Clarithromycin-Teva

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Clarithromycin-Teva 250 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

250 mg: Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 250 mg klaritromicino.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

250 mg: kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 0,03 mg tartrazino kraplako (E102) ir 0,008 mg Alura raudonojo AC (E 129).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

250 mg

Tabletės yra geltonos, ovalios, dengtos plėvele, jų vienoje pusėje yra įspaudas “93” kitoje – “7157”.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Klaritromicinas skirtas ūminių ir lėtinių infekcinių ligų, sukeltų klaritromicinui jautrių bakterijų, gydymui.

• Viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, pvz., faringitas, sinusitas.
• Apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, pvz., lėtinio bronchito paūmėjimas, bendruomenėje įgytas plaučių uždegimas.
• Lengva ar vidutinio sunkumo odos ir minkštųjų audinių infekcinė liga.

Helicobacter pylori išnaikinimas pacientams, kuriems yra su Helicobacter pylori susijusių opų, tinkamu klaritromicino, kitų antibakterinių medikamentų ir vaisto nuo pepsinės opos deriniu (žr. 4.2 skyrių).

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

 Klaritromicino dozavimas priklauso nuo ligonio sveikatos būklės. Bet kuriuo atveju jį turi nustatyti gydytojas.

Yra tiekiamos 250 mg ir 500 mg tabletės.

Dozavimas

Suaugę žmonės ir paaugliai

Rekomenduojama dozė yra 250 mg du kartus per parą. Jei liga sunki, dozę galima didinti, iki 500 mg 2 kartus per parą.

Sergant kvėpavimo takų ligomis, dėl didelio kai kurių mikroorganizmų, pvz., S. pneumoniae, atsparumo pirmojo pasirinkimo antibiotiku išlieka penicilinas. Klaritromicinu galima gydyti tokiu atveju, jeigu yra padidėjęs jautrumas penicilinui arba šio medikamento negalima vartoti dėl kitokių priežasčių.

Ypatingos populiacijos

Vaikų populiacija

Pediatrinės klaritromicino suspensijos klinikiniai tyrimai atlikti su vaikais nuo 6 mėnesių iki 12 metų . Todėl jaunesniems nei 12 metų vaikams reikėtų skirti pediatrinę klaritromicino suspensiją (granules geriamajai suspensijai) arba kitas, tinkamesnes klaritromicino formas. Duomenų, kuriais remiantis, būtų galima rekomenduoti injekcinio klaritromicino vartojimą pacientams iki 18 metų amžiaus, nepakanka.

Jaunesniems kaip 12 metų vaikams, kurių svoris yra mažesnis kaip 30 kg, klaritromicino tabletės netinka. Šiems pacientams yra tinkamesnių vaisto formų.

Senyvi pacientai

Dozavimas toks pats, kaip suaugusiems.

Helicobacter pylori išnaikinimas suaugusiems ligoniams

Ligoniams, kuriems yra pepsinės opos, susijusios su Helicobacter pylori, galima vartoti du kartus per parą po 500 mg klaritromicino kartu su kitais tinkamais antimikrobiniais preparatais bei protonų siurblio inhibitoriais.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis nei 30 ml/min, klaritromicino dozę reiktų mažinti per pusę, t.y. gerti 250 mg kartą per parą arba 250 mg du kartus per parą, jei infekcinė liga sunki. Tokiems pacientams gydymo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 14 parų.

Gydymo trukmė

Gydymo klaritromicinu trukmė priklauso nuo ligonio sveikatos būklės. Bet kuriuo atveju ją turi nustatyti gydytojas.

• Paprastai gydoma 6–14 parų.
• Po to, kai išnyksta visi ligos simptomai, vaisto reikėtų vartoti ne mažiau kaip 2 paras.
• Streptococcus pyogenes (A grupės beta hemolizinių streptokokų) sukeltą infekcinę ligą reikia gydyti ne trumpiau kaip 10 parų.

Helicobacter pylori išnaikinti reikalingas 7 parų kombinuotasis gydymas (pvz., vartoti du kartus per parą po 500 mg klaritromicino, t. y. du kartus po dvi 250 mg tabletes arba du kartus po vieną 500 mg tabletę, kartu su 1000 mg amoksicilino du kartus per parą ir 20 mg omeprazolo du kartus per parą).

Vartojimo metodas

Klaritromicino vartojimo laikas nuo valgymo nepriklauso (žr. 5.2 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai klaritromicinui, kitiems makrolidų grupės antibiotikams ar bet kuriai 1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Klaritromicino vartojimas kartu su ergotamino arba dihidroergotamino draudžiama, nes tai gali sukelti skalsių toksinį poveikį
• Klaritromicino vartojimas kartu su sekančiais preparatais: astemizolu, cisapridu, pimozidu, terfenadinu, nes šie vaistai gali sukelti QT intervalo pailgėjimą ir širdies ritmo sutrikimus, įskaitant skilvelių tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir torsades de pointe (žr. 4.5 skyrių).
• Hipokalemija (QT trukmės pailgėjimo rizika).
• Klaritromicino vartojimas kartu su HMG-CoA reduktazės inhibitoriais (statinais), ekstensyviai metabolizuojamais CYP3A4 (lovastatinu ar simvastatinu), nes gali padidėti miopatijos, įskaitant rabdomiolizę, rizika. (žr. 4.5 skyrių).
• Pacientai, kuriems praeityje buvo nustatytas QT intervalo pailgėjimas arba skilvelinė aritmija, įskaitant torsades de pointes (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).
• Sunkus kepenų nepakankamumas derinyje su inkstų pažeidimu.
• Vartoti kartu su tikagreloru ar ranozalinu draudžiama.
• Vartoti kartu su kitais stipriais CYP3A4 inhibitoriais, klaritromicino negalima vartoti pacientams, vartojantiems kolchicinus

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Besilaukiančiai moteriai gydytojas neturi skirti vartoti klaritromicino atidžiai neįvertinęs naudos ir rizikos santykio, ypač pirmų trijų nėštumo mėnesių laikotarpiu (žr. 4.6 skyrių).

Klaritromicinas daugiausia šalinamas per kepenis. Pacientams, kuriems yra kepenų veiklos sutrikimas klaritromiciną reikia vartoti atsargiai. Taip pat klaritromiciną reikia vartoti atsargiai pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas.

Pranešama apie mirtį sukėlusius kepenų nepakankamumo atvejus (žr. 4.8 skyrių). Kai kurie pacientai jau anksčiau galėjo sirgti kepenų liga arba galėjo vartoti kitus toksiškai kepenis veikiančius vaistus.

Pacientams reikia nurodyti nutraukti vaistų vartojimą ir kreiptis į gydytoją, jeigu atsiranda tokių kepenų ligos simptomų kaip apetito netekimas, gelta, tamsus šlapimas, niežulys arba pilvo skausmas.

Atsargumo reikia laikytis gydant pacientus, kuriems nustatytas sunkus inkstų nepakankamumas (žr.4.2 skyrių).

