Zolsana

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Zolsana 10 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg zolpidemo tartrato.

Pagalbinė medžiaga: plėvele dengtoje tabletėje yra 85,88 mg laktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė

Tabletė balta, ovali, dengta plėvele, su vagele abiejose pusėse, vienoje jų įspausta „ZIM“,, kitoje „10“. Tabletę galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Trumpalaikis nemigos gydymas.

Benzodiazepinais ar į juos panašiais preparatais gydoma tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus ir riboja paciento veiklą ar labai jį vargina.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Gydymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Jis paprastai tęsiamas nuo kelių dienų iki dvejų savaičių, bet ne ilgiau kaip keturias savaites, įskaitant laipsnišką vaistinio preparato vartojimo nutraukimą. Laipsniško dozės mažinimo greitis kiekvienu atveju individualus.

Kai kuriuos pacientus vaistiniu preparatu gali tekti gydyti ilgiau negu keturias savaites, tačiau tai draudžiama daryti pakartotinai neištyrus paciento būklės.

Preparatą reikia gerti užsigeriant skysčio, prieš pat einant miegoti.

Suaugę žmonės

Rekomenduojama paros dozė suaugusiam žmogui yra 10 mg. Ją reikia išgerti prieš pat einant miegoti.

Senyvi žmonės

Senyviems ar nusilpusiems pacientams, kurie zolpidemo poveikiui gali būti labai jautrūs, rekomenduojama dozė yra 5 mg. Jei klinikinis poveikis per silpnas, o preparatas gerai toleruojamas, dozę galima didinti daugiausia iki 10 mg.

Pacientai, sergantys kepenų funkcijos nepakankamumu

Kepenų nepakankamumu sergantiems ligoniams, iš kurių organizmo preparatas šalinamas lėčiau nei esant normaliai kepenų funkcijai, rekomenduojama dozė yra 5 mg. Jei klinikinis poveikis per silpnas, o preparatas gerai toleruojamas, dozę galima didinti daugiausia iki 10 mg.

Bet kuriuo atveju zolpidemo paros dozė negali viršyti 10 mg.

Vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai

Zolsana 10 mg kontraindikuotinas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams.

4.3 Kontraindikacijos

Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.

Padidėjęs jautrumas zolpidemui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Miego apnėjos sindromas.

Sunkioji miastenija.

Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.

Pacientas vaikas ar jaunesnis kaip 18 metų paauglys.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrieji nurodymai

Jei įmanoma, būtina nustatyti nemigos priežastį. Prieš skiriant vartoti migdomųjų preparatų, reikėtų pašalinti galimas minėto sutrikimo priežastis. Jei per 7—14 gydymo dienų miegas negerėja, ligonis gali sirgti pirmine psichikos ar somatine liga, ir tai reikia ištirti.

Toliau pateikta bendroji informacija apie pokyčius, pastebėtus pradėjus vartoti benzodiazepinų ar kitų migdomųjų preparatų. Gydytojas, skiriantis minėtų medikamentų, į ją turi atsižvelgti.

Toleravimas

Kelias savaites nuolat vartojamų trumpo poveikio benzodiazepinų ar į juos panašių vaistinių preparatų migdomasis poveikis gali šiek tiek susilpnėti.

Priklausomybė

Benzodiazepinai ir į juos panašūs preparatai gali sukelti psichologinę ir fizinę priklausomybę nuo jų. Toks pavojus didėja didinant dozę ir ilginant gydymo trukmę, be to, jis didesnis pacientams, kurie psichikos liga ir (arba) piktnaudžiavo alkoholiu ar vaistiniais preparatais.

Jei atsiranda fizinė priklausomybė, staiga nutraukus gydymą, gali pasireikšti nutraukimo simptomai: galvos ar raumenų skausmas, labai stiprus nerimas ir įtampa, nenustygstamumas, konfūzija bei irzlumas. Sunkiu atveju gali būti derealizacija, depersonalizacija, hiperakuzija, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, triukšmui ir fiziniam kontaktui, haliucinacijos ar epilepsiniai traukuliai.

