Eligard

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ELIGARD 7,5 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename milteliais injekciniam tirpalui užpildytame švirkšte yra 7,5 mg leuprorelino acetato (atitinka 6,96 mg leuprorelino).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Milteliai (B švirkštas):

Baltais arba beveik baltais milteliais užpildytas švirkštas

Tirpiklis (A švirkštas):

Skaidriu, bespalviu ar gelsvu tirpalu užpildytas švirkštas

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

ELIGARD 7,5 mg skirtas nuo hormonų priklausomo progresavusio prostatos vėžio bei nuo hormonų priklausomo didelės rizikos lokalaus ir lokaliai progresavusio prostatos vėžio gydymui kartu su radioterapija.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiems vyrams

ELIGARD 7,5 mg preparatą gali skirti tik sveikatos priežiūros specialistas galintis stebėti organizmo reakciją į gydymą.

ELIGARD 7,5 mg vartojamas kaip viena poodinė injekcija kiekvieną mėnesį. Suleidus tirpalą susiformuoja kieta vaistinio preparato sankaupa, kuri vieną mėnesį pastoviai išskiria veikliąją medžiagą – leuprorelino acetatą.

Paprastai progresavusio prostatos vėžio gydymas ELIGARD 7,5 mg preparatu yra ilgalaikis gydymas, kurio negalima nutraukti įvykus remisijai ar pagerėjimui.

ELIGARD 7,5 mg galima vartoti didelės rizikos lokalaus ar lokaliai progresavusio prostatos vėžio neoadjuvantiniam arba adjuvantiniam gydymui kartu su radioterapija.

Organizmo reakcija į ELIGARD 7,5 mg turėtų būti stebima pagal klinikinius parametrus ir prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį serume. Klinikiniai tyrimai parodė, kad per pirmąsias tris gydymo paras didžiajai daliai pacientų, kuriems nebuvo atlikta orchiektomija, testosterono kiekis padidėja, o po to per 3-4 savaites nukrinta žemiau lygio esant medicininei kastracijai. Pasiektas kastracijos lygis išlieka, kol gydymas vaistais yra tęsiamas (< 1 % testosterono kiekio šuolių). Jei paciento reakcija nėra optimali, reikėtų patikrinti, ar testosterono koncentracija serume yra pasiekusi arba išlaikiusi kastracijos lygį.

Vaikų populiacija

Saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 18 metų neištirti (taip pat žr. 4.3 skyrių).

Ypatingos pacientų populiacijos

Pacientų, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, klinikinių tyrimų neatlikta.

Vartojimo metodas

Dviejų iš anksto užpildytų švirkštų turinys turi būti sumaišytas iškart prieš atliekant ELIGARD 7,5 mg poodinę injekciją.

Apie maišymo procedūrą skaitykite 6.6 skyriuje.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad vaistai nebūtų suleisti į arteriją ar veną.

Kaip ir leidžiant po oda kitus medikamentus, injekcijos vietą reikia reguliariai keisti.

4.3 Kontraindikacijos

ELIGARD 7,5 mg negalima skirti moterims ir vaikams.

Padidėjęs jautrumas leuprorelino acetatui, kitiems GISH agonistams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Pacientai, kuriems anksčiau buvo atlikta orchiektomija (kaip ir kiti GISH agonistai, chirurginės kastracijos atveju, ELIGARD 7,5 mg nesukelia tolesnio testosterono kiekio kraujo serume mažėjimo).

Monoterapija tiems prostatos vėžiu sergantiems pacientams, kuriems nustatyta nugaros smegenų kompresija arba metastazės stubure (žr. 4.4 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Klinikinio veiksmingumo stoka gali pasireikšti dėl netinkamo vaistinio preparato ruošimo (žr. 4.2 skyrių).

Dėl androgenų koncentraciją mažinančio gydymo (deprivacijos) gali pailgėti QT intervalas. Jeigu anamnezėje užfiksuotas pailgėjęs QT intervalas arba yra jo pailgėjimo rizikos veiksnių arba pacientas kartu vartoja vaistinių preparatų, kurie gali prailginti QT intervalą (žr. 4.5 skyrių), tai gydytojas, prieš skirdamas ELIGARD 7,5 mg, turi įvertinti rizikos ir naudos santykį, įskaitant Torsade de pointes pavojų.