Jei nepakankama inkstų veikla, atsižvelgiant į pakenkimo laipsnį reikia tinkamai sumažinti klaritromicino, kaip ir kitų antibiotikų, dozavimą (žr. 4.2 skyrių). Reikia atsižvelgti, kad pagyvenusiems pacientams gali būti sutrikusi inkstų veikla.

Helicobacter pylori išnaikinimui vartojant klaritromicino, galima šiam antibiotikui atsparių mikroorganizmų selekcija.

Jei yra padidėjęs paciento jautrumas linkomicinui ir klindamicinui, jis gali būti padidėjęs ir klaritromicinui. Vadinasi, tokiems ligoniams klaritromicino reikia skirti atsargiai.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį dėl galimo kryžminio atsparumo tarp klaritromicino ir kitų makrolidų, taip pat linkomicino ir klindamicino.

Ilgalaikis vartojimas, kaip ir kitų antibiotikų, gali sukelti kolonizacijas ir padidėjusį nejautrių bakterijų ir grybelių kiekį. Jei atsiranda superinfekcijos, turi būti pradėtas tinkamas gydymas.

Vartojant beveik visus antibakterinius preparatus, įskaitant ir makrolidų grupės vaistus, pasitaikė pseudomembraninis kolitas, kuris eiga labai įvairi – nuo lengvos iki mirtinos formos. Clostridium difficile sukeltas viduriavimas (CDSV) pasitaiko vartojant beveik visus antibakterinius preparatus, įskaitant klaritromiciną; tai gali būti lengvas viduriavimas arba gyvybei pavojingas kolitas. Gydymas antibakteriniais preparatais keičia normalią gaubtinės žarnos florą, todėl galimas C. difficile išvešėjimas. CDSV reikia įtarti visiems pacientams, kurie po antibiotikų vartojimo viduriuoja. Būtina atidžiai surinkti anamnezę, nes pranešama, kad CDSV požymiai gali pasireikšti praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po antibakterinių preparatų vartojimo. Todėl, įvertinus indikacijas, reikia užbaigti klaritromicino vartojimą. Reikia nustatyti mikroorganizmų tipą ir paskirti pacientui tinkamą gydymą. Būtina vengti vartoti persitaltiką slopinančius vaistinius preparatus.

Kaip žinoma iš kitų makrolidų vartojimo, klaritromicinas gali sukelti generalizuotos miastenijos paūmėjimą ar pasunkėjimą, todėl ligoniams, sergantiems generalizuota miastenija, jo reikia vartoti atsargiai.

Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų, kad pasitaikė kolchicino toksinis poveikis, kai jis buvo vartojamas kartu su klaritromicinu, ypač senyviems pacientams gydyti, tarp kurių buvo pacientų su inkstų nepakankamumu. Kai kuriuos iš tokių pacientų ištiko mirtis (žr. 4.5 skyrių). Kolchicino ir klaritromicino vartojimas kartu yra kontraindikuotinas (žr. 4.3 skyrių).

Atsargumo reikia laikytis skiriant vartoti kartu su klaritromicinu tokių triazolbenzodiazepinų kaip triazolamas ir midazolamas (žr. 4.5 skyrių).

Atsargumas būtinas kartu su klaritromicinu vartojant kitus ototoksiškai veikiančius vaistus, ypač aminoglikozidus. Gydymo metu ir po jo reikia kontroliuoti klausos ir vestibuliarinę funkcijas.

Dėl QT intervalo pailgėjimo rizikos klaritromicino reikia vartoti atsargiai pacientams, kurie serga vainikinių kraujagyslių ligomis, sunkiu širdies veiklos nepakankamumu, kuriems yra hipomagnezemija, bradikardija (per minutę širdis susitraukia rečiau kaip 50 kartų) arba kurie kartu vartoja vaistinių preparatų, ilginančių QT intervalą (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kuriems yra įgimtas arba nustatytas įgytas QT intervalo pailgėjimas, klaritromicino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Pneumonija

Vertinant didėjantį Streptococcus pneumoniae atsparumą makrolidams, sergant nehospitaline pneumonija, prieš skiriant vartoti klaritromiciną svarbu nustatyti bakterijų jautrumą. Hospitalinės pneumonijos atveju klaritromiciną reikia vartoti kartu su papildomais tinkamais antibiotikais.

Lengvi ir vidutinio sunkumo odos ir minkštųjų audinių infekciniai susirgimai

Šias ligas dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes, abu galintys būti atsparūs makrolidams. Todėl svarbu nustatyti jų jautrumą. Tai atvejais, kai beta laktamų grupės antibiotikų vartoti negalima (pvz., dėl alergijos), kitas antibiotikas, toks kaip klindamicinas, gali būti pirmo pasirinkimo vaistas. Dabartiniu metu makrolidai gali būti naudingi tik tokių odos ir minkštųjų audinių infekcijos atvejais, kai juos sukelia Corynebacterium minutissimum, sergant paprastaisiais spuogais (acne vulgaris), rože ir tais atvejais, kai negalima vartoti penicilino.

Tokių sunkių ūminių padidėjusio jautrumo reakcijų, kaip anafilaksija, Stevens-Johnson sindromas, toksinė epidermolizė, atvejais klaritromicino vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir skubiai imtis reikalingo gydymo.

Jei pacientas gydomas CYP3A4 fermentų induktoriais, klaritromicino reikia vartoti atsargiai (žr. 4.5 skyrių).

Klaritromicinas yra CYP3A4 fermentų inhibitorius, todėl jo vartoti kartu su vaistais, kuriuos žymiu mastu metabolizuoja minėti fermentai, galima tik tokiu atveju, jei gydyti klaritromicinu neabejotinai būtina (žr. 4.5 skyrių).

HMG-KoA reduktazės inhibitoriai (statinai)

Klaritromicino kartu su lovastatinu arba simvastatinu vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Klaritromicino skiriant kartu su kitais statinais turi būti laikomasi atsargumo priemonių. Pacientams, kartu vartojantiems klaritromicino ir statinų pasireiškė rabdomiolizė. Pacientus reikia stebėti dėl miopatijos simptomų ir požymių. Jei klaritromicino ir statinų vartoti kartu yra būtina, rekomenduojama skirti mažiausią galimą statinų dozę. Reikėtų apsvarstyti statinų, kurių metabolizmas nepriklauso nuo CYP3A (pvz., fluvastatino) vartojimą.

Geriamieji antidiabetiniai vaistiniai preparatai arba insulinas

Geriamųjų antidiabetinių vaistinių preparatų (tokių, kaip sulfonilkarbamido dariniai) ir (arba) insulino vartojimas kartu su klaritromicinu gali sukelti reikšmingą hipoglikemiją. Tokiais atvejais rekomenduojama atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).

Geriamieji antikoaguliantai

Klaritromicino vartojant kartu su varfarinu esti sukios hemoragijos ir reikšmingo TNS (ang. INR) ir protrombino laiko padidėjimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Kai pacientai vartoja klaritromiciną ir geriamuosius antikoaguliantus, reikia dažnai tirti TNS rodiklį ir protrombino laiką.