Atoveiksmio nemiga

Nutraukus migdomojo preparato vartojimą, laikinai gali būti tokių pat simptomų, nuo kurių buvo gydoma benzodiazepinais ar į juos panašiais preparatais, tik jie būna sunkesni. Be jų, gali pasireikšti ir kitokių reakcijų, įskaitant nuotaikos pokyčius, nerimą ir nenustygstamumą.

Svarbu pacientus perspėti apie atoveiksmio reakcijos tikimybę, kad nerimas, po vaistinio preparato vartojimo nutraukimo atsiradus minėtų simptomų, būtų mažesnis.

Pastebėta, kad vartojant trumpo poveikio benzodiazepinų ar į juos panašių preparatų, ypač tais atvejais, kai dozė didelė, nutraukimo sindromas gali pasireikšti tarp dozių išgėrimo.

Nutraukimo simptomų ir atoveiksmio reakcijos tikimybė didesnė, jei gydymas nutraukiamas staiga, todėl rekomenduojama dozę mažinti laipsniškai.

Gydymo trukmė

Gydyti reikia kiek galima trumpiau (žr. 4.2 skyrių), ilgiausiai keturias savaites, įskaitant laipsnišką vartojimo nutraukimą. Gydyti vaistiniu preparatu toliau, prieš tai iš naujo neįvertinus paciento sveikatos būklės, negalima.

Prieš skiriant vaistinį preparatą, patariama pacientą informuoti, kad gydymas truks ribotą laiką.

Amnezija

Benzodiazepinai ar į juos panašūs preparatai gali sukelti anterogradinę amneziją. Tokia būklė išgėrus vaistinio preparato trunka kelias valandas. Kad pavojus būtų mažesnis, ligonis turi būti garantuotas, kad galės 7—8 valandas nepertraukiamai miegoti (žr. 4.8 skyrių).

Psichinė ir paradoksinė reakcija

Pastebėta, kad vartojant benzodiazepinų ar į juos panašių preparatų kartais gali pasireikšti įvairių reakcijų: nenustygstamumas, ažitacija, dirglumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, lunatizmas, neadekvatus elgesys, nemigos pasunkėjimas bei kitokie elgsenos sutrikimai. Jei atsiranda tokių sutrikimų, vaistinio preparato vartojimą būtina nutraukti. Jie dažnesni gydant senyvus žmones.

Specifinės pacientų grupės

Senyvi ir nusilpę ligoniai

Tokie pacientai būtinai turi vartoti mažesnę dozę (žr. 4.2 skyrių).

Dėl raumenis atpalaiduojančio poveikio pacientams, ypač senyviems, padidėja griuvimo, taigi ir šlaunikaulio lūžių, pavojus naktį keliantis iš lovos.

Pacientai, sergantys inkstų funkcijos nepakankamumu (žr. 5.2 skyrių)

Nors dozės keisti nebūtina, tokius ligonius reikia gydyti atsargiai.

Ligoniai, sergantys lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu

Tokius pacientus zolpidemu reikia gydyti atsargiai, kadangi nustatyta, jog benzodiazepinai gali slopinti kvėpavimo centrą. Be to, reikia turėti omenyje, jog nerimas ir susijaudinimas gali būti dekompensuoto kvėpavimo nepakankamumo požymiai.

Pacientai, sergantys sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu

Kadangi benzodiazepinai ir į juos panašūs preparatai tokiems ligoniams gali skatinti encefalopatiją, jiems jų vartoti draudžiama.

Psichikos ligomis sergančių pacientų gydymas

Benzodiazepinai ir į juos panašūs vaistiniai preparatai nėra pagrindinė psichikos ligų gydymo priemonė.

Depresija sergančių pacientų gydymas

Nors reikšmingos klinikinės, farmakokinetinės ir farmakodinaminės SSRI ir zolpidemo sąveikos nepastebėta, pacientus, kuriuos vargina depresijos simptomai, zolpidemu reikia gydyti atsargiai. Galimas polinkis į savižudybę. Dėl sąmoningo perdozavimo grėsmės tokiems pacientams derėtų leisti įsigyti tik mažiausią reikiamą vaistinio preparato kiekį.

