Cefuroksimas, 250mg, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
Vartojimas: leisti į raumenis, į veną
Registratorius: Glaxo Operations UK Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Cefuroksimas
1. Kas yra Zinacef ir kam jis vartojamas
Zinacef yra antibiotikas, kuriuo gydomi suaugusieji ir vaikai. Jis naikina infekcines ligas sukeliančias bakterijas. Jis priklauso vaistų, vadinamų cefalosporinais, grupei.
Zinacef gydomos infekcinės ligos:
- plaučių ar krūtinės ląstos;
- šlapimo takų;
- odos ir poodinio audinio;
- pilvo.
Be to, Zinacef galima vartoti:
- infekcinių ligų profilaktikai atliekant chirurgines operacijas.
Jūsų gydytojas gali ištirti, kokios rūšies bakterijos sukėlė Jums infekcinę ligą, ir Jūsų gydymo metu stebėti bakterijų jautrumą Zinacef.
2. Kas žinotina prieš vartojant Zinacef
Zinacef vartoti negalima
- jeigu yra alergija kuriam nors cefalosporinų grupės antibiotikui arba bet kuriai pagalbinei Zinacef medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu yra sunki alergija (padidėjęs jautrumas) kuriam nors kitokiam beta laktaminiam antibiotikui (penicilinams, monobaktamams, karbapenemams).
- Jeigu galvojate, kad yra tokių aplinkybių, apie tai pasakykite gydytojui prieš pradėdami vartoti Zinacef. Jums negalima vartoti Zinacef.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Turite stebėti, ar vartojant Zinacef, neatsiranda tam tikrų simptomų, pavyzdžiui: alerginių reakcijų, odos bėrimų, virškinimo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, viduriavimo arba grybelių sukeltų infekcinių ligų. Taip galima sumažinti galimų sutrikimų riziką. Žr. 4 skyriuje (,,Būklės, į kurias reikia atkreipti dėmesį“). Jeigu pasireiškė kokia nors alerginė reakcija kitiems antibiotikams, pavyzdžiui, penicilinui, galite būti alergiški ir Zinacef.
Jeigu reikia atlikti kraujo arba šlapimo tyrimą
Zinacef gali veikti šlapimo arba kraujo tyrimų gliukozei nustatyti arba kraujo mėginio, kuris vadinamas Kumbso mėginiu, rezultatus. Jeigu reikia atlikti kraujo tyrimą:
- mėginį imančiam asmeniui pasakykite, kad vartojate Zinacef.
Kiti vaistai ir Zinacef
Jeigu vartojate, neseniai vartojote arba ketinate pradėti vartoti kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Kai kurie vaistai gali keisti Zinacef veikimą arba didinti šalutinio poveikio atsiradimo tikimybę. Tokie vaistai yra:
- aminoglikozidų grupės antibiotikai;
- šlapimo išsiskyrimą skatinančios tabletės (diuretikai), pavyzdžiui, furozemidas;
- probenecidas;
- geriamieji antikoaguliantai.
Jeigu yra tokių aplinkybių, pasakykite gydytojui. Vartojant Zinacef, gali prireikti papildomų tyrimų Jūsų inkstų funkcijai stebėti.
Kontraceptinės tabletės
Zinacef gali mažinti kontraceptinių tablečių veiksmingumą. Jeigu vartojate kontraceptines tabletes gydymo Zinacef metu, turite naudoti ir barjerinį kontracepcijos metodą (pvz., prezervatyvus). Kreipkitės į gydytoją patarimo.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Prieš vartodama Zinacef pasitarkite su gydytoju:
- jeigu esate arba manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti;
- jeigu žindote kūdikį.
Jūsų gydytojas įvertins gydymo Zinacef naudos Jums ir rizikos Jūsų kūdikiui santykį.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Jeigu jaučiatės blogai, negalima vairuoti ir valdyti mechanizmų.
Zinacef sudėtyje yra natrio
Jeigu kontroliuojate natrio kiekį maiste, turite atsižvelgti į natrio kiekį.
Zinacef stiprumas | Kiekis buteliuke |
250 mg | 14 mg |
3. Kaip vartoti Zinacef
Zinacef paprastai suleidžia gydytojas arba slaugytojas. Vaistas gali būti vartojamas per lašelinę (infuzija į veną) arba suleidžiamas (injekcija) tiesiai į veną arba į raumenį.
Įprasta dozė
Teisingą Zinacef dozę Jums nustatys gydytojas. Dozė priklauso nuo infekcinės ligos sunkumo ir tipo, ar vartojate kokių nors kitų antibiotikų, Jūsų kūno masės ir amžiaus, Jūsų inkstų funkcijos.
Naujagimiams (0-3 savaičių)
Kiekvienam naujagimio kūno masės kilogramui bus vartojama po 30‑100 mg Zinacef per parą dozė, padalyta į dvi ar tris dozes.
Kūdikiams (vyresniems kaip 3 savaičių) ir vaikams
Kiekvienam kūdikio ar vaiko kūno masės kilogramui bus vartojama po 30‑100 mg Zinacef per parą dozė, padalyta į dvi ar tris dozes.
Suaugusiesiems ir paaugliams
Nuo 750 mg iki 1,5 g Zinacef dozė du, tris arba keturis kartus per parą. Didžiausia dozė – 6 g per parą.
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas
Jeigu Jums yra inkstų funkcijos sutrikimas, Jūsų gydytojas gali keisti Jums skirtą dozę.
Pasakykite gydytojui, jeigu yra tokia aplinkybė.