Šio medikamento sudėtyje yra tartrazino ir Alura raudonojo AC (E 129), kurie gali sukelti alerginę reakciją.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Žemiau išvardytus vaistus griežtai draudžiama vartoti kartu dėl galimos labai stiprios sąveikos

Cisapridas, pimozidas, astemizolas ir terfenadinas

Pranešama apie padidėjusią cisaprido koncentraciją kraujyje pacientų, kurie kartu vartojo klaritromiciną ir cisapridą. Tai gali sukelti QT intervalo pailgėjimą ir širdies aritmiją, įskaitant skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir torsades de pointes. Panašus poveikis stebėtas pacientams, kurie kartu vartojo klaritromiciną ir pimozidą (žr. 4.3 skyrių).

Pasitaikė pranešimų apie dėl makrolidų pasikeitusį terfenadino metabolizmą, sukėlusį terfenadino koncentracijos padidėjimą, kuris retkarčiais buvo susijęs su tokiais širdies ritmo sutrikimais, kaip QT intervalo pailgėjimas, skilvelinė tachikardija, skilvelių virpėjimas ir torsades de pointes (žr. 4.3 skyrių). Klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 14 sveikų savanorių, klaritromicino ir terfenadino vartojimas kartu sukėlė terfenadino rūgščiojo metabolito koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą 2-3 kartus ir QT intervalo pailgėjimą, nesukėlusį jokių aiškių klinikinių požymių. Panašus poveikis stebėtas vartojant kartu astemizolą ir kitus makrolidus.

Ergotaminas arba dihidroergotaminas

Pranešimai nusistovėjus rinkodarai rodo, kad klaritromicino vartojimas kartu su ergotaminu arba dihidroergotaminu yra susijęs su ūminių apsinuodijimu skalsių alkaloidais, pasireiškiančiu kraujagyslių spazmu, galūnių ir kitų audinių, įskaitant centrinę nervų sistemą, išemija. Klaritromiciną vartoti kartu su šiais vaistiniais preparatais draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

HMG-CoA reduktazės inhibitoriai (statinai)

Draudžiama klaritromiciną vartoti kartu su lovastatinu ar simvastatinu (žr. 4.3 skyrių), nes šie statinai yra metabolizuojami CYP3A4 ir, vartojant kartu su klaritromicinu, didėja jų koncentracija kraujo plazmoje, o tai padidina miopatijos, įskaitant rabdomiolizę, riziką. Buvo gauta pranešimų apie rabdomiolizės atvejus pacientams, vartojusiems klaritromicino kartu su šiais statinais. Jei gydymo klaritromicinu negalima išvengti, gydymas lovastatinu ir simvastatinu turi būti laikinai nutrauktas.

Būtina imtis atsargumo priemonių klaritromicino skiriant kartu su statinais. Tais atvejais, kai gydymas klaritromicinu kartu su statinais yra būtinas, rekomenduojama skirti mažiausią galimą statinų dozę. Reikėtų apsvarstyti statinų, kurių metabolizmas nepriklauso nuo CYP3A (pvz.: fluvastatino), skyrimą. Pacientus reikia stebėti dėl miopatijos požymių ir simptomų pasireiškimo.

Kitų vaistų įtaka klaritromicino tablečių poveikiui

Vaistiniai preparatai, kurie indukuoja CYP3A4 (pvz.: rifampicinas, fenitoinas, karbamazepinas, fenobarbitalis, paprastosios jonažolės preparatai) gali aktyvinti klaritromicino metabolizmą, todėl šio vaisto koncentracija kraujyje gali tapti mažesnė už gydomąją ir sumažėti jo veiksmingumas. Be to, gali prireikti kontroliuoti CYP3A4 induktoriaus koncentraciją kraujo plazmoje, nes ji gali padidėti dėl klaritromicino slopinančio poveikio CYP3A4 aktyvumą (žr. taip pat atitinkamą informaciją apie CYP3A4 inhibitorių vartojamą). Rifabutino vartojimas kartu su klaritromicinu sukėlė rifabutino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą, o klaritromicino kiekio sumažėjimą bei su tuo susijusią didesnę uveito riziką.

Klaritromiciną metabolizuoja CYP 3A4 fermentai. Vadinasi, stiprūs šių fermentų inhibitoriai gali slopinti klaritromicino metabolizmą, todėl kraujo plazmoje gali padidėti jo koncentracija.

Žemiau išvardyti vaistai veikia arba gali veikti klaritromicino koncentraciją kraujo apytakoje; gali prireikti koreguoti klaritromicino dozę arba spręsti dėl alternatyvaus gydymo.

Efirenzas, nevirapinas, rifampicinas, rifabutinas ir rifapentinas

Tokie stiprūs citochromo P450 induktoriai kaip efirenzas, nevirapinas, rifampicinas, rifabutinas ir rifapentinas gali pagreitinti klaritromicino metabolizmą ir sumažinti jo koncentraciją kraujo plazmoje bei padidinti metabolito 14-OH-klaritromicino, taip pat pasižyminčio mikrobiologiniu veiksmingumu, koncentraciją. Kadangi klaritromicino ir 14-OH-klaritromicino mikrobiologinis poveikis įvairioms bakterijoms skiriasi, vartojant klaritromicino kartu su fermentų induktoriais numatytas terapinis poveikis gali susilpnėti.

Etravirinas

Etavirinas mažina kartu vartojamo klaritromicino ekspoziciją, tačiau aktyvaus metabolito 14(R)-hidroksiklaritromicino koncentracija kraujyje didėja. Atsižvelgiant į tai, kad 14(R) hidroksiklaritromicino aktyvumas prieš Mycobacterium avium kompleksą (MAK) yra mažesnis, bendras aktyvumas prieš šį sukėlėją gali būti pakitęs, todėl MAC infekcijos atveju reikia apsvarstyti gydymo galimybę ne klaritromicinu, bet kitokiais vaistiniais preparatais.

Flukonazolas

Kai 21 sveikas savanoris vartojo flukonazolo 200 mg per parą dozę kartus su klaritromicinu 500 mg du kartus per parą doze, klaritromicino minimalios pusiausvyros koncentracijos (C_min) vidurkis padidėjo 33%, plotas po laiko ir koncentracijos kreivių sankirta (AUC) 18%. Aktyvaus metabolito 14-OH-klaritromicino pusiausvyros koncentracijos kartu vartojant flukonazolio reikšmingo pokyčio nebuvo. Klaritromicino dozės koreguoti nereikia.

Klaritromicino koncentracija plazmoje gali padidėti, jei šio vaisto vartojama kartu su ranitidinu ar antacidiniais preparatais, tačiau dozavimo koreguoti nereikia.

