Emzok

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

EMZOK 50 mg pailginto atpalaidavimo plėvele dengtos tabletės
EMZOK 100 mg pailginto atpalaidavimo plėvele dengtos tabletės
EMZOK 200 mg pailginto atpalaidavimo plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Pailginto atpalaidavimo plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg, 100 mg arba 200 mg metoprololio tartrato.

3. VAISTO FORMA

Pailginto atpalaidavimo plėvele dengtos tabletės.
Emzok (50 mg) – baltos pailgos tabletės. Abejose pusėse yra vagelė tabletei perlaužti.
Emzok (100 mg) – baltos apvalios abipus išgaubtos tabletės. Vienoje pusėje iškilusi žyma “100”. Abejose pusėse yra vagelė tabletei perlaužti.
Emzok (200 mg) – baltos apvalios abipus išgaubtos tabletės. Abejose pusėse yra vagelė tabletei perlaužti.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos
Arterinė hipertenzija.
Lėtinė stabili krūtinės angina.
Antrinė miokardo infarkto profilaktika.
Širdies aritmijos (ypač supraventrikulinė tachiaritmija).
Migrenos profilaktika.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Emzok skirtas tik suaugusiems pacientams.
Plėvele dengtos pailginto atpalaidavimo Emzok tabletės vartojamos vieną kartą per parą, geriausia ryte (pusryčiaujant ar kitu metu). Plėvele dengtą pailginto atpalaidavimo tabletę galima perlaužti, tačiau negalima kramtyti ar traiškyti. Tabletė nuryjama užgeriant bent puse stiklinės skysčio. Dozė parenkama individualiai ir koreguojama taip, kad nepasireikštų bradikardija. Rekomenduojamas dozavimas nurodytas žemiau.
Arterinė hipertenzija – 50-200 mg vieną kartą per parą.
Lėtinė stabili krūtinės angina – 100-200 mg vieną kartą per parą (jeigu poveikis nepakankamas – papildomai skirti kitų vaistų).
Antrinė miokardo infarkto profilaktika – 200 mg vieną kartą per parą.
Aritmija – 100-200 mg vieną kartą per parą. Po širdies vainikinių arterijų šuntavimo operacijų galinčių atsirasti supraventrikulinių aritmijų profilaktikai gali būti veiksminga ir 50 mg metoprololio paros dozė.
Migrenos profilaktika – 100-200 mg vieną kartą per parą.
Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, dozės koreguoti nereikia.
Pacientams, kuriems atliekamos hemodializės, dozės koreguoti nereikia.
Pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu, reikia mažinti dozę, kadangi biologinis prieinamumas yra didesnis. Dozė priklauso nuo klinikinės situacijos.
Senyviems žmonėms dozės koreguoti nereikia.
Jei reikia baigti Emzok vartojimą, tai, jei įmanoma, daroma laipsniškai, per 7-10 dienų, kadangi kitaip gali pasunkėti krūtinės anginos simptomai, kyla miokardo infarkto pavojus. Jei Emzok vartojimas baigiamas prieš operaciją, paskutinė šio vaisto dozė geriama likus ne mažiau kaip 48 val., išskyrus ypatingus atvejus (tirotoksikozę ir feochromocitomą).