Leuprorelino acetatas, kaip ir kiti GISH agonistai, sukelia laikiną testosterono, dihidrotestosterono ir rūgštinės fosfatazės koncentracijos serume padidėjimą pirmąją gydymo savaitę. Pacientų jaučiami simptomai gali sustiprėti arba gali atsirasti naujų simptomų: kaulų skausmas, neuropatija, hematurija arba šlapimtakių ar ištekėjimo iš šlaplės obstrukcija (žr. 4.8 skyrių). Šie simptomai paprastai išnyksta tęsiant gydymą.

Papildomas tinkamo antiandrogeno vartojimas gali būti skiriamas 3 dienas prieš pradedant gydymą leuprorelinu ir tęsiamas pirmąsias 2-3 gydymo savaites. Tai padeda išvengti pradinio testosterono lygio padidėjimo sukeliamų pasekmių.

Po chirurginės kastracijos ELIGARD 7,5 mg nesukelia tolesnio testosterono kiekio kraujo serume mažėjimo vyriškos lyties pacientams.

Vartojant GISH agonistus, buvo pranešta apie šlapimtakių obstrukcijos ir nugaros smegenų spaudimo atvejus, kurie gali kelti paralyžiaus su mirtinomis komplikacijomis ar be jų, pavojų. Jei išsivysto nugaros smegenų spaudimas ar inkstų veiklos sutrikimas, reikia taikyti standartinį šių komplikacijų gydymą.

Pacientai su stuburo ir (arba) smegenų metastazėmis bei pacientai, kuriems yra šlapimtakių obstrukcija, pirmomis gydymo savaitėmis turėtų būti atidžiai stebimi.

Kai kurių pacientų navikai yra nejautrūs hormonų kiekio pokyčiams. Tokiais atvejais, klinikinio pagerėjimo nėra, nors testosterono kiekis sumažėja ir tai padeda diagnozuoti šią būklę. Šiuo atveju tolesnis gydymas ELIGARD 7,5 mg preparatu yra nenaudingas.

Medicininėje literatūroje yra duomenų, kad vyrams, kuriems pašalinta viena arba abi sėklidės ar kurie buvo gydomi GISH agonistais, buvo pastebėtas kaulų tankio mažėjimas (žr. 4.8 skyrių).

Antiandrogenų terapija ženkliai padidina lūžių dėl osteoporozės riziką. Apie tokius atvejus turima mažai duomenų. Lūžiai dėl osteoporozės buvo nustatyti 5 % pacientų po 22 mėnesių trukmės medikamentinio androgenų lygį mažinančio gydymo ir 4 % pacientų po 5-10 metų trukmės gydymo. Paprastai lūžių dėl osteoporozės rizika yra didesnė nei patologinių lūžių rizika.

Be ilgalaikio testosterono trūkumo, osteoporozės vystymuisi įtakos gali turėti amžius, rūkymas ir alkoholio vartojimas, nutukimas bei nepakankamas mankštinimasis.

Po preparato patekimo į rinką pastebėti reti hipofizės adenomų atvejai (antrinis klinikinis hipofizės infarkto sindromas), kurie atsirado po GISH agonistų vartojamo. Dauguma tokių atvejų pasitaikė per pirmas 2 savaites po pirmos dozės suvartojimo, keletas – valandos bėgyje. Šiais atvejais hipofizės adenomų atsiradimas pasireiškė tokiais simptomais: staigus galvos skausmas, vėmimas, regėjimo sutrikimas, oftalmoplegija, pakitusi sąmonės būsena ir, kai kuriais atvejais, širdies ir kraujagyslių kolapsas. Būtina neatidėliotina medicininė priežiūra.

Hiperglikemija ir diabetas. Gauta pranešimų apie hiperglikemiją ir padidėjusią diabeto riziką GISH agonistų vartojantiems vyrams. Hiperglikemija gali rodyti prasidedantį cukrinį diabetą arba (diabetu sergantiems pacientams) pablogėjusią glikemijos kontrolę. Būtina periodiškai tirti gliukozės ir (arba) glikozilinto hemoglobino (HbA1c) koncentraciją GISH agonistų vartojančių pacientų kraujyje, prireikus gydyti hiperglikemiją ar diabetą įprastomis priemonėmis.