Ritonaviras

Farmakokinetikos tyrimais įrodyta, kad tris kartus per parą po 200 mg geriamas ritonaviras pastebimai slopina kartu su juo vartojamo kas 12 val. po 500 mg klaritromicino metabolizmą. Ritonaviro vartojant kartu su klaritromicinu, pastarojo vaisto C_max, C_min ir AUC padidėjo atitinkamai 31%, 182% ir 77%. Nustatytas beveik visiškai nuslopintas aktyvaus 14-OH-hidroksimetabolito formavimas. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali, dėl didelio klaritromicino terapinio tarpo mažinti jo dozę tikriausiai nebūtina. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, netiktų toliau pateiktas dozės priderinimas: pacientams, kurių kreatinino klirensas 30–60 ml/min., klaritromicino dozė turi būti sumažinta 50%, pacientams, kurių kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min. – 75%. Kartu su ritonaviru negalima skirti vartoti didesnės klaritromicino dozės kaip 1 g per parą.

Apie panašų dozės koregavimą reikia spręsti tais atvejais, kai yra susilpnėjusi paciento inkstų funkcija ir ritonaviras vartojamas farmakokinetikos sustiprinimui kartu su kitais ŽIV proteazės inhibitoriais, įskaitant atazanavirą ir sakvinavirą (žr. žemiau skyriuje apie abipusę vaistų sąveiką).

Klaritromicino įtaka kitų vaistų poveikiui

Su CYP3A4 susijusi sąveika

CYP3A4 inhibitoriaus klaritromicino vartojimas su vaistais, kurių metabolizmas priklauso nuo CYP3A4, gali būti susijęs su vaisto koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimu arba gali pailgėti kartu vartojamo vaisto terapinis ir nepageidaujamas poveikis. Klaritromicino atsargiai reikia skirti vartoti tiems pacientams, kurie gydomi vaistais, kurie žinomi kaip CYP3A4 substratas, ypač jei CYP3A4 substratas pasižymi siauru saugumo intervalu (pavyzdžiui, karbamazepinas) ir (arba) šis fermentas substratą intensyviai metabolizuoja.

Kartu vartojant klaritromicino reikia įvertinti vaisto, kurį metabolizuoja CYP3A4, dozės koregavimo galimybę ir, jeigu įmanoma, atidžiai kontroliuoti jo koncentraciją kraujo plazmoje.

Žemiau išvardyti vaistai arba vaistų klasės, kurie žinomai arba galimai metabolizuojami veikiant tam pačiam CYP3A4 izofermentui: alprazolamas, astemizolis, karbamazepinas, cilostazolis, cisapridas, ciklosporinas, disopiramidas, skalsių alkaloidai, lovastatinas, metilprednizolonas, midazolamas, omeprazolis, geriamieji antikoaguliantai (pvz., varfarinas), pimozidas, chinidinas, rifabutinas, sildenafilis, simvastatinas, sirolimuzas, takrolimuzas, terfenadinas, triazolamas ir vinblastinas. Vaistai, kurių sąveika susijusi su panašiu mechanizmu veikiant kitiems citochromo P450 sistemos izofermentams, yra fenitoinas, teofilinas ir valproatas.

Antiaritminiai vaistiniai preparatai

Nusistovėjus rinkodarai gauta pranešimų, kad klaritromicino vartojant kartu su chinidinu ar dizopiramidu, pasitaikė torsades de pointes atvejų. Vartojant klaritromicino kartu su šiais vaistais reikia stebėti, ar EKG neatsirado QT intervalo pailgėjimo. Gydant klaritromicinu reikia kontroliuoti chinidino ir dizopiramido koncentraciją kraujo plazmoje.

Buvo gauta pranešimų apie hipoglikemijos atvejus kartu vartojant klaritromicino ir dizopiramido. Todėl kartu vartojant klaritromicino ir dizopiramido būtina stebėti gliukozės kiekį kraujyje.

Geriamieji hipoglikeminiai vaistiniai preparatai/ insulinas

Vartojant kartu kai kurių hipoglikeminių vaistų, pvz., nateglinido arba repaglinido, klaritromicino sukelta CYP3A fermento inhibicija gali sąlygoti hipoglikemijos pasireiškimą. Rekomenduojama atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje.

Omeprazolis

Sveikiems suaugusiems asmenims buvo duodama gerti klaritromicino (500 mg dozė kas 8 valandos) kartu su omeprazoliu (40 mg per parą dozė). Vartojant kartu su klaritromicinu omeprazolio pusiausvyros koncentracija kraujo plazmoje padidėjo (C_max, AUC₀ ir t_1/2 atitinkamai padidėjo 30%, 89% ir 34%). Vidutinė 24 valandų laikotarpio skrandžio pH vartojant tik omeprazolį buvo 5,2, o vartojant kartu su klaritromicinu – 5,7.

Sildenafilis, tadalafilis ir vardenafilis

Kiekvieną išvardytą fosfodiesterazės inhibitorių metabolizuoja, mažiausiai bent iš dalies, CYP3A4; kartu vartojamas klaritromicinas gali slopinti CYP3A4. Klaritromicino vartojimas kartu su sildenafiliu, tadalafiliu arba vardenafiliu gali padidinti fosfodiesterazės inhibitoriaus ekspoziciją. Jeigu šie vaistai vartojami kartu su klaritromicinu, reikia apsvarstyti sildenafilio, tadalafilio ir vardenafilio dozės sumažinimo galimybes.

Teofilinas, karbamazepinas

Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad, vartojant bet kurį iš jų kartu su klaritromicinu, vidutiniškai, bet statistiškai patikimai (p≤0,05), padidėja teofilino arba karbamazepino koncentracija kraujo plazmoje, todėl reikia apgalvoti dozės sumažinimą.

Tolterodinas

Pirminis tolterodino metabolizmas susijęs su citochromo P450 izoforma 2D6 (CYP2D6). Tačiau populiacijos pogrupyje, kuriam nebūdingas izofermentas CYP2D6, metabolizmas vyksta veikiant CYP3A4. Šioje grupėje CYP3A4 slopinimas sukelia reikšmingą tolterodino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą. Vartojant tokius CYP3A4 inhibitorius kaip klaritromicinas, veikiant CYP2D6 silpnų metabolizatorių grupėje gali reikėti sumažinti tolterodino dozę.

Triazolbenzodiazepinai (alprazolamas, midazolamas, triazolamas)

Midazolamo vartojant kartu su klaritromicino tabletėmis (2 kartus per parą po 500 mg), sušvirkšto į veną midazolamo AUC padidėjo 2,7 karto, išgerto – 7 kartus. Todėl midazolamo kartu su klaritromicinu reikia vengti vartoti. Jeigu, vartojant klaritromicino į veną švirkščiama midazolamo, būtina atidžiai stebėti paciento būklę, kad būtų galima patikslinti dozę. Tokios pačios atsargumo priemonės tinka ir vartojant kitų benzodiazepinų, kuriuos metabolizuoja CYP3A4, įskaitant triazolamo bei alprazolamo. Benzodiazepinų, kurių CYP3A4 nemetabolizuoja (temazepamo, nitrazepamo, lorazepamo), sąveika su klaritromicinu tikriausiai nepasireiškia.