4.3. Kontraindikacijos

Emzok negalima vartoti žemiau nurodytais atvejais.
Psoriazė.
Šokas (kardiogeninis).
Miokardo infarktas, jeigu:
– širdies susitraukimų dažnis < 45 kartai per minutę;
– yra antrojo ar trečiojo laipsnio atrioventrikulinė blokada;
– PR intervalas EKG > 0,24 sek.;
– sistolinis kraujospūdis < 100 mm Hg;
– yra vidutinis ar sunkus širdies nepakankamumas.
Dekompensuotas širdies nepakankamumas.
Antrojo ar trečiojo laipsnio atrioventrikulinė blokada.
Sunki sinusinė bradikardija.
Sunkus periferinių arterijų kraujotakos nepakankamumas.
Sinusinio mazgo silpnumo sindromas.
Padidėjęs jautrumas bent vienam vaisto komponentui.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Emzok gali sukelti bradikardiją, periferinės arterinės kraujotakos sutrikimų simptomus ir anafilaksinį šoką.
 blokatorių vartojimo nepatartina baigti staiga. Jei reikia baigti Emzok vartojimą, tą reikėtų daryti laipsniškai, per 7-10 dienų. Šiuo laikotarpiu ir iškart po to pacientą reikėtų atidžiai stebėti, ypač jeigu jis serga išemine širdies liga.
Emzok galima skirti kompensavus širdies nepakankamumą. Jei anksčiau buvo pasireiškęs širdies nepakankamumas, arba jei žinoma, kad širdies rezervas yra mažas, gali būti tikslinga digitalizuoti ir (ar) skirti diuretikų.
Širdžiai selektyvių  blokatorių poveikis plaučių funkcijai gali būti silpnesnis negu neselektyvių  blokatorių, tačiau jų (kaip ir kitų  blokatorių) nereikėtų skirti pacientams, sergantiems ligomis su grįžtamojo pobūdžio kvėpavimo takų obstrukcija (išskyrus atvejus, kai tą daryti verčia klinikinės aplinkybės). Kai kuriems tokiems pacientams, kuriems būtina vartoti  blokatorių, kartu gali būti tikslinga skirti bronchų plečiamojo 2 agonisto (pvz., terbutalino).
Pacientams, sergantiems labiliu ar nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu, gali reikėti koreguoti gliukozės koncentraciją mažinančių vaistų dozavimą.
Pacientams, sergantiems feochromocitoma, kartu reikėtų skirti  blokatorių.
Pacientams, sergantiems kepenų ciroze, metoprololio biologinis prieinamumas gali būti didesnis.
Kai užblokuoti  receptoriai, adrenalinas gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą ir bradikardiją. Vartojant selektyvius 1 blokatorius, tokio poveikio tikimybė yra mažesnė.
Jei numatoma bendroji anestezija, apie metoprololio vartojimą būtina informuoti anesteziologą. Jei manoma, kad metoprololio vartojimą pageidautina baigti, tai, jei įmanoma, paskutinė šio vaisto dozė geriama iki bendrosios anestezijos likus ne mažiau kaip 48 val. Vis dėlto kai kuriems pacientams gali būti tikslinga skirti  blokatorių premedikacijai.  blokatoriai mažina streso poveikį širdžiai, todėl gali ją apsaugoti nuo dėl per stiprios simpatinės stimuliacijos kylančių širdies aritmijų ar ūminio vainikinės kraujotakos nepakankamumo. Jei tokiu tikslu skiriamas  blokatorius, tai norint, kad miokardo funkcijos susilpnėjimo pavojus būtų mažesnis, reikėtų pasirinkti anestetiką, kurio neigiamas inotropinis poveikis yra silpnas.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Emzok ir kitų antihipertenzinių vaistų poveikis kraujospūdžiui paprastai sumuojasi, todėl reikia imtis atsargumo priemonių norint išvengti hipotenzijos. Vis dėlto padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti dažnai veiksmingi antihipertenzinių vaistų deriniai.
Metoprololis gali sumažinti miokardo susitraukimų jėgą ir sutrikdyti širdies laidumą. Jei kartu su juo skiriama kitų panašiai veikiančių vaistų (pvz., antiaritminių, bendrųjų anestetikų), reikia imtis atsargumo priemonių. Emzok (kaip ir kitų  blokatorių) nereikėtų skirti kartu su verapamiliu, kadangi toks derinys gali sukelti bradikardiją, hipotenziją ir asistoliją. Kartu su simpatinių ganglijų blokuojamaisiais vaistais, kitais  blokatoriais (pvz., akių lašais) ar MAO inhibitoriais  blokatorių taip pat skiriama atsargiai. Jei reikia nutraukti kartu vartojamą klonidiną, Emzok vartojimą reikėtų baigti keliomis dienomis anksčiau.
 blokatoriai gali nepalankiai veikti periferinę kraujotaką, todėl kartu su panašiai veikiančiais vaistais (pvz., ergotaminu) jų skiriama atsargiai.
Emzok silpnina nuo 1 adrenoreceptorių stimuliacijos priklausomus simpatomimetikų poveikius, tačiau, kai vartojamas įprastinėmis terapinėmis dozėmis, bronchų plečiamąjį 2 agonistų poveikį turėtų veikti mažai.
Fermentų induktoriai (pvz., rifampicinas) gali sukelti metoprololio koncentracijos plazmoje sumažėjimą, o fermentų inhibitoriai (pvz., cimetidinas) – padidėjimą. Metoprololis gali trikdyti lignokaino (lidokaino) eliminaciją.
Indometacinas gali susilpninti  blokatorių antihipertenzinį poveikį.
Maistas neturi reikšmingos įtakos Emzok farmakokinetikai.