Širdies ir kraujagyslių ligos. Gauta pranešimų apie padidėjusios vyrų miokardo infarkto, staigios mirties nuo širdies ligos ir insulto rizikos ryšį su GISH agonistų vartojimu. Apskaičiuoti šansų santykiai rodo, kad ši rizika yra maža, tačiau parenkant prostatos vėžio gydymą reikia ją kruopščiai įvertinti atsižvelgiantį į kitus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Būtina stebėti GISH agonistus vartojančius pacientus dėl galimų prasidedančios širdies ir kraujagyslių ligos simptomų bei požymių, prireikus imtis įprastų klinikinės praktikos priemonių.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Su ELIGARD 7,5 mg nebuvo atlikta jokių farmakokinetinių vaistų tarpusavio sąveikos tyrimų. Jokių pranešimų apie leuprorelino acetato sąveiką su kitais vaistiniais preparatais nebuvo gauta.

Dėl androgenų koncentraciją mažinančio gydymo (deprivacijos) gali pailgėti QT intervalas, todėl būtina kruopščiai apsvarstyti, ar tikslinga skirti ELIGARD 7,5 mg kartu su vaistiniais preparatais, kurie ilgina QT intervalą arba gali sukelti Torsade de pointes, t.y. IA klasės antiaritminiais (pvz., chinidinu, dizopiramidu), III klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais (pvz., amjodaronu, sotaloliu, dofetilidu, ibutilidu), metadonu, moksifloksacinu, antipsichoziniais ir kt. vaistiniais preparatais (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Netaikoma, nes moterims ELIGARD 7,5 mg vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

ELIGARD 7,5 mg poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

Gebėjimas vairuoti ar valdyti mechanizmus gali susilpnėti dėl galimų nepageidaujamų šio vaisto poveikių - nuovargio, galvos svaigimo, regos sutrikimo arba dėl pačios ligos.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos vartojant ELIGARD, yra susijusios su konkrečiu leuprorelino acetato farmakologiniu poveikiu, t.y. tam tikrų hormonų koncentracijos sumažėjimu ir padidėjimu. Dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos yra karščio bangos, bendras negalavimas, pykinimas ir nuovargis, taip pat trumpalaikis odos sudirginimas injekcijos vietoje. Lengvos ar vidutinio stiprumo karščio bangos pasitaiko 58 % pacientų.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Žemiau yra pateikti nepageidaujami reiškiniai, pastebėti atliekant ELIGARD klinikinius tyrimus su pacientais, kuriems diagnozuota progresavusi prostatos karcinoma. Nepageidaujami reiškiniai suskirstyti pagal dažnį: labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥ 1/100,< 1/10), nedažni (>1/1000, <1/100), reti (>1/10000, <1/1000), labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertinti pagal turimus duomenis). 

Kiti nepageidaujami poveikiai, apie kuriuos pranešta gydant leuprorelino acetatu, yra periferinė edema, plaučių embolija, palpitacijos, mialgija, raumenų silpnumas, odos jutimų pokyčiai, šaltkrėtis, periferinio sutrikimo sukeltas galvos svaigimas, bėrimas, atminties susilpnėjimas, regos sutrikimai. Pranešimų apie iki gydymo buvusių hipofizės adenomų infarkto atvejus, paskyrus gydymą GISH agonistais (tiek trumpalaikio tiek ilgalaikio veikimo), pasitaiko retai. Yra buvę pranešimų apie retus trombocitopenijos ir leukopenijos atvejus. Taip pat pastebėta gliukozės tolerancijos pakitimų.

Vietiniai nepageidaujami poveikiai, kurie buvo pastebėti po ELIGARD injekcijų, yra tipiški nepageidaujami reiškiniai, stebimi naudojant ir kitus panašius po oda švirkščiamus preparatus.

Paprastai šie vietiniai nepageidaujami reiškiniai, atsirandantys po poodinės injekcijos, yra nesunkūs ir trumpalaikiai.

Kaulų tankio pokyčiai

Medicinos literatūroje yra duomenų, kad vyrams, kuriems pašalinta viena arba abi sėklidės ar kurie buvo gydomi GISH agonistais, sumažėja kaulų tankis. Tikėtina, kad ilgai gydant leuprorelino acetatu gali išryškėti akivaizdesni osteoporozės požymiai. Apie padidėjusią lūžių dėl osteoporozės riziką žr. 4.4 skyrių.