Nusistovėjus rinkodarai gauta pranešimų, kad, kartu vartojant klaritromicino ir triazolamo, pasitaikė vaistų sąveika ir poveikis centrinei nervų sistemai (CNS) (pvz., mieguistumas ir suglumimas). Nurodoma, kad pacientus reikia stebėti dėl padidėjusio farmakologinio poveikio CNS.

Ciklosporinas, takrolimuzas, sirolimuzas

Klaritromicino vartojant kartu su ciklosporinu ar takrolimuzu kraujo plazmoje nustatyta daugiau negu 2 kartus didesnė ciklosporino ir takrolimuzo C_min. Panašus pokytis tikriausiai atsiras ir vartojant sirolimuzo. Jeigu ligonis, vartojantis vieno iš minėtų imunodepresantų, pradedamas gydyti klaritromicinu, būtina atidžiai stebėti ciklosporino, takrolimuzo ar sirolimuzo kiekį kraujo plazmoje ir prireikus mažinti jų dozę. Šiems ligoniams nutraukus gydymą klaritromicinu ciklosporino, takrolimuzo ar sirolimuzo dozės tikslinimui vėl būtina atidžiai stebėti jų kiekį kraujo plazmoje.

Varfarinas

Klaritromicinas gali stiprinti kartu su juo vartojamo varfarino poveikį, todėl minėtų vaistų vartojančiam ligoniui reikia dažnai tikrinti protrombino laiką.

Kita vaistų sąveika

Aminoglikozidai

Patartina atsargiai skirti klaritromicino kartu su kitais ototoksiniais vaistiniais preparatais, ypač su aminoglikozidais (žr. 4.4 skyrių).

Kolchicinas

Kolchicinas yra CYP3A4 ir transporto baltymo P glikoproteino (Pgp) substratas. Klaritromicinas ir kiti makrolidai yra CYP3A4 ir Pgp inhibitoriai. Vartojant kartu klaritromicino ir kolchicino, klaritromicino slopinantis poveikis CYP3A4 ir (arba) Pgp gali sukelti kolchicino ekspozicijos padidėjimą. Pacientus reikia stebėti dėl galimo kolchicino toksinio poveikio simptomų (žr. 4. 4 skyrių).

Digoksinas

Manoma, kad digoksinas yra transporto baltymo Pgp substratas. Žinoma, kad klaritromicinas slopina Pgp. Vartojant klaritromicino kartu su digoksinu, klaritromicino slopinantis poveikis Pgp gali sukelti digoksino ekspozicijos padidėjimą. Klaritromiciną ir digoksiną kartu vartojančių pacientų kraujo plazmoje padidėjusi digoksino koncentracija nustatyta stebėjimų nusistovėjus rinkodarai metu. Kai kuriems pacientams buvo digoksino toksinio poveikio simptomų, įskaitant gyvybei pavojingas širdies aritmijas. Jei pacientas gydomas vienu metu digoksinu ir klaritromicinu, reikia įdėmiai kontroliuoti digoksino koncentraciją kraujo plazmoje.

Zidovudinas

Jei užkrėsti ŽIV suaugę žmonės geria klaritromicino tablečių kartu su zidovudinu, kraujyje zidovudino pusiausvyros koncentracija gali būti mažesnė.. Kadangi atrodo, kad ši sąveika labai sumažėja, jei tarp abiejų medikamentų vienkartinės dozės gėrimo daroma 4 valandų pertrauka. ŽIV infekuotiems vaikams, vartojantiems klaritromicino suspensiją kartu su zidovudinu arba dideoksiinozinu minėtos sąveikos nepastebėta. Šios sąveikos neturėtų būti, kai klaritromicino švirkščiama į veną.

Fenitoinas ir valproatas

Pasitaikė pavienių pranešimų ir publikacijų spaudoje apie CYP3A4 inhibitorių, įskaitant klaritromiciną, sąveiką su vaistais, kurių metabolizmas nelaikomas priklausomu nuo CYP3A4 (pvz.: fenitoinas ir valproatas). Rekomenduojama kontroliuoti šių vaistų koncentraciją kraujo plazmoje, jei jie vartojami kartu su klaritromicinu. Buvo pranešimų apie jų koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą.

Abipusė sąveika

Atazanaviras

Klaritromicinas ir atazanaviras yra CYP3A4 substratai ir inhibitoriai; yra duomenų apie šių vaistų abipusę sąveiką. Klaritromicino (500 mg du kartus per parą dozė) vartojimas kartu su atazanaviru (400 mg vieną kartą per parą dozė) sukėlė klaritromicino ekspozicijos padidėjimą du kartus ir 14-OH-klaritromicino ekspozicijos sumažėjimą 70 % bei atazanaviro AUC padidėjimą 28 %. Dėl klaritromicino didelio terapinio lango, esant normaliai paciento inkstų funkcijai, jo dozės mažinti nereikia. Jei inkstų funkcija vidutinė (kreatinino klirensas 30-60 ml/min.), klaritromicino dozę reikia sumažinti 50 %. Jei paciento kreatinino klirensas <30 ml/min., klaritromicino dozę reikia sumažinti 75 % vartojant tinkamą jo farmacinę formą. Kartu su proteazės inhibitoriais negalima vartoti didesnės kaip 1000 mg klaritromicino paros dozės.

Kalcio kanalų blokatoriai

Dėl padidėjusios hipotenzijos rizikos, patartina atsargiai vartoti klaritromicino kartu su kalcio kanalų blokatoriais (pvz., verapamiliu, amlodipinu, diltiazemu), kuriuos metabolizuoja CYP3A4. Dėl šių medikamentų sąveikos gali padidėti klaritromicino bei kalcio kanalų blokatorių koncentracija kraujo plazmoje. Buvo pranešta apie hipotenzijos, bradiaritmijos ir pieno rūgšties acidozės atvejus pacientams, vartojantiems klaritromicino kartu su verapamiliu.

Itrakonazolas

Klaritromicinas ir itrakonazolas yra CYP3A4 substratai ir inhibitoriai, todėl yra abipusė sąveika. Klaritromicinas gali padidinti itrakonazolo koncentraciją kraujo plazmoje, o itrakonazolas -   klaritromicino koncentraciją kraujo plazmoje. Pacientus, kurie kartu vartoja klaritromiciną ir itrakonazolą, reikia atidžiai stebėti dėl padidėjusio arba pailgėjusio farmakologinio poveikio požymių arba simptomų.