4.6. Nėštumas ir žindymas

Nėščiosioms ir žindyvėms Emzok nereikėtų vartoti, išskyrus tuos atvejus, kai, gydytojo nuomone, laukiamas gydomasis poveikis yra didesnis už galimą pavojų vaisiui ar kūdikiui.
Nėštumas. Likus 48-72 val. iki numatomo gimdymo, Emzok vartojimą reikėtų nutraukti, kadangi kitaip naujagimiui kyla bradikardijos, hipotenzijos ir hipoglikemijos pavojus. Jei nutraukti Emzok vartojimą neįmanoma, 48-72 val. po gimimo naujagimį reikėtų atidžiai stebėti. Metoprololio patenka per placentą, jo randama virkštelės kraujyje, tačiau įrodymų, kad jis sukeltų vaisiaus anomalijų, nėra.
Laktacija. Jei motina vartoja metoprololį įprastinėmis terapinėmis dozėmis, su jos pienu nurytas metoprololio kiekis reikšmingos  receptorių blokados kūdikiui neturėtų sukelti.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Priklausomai nuo individualus jautrumo metoprololiui, gali sutrikti gebėjimas vairuoti transporto priemonę ir dirbti su technika, ypač gydymo pradžioje ar kartu vartojant alkoholinius gėrimus.

4.8. Nepageidaujami poveikiai

Nepageidaujami poveikiai paprastai būna lengvi, jų pasireiškia nedažnai. Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra nuovargis, virškinimo sutrikimai (pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmas) ir miego sutrikimai (nemiga, naktiniai košmarai). Daugeliu atvejų šie poveikiai būna trumpalaikiai arba išnyksta sumažinus dozę.
Kartais pasireiškia nepageidaujamų poveikių CNS – tai galvos svaigimas, galvos skausmas, retais atvejais parestezija, mėšlungis, depresija ir budrumo sumažėjimas. Aprašyta atskirų atvejų, kai atsirado asmenybės sutrikimų (haliucinacijų).
Kartais pasireiškia nepageidaujamų poveikių širdies ir kraujagyslių sistemai – tai bradikardija, ortostatinė hipotenzija, retais atvejais širdies nepakankamumas, palpitacija, aritmija, Raynaud sindromas, periferinė edema ir skausmas širdies plote. Taip pat aprašyta atskirų atvejų, kai sutriko širdies laidumas ir (pacientams, kuriems jau iki tol periferinė kraujotaka buvo sunkiai sutrikusi) prasidėjo gangrena.
Dažni virškinimo sutrikimai aprašyti aukščiau. Be to, retais atvejais gali prasidėti viduriavimas, atsirasti vidurių užkietėjimas. Aprašyta atskirų atvejų, kai džiūvo burna, atsirado kepenų funkcijos rodiklių anomalijų.
Retais atvejais išberia odą (dilgėlinė, į psoriazę panašūs pokyčiai, distrofiniai odos pokyčiai). Aprašyta atskirų padidėjusio jautrumo šviesai, padidėjusio prakaitavimo ir alopecijos atvejų. Poveikiai kvėpavimo sistemai – tai kartais atsiradęs dusulys fizinio krūvio metu, taip pat reti bronchų spazmo ir atskiri rinito atvejai.
Aprašyta atskirų atvejų, kai padidėjo svoris, pasireiškė trombocitopenija, leukopenija, sutriko regėjimas, atsirado konjunktyvitas, ūžimas ausyse, akių suerzinimas ir sausumas.
Dauguma atvejų odos bėrimo ir akių džiūvimo simptomai išnykdavo baigus vartoti vaistą. Jei negalima rasti kitos tokių reakcijų priežasties, vaisto vartojimą tikslinga baigti.