Ligos požymių ir simptomų paūmėjimas

Gydymas leuprorelino acetatu gali sukelti ligos požymių ir simptomų paūmėjimą pirmosiomis gydymo savaitėmis. Dėl metastazių stubure ir (arba) šlapimtakių obstrukcijos ar hematurijos, gali atsirasti neurologinių problemų, tokių kaip silpnumas ir (arba) apatinių galūnių parestezijos arba sutrikti šlapinimasis.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt

4.9 Perdozavimas

Piktnaudžiavimo ar sąmoningo perdozavimo ELIGARD 7,5 mg galimybė yra maža. Nebuvo pranešimų apie piktnaudžiavimą leuprorelino acetatu ar jo perdozavimą klinikinėje praktikoje, tačiau pasitaikius perdozavimui, pacientą reikia stebėti ir, jei reikia, rekomenduojamas simptominis gydymas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: gonadotropino išsiskyrimą skatinančio hormono analogai

ATC kodas: L02A E02

Leuprorelino acetatas yra sintetinis nepeptidinis natūralaus gonadotropino išsiskyrimą skatinančio hormono (GISH) agonistas, kuris, nuolatos vartojamas, slopina gonadotropino sekreciją hipofizėje ir steroidų susidarymą vyrų sėklidėse. Šis poveikis dingsta nutraukus gydymą vaistiniu preparatu. Šis agonistas veikia stipriau negu natūralus hormonas, todėl testosterono lygio atsistatymo laikotarpis gali būti skirtingas skirtingiems pacientams.

Leuprorelino acetato vartojimas iš pradžių padidina cirkuliuojančių liutenizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) kiekius, o dėl to laikinai padidėja vyrų lytinių steroidų, testosterono ir dihidrotestosterono, koncentracijos. Toliau vartojant leuproreliną, LH ir FSH kiekiai sumažėja. Vyrams testosterono koncentracija nukrenta žemiau kastracijos ribos (≤ 50 ng/dl). Šis sumažėjimas įvyksta po trijų-penkių savaičių nuo gydymo pradžios. Šeštą mėnesį vidutinis testosterono lygis yra 6,1 (±0,4) ng/dl ir maždaug prilygsta testosterono kiekiui po abiejų sėklidžių pašalinimo. Kastracijos lygis visiems pagrindiniuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavusiems pacientams buvo pasiektas po šešių savaičių: po 28 dienų jis buvo pasiektas 94 % pacientų, po 35 dienų – 98 % pacientų. Didžiajai daliai pacientų buvo nustatytas mažesnis negu 20 ng/dl testosterono lygis, tačiau tokio žemo lygio privalumai dar nėra nustatyti. PSA reikšmės per šešis mėnesius sumažėjo 94 %.

Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad tęsiant gydymą, testosterono kiekis žemiau kastracijos lygio išlieka septynerius metus ir, tikėtina, neribotą laiką.

Atliekant klinikinius tyrimus, navikų dydis nebuvo tiesiogiai matuotas, tačiau netiesiogiai apie ELIGARD 7,5 mg poveikį navikams liudija per šešis mėnesius 94 % sumažėjusi vidutinė PSA reikšmė.

III fazės atsitiktinės atrankos klinikiniame tyrime dalyvavo 970 pacientų, sirgusių lokaliai progresavusiu prostatos vėžiu (dauguma T2c-T4, kai kurie nuo T1c iki T2b stadijos su patologiniais regioniniais limfmazgiais). Iš jų 483 buvo įtraukti į trumpalaikio (6 mėn.) androgenų koncentracijos mažinimo kartu su radioterapija grupę, o 487 – į atitinkamo ilgalaikio (3 metų) gydymo grupę. Ne blogesnio poveikio analizės būdu trumpalaikis gretutinis ir adjuvantinis hormoninis gydymas GnRH agonistu (triptorelinu arba goserelinu) lygintas su atitinkamu ilgalaikiu gydymu. Bendras trumpalaikio gydymo grupės pacientų 5 metų mirštamumas buvo 19,0 %, ilgalaikio – 15,2 %. Nustatyta 1,42 santykinė rizika su viršutiniu vienpusiu 95,71 % PI = 1,79 ir dvipusiu 95,71 % PI nuo 1,09 iki 1,85 (ne blogesnio poveikio p = 0,65) rodo, kad išgyvenimas taikius spindulinį gydymą ir 6 mėn. mažinus androgenų koncentraciją buvo trumpesnis negu taikius spindulinį gydymą ir 3 metus mažinus androgenų koncentraciją. Bendras ilgai gydytų pacientų 5 metų išgyvenimas buvo 84,8 %, o gydytų trumpai – 81,0 %. Bendra abejų grupių pacientų gyvenimo kokybė pagal QLQ-C30 skalę reikšmingai nesiskyrė (p = 0,37) (dominuoja pacientų, sirgusių lokaliai progresavusiais navikais, duomenys).