4. Galimas šalutinis poveikis
Zinacef, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Būklės, į kurias reikia atkreipti dėmesį
Mažai daliai Zinacef vartojančių žmonių pasireiškė alerginė reakcija arba galinti būti sunki odos reakcija. Tokių rerakcijų simptomai yra:
- sunki alerginė reakcija. Požymiai gali būti iškilusis niežtintysis bėrimas, patinimas, kartais veido ar burnos, dėl kurio pasunkėja kvėpavimas;
- odos bėrimas, kuris gali apsitraukti pūslėmis arba atrodyti kaip maži taikiniai (centre tamsus taškas, apsuptas blyškesnės srities, o iš krašto apjuostas tamsaus žiedo);
- išplitęs bėrimas su pūslėmis ir odos lupimusi (tai gali būti Stevens-Johnson sindromo arba toksinės epidermio nekrolizės požymiai);
Kiti simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį vartojant Zinacef, yra
- retais atvejais grybelių sukeltos infekcinės ligos. Į Zinacef panašūs vaistai skatina pernelyg didelį mieliagrybių (Candida) dauginimąsi organizme, dėl to gali pasireikšti grybelių sukeltos infekcinės ligos (pvz., pienligė). Šalutinio poveikio tikimybė yra didesnė, jeigu vartojate Zinacef ilgai;
- sunkus viduriavimas (pseudomembraninis kolitas). Į Zinacef panašūs vaistai gali sukelti gaubtinės (storosios) žarnos uždegimą, dėl kurio pasireiškia sunkus viduriavimas, įprastai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmu, karščiavimu.
Jeigu pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją.
Dažnas šalutinis poveikis
Toks poveikis gali pasireikšti ne dažniau kaip 1 iš 10 žmonių:
- skausmas injekcijos vietoje, patinimas ir paraudimas palei veną.
Jeigu kuris nors iš šių simptomų vargina Jus, pasakykite gydytojui.
Dažnas šalutinis poveikis, kurį gali rodyti kraujo tyrimai:
- kepenyse gaminamų medžiagų (fermentų) suaktyvėjimas;
- baltųjų kraujo ląstelių kiekio pokyčiai (neutropenija arba eozinofilija);
- raudonųjų kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas (anemija).
Nedažnas šalutinis poveikis
Toks poveikis gali pasireikšti ne dažniau kaip 1 iš 100 žmonių:
- odos bėrimas, niežulys, iškilusis bėrimas (dilgėlinė);
- viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas.
Jeigu pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, pasakykite gydytojui.
Nedažnas šalutinis poveikis, kurį gali rodyti kraujo tyrimai:
- baltųjų kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas (leukopenija);
- bilirubino (kepenyse gaminamos medžiagos) koncentracijos padidėjimas;
- teigiamas Kumbso mėginys.
Kitas šalutinis poveikis
Kitas šalutinis poveikis pasireiškė labai mažai daliai žmonių, bet tikslus jo dažnis nežinomas:
- grybelių sukeltos infekcinės ligos;
- kūno temperatūros padidėjimas (karščiavimas);
- alerginės reakcijos;
- gaubtinės (storosios) žarnos uždegimas, dėl kurio pasireiškia viduriavimas, paprastai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmas;
- inkstų ir kraujagyslių uždegimas;
- pernelyg greitas raudonųjų kraujo ląstelių suirimas (hemolizinė anemija);
- odos bėrimas, kuris gali apsitraukti pūslėmis arba atrodyti kaip maži taikiniai (centre tamsus taškas, apsuptas blyškesnės srities, o iš krašto apjuostas tamsaus žiedo), vadinamas daugiaforme eritema.
Jeigu pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, pasakykite gydytojui.
Šalutinis poveikis, kurį gali rodyti kraujo tyrimai:
- kraujo plokštelių (trombocitų, kurie padeda kraujui krešėti) kiekio sumažėjimas (trombocitopenija);
- šlapalo azoto kraujyje ir kreatinino koncentracijos serume padidėjimas.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Zinacef
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Paruoštą vartoti preparatą laikyti šaldytuve (2 °C – 8 °C) temperatūroje ne ilgiau kaip 24 valandas.
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant pakuotės po ,,Tinka iki“ arba ,,EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Zinacef sudėtis
250 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
Veiklioji medžiaga yra cefuroksimas.
Viename buteliuke yra 250 mg cefuroksimo (natrio druskos pavidalu).
Pagalbinių medžiagų nėra. Tirpiklis yra injekcinis vanduo.
Zinacef išvaizda ir kiekis pakuotėje
Zinacef yra baltos ar gelsvos spalvos milteliai, į kuriuos įpylus atitinkamą vandens kiekį, gaunama beveik baltos spalvos suspensija skirta leisti į raumenis arba gelsvos spalvos tirpalas skirtas leisti į veną.
Zinacef 250 mg tiekiamas buteliukais, kuriuose yra 250 mg cefuroksimo. Pakuotėje taip pat yra tirpiklio ampulė, kurioje yra 6 ml injekcinio vandens.
Tarptautinis pavadinimas | Cefuroksimas |
Vaisto stiprumas | 250mg |
Vaisto forma | milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | leisti į raumenis, į veną |
Registracijos numeris | LT/1/94/0179 |
Registratorius | Glaxo Operations UK Limited, Jungtinė Karalystė |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2006.04.14 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Zinacef 250 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Viename buteliuke yra 250 mg cefuroksimo (natrio druskos pavidalu).
Zinacef stiprumas | Natrio kiekis buteliuke |
250 mg | 14 mg |
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
250 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui:
Milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
Cefuroksimas yra baltos ar gelsvos spalvos milteliai, į kuriuos įpylus atitinkamą vandens kiekį, gaunama beveik baltos spalvos suspensija skirta leisti į raumenis arba gelsvos spalvos tirpalas skirtas leisti į veną.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Zinacef skirtas suaugusiesiems ir vaikams, įskaitant naujagimius (nuo gimimo), toliau išvardytoms infekcinėms ligoms gydyti (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).