4.9. Perdozavimas

Apsinuodijimas perdozavus metoprololio gali sukelti sunkią hipotenziją, sinusinę bradikardiją, atrioventrikulinę blokadą, širdies nepakankamumą, kardiogeninį šoką, širdies sustojimą, bronchų spazmą, sąmonės sutrikimų, komą, pykinimą, vėmimą, cianozę, hipoglikemiją ir (kartais) hiperkalemiją. Išgėrus per didelę dozę, pirmieji apsinuodijimo reiškiniai paprastai atsiranda po 20-120 min.

Gydymas. Reikėtų atidžiai stebėti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir inkstų funkciją, taip pat gliukozės ir elektrolitų koncentraciją kraujyje. Jei apsinuodijus praėjo nedaug laiko, tolesnę vaisto rezorbciją galima sustabdyti sukėlus vėmimą, išplovus skrandį ar davus gerti aktyvuotosios anglies. Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas reikėtų gydyti simptominėmis priemonėmis: gali reikėti simpatomimetikų (pvz., noradrenalino, metaraminolio), atropino ar širdies susitraukimus stiprinančių vaistų (pvz., dopamino, dobutamino). Jei yra atrioventrikulinė blokada, gali reikėti laikino širdies stimuliavimo. Stiprios  receptorių blokados sukeltus poveikius gali pašalinti gliukagonas (1-10 mg į veną). Bronchų spazmui šalinti gali reikėti 2 agonistų (pvz., terbutalino) į veną.
Hemodializė efektyviai pašalinti metoprololio negali.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Grupė pagal indikacijas – antihipertenzinis vaistas,  blokatorius.
Pagrindiniai metoprololio poveikiai priklauso nuo konkurencinio antagonizmo  adrenoreceptoriams. Šis vaistas pasirinktinai veikia 1 adrenoreceptorius, todėl yra reliatyviai selektyvus širdžiai. Metoprololis neturi vidinio simpatomimetinio (dalinio agonistinio) aktyvumo ir beveik nestabilizuoja membranų.
Metoprololis blokuoja 1 adrenoreceptorius, todėl, pavartojus šio vaisto, sumažėja širdies susitraukimų dažnis, minutinis tūris ir sistolinis kraujospūdis. Manoma, kad metoprololio sukeliamą ilgalaikį kraujospūdžio sumažėjimą lemia laipsniškas suminio periferinio pasipriešinimo mažėjimas. Trumpalaikis ir ilgalaikis metoprololio vartojimas mažina renino aktyvumą plazmoje. Manoma, kad šis poveikis bent iš dalies priklauso nuo inkstuose esančių 1 adrenoreceptorių blokados, dėl kurios sumažėja renino sintezė inkstuose ir susilpnėja angiotenzino sukeliamas kraujagyslių susiaurėjimas. Iš dalies kraujospūdžio sumažėjimas gali priklausyti nuo renino aktyvumo plazmoje mažinimo.
Pacientams, sergantiems hipertenzija, ilgalaikis greito atsipalaidavimo metoprololio vartojimas sukėlė statistiškai reikšmingą kairiojo skilvelio svorio sumažėjimą. Metoprololis (kaip ir  adrenoreceptorių antagonistai) mažina deguonies poreikį miokarde, kadangi mažina sisteminį arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį ir jėgą. Sumažėjus širdies susitraukimų dažniui ir prailgėjus diastolei, gali pagerėti blogai perfuzuojamų miokardo sričių aprūpinimas krauju ir deguonimi, todėl šis vaistas vartojamas sergant krūtinės angina.
Metoprololis yra selektyvus 1 adrenoreceptorių antagonistas, todėl kelia mažesnį bronchų spazmo pavojų negu neselektyvūs  blokatoriai (dauguma plaučiuose esančių  receptorių yra 2 tipo).