Didelės rizikos lokalaus prostatos vėžio indikacija yra pagrįsta publikuotais sudėtinio gydymo spinduliais ir GnRH analogais, įskaitant leuprorelino acetatą, duomenimis. Atlikta 5 publikuotų tyrimų (EORTC 22863, RTOG 85-31, RTOG 92-02, RTOG 8610 ir D’Amico et al., JAMA, 2004) klinikinių duomenų analizė. Visi jie rodo palankų sudėtinio gydymo spinduliais ir GnRH analogais poveikį. Vis dėlto publikuotų lokaliai progresavusio ir didelės rizikos lokalaus prostatos vėžio tyrimų duomenys nesuteikia galimybės aiškiai atskirti tirtų populiacijų.

Gauti klinikiniai duomenys rodo, kad radioterapijos ir vėlesnio 3 metų androgenų koncentracijos mažinimo poveikis yra palankesnis negu radioterapijos ir vėlesnio 6 mėn. androgenų koncentracijos mažinimo.

Gydymo metodikos rekomenduoja T3 ar T4 stadijos navikais sergančių spinduliais gydomų pacientų androgenų koncentraciją mažinti 2‑3 metus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija: Pacientams su progresavusia prostatos karcinoma, leuprorelino koncentracija serume (C_max) po pirmosios injekcijos pakyla iki 25,3 ng/ml (praėjus 4-8 val. po injekcijos). Po pradinio padidėjimo, kuris stebimas po kiekvienos injekcijos (plato fazė tęsiasi nuo 2 iki 28 parų po kiekvienos dozės), koncentracija serume vėl sumažėja ir išlieka maždaug pastovi (0,28-1,67 ng/ml). Duomenų apie vaisto kaupimąsi po pakartotinos dozės nėra.

Pasiskirstymas: Susidarius pusiausvyrinei koncentracijai, vidutinis leuprorelino pasiskirstymo tūris nustatytas sveikiems vyrams savanoriams, kuriems jis buvo suleistas į veną, buvo 27 litrai. Jungimasis in vitro su žmogaus plazmos baltymais siekė nuo 43 % iki 49 %.

Eliminacija: Sveikiems vyrams savanoriams į veną suleidus 1 mg leuprorelino acetato dozę nustatyta, kad vidutinė sisteminio klirenso vertė yra 8,34 l/val., pusinės eliminacijos periodas maždaug 3 valandos (pagal dviejų dalių modelį).

Nebuvo atlikta jokių ELIGARD ekskrecijos tyrimų.

Nebuvo atlikta jokių ELIGARD metabolizmo tyrimų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikiniai tyrimai su leuprorelino acetatu parodė, kad yra poveikis abiejų lyčių reprodukcinei sistemai, kurio buvo tikimasi remiantis žinomomis farmakologinėmis savybėmis. Šie poveikiai yra grįžtami nutraukus gydymą ir praėjus tinkamam atsistatymo laikotarpiui. Leuprorelino acetatas nebuvo teratogeniškas. Bandymuose su triušiais buvo nustatytas toksiškas poveikis embrionui/padidėjęs embrionų mirtingumas, susijęs su leuprorelino acetato poveikiu reprodukcinei sistemai.

Karcinogeniškumo tyrimai buvo atliekami su žiurkėmis ir pelėmis 24 mėnesius. Priklausomai nuo dozės dydžio, žiurkėms padažnėjo hipofizės adenomų, švirkščiant po oda nuo 0,6 iki 4 mg/kg kūno svorio per parą. Tačiau pelėms toks poveikis nepastebėtas.