- Bendruomenėje įgyta pneumonija.
- Paūmėjęs lėtinis bronchitas.
- Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos, įskaitant pielonefritą.
- Poodinio audinio infekcinės ligos: puriojo ląstelyno uždegimas (celiulitas), rožė ir infekuotos žaizdos.
- Pilvo ertmės infekcinės ligos (žr. 4.4 skyrių).
- Infekcinių ligų profilaktika atliekant virškinamojo trakto (apimant stemplę), ortopedines, širdies ir kraujagyslių bei ginekologines operacijas (apimant Cezario pjūvio operaciją).
Gydant infekcines ligas, kurias labai tikėtina, sukėlė ir anaerobiniai mikroorganizmai, bei vartojant šių ligų profilaktikai, cefuroksimo reikia leisti kartu su papildomu tinkamu antibakteriniu vaistiniu preparatu.
Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
1 lentelė. Suaugusiesiems ir vaikams (≥ 40 kg)
Indikacija | Dozavimas |
Bendruomenėje įgyta pneumonija ir lėtinis paūmėjęs bronchitas | 750 mg kas 8 valandas (į veną arba į raumenis) |
Poodinio audinio infekcinės ligos: puriojo ląstelyno uždegimas (celiulitas), rožė ir infekuotos žaizdos | |
Pilvo ertmės infekcinės ligos | |
Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos, įskaitant pielonefritą | 1,5 g kas 8 valandas (į veną arba į raumenis) |
Sunkios infekcinės ligos | 750 mg kas 6 valandas (į veną) 1,5 g kas 8 valandas (į veną) |
Infekcinių ligų profilaktika atliekant virškinamojo trakto, ginekologines operacijas (įskaitant Cezario pjūvio operaciją) bei ortopedines operacijas | 1,5 g anestezijos indukcijos metu. Šią dozę galima papildyti dviem 750 mg dozėmis (į raumenis) praėjus 8 valandoms ir 16 valandų. |
Infekcinių ligų profilaktika atliekant širdies ir kraujagyslių bei stemplės operacijas | 1,5 g anestezijos indukcijos metu, per kitas 24 valandas – po 750 mg (į raumenis) kas 8 valandas. |
2 lentelė. Vaikams (< 40 kg)
| Kūdikiai (> 3 savaičių) ir vaikai (< 40 kg) | Naujagimiai (nuo gimimo iki 3 savaičių) |
Bendruomenėje įgyta pneumonija | 30 ‑ 100 mg/kg per parą (į veną), padalijus į 3 ar 4 atskiras dozes. Daugumai infekcinių ligų gydyti tinkama dozė yra 60 mg/kg per parą. | 30‑100 mg/kg per parą (į veną), padalijus į 2 ar 3 atskiras dozes (žr. 5.2 skyrių). |
Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos, įskaitant pielonefritą. | ||
Poodinio audinio infekcinės ligos: puriojo ląstelyno uždegimas (celiulitas), rožė ir infekuotos žaizdos. | ||
Pilvo ertmės infekcinės ligos |
Inkstų funkcijos sutrikimas
Didžiausia dalis cefuroksimo šalinama per inkstus. Todėl, kaip ir vartojant visus antibiotikus, pacientams, kurių inkstų funkcija yra labai sutrikusi, Zinacef dozę rekomenduojama sumažinti, siekiant kompensuoti jo ekskrecijos sulėtėjimą.
3 lentelė. Rekomenduojamos Zinacef dozės pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas
Kreatinino klirensas | t1/2 (val.) | Dozė (mg) |
≥ 20 ml/min./1,73 m2 | 1,7‑2,6 | Įprastos dozės (750 mg ‑ 1,5 g tris kartus per parą) mažinti nebūtina. |
10‑20 ml/min./1,73 m2 | 4,3‑6,5 | 750 mg du kartus per parą. |
< 10 ml/min./1,73 m2 | 14,8‑22,3 | 750 mg vieną kartą per parą. |
Pacientams, kuriems atliekamos hemodializės | 3,75 | Kiekvieno dializės seanso pabaigoje į veną arba į raumenis reikia suleisti papildomą 750 mg dozę. Be to, kartu su parenteriniu vartojimu, cefuroksimo natrio druskos galima pridėti į peritoninės dializės skystį (paprastai 250 mg į kiekvienus 2 litrus dializės skysčio). |
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas ir atliekama nepertraukiama arterioveninė hemodializė (NAVH) arba didelio pralaidumo hemofiltracija (HF) intensyviosios terapijos skyriuje | 7,9‑12,6 (NAVH) 1,6 (HF) | 750 mg du kartus per parą. Atliekant mažo pralaidumo hemofiltraciją, laikytis rekomendacijų pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas. |
Kepenų funkcijos sutrikimas
Didžiausia dalis cefuroksimo šalinama per inkstus. Nesitikima, kad pasireikštų poveikis cefuroksimo farmakokinetikai pacientų, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, organizme.
Vartojimo metodas
Zinacef reikia leisti į veną per 3‑5 minutes tiesiai į veną arba infuzijų vamzdelį arba infuzuoti į veną per 30‑60 minučių, arba leisti giliai į raumenį. Injekciją į raumenį reikia gerai suleisti į santykinai didelio raumens storąją dalį ir į vieną vietą galima suleisti ne daugiau kaip 750 mg. Jeigu reikia vartoti didesnę kaip 1,5 g dozę, ją reikia suleisti į veną. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas cefuroksimui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Padidėjęs jautrumas cefalosporinų grupės antibiotikams.