Sakvinaviras

Klaritromicinas ir sakvinaviras yra CYP3A4 substratai ir inhibitoriai, todėl yra duomenų apie jų abipusę sąveiką. Klaritromicino (500 mg dozė du kartus per parą) vartojimas kartu su sakvinaviru (minkštos želatininės kapsulės 1200 mg tris kartus per parą) 12 sveikų savanorių, esant sakvinaviro pusiausvyros koncentracijai, sukėlė AUC ir C_max padidėjimą atitinkamai 177 % ir 187 %, palyginti su koncentracija, kai buvo vartojamas vienas sakvinaviras. Klaritromicino AUC ir C_max buvo apytikriai 40% didesnė palyginti su koncentracija, kai buvo vartojamas tik klaritromicinas. Kai šie du vaistai nurodytomis dozėmis ir farmacinėmis formomis vartojami kartu, dozės koreguoti nereikia. Vaistų sąveikos stebėjimo duomenys, kai vaistas buvo vartojamas minkštų kapsulių pavidalu, gali nesutapti su poveikiu, kuris yra vartojant sakvinaviro kietas želatinos kapsules. Sąveikos stebėjimų, kai buvo vartojamas tik sakvinaviras, duomenys gali nesutapti su poveikiu, kai pacientas gydomas sakvinaviro ir ritanaviro deriniu. Kai sakvinaviras vartojamas kartu su ritanaviru, reikia įvertinti galimą ritonaviro poveikį klaritromicinui.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Klaritromicino vartojimo nėštumo ir žindymo laikotarpiu saugumas nenustatytas.

Nėštumas

Klaritromicino saugumas nėštumo metu nebuvo nustatytas. Remiantis įvairiais rezultatais, gautais tyrimų su pelėmis, žiurkėmis, triušiais ir beždžionėmis metu, negalima atmesti neigiamo poveikio embriono vystymuisi galimybės. Todėl nėštumo metu, prieš tai kruopščiai neapsvarsčius naudos ir rizikos santykio, vaisto skirti nerekomenduojama.

Žindymas

Klaritromicino saugumas žindymo laikotarpiu naujagimiams nebuvo tirtas. Klaritromicinas išsiskiria į žindančios moters pieną. Vadinasi, žindomam kūdikiui gali prasidėti viduriavimas ir atsirasti grybelių sukelta gleivinės infekcija, todėl žindymą reikėtų nutraukti. Reikia pagalvoti apie padidėjusio jautrumo atsiradimo galimybę. Motinos gydymo nauda turi būti didesnė už riziką kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenų apie klaritromicino įtaką gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, nėra. Prieš vairuojant ar valdant mechanizmus reikia prisiminti, kad gali pasireikšti nepageidaujamų reakcijų: galvos svaigimas, galvos sukimasis (vertigo), sumišimas, orientacijos sutrikimas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų apibendrinimas

Dažniausios ir būdingos su klaritromicino vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos saugusiesiems ir vaikams yra pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas ir skonio jutimo iškrypimas. Šios nepageidaujamos reakcijos yra silpnos ir sutampa su makrolidų grupės antibiotikų saugumo duomenimis (žr. 4.8 skyriaus nepageidaujamų reakcijų santraukos lentelę).

Klinikinių tyrimų metu šių virškinimo trakto nepageidaujamų reakcijų dažnumo tarp pacientų su infekavimu mikobakterijomis arba be jo skirtumo nenustatyta.

Lentelėje pateikiama nepageidaujamų reakcijų santrauka

Žemiau esančioje lentelėje nurodomos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos klinikinių tyrimų metu ir vaistui patekus į rinką su klaritromicino greito atpalaidavimo tabletėmis, granulėmis geriamajai suspensijai, milteliais injekciniam tirpalui, prolonguoto atpalaidavimo tabletėmis ir modifikuoto atpalaidavimo tabletėmis.

Su klaritromicinu bent galimai susijusios nepageidaujamos reakcijos žemiau klasifikuojamos pagal organų sistemų klases ir dažnį, kuris apibūdinamas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100), labai reti (<1/10000), dažnis nežinomas (nepageidaujamos reakcijos po vaisto pateikimo į rinką; dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos yra išdėstytos pagal jų sunkumo mažėjančia tvarka, kuomet sunkumas gali būti nustatomas.

¹ Nepageidaujamos reakcijos atsiradusios tik milteliams injekciniam tirpalui.

² Nepageidaujamos reakcijos atsiradusios tik prailginto atpalaidavimo tabletėms

³ Nepageidaujamos reakcijos atsiradusios tik granulėms geriamajai suspensijai

⁴ Nepageidaujamos reakcijos atsiradusios tik greito atpalaidavimo tabletėmis

^{5, 8, 10, 11, 12} Žr. Saugumo duomenų apibendrinimas.

^{6, 7, 9} Žr. Retų nepageidaujamų reakcijų aprašymas.

Retų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Klaritromicino švirkščiant į veną būdingas venų uždegimas, skausmas vaisto sušvirkštimo vietoje, skausmas kraujagyslės punktavimo vietoje, uždegimas vaisto sušvirkštimo vietoje.

Labai retai pasitaikė kepenų nepakankamumas su mirties baigtimi ir dažniausiai tai buvo susiję su kitomis sunkiomis ligomis ir (arba) kitu kartu naudojamu gydymu (žr. 4.4 skyrių).

Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į viduriavimą, nes su Clostridium difficile susijęs viduriavimas pasitaiko vartojant beveik visus antibakterinius vaistus, įskaitant ir klaritromiciną; viduriavimo sunkumas gali keistis nuo lengvos formos iki mirtino kolito (žr. 4.4 skyrių).

Tais atvejais, kai išryškėja sunki padidėjusio jautrumo reakcija - anafilaksija, Stevens-Johnson sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, klaritromicino vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir skubiai imtis tinkamo gydymo (žr. 4.4 skyrių).

Kaip būdinga kitiems makrolidams, vartojant klaritromiciną retai pasitaikė QT intervalo pailgėjimas, skilvelinė tachikardija ir torsade de pointes (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Pseudomembraninis kolitas pasitaiko vartojant beveik visus antibakterinius preparatus, įskaitant klaritromiciną; jo intensyvumas įvairus – nuo lengvo iki gyvybei pavojingo. Todėl, kai gydant antibakteriniais preparatais atsiranda viduriavimas, labai svarbu atidžiai įvertinti paciento diagnozę (žr. 4.4 skyrių).

Kai kurių pranešimų apie rabdomiolizę atvejais klaritromicinas buvo vartojamas kartu su statinais, fibratais, kolchicinu arba alopurinoliu (žr.4.3 ir 4.4 skyrius).

Vaistiniam preparatui patekus į rinką buvo gauta pranešimų apie kolchicino toksinį poveikį vartojant kartu su klaritromicinu ir kolchicinu, ypač senyviems pacientams ir (arba) sergantiems inkstų nepakankamumu; kartais tai sukėlė pacientų mirtį (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Retai pasitaikė hipoglikemija; kai kuriais atvejais ji pasitaikė pacientams, kartu gydomiems geriamaisiais antidiabetiniais vaistais arba insulinu (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Nusitovėjus rinkodarai gauta pranešimų apie vaistų sąveiką ir poveikį CNS (pvz.: mieguistumą ir suglumimą), kai kartu buvo vartojama klaritromicino ir triazolamo. Nurodoma, kad pacientus reikia stebėti dėl padidėjusio farmakologinio poveikio CNS (žr. 4.5 skyrių).                                                

Kai klaritromiocino vartojama kartu su varfarinu, padidėja stipraus kraujavimo rizika, padidėja reikšmingai TNS bei pailgėja protrombino laikas. Kai pacientas vartoja klaritromicino kartu su geriamaisiais antikoagliantais, reikia dažnai tirti TNS ir protrombino laiką (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Pasitaikė retų pranešimų, kad su išmatomis išsiskyrė klaritromicino ilgesnio atpalaidavimo tablečių; dažniausiai taip atsitiko kai pacientams buvo anatominių (įskaitant ileostomą arba kolonostomą) arba funkcinių virškinimo trakto sutrikimų ir sutrumpėjo judėjimo laikas virškinimo trakte. Retai pranešama apie tablečių likučius viduriuojant. Tais atvejais, kai išmatose aptinkama tablečių likučių ir paciento būklė negerėja, rekomenduojama keisti vartojamą klaritromicino farmacinę forma kita (pvz.: suspensija) arba vartoti kitą antibiotiką (žr. skyrių Kiti ypatingų grupių pacientai. Nepageidaujamas poveikis pacientams, kuriems sutrikusi imuninė sistema).