Atlikti in vitro ir in vivo bandymai parodė, kad leuprorelino acetatas ir ELIGARD 7,5 mg nėra mutageniški.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tirpiklis (A švirkštas):        Poli (DL-pieno ir glikolio rūgštis) (50:50)

                                        N-metilpirolidonas

Milteliai (B švirkštas):         Nėra

6.2 Nesuderinamumas

B švirkšte esantys milteliai turi būti sumaišomi tik su A švirkšte esančiu tirpikliu, jų negalima maišyti su jokiais kitais vaistiniais preparatais.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Išimtas iš šaldytuvo, vaistinis preparatas gali būti laikomas gamintojo pakuotėje kambario temperatūroje (žemesnėje kaip 25 °C) ne ilgiau kaip 4 savaites.

Pirmą kartą atidarius dėklą, miltelius ir tirpiklį injekciniam tirpalui reikia nedelsiant sumaišyti ir suleisti pacientui.

Paruoštas tirpalas: vartoti nedelsiant, kadangi laikui bėgant tirpalo klampumas didėja.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2 °C-8 °C) gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Prieš suleidžiant šis vaistinis preparatas turi būti palaikytas kambario temperatūroje. Išimkite vaistinį preparatą iš šaldytuvo maždaug 30 min. prieš vartojimą. Išimtas iš šaldytuvo vaistinis preparatas gali būti laikomas gamintojo pakuotėje kambario temperatūroje (žemesnėje kaip 25 °C) ne ilgiau kaip 4 savaites.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Du užpildyti polipropileno švirkštai: viename – milteliai (B švirkštas), kitame – tirpiklis (A švirkštas). Kartu švirkštai sudaro maišymo sistemą.

A švirkšto stūmoklio antgalis yra pagamintas iš termoplastinės gumos, švirkšto Luer-Lok dangtelis iš polietileno arba polipropileno. B švirkšto dangtelis ir abu stūmoklio antgaliai yra pagaminti iš chlorobutilo gumos.

Tiekiamos šių dydžių pakuotės:

• Kartono dėžutė, kurioje yra supakuoti 2 termiškai suformuoti dėklai. Viename dėkle yra polipropileninis švirkštas A, didelis stūmoklis ir maišelis su džiovikliu. Kitame dėkle yra užpildytas ciklinio olefino kopolimero švirkštas B, sterili 20-o dydžio adata ir maišelis su silikono džiovikliu.
• Paketas, kuriame yra 3 rinkiniai po 2 užpildytus polipropileno / ciklinio olefino kopolimero švirkštus (1 švirkštas A; 1 švirkštas B).

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Palaukite, kol preparatas sušils iki kambario temperatūros, išimdami jį iš šaldytuvo maždaug 30 min. prieš vartojimą.

Iš pradžių paruoškite pacientą injekcijai, tuomet paruoškite preparatą, vadovaudamiesi toliau pateikta instrukcija. Klinikinio veiksmingumo stoka gali pasireikšti dėl netinkamo vaistinio preparato ruošimo.

1 veiksmas. Atplėškite abu dėklus (nuplėškite foliją nuo mažu burbuliuku pažymėto kampo) ir ant švaraus paviršiaus sudėkite švirkšto A dėklo (1.1 pav.) ir švirkšto B dėklo (1.2 pav.) turinį. Džioviklio maišelius išmeskite.

2 veiksmas. Ištraukite (bet nenusukite) trumpą mėlyną stūmoklio virbą kartu su pritvirtintu pilku stūmokliu iš B švirkšto ir išmeskite (2 pav.). Nemėginkite maišyti preparato prietaise su 2 stūmokliais.

3 veiksmas. Švelniai įsukite baltą švirkšto B stūmoklio virbą į švirkšte B likusį pilką stūmoklį (3 pav.).

4 veiksmas. Nuimkite pilką guminį kaištį nuo švirkšto B ir padėkite švirkštą B (4 pav.).

5 veiksmas. Laikydami A švirkštą vertikaliai, kad neprasisunktų skysčio, nusukite permatomą A švirkšto dangtelį (5 pav.).

6 veiksmas. Sujunkite abu švirkštus, spausdami ir įsukdami švirkštą B į švirkštą A, kol užsifiksuos (6a ir 6b pav.). Nespauskite ir nesukite per stipriai.