Buvo pasireiškęs sunkus padidėjęs jautrumas (pvz., anafilaksinė reakcija) bet kokiam kitam beta laktaminiam antibiotikui (penicilinams, monobaktamams, karbapenemams).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Padidėjusio jautrumo reakcijos
Buvo pranešta apie sunkias ir kartais mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas, kaip ir nuo visų beta laktaminių antibakterinių vaistinių preparatų,. Jeigu pasireiškia sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos, gydymą cefuroksimu reikia nedelsiant nutraukti ir imtis tinkamų neatidėliotinos pagalbos priemonių.
Prieš pradedant gydymą, reikia nustatyti, ar pacientui nebuvo pasireiškę sunkių padidėjusio jautrumo cefuroksimui, kitokiems cefalosporinams arba bet kokiam kitam beta laktaminiam antibiotikui reakcijų. Cefuroksimą skiriant pacientams, kuriems buvo pasireiškęs nesunkus padidėjęs jautrumas kitokiems beta laktaminiams antibiotikams, gydyti reikia atsargiai.
Vartojimas kartu su stipriai veikiančiais diuretikais ar aminoglikozidais
Dideles cefalosporinų grupės antibiotikų dozes reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems kartu taikomas gydymas stipraus poveikio diuretikais, pavyzdžiui, furozemidu, arba aminoglikozidais. Pranešta apie inkstų funkcijos sutrikimą vartojant tokį vaistinių preparatų derinį. Inkstų funkciją reikia stebėti senyviems pacientams ir tiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą yra diagnozuotas inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 skyrių).
Pernelyg greitas nejautrių mikroorganizmų dauginimasis
Vartojant cefuroksimo, gali pernelyg išvešėti mieliagrybiai (Candida). Be to, ilgalaikis vartojimas gali skatinti pernelyg greitą nejautrių mikroorganizmų (pvz., enterokokų ir Clostridium difficile) dauginimąsi ir dėl to gali tekti nutraukti gydymą (žr. 4.8 skyrių).
Vartojant cefuroksimo, buvo pranešta apie su antibakterinių vaistinių preparatų vartojimu susijusį pseudomembraninį kolitą, kuris gali būti nuo lengvo iki gyvybei pavojingo. Svarbu numatyti tokią diagnozę pacientams, kuriems pasireiškia viduriavimas cefuroksimo vartojimo metu arba baigus vartoti cefuroksimą (žr. 4.8 skyrių). Reikia apgalvotai nutraukti gydymą cefuroksimu ir skirti specifinį gydymą nuo Clostridium difficile sukeltos ligos. Negalima skirti vaistinių preparatų, kurie slopina peristaltiką.
Pilvo ertmės infekcinės ligos
Dėl veikimo spektro cefuroksimu netinka gydyti infekcinių ligų, kurias sukėlė gramneigiamos nefermentuojančios bakterijos (žr. 5.1 skyrių).
Sąveika su diagnostiniais tyrimais
Vartojant cefuroksimą, gali būti teigiamas Kumbso mėginys, ir tai gali trukdyti įvertinti donoro ir recipiento kraujo tapatumą (žr. 4.8 skyrių).
Gali pasireikšti nežymus poveikis tiriant vario redukcijos metodais (Benedict, Fehling, Clinitest mėginiai). Vis dėlto dėl to mėginių rezultatai nebus klaidingai teigiami, kaip atsitinka vartojant kai kuriuos kitus cefalosporinus.
Gali būti klaidingai neigiami fericianido mėginio duomenys, todėl tiriant gliukozės koncentraciją pacientų, vartojančių cefuroksimo natrio druską, kraujyje ar plazmoje, rekomenduojama taikyti gliukozės oksidazės arba heksokinazės metodus.
Svarbi informacija apie pagalbines medžiagas
Zinacef miltelių injekciniam arba infuziniam tirpalui sudėtyje yra natrio. Į tai būtina atsižvelgti pacientams, kuriems kontroliuojamas natrio kiekis maiste.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Cefuroksimas gali veikti žarnų mikroflorą, dėl to gali sumažėti estrogenų reabsorbcija ir sumažėti sudėtinių geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas.
Cefuroksimas šalinamas iš organizmo glomerulų filtracijos ir sekrecijos inkstų kanalėliuose būdais. Nerekomenduojama kartu vartoti probenecido. Kartu vartojamas probenecidas ilgina antibiotiko ekskreciją ir didina didžiausią koncentraciją serume.
Vaistiniai preparatai, kurie gali daryti nefrotoksinį poveikį, ir kilpiniai diuretikai
Didelėmis cefalosporinų dozėmis atsargiai reikia gydyti pacientus, kurie vartoja stipriai veikiančių diuretikų (pvz., furozemidą) arba vaistinių preparatų, kurie gali daryti nefrotoksinį poveikį (pvz., aminoglikozidų grupės antibiotikų), nes negalima paneigti, kad vartojant tokį vaistinių preparatų derinį, neatsiras inkstų funkcijos sutrikimo.
Kita sąveika
Reikia matuoti gliukozės koncentracijas kraujyje ar plazmoje (žr. 4.4 skyrių).
Vartojant kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, gali padidėti tarptautinis normalizuotasis santykis (angl., International normalized ratio [INR]).
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Duomenys apie cefuroksimo natrio druskos vartojimą moterims nėštumo metu yra riboti. Tyrimai su gyvūnais toksinio poveikio reprodukcijai neparodė (žr. 5.3 skyrių). Zinacef skirti moterims nėštumo metu galima tik tada, kai nauda persveria riziką.