Vaikų populiacija

Klaritromicino suspensijos vaikams klinkiniai tyrimai buvo atlikti 6 mėnesių-12 metų vaikams. Todėl jaunesniems kaip12 metų vaikams gydyti reikia vartoti klaritromicino suspensiją. Apie į veną švirkščiamo klaritromicino rekomenduojamas dozes jaunesniems kaip 18 metų pacientams duomenų nepakanka.

Tikėtina, kad nepageidaujamo poveikio reiškinių dažnumas, pobūdis ir sunkumas vaikams toks pat kaip ir suaugusiesiems.

Kiti specialių grupių pacientai

Pacientai, kuriems nusilpusi imuninė sistema (imunokompromisiniai pacientai)

Sergantiesiems AIDS ir kitiems pacientams, kuriems nustatytas imuninės sistemos nusilpimas, dėl mikobakterijų sukeltos ligos ilgai gydytiems didelėmis klaritromicino dozėmis dažnai buvo sunku atskirti su klaritromicinu susijusį nepageidaujamą poveikį nuo ŽIV sukeltos ar interkurentinės ligos simptomų.

Suaugusiems pacientams, kurie vartojo klaritromicino 1000 mg ir 2000 mg paros dozes, dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo pykinimas, vėmimas, skonio iškrypimas, pilvo skausmas, viduriavimas, išbėrimas, meteorizmas, galvos skausmas, vidurių užkietėjimas, klausos sutrikimas, padidėjęs aspartataminotransferazės (AST) ir alaninaminotransferazės (ALT) kiekis kraujo plazmoje. Be to, retai pasitaikė dusulys, nemiga ir burnos džiūvimas. Šių reiškinių dažnumas buvo toks pat kaip vartojusiems 1000 mg ar 2000 mg paros dozę pacientams, bet vartojusiems 4000 mg paros dozę šie požymiai pasitaikė beveik 3-4 kartus dažniau.

Šiems imunokompromisiniams pacientams specifinių mėginių rodmenų vertinimas atliktas analizuojant žymius nukrypimus nuo normos (tai yra viršijančius labai aukštas arba žemas ribas). Remiantis šiais kriterijais, 2-3 % pacientų, gydytų 1000 mg ar 2000 mg klaritromicino paros doze, nustatytas reikšmingas AST ir ALT padidėjimas, labai mažas leukocitų ir trombocitų kiekis. Nedideliam šių dviejų grupių pacientų procentui buvo padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje. Pacientams, gydomiems 4000 mg paros doze, visų rodmenų nukrypimai, išskyrus leukocitų kiekį, pasitaikė šiek tiek dažniau.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Pranešimų duomenimis, išgėrus didelę dozę klaritromicino gali atsirasti poveikio virškinimo traktui simptomų. Perdozavimo simptomai didele dalimi gali atitikti nepageidaujamus reiškinius. Pacientui, kuris anksčiau sirgo bipoliniu sutrikimu, išgėrus 8 gramus klaritromicino, atsirado psichikos pokyčių, paranojinis elgesys, hipokalemija ir hipoksemija.

Gydymas

Perdozavus specifinio priešnuodžio nėra. Kaip ir kitų makrolidų, klaritromicino koncentracijos serume hemodializė arba peritoninė dializė reikšmingai nepaveikia.

Atsiradus perdozavimo sukeltų nepageidaujamų reakcijų, reikia išplauti skrandį ir pradėti palaikomąjį gydymą. Labai retai gali pasireikšti sunki ūminė alerginė reakcija, pvz., anafilaksinis šokas. Pastebėjus pirmuosius padidėjusio jautrumo reakcijos simptomus, būtina nutraukti klaritromicino vartojimą ir nedelsiant pradėti taikyti reikiamas priemones.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė. Sistemiškai veikiantys antibakteriniai vaistai, makrolidai.

ATC kodas. J01F A09

Veikimo būdas

Klaritromicinas yra pusiausintetinis eritromicino A darinys. Jis sukelia antibakterinį poveikį prisijungdamas prie jam jautrios bakterijos ribosomų 50S subvieneto, todėl sutrinka baltymo sintezė. Jis daro stiprų poveikį daugeliui aerobinių ir anaerobinių gramteigiamų bei gramneigiamų mikroorganizmų. Paprastai klaritromicino mažiausia slopinamoji koncentracija (angl. Minimum inhibitory concentration - MIC) yra du kartus mažesnė negu eritromicino MIC.

Klaritromicino 14-hidroksimetabolitas taip pat sukelia antimikrobinį poveikį. Jo MIC yra toks pats ar net du kartus didesnis, negu pirminio junginio, išskyrus H. influenzae, kuriam 14-hidroksimetabolitas, palyginti su pirminiu junginiu, daro daugiau negu du kartus stipresnį poveikį.

Atsparumo mechanizmai

Atsparumas makrolidams gali pasireikšti trimis būdais: antibiotiko veikimo vietos pokyčiu, jo struktūros ir/ar transporto (šalinimo) modifikavimu. Atsparumas gali būti perduodamas per chromosomas ar plazmides, gali būti indukuojamas ar egzistuoti visą laiką. Makrolidams atsparios bakterijos gamina fermentus, kurie metilina ribosomų RNR adenino liekaną, todėl slopinamas antibiotiko prisijungimas prie ribosomos. Makrolidams atsparūs mikroorganizmai yra atsparūs ir linkozamidams bei steptograminui B. Šio kryžminio atsparumo pagrindas yra prisijungimo prie ribosomų vietų metilinimas. Klaritromicinas taip pat yra stiprus šio fermento induktorius. Be to, makrolidai sukelia bakteriostatinį poveikį, kadangi slopina ribosomų peptidiltransferazę.

Tarp klaritromicino, eritromicino ir azitromicino būna visiškas kryžminis atsparumas. Meticilinui atsparūs stafilokokai ir penicilinui atsparus Streptococcus pneumoniae būna atsparūs ir makrolidams, pvz., klaritromicinui.