7 veiksmas. Pasukiokite sujungtą prietaisą ir, toliau laikydami švirkštus vertikaliai (švirkštą B apačioje), sušvirkškite skystą švirkšto A turinį į švirkštą B su leuprorelino acetato milteliais (7 pav.).

8 veiksmas. Gerai sumaišykite preparatą, horizontalioje padėtyje švelniai švirkšdami abiejų švirkštų turinį iš vieno švirkšto į kitą pirmyn ir atgal (iš viso 60 kartų per maždaug 60 sek.), kad susidarytų vienalytis klampus tirpalas (8 pav.). Nelankstykite švirkštų sistemos, nes dėl to gali šiek tiek atsisukti švirkštai ir prasisunkti skysčio.

Gerai sumaišytas klampus tirpalas bus nuo bespalvio iki balto ar gelsvo (galimi atspalviai nuo balto iki blyškiai geltono).

Svarbu: sumaišius preparatą reikia tuoj pat ruošti toliau, nes ilgainiui didėja jo klampumas. Sumaišyto preparato negalima šaldyti.

Pastaba: preparatą būtina maišyti kaip aprašyta, kratymas NEUŽTIKRINA tinkamo sumaišymo.

9 veiksmas. Laikykite švirkštus vertikaliai (švirkštą B apačioje). Jie turi likti tvirtai sujungti. Spausdami žemyn švirkšto A stūmoklį ir švelniai traukdami švirkšto B stūmoklį, sutraukite visą sumaišytą preparatą į trumpą ir platų švirkštą B (9 pav.).

10 veiksmas. Nusukite švirkštą A, toliau spausdami žemyn jo stūmoklį (10 pav.). Sukite taip, kad preparatas nelašėtų, nes kitaip paskui tinkamai neužsifiksuos adata.

Pastaba: tirpale gali likti vienas didelis arba keli maži oro burbuliukai – tai normalu. Šiuo momentu dar nestumkite oro burbuliukų iš švirkšto B, nes galite prarasti dalį preparato!

11 veiksmas. Švirkštą B laikykite vertikaliai. Atidarykite saugios adatos pakuotę, nuo jos nugarėlės nuplėšdami popierinę plombą, ir išimkite saugią adatą. Pritvirtinkite saugią adatą prie švirkšto B, laikydami švirkštą ir sukdami adatą pagal laikrodžio rodyklę, kol ji pilnai užsifiksuos (11 pav.). Nesukite per stipriai.

12 veiksmas. Prieš švirkšdami, nuimkite apsauginę adatos makštį (12 pav.).

Svarbu: iki vartojimo nieko nedarykite su saugios adatos mechanizmu.

13 veiksmas. Prieš vartojimą išstumkite didelius oro burbuliukus iš švirkšto B. Suleiskite preparatą po oda taip, kad ten patektų visas švirkšto B turinys.

14 veiksmas. Po injekcijos privirtinkite saugios adatos makštį kuriuo nors žemiau nurodytu aktyvavimo būdu.

14.1 Uždarymas ant plokščio paviršiaus

Prispauskite apsauginį dėklą svirtelės puse žemyn prie plokščio paviršiaus (14.1a ir b pav.), kad apsauginis dėklas uždengtų adatą ir užsifiksuotų.

Tuo, kad apsauginis dėklas užsifiksavo, įsitikinkite išgirdę spragtelėjimą ir pajutę jį pirštu. Užfiksuotoje padėtyje adatos viršūnė bus pilnai uždengta (14.1b pav.).

14.2 Uždarymas nykščiu

Uždėję nykštį ant svirtelės, stumkite saugios adatos apsauginį dėklą link jos viršūnės (14.2a ir b pav.), kad apsauginis dėklas uždengtų adatą ir užsifiksuotų.

Tuo, kad apsauginis dėklas užsifiksavo, įsitikinkite išgirdę spragtelėjimą ir pajutę jį pirštu. Užfiksuotoje padėtyje adatos viršūnė bus pilnai uždengta (14.2b pav.).

15 veiksmas. Pritvirtinę saugios adatos makštį, nedelsdami išmeskite ją ir švirkštą į tinkamą aštrių atliekų dėžę.