekcijas pagal kraujospūdžio reakciją, arba, atsižvelgiant į kraujospūdį, lašinti noradrenalino po 5 mikrogramus per minutę. Bronchų spazmus galima šalinti salbutamolio ar kitų beta2 agonistų aerozoliais arba, jei būtina, švirkščiant jų į veną. Prasidėjus traukuliams, patartina iš lėto į veną švirkšti diazepamo ar klonazepamo.
Kai yra sunki intoksikacija ir šoko simptomų, aukščiau aprašytą palaikomąjį gydymą reikia tęsti gana ilgai, t.y. kol paciento būklė tampa stabili, nes tikėtina, kad pailgės pusinės eliminacijos periodas ir vyks karvedilolio persiskirstymas iš kitų vaistu prisotintų audinių.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Karvedilolis – tai kraujagysles plečiantis, neselektyvus beta adrenoblokatorius, turintis antioksidacinių savybių. Kraujagysles jis plečia daugiausia veikdamas kaip alfa1 adrenoreceptorių antagonistas.
Plėsdamas kraujagysles, karvedilolis mažina periferinį pasipriešinimą ir, blokuodamas beta adrenoreceptorius, slopina renino-angiotenzino-aldosterono sistemą. Plazmos renino aktyvumas sumažėja, ir skysčiai organizme susilaiko retai.
Karvediloliui nebūdingas vidinis simpatomimentinis aktyvumas, bet kaip ir propranololis, jis stabilizuoja membranas.
Karvedilolis yra dviejų stereoizomerų racematas. Beta adrenoblokuojamu poveikiu pasižymi S(-)enantiomeras; priešingai, toks pat 1-adrenoblokuojamas aktyvumas būdingas abiems enantiomerams.
Karvedilolis yra stiprus antioksidantas, jis šalina reaktyvius deguonies radikalus ir slopina proliferaciją. Karvedilolio ir jo metabolitų savybės nustatytos in vitro ir in vivo atliekant tyrimus su gyvūnais, ir in vitro naudojant įvairių tipų žmogaus ląsteles.
Klinikiniai tyrimai parodė, kad dėl karvedilolio kraujagysles plečiančio ir beta adrenoblokuojamo poveikių pusiausvyros atsiranda šių reiškinių.

- Sergančiųjų hipertenzija kraujospūdis mažėja, bet bendras periferinis kraujagyslių pasipriešinimas nekyla, kaip atsitinka vartojant grynus beta adrenoblokatorius. Širdies susitraukimai šiek tiek retėja. Inkstų kraujotaka ir inkstų funkcija nepakinta. Periferinė kraujotaka nesutrinka, dėl to šaltos rankos ir kojos (tai dažnai pastebima vartojant vaistus, pasižyminčius beta adrenoblokuojamu aktyvumu) esti labai retai.

- Kai pacientai serga stabilia krūtinės angina, Dilatrend pasižymi išemijos ir krūtinės anginos simptomus slopinančiomis savybėmis. Ūminiai kraujotakos tyrimai parodė, kad karvedilolis mažina sistolinę ir diastolinę skilvelio apkrovą.

- Kai yra sutrikusi kairiojo skilvelio funkcija ar sergama širdies funkcijos nepakankamumu, karvedilolis gerai veikia kraujotaką, kairiojo skilvelio išstumiamą frakciją ir jo dydį.

- Didelės apimties, daugiacentrių, dvigubai aklų, placebo kontroliuojamų mirštamumo tyrimų (COPERNICUS) metu 2289 pacientai, sergantys išeminės ar neišeminės kilmės sunkiu stabiliu lėtiniu širdies funkcijos nepakankamumu ir gaunantys standartinį gydymą, parinkti atsitiktinai vartojo arba karvedilolį (1156 pacientai), arba placebo (1133 pacientai). Pacientų kairiojo skilvelio sistolės metu išstumiamo kraujo frakcija vidutiniškai buvo mažesnė nei 20%. Mirštamumas dėl visų priežasčių placebo grupėje sumažėjo 35% (nuo 19,7%), karvedilolį vartojusiųjų grupėje - iki 12,8% (Cox proportional hazards, p=0,00013).