Nustatyta, kad motinai suleidus vaistinio preparato į raumenis arba į veną, cefuroksimas prasiskverbia per placentą ir amnijono vandenyse bei virkštelės kraujyje pasiekia gydomąsias koncentracijas.
Žindymas
Mažas cefuroksimo kiekis išsiskiria į motinos pieną. Vartojant gydomąsias dozes, nepageidaujamų reakcijų nesitikima, nors viduriavimo ir grybelių sukeltos gleivinių infekcinės ligos rizikos paneigti negalima. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar susilaikyti nuo gydymo cefuroksimu ar jį nutraukti.
Vaisingumas
Duomenų apie cefuroksimo natrio druskos poveikį žmogaus vaisingumui nėra. Reprodukcijos tyrimai su gyvūnais poveikio vaisingumui neparodė.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vis dėlto atsižvelgiant į žinomas nepageidaujamas reakcijas, cefuroksimas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus veikti neturėtų.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra neutropenija, eozinofilija, trumpalaikiai kepenų fermentų suaktyvėjimas arba bilirubino padaugėjimas, ypač pacientams, kurie prieš pradedant gydymą serga kepenų liga, bet nėra duomenų apie kepenų pažaidą ir reakciją injekcijos vietoje.
Toliau nurodytas nepageidaujamų reakcijų dažnis yra apytikris, nes apie daugumą reakcijų nėra tinkamų duomenų dažniui apskaičiuoti. Be to, su cefuroksimo natrio druska susijusių nepageidaujamų reakcijų dažnis gali skirtis priklausomai nuo indikacijos.
Nustatant nuo labai dažnų iki retų nepageidaujamų reakcijų dažnį, buvo naudojami klinikinių tyrimų duomenys. Visų kitų nepageidaujamų reakcijų (t. y., tų, kurios pasireiškė < 1/10 000) dažnis daugiausiai buvo nustatytas, naudojant duomenis, gautus po vaistinio preparato patekimo į rinką, ir labiau atitinka pranešimų nei tikrąjį dažnį.
Su gydymu susijusios nepageidaujamos reakcijos (visų sunkumo laipsnių) yra išvardytos toliau pagal MedDRA organų sistemų klases, dažnį ir sunkumo laipsnį. Dažnis apibūdinamas naudojant tokius sutrikimų dažnio apibūdinimus: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Organų sistemų klasės | Dažni | Nedažni | Dažnis nežinomas |
Infekcijos ir infestacijos |
|
| Mieliagrybių (Candida) išvešėjimas, Clostridium dificille išvešėjimas |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija, eozinofilija, hemoglobino koncentracijos sumažėjimas | Leukopenija, teigiamas Kumbso mėginys1
|
|
Imuninės sistemos sutrikimai |
|
| Vaistų sukeltas karščiavimas, intersticinis nefritas, anafilaksija, odos vaskulitas |
Virškinimo trakto sutrikimai |
| Virškinimo trakto sutrikimas | Pseudomembraninis kolitas (žr. 4.4 skyrių) |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Trumpalaikis kepenų fermentų suaktyvėjimas | Trumpalaikis bilirubino koncentracijos padidėjimas |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
| Odos bėrimas, dilgėlinė, niežulys | Daugiaformė eritema, toksinė epidermio nekrolizė ir Stevens-Johnson sindromas, angioneurozinė edema |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
|
| Kreatinino koncentracijos serume padidėjimas, kraujo šlapalo azoto padaugėjimas ir kreatinino klirenso sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių). |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Reakcijos injekcijos vietoje, įskaitant skausmą ir tromboflebitą3 |
|
|
Kai kurių reakcijų apibūdinimas Cefalosporinų grupės antibiotikai yra linkę absorbuotis ant raudonųjų kraujo ląstelių membranų paviršiaus ir reaguoja su antikūnais prieš vaistinį preparatą, sukeldami teigiamą Kumbso reakciją (tai gali turėti įtakos kraujo suderinamumo nustatymo mėginiams) ir labai retais atvejais hemolizinę anemiją. Buvo nustatytas trumpalaikiai kepenų fermentų suaktyvėjimas serume ir bilirubino koncentracijos padidėjimas, kurie paprastai buvo grįžtami. Skausmas injekcijos į raumenį vietoje yra labiau tikėtinas leidžiant dideles dozes. Vis dėlto nesitikima, kad dėl to tektų nutraukti gydymą. |
Vaikų populiacija
Cefuroksimo natrio druskos saugumo pobūdis vaikams atitinka saugumo pobūdį suaugusiesiems.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Perdozavimas gali sukelti neurologinių pasekmių, įskaitant encefalopatiją, traukulius ir komą. Perdozavimo simptomų gali atsirasti, tinkamai nesumažinus dozės pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Cefuroksimo koncentracijas serume galima sumažinti atliekant hemodializę ar peritoninę dializę.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antibakteriniai vaistiniai preparatai, antros kartos cefalosporinai, ATC kodas – J01DC02.
Veikimo mechanizmas
Cefuroksimas slopina bakterijų ląstelių sienelės sintezę, prisijungdamas prie peniciliną prisijungiančio baltymo (PPB). Dėl to nutrūksta ląstelių sienelės (peptidoglikano) biosintezė, pasireiškia bakterijų ląstelių lizė ir mirtis.
Atsparumo atsiradimo mechanizmas
Bakterijų atsparumas cefuroksimui gali pasireikšti dėl vieno arba daugiau išvardytų mechanizmų:
- hidrolizė, veikiant beta laktamazėms, įskaitant (bet neapsiribojant vien tik) plataus spektro beta laktamazes (PSBL) ir AmpC fermentus, kurie gali būti sužadinami arba stabiliai slopinami kai kurių rūšių aerobinėse gramneigiamose bakterijose;
- peniciliną prisijungiančio baltymo afiniteto cefuroksimui sumažėjimas;
- išorinės membranos nepralaidumas, dėl kurio yra ribojamas cefuroksimo prasiskverbimas prie peniciliną prisijungiančio baltymo, esančio gramneigiamose bakterijose;
- bakerijų šalinimo iš ląstelės siurbliai.