Depresiją ar su ja susijusį nerimą draudžiama gydyti vien benzodiazepinais ir į juos panašiais preparatais, kadangi tai gali skatinti savižudybę.

Ligonių, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ar vaistiniais preparatais, gydymas

Tokius pacientus benzodiazepinais ir į juos panašiais preparatais reikėtų gydyti labai atsargiai. Jei toks pacientas gydomas zolpidemu, jį būtina akylai prižiūrėti, nes pripratimo ir psichinės priklausomybės tikimybė didesnė. 

Zolsana tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu rekomenduojama nevartoti alkoholio, kadangi gali stiprėti raminamasis poveikis, kuris daro įtaką gebėjimui vairuoti bei valdyti mechanizmus.

Zolpidemo reikia atsargiai gydyti kartu su kitais preparatais, slopinančiais CNS (žr. 4.4 skyrių).

Jei kartu su juo vartojama vaistinių preparatų nuo psichozės (neuroleptikų), migdomųjų, nerimą slopinančių, raminamųjų bei raumenis atpalaiduojančių preparatų, antidepresantų, narkotinių analgetikų, preparatų nuo epilepsijos, anestetikų bei raminamąjį poveikį sukeliančių antihistamininių preparatų, gali stiprėti CNS slopinimas (žr. 4.8 bei 5.1 skyrius).

Kartu vartojant narkotinių analgetikų, gali stiprėti euforija, todėl didėja psichinės priklausomybės tikimybė.

Zolpidemą metabolizuoja kai kurie citochromo P450 grupės fermentai, iš kurių svarbiausias — CYP3A4.

Rifampicinas skatina zolpidemo metabolizmą, todėl didžiausia pastarojo koncentracija plazmoje būna mažesnė maždaug 60%, taigi gali pablogėti veiksmingumas. Panašių pokyčių galima tikėtis zolpidemu gydant kartu su kitais preparatais, kurie smarkiai sužadina citochromo P450 fermentus. 

Junginiai, kurie slopina kepenų fermentus, ypač CYP3A4, gali didinti zolpidemo koncentraciją plazmoje bei stiprinti jo poveikį, tačiau kartu su itrakonazolu (CYP3A4 slopinančiu preparatu) vartojamo zolpidemo farmakodinamika ir farmakokinetika reikšmingai nekinta. Tokio poveikio klinikinė reikšmė nežinoma.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Kad būtų galima tiksliai įvertinti zolpidemo poveikį nėštumo bei žindymo laikotarpiu, duomenų nepakanka. Nors tyrimai su gyvūnais rodo, kad teratogeninio ir embriotoksinio poveikio preparatas nedaro, ar saugu jį vartoti nėščioms moterims, nenustatyta. Taigi nėštumo metu, ypač pirmą trimestrą, zolpidemo vartoti negalima.

Skiriant vartoti preparatą vaisingo amžiaus moteriai, ją reikia perspėti, jog, įtarusi esanti nėščia ar nusprendusi pastoti, ji turi kreiptis į gydytoją dėl gydymo nutraukimo.

Jei dėl svarbių medicininių priežasčių zolpidemo vartojama vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ar gimdymo metu, dėl vaistinio preparato farmakologinio poveikio naujagimiui gali pasireikšti hipotermija, hipotonija ir vidutinio stiprumo kvėpavimo slopinimas.

Naujagimiams motinų, kurios vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu nuolat vartojo benzodiazepinų ir į juos panašių preparatų, dėl fizinės priklausomybės gali pasireikšti nutraukimo sindromas.