Visi bendrieji išvestiniai galutiniai rezultatai – mirštamumo ar hospitalizacijos dėl širdies funkcijos nepakankamumo, mirštamumo ar hospitalizacijos dėl širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat mirštamumo ar hospitalizacijos dėl visų priežasčių – buvo ryškiai mažesni, kai pacientai vartojo karvedilolį nei placebo (atitinkamai mažesni 31%, 27% ir 24%; visų p<0,00004).
Sunkių nepageidaujamų reiškinių tyrimo metu rečiau pasitaikė karvedilolį vartojusiems pacientams (atitinkamai 39,0% ir 45,4%). Pradėjus gydyti, širdies funkcijos nepakankamumas panašiai pablogėjo ir karvedilolį, ir placebo vartojusių grupių pacientams. Ryškiai širdies funkcija pablogėjo rečiau, kai pacientai vartojo karvedilolį (14,6%) negu placebo (21,6%).
Vaistas neveikia serumo lipidų profilio ir elektrolitų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absoliutus karvedilolio biologinis įsisavinimas žmogaus organizme yra apie 25%. Stereoizomerų biologinis įsisavinimas yra selektyvus – įsisavinama 30% dešiniojo izomero ir 15% kairiojo izomero. Didžiausia išgerto vaisto koncentracija kraujo serume susidaro maždaug po valandos. Tarp dozės ir koncentracijos kraujo serume yra linijinė priklausomybė. Maistas neturi įtakos biologiniam įsisavinimui ir didžiausiai koncentracijai serume, nors pastaroji susidaro lėčiau. Karvedilolis – labai lipofilinė medžiaga, maždaug 98-99% vaisto susijungia su kraujo plazmos baltymais. Pasiskirstymo tūris – apie 2 l/kg; jis didėja sergant kepenų ciroze. Išgerto vaisto ikisisteminis metabolizmas sudaro apie 60-75%; gyvūnų organizme nustatyta enterohepatinė pradinės medžiagos cirkuliacija.

Karvediloliui būdingas ryškus pirmojo pasažo metabolizmas. Susidarę metabolitai intensyviai jungiasi su gliukurono rūgštimi; tai vienas pagrindinių jų kitimo būdų. Vykstant fenolio žiedo demetilinimui ir hidroksilinimui, susidaro 3 metabolitai, pasižymintys beta adrenoreceptorius blokuojamu aktyvumu.
Vidutinis karvedilolio pusinės eliminacijos periodas svyruoja nuo 6 iki 10 valandų. Plazmos klirensas yra maždaug 590 ml/min. Didžiausia vaisto dalis eliminuojama su tulžimi. Svarbiausias šalinimosi kelias – su išmatomis. Mažoji dalis eliminuojama per inkstus įvairių metabolitų pavidalu.

Karvedilolio farmakokinetikai įtakos turi paciento amžius; pagyvenusių žmonių plazmoje susidaro apie 50% didesnė karvedilolio koncentracija negu jaunų žmonių. Tiriant kepenų ciroze sergančius pacientus, nustatyta, kad jiems karvedilolio biologinis įsisavinimas buvo 4 kartus, o didžiausia koncentracija kraujo plazmoje 5 kartus didesnė negu sveikų žmonių organizme. Kadangi daugiausia karvedilolio šalinama su išmatomis, nesitikima, kad, pablogėjus inkstų funkcijai, organizme kauptųsi reikšmingas vaisto kiekis. Kai sutrikusi kepenų funkcija, dėl sumažėjusio pirmojo pasažo metabolizmo vaisto biologinis įsisavinimas padidėja net iki 80%.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atliekant tyrimus su gyvūnais, jokių specialių duomenų, kurie būtų svarbūs vartojant vaistą klinikoje, nerasta (tačiau žr. Vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu).

6. FARMACINIĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė
Sacharozė
Povidonas
Krospovidonas
Koloidinis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Geltonasis geležies oksidas E172 (tik 6,25 ir 12,5 mg tabletėse).

6.2 Nesuderinamumas

Nepateikiami.

6.3 Tinkamumo laikas

6,25 mg tablečių – 3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

30 tablečių PVC/aliuminio lizdinėse plokštelėse.

6.6 Vaisto vartojimo taisyklės

Specialių reikalavimų nėra.