Numatyta, kad mikroorganizmai, kuriems būdingas įgytas atsparumas kitiems injekuojamiesiems cefalosporinams, bus atsparūs ir cefuroksimui. Priklausomai nuo atsparumo atsiradimo mechanizmo, mikroorganizmų, kuriems būdingas įgytas atsparumas penicilinams, jautrumas cefuroksimui gali būti sumažėjęs arba šie mikroorganizmai gali būti atsparūs cefuroksimui.
Jautrumo cefuroksimo natrio druskai ribinės vertės
Europos antimikrobinio jautrumo tyrimų komitetas (angl., European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing [EUCAST]) nustatė tokias minimalios slopinamosios koncentracijos (MSK) ribines vertes.
Mikroorganizmas | Ribinės vertės (mg/l) | |
| Jautrūs | Atsparūs |
Enterobacteriaceae 1 | ≤8 2 | >8 |
Staphylococcus rūšys | Pastaba3 | Pastaba3 |
Streptococcus A, B, C ir G | Pastaba4 | Pastaba4 |
Streptococcus pneumoniae | ≤0,5 | >1 |
Kiti streptokokai | ≤0,5 | >0,5 |
Haemophilus influenzae | ≤1 | >2 |
Moraxella catarrhalis | ≤1 | >2 |
Su rūšimi nesusijusios ribinės vertės 1 | ≤4 5 | >8 5 |
1 Enterobacteriaceae nustatytos jautrumo cefalosporinams ribinės vertės susijusios su visais kliniškai reikšmingais atsparumo mechanizmais (įskaitant PSBL ir plazmidžių, veikiant AmpC). Kai kurios padermės, kurios gamina beta laktamazes, yra jautrios arba vidutiniškai jautrios trečios ir ketvirtos kartos cefalosporinams esant šioms ribinėms vertėms ir turėtų būti nurodoma, kaip nustatyta, t. y. PSBL buvimas arba nebuvimas neturi įtakos jautrumo apibūdinimui. Daugelyje vietų rekomenduojama arba privaloma nustatyti ir apibūdinti PSBL infekcijos kontrolės tikslais. 2 Ribinės vertės susijusios tik su dozavimu po 1,5 g x 3 ir E. coli, P. mirabilis ir Klebsiella rūšimis. 3 Stafilokokų jautrumas cefalosporinams yra numatomas pagal jautrumą meticilinui, išskyrus ceftazidmą, cefiksimą ir ceftibuteną, kurie neturi ribinių verčių ir neturėtų būti vartojami stafilokokų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti. 4 Apie A, B, C ir G grupių streptokokų jautrumą cefalosporinams sprendžiama pagal jų jautrumą benzilpenicilinui. 5 Jautrumo ribinės vertės tinka tik į veną vartojamai 750 mg x 3 dozei ir didelei, ne mažensei kaip 1,5 g x 3 dozei. |
Mikrobiologinis jautrumas
Tam tikrų mikroorganizmų rūšių atsparumo paplitimas įvairiose geografinėse vietovėse laikui bėgant skiriasi, taigi rekomenduojama atsižvelgti į vietinę informaciją apie mikroorganizmų atsparumą, ypač gydant sunkias infekcines ligas. Jeigu būtina, kai atsparumo paplitimas vietovėje yra toks, kad kyla abejonių dėl vaistinio preparato veiksmingumo gydant bent kelių tipų infekcijas, reikia kreiptis konsultacijos į specialistą.
Cefuroksimas in vitro paprastai yra veiksmingas prieš išvardytus mikroorganizmus.
Dažniausiai jautrios rūšys |
Gramteigiami aerobai Staphylococcus aureus (meticilinui jautrūs)$ Streptococcus pyogenes Streptococcus agalactiae |
Gramneigiami aerobai Haemophilus parainfluenzae Moraxella catarrhalis |
Mikroorganizmai, kurių įgytas atsparumas gali kelti problemų |
Gramteigiami aerobai Streptococcus pneumoniae Streptococcus mitis (viridans grupė) |
Gramneigiami aerobai Citrobacter rūšys, išskyrus C. freundii Enterobacter rūšys, išskyrus E. aerogenes ir E. cloacae Escherichia coli Haemophilus influenzae Klebsiella pneumoniae Proteus mirabilis Proteus rūšys, išskyrus P. penneri ir P. vulgaris Providencia rūšys Salmonella rūšys |
Gramteigiami anaerobai Peptostreptococcus rūšys Propionibacterium rūšys |
Gramneigiami anaerobai Fusobacterium rūšys Bacteroides rūšys |
Iš prigimties atsparūs mikroorganizmai |
Gramteigiami aerobai Enterococcus faecalis Enterococcus faecium |
Gramneigiami aerobai Acinetobacter rūšys Burkholderia cepacia Campylobacter rūšys Citrobacter freundii Enterobacter aerogenes Enterobacter cloacae Morganella morganii Proteus penneri Proteus vulgaris Pseudomonas aeruginosa Serratia marcescens Stenotrophomonas maltophilia |
Gramteigiami anaerobai Clostridium difficile |
Gramneigiami anaerobai Bacteroides fragilis |
Kiti Chlamydia rūšys Mycoplasma rūšys Legionella rūšys |
* Visi meticilinui atsparūs S. aureus yra atsparūs cefuroksimui.