Su motinos pienu išsiskiria labai mažas kiekis zolpidemo, todėl žindymo laikotarpiu jo vartoti draudžiama, nes šio vaistinio preparato poveikis kūdikiams netirtas.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Raminamasis poveikis, amnezija, pablogėjęs gebėjimas susikaupti bei sutrikusi raumenų veikla gali apsunkinti vairavimą bei mechanizmų valdymą. Budrumas gali dar labiau susilpnėti, jei miego trukmė nepakankama (žr. 4.5 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamas poveikis suskirstytas pagal dažnumą, pradedant nuo pasireiškiančio dažniausiai ir toliau sekančia tvarka: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Manoma, kad nepageidaujamas poveikis yra susijęs su individualiu paciento jautrumu zolpidemui ir dažniau pasireiškia per pirmąją valandą, jei ligonis iš karto neina miegoti ar neužmiega (žr. 4.2 skyrių).

Psichikos sutrikimai

Nedažni: Paradoksinės reakcijos: nenustygstamumas, ažitacija, dirglumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, lunatizmas, netinkamas elgesys bei kitokie elgesio sutrikimai (jie dažnesni senyviems žmonėms, žr. 4.4 skyrių), anterogradinė amnezija (toks poveikis gali pasireikšti kartu su netinkamu elgesiu).

Jei yra slaptoji depresija, vartojant benzodiazepinų ir į juos panašių preparatų, ji gali išryškėti (žr. 4.4 skyrių).

Preparatas, net vartojamas gydomosiomis dozėmis, gali sukelti fizinę priklausomybę, todėl nutraukus gydymą gali pasireikšti nutraukimo sindromas ar atoveiksmio reakcija (žr. 4.4 skyrių).

Galima ir psichinė priklausomybė. Pastebėta, kad kai kurie žmonės, piktnaudžiaujantys iš karto keliais vaistais, piktnaudžiavo ir šiuo preparatu.

Lytinio potraukio susilpnėjimas.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: Apsnūdimas kitą dieną, emocijų išblėsimas, budrumo sumažėjimas, konfūzija, nuovargis, galvos skausmas, svaigimas.

Akies sutrikimai

Dažni: Vaizdo dvejinimasis

Ausies ir labirinto sutrikimai

Dažni: Galvos sukimasis, ataksija

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni: Virškinimo trakto sutrikimai (viduriavimas, pykinimas, vėmimas)

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažnis nežinomas: kepenų fermentų padidėjimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Nedažni: Odos reakcijos

Dažnis nežinomas: hiperhidrozė, angioneurotinė edema.

Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažni: Raumenų silpnumas

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažnis nežinomas: eisenos sutrikimas, pripratimas prie vaistinio preparato.

Traumos, apsinuodijimai ir procedūrinės komplikacijos

Dažnis nežinomas:, kritimas (dažniausiai senyviems žmonėms ir kai nesilaikoma dozavimo rekomendacijų).

4.9 Perdozavimas 

Perdozavus vien zolpidemo arba jo ir kitų CNS slopinančių preparatų, įskaitant alkoholį, sutrikdavo ligonių sąmonė nuo mieguistumo iki komos, įskaitant net mirties atvejus.

Ligoniai, išgėrę 400 mg zolpidemo, t. y. 40 kartų didesnę už rekomenduojamą dozę, visiškai pasveiko.

Perdozavusiesiems reikėtų taikyti bendrąsias simptominio ir palaikomojo gydymo priemones. Jei įmanoma, reikia nedelsiant išplauti skrandį. Prireikus į veną lašinama skysčių. Jei skrandžio plovimas naudos neduoda, kad absorbcija būtų mažesnė, skiriama aktyvintosios anglies. Reikia apsvarstyti, ar nėra būtinybės nuolat stebėti kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos. Net esant susijaudinimui, raminamųjų vaistinių preparatų vartoti negalima.

Jei atsiranda sunkių simptomų, galima apsvarstyti gydymo flumazeniliu klausimą. Gydant bet kurio vaistinio preparato perdozavimo sukeltus sutrikimus, reikia turėti omenyje, kad pacientas galėjo išgerti iš karto keletą preparatų.