5.2. Farmakokinetinės savybės

Metoprololio tartratas yra vandenyje gerai tirpi druska. Beveik visas metoprololis rezorbuojasi virškinimo trakte, tačiau dėl ekstensyvaus priešsisteminio metabolizmo jo sisteminis biologinis prieinamumas yra mažesnis kaip 50 proc. Šis vaistas rezorbuojasi lėtai, didžiausia koncentracija susidaro maždaug po 6 val. Po to maždaug 6 val. būna plato fazė, o vėliau koncentracija pradeda lėtai mažėti (laikas, per kurį koncentracija sumažėja per pusę yra maždaug 8-12 val.).
Metoprololis ekstensyviai pasiskirsto įvairiuose audiniuose ir turi didelį pasiskirstymo tūrį (5,6 l/kg).
Vartojant 800 mg metoprololio ir mažiau, jo farmakokinetika yra linijinė (rodikliai priklauso nuo dozės).
Metoprololio metabolitai (O-demetilmetoprololis ir -hidroksimetoprololis) susidaro kepenyse katalizuojant citochromo P450 fermentų sistemai. Jie esti minimalaus aktyvumo ir išsiskiria su šlapimu.
Metoprololio koncentracijos plazmoje kitimas, priklausomai nuo laiko, yra tipiškas pailginto atsipalaidavimo formoms. Lėtai rezorbuojantis metoprololiui, po 4-6 val. pasiekiama plokščia plato fazė (didžiausia koncentracija, išgėrus vienkartinę dozę, būna 37,4 ng/ml, esant pastoviai koncentracijai – 54,7 ng/ml), kuri trunka kelias valandas. Po to koncentracija plazmoje lėtai mažėja. Tariamasis laikas, per kurį vaisto koncentracija sumažėja per pusę, yra 6-12 val. (gerokai ilgesnis negu paprastojo metoprololio laikas, kuris priklauso tik nuo paties vaisto savybių ir yra apie 3 val). Tai rodo, kad nustatytas pailginto atsipalaidavimo metoprololio laikas, per kurį koncentracija sumažėja per pusę, labiau atspindi ne tik tikrąją eliminaciją, bet ir rezorbciją flip-flop (vienu metu vyksta abu šie procesai).

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Su įvairiomis gyvūnų rūšimis atlikti lėtinio toksiškumo tyrimai, skiriant metoprololio terapinėmis dozėmis, su šiuo vaistu susijusių toksinių poveikių neparodė. Su pelėmis ir žiurkėmis atlikti kancerogeniškumo tyrimai kancerogeninio poveikio neparodė. Tai atitinka mutageniškumo tyrimų rezultatus (potencialaus mutageninio poveikio nenustatyta). Su dviem rūšimis (žiurkėmis ir triušiais) atlikti tyrimai potencialaus metoprololio teratogeninio poveikio neparodė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, povidonas, polietileno oksidas, natrio stearilfumaratas, hipromeliozė, talkas, makrogolis 6000, antioksidantas E 321, dažiklis (titano dioksidas E 171).

6.2. Nesuderinamumai
Nėra.

6.3. Tinkamumo laikas

36 mėnesiai.

6.4. Specialiosios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.

6.5. Pirminės pakuotės pobūdis ir turinys

30 tablečių
3 lapeliai po 10 tablečių permatomuose polivinilchloridiniuose-polivinilidenchloridiniuose-aliumininiuose lapeliuose (dėžutėje).
100 tablečių
100 tablečių polipropileniniame buteliuke su mažo tankio polietileno dangteliu.

10 lapelių po 10 tablečių permatomuose polivinilchloridiniuose-polivinilidenchloridiniuose-aliumininiuose lapeliuose (dėžutėje).
Lapeliai ar buteliukai su etiketėmis fasuojami į dėžutes kartu su informaciniais lapeliais.

6.6. Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Nėra.