Tyrimais in vitro nustatytas bent jau adityvus cefuroksimo natrio druskos ir aminoglikozidų grupės antibiotikų derinio aktyvumas, kuris įrodytas pavieniais chirurginių operacijų atvejais.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Sveikiems savanoriams į raumenis (i. m.) suleidus cefuroksimo, didžiausios vidutinės koncentracijos serume buvo nuo 27 iki 35 µg/ml, suleidus 750 mg dozę, ir nuo 33 iki 40 µg/ml, suleidus 1 000 mg dozę, ir atsirado per 30‑60 minučių po pavartojimo. Suleidus 750 mg ir 1 000 mg dozes į veną (i. v.), atitinkamai 50 ir 100 µg/ml koncentracijos serume atsirado 15-tą minutę.
Pasirodė, kad vartojant vienkartines dozes nuo 250 iki 1 000 mg ribose, AUC ir Cmax po pavartojimo i. m. ir i. v. didėja tiesiniu būdu didėjant dozei. Duomenų, kad cefuroksimas kauptųsi sveikų savanorių serume po kartotinių 1 500 mg dozių pavartojimo į veną kas 8 valandas nėra.
Pasiskirstymas
Priklausomai nuo naudoto metodo, buvo nustatyta, kad nuo 33 iki 50 % medžiagos prisijungia prie baltymų. Vidutinis pasiskirstymo tūris po dozės nuo 250 iki 1 000 mg ribose pavartojimo i. m. arba i. v. buvo nuo 9,3 iki 15,8 l/1,73 m2 ribose. Didesnės už ligą sukėlusiems patologiniams mikroorganizmams minimalią slopinamąją koncentraciją koncentracijos gali būti pasiektos migdoluose, prienosinių ančių audiniuose, bronchų gleivinėje, kauluose, pleuros skystyje, sąnarių skystyje, sinovijos skystyje, intersticiniame skystyje, tulžyje, skrepliuose ir akies skystyje. Smegenų dangalų uždegimo atveju cefuroksimas prasiskverbia per kraujo smegenų barjerą.
Biotransformacija
Cefuroksimas nemetabolizuojamas.
Eliminacija
Cefuroksimas šalinamas glomerulų filtracijos ir sekrecijos inkstų kanalėliuose būdais. Pusinė eliminacija iš serumo po pavartojimo į raumenis arba į veną trunka maždaug 70 minučių. Beveik visas (85‑90 %) nepakitęs cefuroksimas pasišalina su šlapimu per 24 valandas po pavartojimo. Didžioji dalis cefuroksimo pašalinama per pirmąsias 6 valandas. Vidutinis klirensas per inkstus po dozės nuo 250 iki 1 000 mg pavartojimo i. m. arba i. v. yra nuo 114 iki 170 ml/min./1,73 m2.
Specialios pacientų grupės
Lytis
Cefuroksimo farmakokinetikos vyrų ar moterų organizme skirtumų po vienkartinės 1 000 mg cefuroksimo natrio druskos dozės suleidimo švirkštine pompa i. v. nepastebėta.
Senyvi žmonės
Cefuroksimo absorbcija, pasiskirstymas ir ekskrecija po pavartojimo i. m. arba i. v. senyvų pacientų organizme buvo panaši į jaunesnių pacientų, turinčių lygiavertę inkstų funkciją. Senyviems pacientams yra didesnė inkstų funkcijos susilpnėjimo rizika, todėl cefuroksimo dozę reikia ir gali tekti stebėti inkstų funkciją (žr. 4.2 skyrių).
Vaikai
Cefuroksimo pusinės eliminacijos laikas naujagimių serume žymiai pailgėjo priklausomai nuo gestacinio amžiaus. Vis dėlto pusinės eliminacijos laikas vyresnių kūdikių (> 3 savaičių) ir vaikų serume (60‑90 minučių) yra panašus į nustatytą suaugusiesiems.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Didžiausia dalis cefuroksimo šalinama per inkstus. Todėl kaip ir vartojant visus tokius antibiotikus, pacientams, kurių inkstų funkcija yra žymiai sutrikusi (t. y. Klkr < 20 ml per minutę), rekomenduojama sumažinti cefuroksimo dozę, kad būtų kompensuojama lėtesnė ekskrecija (žr. 4.2 skyrių). Cefuroksimas veiksmingai šalinamas iš organizmo atliekant hemodializę ir peritoninę dializę.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Kadangi didžiausia dalis cefuroksimo šalinama per inkstus, manoma, kad kepenų funkcijos sutrikimas neveiks cefuroksimo farmakokinetikos.
FK ir FD ryšys
Nustatyta, kad svarbiausias cefalosporinų farmakokinetikos ir farmakodinamikos rodiklis, kuris koreliuoja su veiksmingumu in vivo, yra dozavimo intervalo procentinė dalis (%T), kurią neprisijungusio cefurkosimo koncentracija būna didesnė už minimalią slopinamąją koncentraciją (MSK), nustatytą atskiroms tikslinėms rūšims (t. y. %T > MSK).
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Kancerogeniškumo tyrimų neatlikta. Vis dėlto duomenų, kurie rodytų kancerogeninio poveikio tikimybę, nėra.
Įvairūs cefalosporinai slopino gama gliutamiltranspeptidazės aktyvumą žiurkių šlapime, vis dėlto slopinimo lygmuo vartojant cefuroksimą yra mažesnis. Tai gali turėti reikšmės sąveikaujant su klinikinių laboratorinių tyrimų duomenimis žmogui.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
250 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
Milteliai
Pagalbinių medžiagų nėra.