Atskaitos taškai

JAV nacionalinis klinikinės laboratorijos standartų komitetas (angl. NCCLS - US National Committee on Clinical Laboratory Standards) 2003 m. nustatė klaritromicinui tokius atskaitos taškus:

• Staphylococcus padermės yra jautrios, jei MIC ≤ 2 mikrogramai/ml, atsparios, jei MIC ≥ 8 mikrogramai/ml;
• Haemophilus padermės yra jautrios, jei MIC ≤ 8 mikrogramai/ml;
• Streptococcus padermės, įskaitant Streptococcus pneumoniae, yra jautrios, jei MIC ≤ 0,25 mikrogramai/ml, atsparios, jei MIC ≥ 1 mikrogramas/ml.

Jautrumas

Atrinktų padermių atsparumo vaisto poveikiui paplitimas gali skirtis net ik pagal geografiją, bet ir pagal laiką, todėl pageidautina lokali informacija apie atsparumą, ypač jei gydoma sunki infekcinė liga. Būtinu atveju, kai įtariama, jog vyraujantis lokalus atsparumas yra susijęs mažiausiai su kelių rūšių infekcijų sukėlėjais, reikia konsultuotis su ekspertu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus klaritromicino, jis greitai ir visiškai absorbuojamas iš virškinimo trakto, pirmiausiai iš tuščiosios žarnos, tačiau ekstensyviai metabolizuojamas pirmo prasiskverbimo per žarnyną ir kepenis metu. 250 mg klaritromicino tablečių absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 50 %. Maistas šiek tiek lėtina absorbciją, klaritromicino tablečių biologiniam prieinamumui įtakos nedaro, medikamento vartojimas nuo valgymo laiko nepriklauso. Maistas šiek tiek lėtina klaritromicino absorbciją, tačiau biologinio prieinamumo laipsniui įtakos nedaro, todėl klaritromicino tablečių vartojimas nuo valymo laiko nepriklauso. Klaritromicinas (6-O-metileritromicinas) dėl savo cheminės struktūros yra gana atsparus skrandžio rūgšties poveikiui. Suaugusiam žmogui geriant du kartus per parą po 250 mg, didžiausia klaritromicino koncentracija plazmoje buvo 1 – 2 mikrogramai/ml., geriant du kartus per parą po 500 mg, – 2,8 mikrogramai/ml.

Geriant du kartus per parą po 250 mg klaritromicino, mikrobiologiškai aktyvaus 14-hidroksimetabolito didžiausia koncentracija plazmoje buvo 0,6 mikrogramai/ml. Pradėjus gydyti pusiausvyrinė klaritromicino koncentracija kraujo plazmoje nusistovi per dvi paras.

Pasiskirstymas

Klaritromicinas gerai prasiskverbia į įvairius skyrius, jo tariamasis pasiskirstymo tūris yra 200 – 400 l. Klaritromicino koncentracija kai kuriuose audiniuose būna kelis kartus didesnė negu kraujyje. Didesnis vaisto kiekis būna plaučiuose ir migdolinėse liaukose. Be to, klaritromicinas prasiskverbia per skrandžio gleives.

Jei kraujyje yra gydomoji koncentracija, maždaug 80 % klaritromicino yra junginių su baltymais forma.

Biotransformacija ir šalinimas

Klaritromiciną greitai ir ekstensyviai metabolizuoja kepenys. Metabolizmo metu vyksta daugiausia N-dealkilinimo, oksidavimo ir stereospecifinio hidroksilinimo C14 padėtyje reakcijos.

Klaritromicino farmakokinetika yra netiesinė, kadangi didelės dozės įsotina jo metabolizmą kepenyse. Geriant du kartus per parą po 250 mg klaritromicino, pusinės eliminacijos periodas trunka 2 – 4 valandas. Jis pailgėja, t. y. trunka 5 val., jei geriama du kartus per parą po 500 mg klaritromicino. Geriant du kartus per parą po 250 mg klaritromicino, aktyvaus 14-hidroksimetabolito pusinės eliminacijos periodas trunka 5 – 6 valandas.

Išgėrus radioaktyvaus klaritromicino, su išmatomis pašalinama 70 – 80 % radioaktyviųjų medžiagų. 20 – 30 % klaritromicino dozės pašalinama su šlapimu nepakitusia forma. Ši dalis padidėja, jei vartojama didesnė dozė. Nesumažinus dozės ligoniams, sergantiems inkstų nepakankamumu, kraujo plazmoje būna didesnis klaritromicino kiekis.

Apskaičiuota, kad bendrasis plazmos klirensas yra maždaug 700 ml/min., inkstų klirensas – maždaug 170 ml/min.

Ypatingų grupių pacientai

Inkstų veiklos sutrikimas. Dėl susilpnėjusios inkstų veiklos kraujo plazmoje būna didesnis klaritromicino ir jo veiklaus metabolito kiekis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

4 savaičių tyrimo su gyvūnais duomenimis, klaritromicino toksinis poveikis priklauso nuo dozės ir jos vartojimo trukmės. Visiems gyvūnams pirmieji toksinio poveikio požymiai pasireiškė kepenims, kurių pažeidimas 14 parų laikotarpiu nustatytas šunims ir beždžionėms. Su šiuo toksiniu poveikiu susijusio sisteminio ekspozicijos lygio smulkmenos nežinomos, tačiau toksinė dozė yra neabejotinai didesnė už žmogui rekomenduojamą gydomąją dozę.

Klaritromicino tyrimų in vitro ir in vivo metu mutageninio poveikio nepastebėta.

Toksinio poveikio dauginimuisi tyrimų su triušiais, kuriems į veną buvo suleidžiama dozė, du kartus didesnė už gydomąją dozę, ir beždžionėmis, kurioms buvo sugirdoma dozė, 10 kartų didesnė už gydomąją dozę, metu padažnėjo savaiminių persileidimų. Šios dozės buvo susiję su toksiniu poveikiu patelėms. Tyrimų su žiurkėmis metu teratogeninio ir embriotoksinio poveikio nepastebėta. Vis dėlto, žiurkių, kurios kasdien vartojo 150 mg/kg kūno svorio dozę, atsivestiems jaunikliams pastebėta širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos defektų. Pelių, kurios vartojo dozę, 70 kartų didesnę už gydomąją dozę, atsivestiems jaunikliams nustatytas įvairus (3 – 30 %) gomurio plyšio atvejų dažnumas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Karboksimetilkrakmolo natrio druska

Mikrokristalinė celiuliozė

Povidonas (PVK K-30)

Magnio hidroksidas

Kroskarmeliozės natrio druska

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Stearino rūgštis

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė (E 464)

Titano dioksidas (E 171)

Makrogolis 400

Tartrazinas (E 102)

Alura raudonasis AC (E 129)

Indigokarminas (E 132)

Vanilinas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

Lizdines plokšteles laikyti išorinėje dėžutėje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

250 mg

Skaidraus ar balto matinio PVC arba PVC/PVdC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės, kuriose yra 7, 8, 10, 12, 14, 14 kalendorinė pakuotė, 16, 20, 30, 100 ir pakuotė gydymo įstaigai, kurioje yra 120 (10x12) plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti  

Specialių reikalavimų nėra.