Dėl didelio tariamojo pasiskirstymo tūrio ir prisijungimo prie baltymų zolpidemo šalinimas iš organizmo hemodialize ir intensyvia diureze neveiksmingas. Hemodializės klinikinis tyrimas, kurio metu ligoniai, sergantys inkstų funkcijos nepakankamumu, vartojo gydomąją zolpidemo dozę, rodo, kad preparatas dialize nepašalinamas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYVĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė — migdomieji bei raminamieji vaistiniai preparatai, į benzodiazepinus panašūs vaistiniai preparatai, ATC kodas — NO5C FO2. 

Zolpidemas yra imidazolpiridinas — į benzodiazepinus panašus migdomasis preparatas. Eksperimentinių tyrimų duomenimis, raminamajam poveikiui, palyginti su raumenis atpalaiduojančiu, traukulius slopinančiu bei nerimą šalinančiu poveikiu, sukelti reikia mažesnės zolpidemo dozės. Šis poveikis yra susijęs su specifiniu agonistiniu poveikiu centriniams receptoriams, priklausantiems „GABA-omega“ (BZ1 ir BZ2) makromolekuliniam receptorių kompleksui, kuris moduliuoja chloro jonų kanalo atsidarymą. Zolpidemas labiausiai veikia omega (BZ1) receptorių porūšį. Tokio poveikio klinikinė reikšmė nežinoma.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Zolpidemas greitai absorbuojamas ir greitai sukelia migdomąjį poveikį. Biologinis išgertos dozės prieinamumas yra 70%. Vartojant gydomąsias dozes, kinetika linijinė. Koncentracija plazmoje, kada pasireiškia gydomasis poveikis, būna 80—200 nanogramų/ml. Išgėrus zolpidemo, didžiausia koncentracija plazmoje susidaro po 0,5—3 valandų.

Pasiskirstymas

Tariamasis pasiskirstymo tūris suaugusių žmonių organizme yra 0,54 l/kg kūno svorio, senyvų — sumažėja iki 0,34 l/kg kūno svorio.

92% vaistinio preparato prisijungia prie baltymų. Maždaug 35% preparato metabolizuojama pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu. Kartotinė dozė nedaro įtakos zolpidemo jungimuisi prie baltymų; tai rodo, kad tarp preparato ir jo metabolitų konkurencijos dėl prisijungimo vietų nėra.

Eliminacija

Pusinės eliminacijos laikas trumpas (vidurkis — 2,4 valandos, poveikio trukmė — iki 6 valandų).

Visi metabolitai farmakologiškai neveiklūs, pasišalina su šlapimu (56%) bei išmatomis (37%). Klinikiniai tyrimai rodo, kad dialize zolpidemas nepašalinamas.

Specifinės pacientų grupės

Inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems pacientams vidutiniškai sumažėja klirensas (nevertinant galimos dializės). Kiti farmakokinetikos rodikliai nepakinta.

Senyvų bei kepenų funkcijos nepakankamumu sergančių ligonių organizme biologinis zolpidemo prieinamumas didėja, klirensas mažėja, pusinės eliminacijos laikas ilgėja (būna maždaug 10 valandų).

Pastebėta, kad kepenų ciroze sergantiems žmonėms 5 kartus padidėjo AUC ir 3 kartus pailgėjo pusinės eliminacijos laikas.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikį sukėlė tik tokia dozė, kuri buvo daug didesnė už didžiausią nustatytą žmogui, todėl kliniškai jis mažai reikšmingas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Laktozės monohidratas

Mikrokristalinė celiuliozė

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Magnio stearatas

Hipromeliozė

Plėvelė

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 400

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Plėvele dengtos tabletės tiekiamos:

• PVC/PE/PVDC/Al lizdinėmis plokštelėmis kartoninėje dėžutėje;
• didelio tankio polietileno tablečių talpyklėmis su polipropileniniu vaikų neatidaromu uždoriu;
• PVC/PE/PVDC/Al vienadozėmis lizdinėmis plokštelėmis dėžutėjė. 

Dėžutėje yra 10, 14, 15, 20, 28. 30, 50 arba 100 tablečių lizdinėmis plokštelėmis.

Ligoninėms skirtoje pakuotėje yra 50 tablečių.

Talpyklėje su polipropileniniu vaikų neatidaromu uždoriu yra 30, 100 arba 500 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.