Tirpiklis
Injekcinis vanduo
6.2 Nesuderinamumas
2,74 % m/V natrio rūgščiojo karbonato injekcinio tirpalo (BP) pH gerokai keičia tirpalų spalvą, todėl Zinacef skiesti šiuo tirpalu nerekomenduojama. Tačiau, jei būtina, pacientams, kuriems lašinama natrio rūgščiojo karbonato tirpalo, Zinacef gali būti suleidžiamas į lašinės sistemos žarnelę.
Švirkšte Zinacef maišyti su aminoglikozidų grupės antibiotikais draudžiama.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Paruoštą vartoti preparatą laikyti 2 °C – 8 °C temperatūroje (šaldytuve), ne ilgiau kaip 24 valandas.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
250 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
Kartoninė dėžutė, kurioje yra stiklinis (I ar III tipo) buteliukas, sandariai užkimštas bromobutilo ar fluoru ir plastiku sluoksniuotu butilo gumos kamščiu ir užspaustas užspaudžiamu dangteliu. Buteliuke yra 250 mg Zinacef. Pakuotėje taip pat yra tirpiklio ampulė, kurioje yra 6 ml injekcinio vandens.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Tirpinimo instrukcijos
4 lentelė. Papildomas kiekis ir koncentracijos, kurios gali būti naudingos, kai reikia dalies dozės.
Papildomas kiekis ir koncentracijos, kurios gali būti naudingos, kai reikia dalies dozės | ||||
Buteliuko dydis | Vartojimo būdas | Fizinis būvis | Vandens kiekis, kurį reikia pridėti (ml) | Apytikslė cefuroksimo koncentracija (mg/ml)** |
250 mg milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui | ||||
250 mg | Į raumenis Į veną švirkštine pompa Infuzija į veną | Suspensija Tirpalas Tirpalas | 1 ml Ne mažiau kaip 2 ml Ne mažiau kaip 2 ml | 216 116 116 |
750 mg milteliai injekciniam tirpalui | ||||
750 mg | Į raumenis Į veną švirkštine pompa Infuzija į veną | Suspensija Tirpalas Tirpalas | 3 ml Ne mažiau kaip 6 ml Ne mažiau kaip 6 ml* | 216 116 116 |
1,5 g milteliai injekciniam tirpalui | ||||
1,5 g | Į raumenis Į veną švirkštine pompa Infuzija į veną | Suspensija Tirpalas Tirpalas | 6 ml Ne mažiau kaip 15 ml 15 ml* | 216 94 94 |
* Paruoštą tirpalą reikia suleisti į 50 arba 100 ml suderinamo infuzinio tirpalo (informaciją apie suderinamumą žr. toliau).
**Ištirpinus cefuroksimą, tirpalo tūris padidėjo dėl vaistinės medžiagos poslinkio koeficiento ir dėl to atsirado nurodytos koncentracijos mg/ml.
Suderinamumas
1,5 g cefuroksimo natrio druskos, ištirpintos 15 ml injekcinio vandens, galima suleisti į metronidazolo injekcinį tirpalą (500 mg/100 ml) ir abiejų medžiagų veiksmingumas žemesnėje kaip 25C temperatūroje išsilaiko iki 24 valandų.
1,5 g cefuroksimo natrio druskos yra suderinama su 1 g (15 ml) arba 5 g (50 ml) azlocilino 4C temperatūroje iki 24 valandų arba žemesnėje kaip 25C temperatūroje iki 6 valandų.
Cefuroksimo natrio druskos (5 mg/ml) tirpalus su 5 % masės koncentracijos arba 10 % masės koncentracijos ksilitolio injekcinio tirpalo galima laikyti 25C temperatūroje iki 24 valandų.
Cefuroksimo natrio druska yra suderinama su vandeniniais tirpalais, kuriuose yra iki 1% lidokaino hidrochlorido.
Cefuroksimo natrio druska yra suderinama su išvardytais infuzijų tirpalais. Kambario temperatūroje veikmingumas išsilaikys iki 24 valandų su:
0,9 % koncentracijos (masė /tūryje) natrio chlorido injekciniu tirpalu (BP);
5 % gliukozės injekciniu tirpalu (BP);
0,18 % koncentracijos (masė /tūryje) natrio chlorido injekciniu tirpalu su 4 % gliukozės injekciniu tirpalu (BP);
5 % gliukozės ir 0,9 % natrio chlorido injekciniu tirpalu (BP);
5 % gliukozės ir 0,45% natrio chlorido injekciniu tirpalu;
5 % gliukozės ir 0,225 % natrio chlorido injekciniu tirpalu;
10 % gliukozės injekciniu tirpalu;
10 % invertuoto cukraus tirpalu injekciniame vandenyje;
Ringerio injekciniu tirpalu (USP);
Ringerio laktato injekciniu tirpalu (USP);
M/6 natrio laktato injekciniu tirpalu;
Sudėtiniu natrio laktato injekciniu tirpalu (BP) (Hartmano tirpalu).
Cefuroksimo natrio druskos stabilumo 0,9 % koncentracijos (masė/tūryje) natrio chlorido injekciniame tirpale (BP) ir 5 % gliukozės injekciniame tirpale neveikia natrio hidrokortizono fosfatas.
Be to, nustatyta, kad cefuroksimo natrio druska yra suderinama 24 valandas kambario temperatūroje, leidimui į veną skirtą infuzinį tirpalą sumaišius su:
heparinu (10 ir 50 vienetų/ml) su 0,9 % natrio chlorido injekcinio tirpalo, kalio chloridu (10 ir 40 mekv/l) su 0,9 % natrio chlorido injekcinio tirpalo.
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Daktaras pacientui: Jūs akivaizdžiai apsinuodijęs nikotinu. Bet aš nerūkau. Gaila. Tai labai apsunkina diagnozę...
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?