Celiprolol Vitabalans

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Celiprolol Vitabalans 200 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 200 mg celiprololio hidrochlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Celiprolol Vitabalans 200 mg tabletė yra balta, dengta plėvele, apvali, išgaubta, su vagele vienoje pusėje, 10 mm skersmens.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

• Arterinė hipertenzija.
• Stabilioji krūtinės angina.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Šis vaistas vartojamas per burną.

Celiprololis yra suvartojamas užsigeriant stikline vandens mažiausiai pusę valandos iki valgio arba praėjus dviem valandoms po valgio.

Celiprololio biologinis prieinamumas susilpnėja, jei vaistas vartojamas kartu su maistu.

Arterinė hipertenzija

Pradinė dozė yra 200 mg vieną kartą per parą. Jeigu gydymo poveikis nepakankamas, kas 2–4 savaites dozę galima didinti iki 400 mg vieną kartą per parą. Kraujospūdis gali mažėti palaipsniui, ir planuojamą kraujospūdžio lygį galima pasiekti per keletą savaičių.

Stabilioji krūtinės angina

Rekomenduojama paros dozė yra 200 mg. Jei būtina, kas 2–4 savaites dozę galima didinti iki 400 mg per parą. Širdies ir kraujagyslių liga sergantiems pacientams gydymo kursą rekomenduojama nutraukti palaipsniui, per 1–2 savaites. Staigus gydymo nutraukimas gali sukelti kardiologinių sutrikimų, ypač pacientams, sergantiems išemine širdies liga (žr. 4.4 skyrių).

Senyvi žmonės

Duomenų apie senyvo amžiaus pacientus yra nedaug, todėl jiems celiprololio reikia skirti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai

Celiprololis nerekomenduojamas vaikams, nes nepakanka duomenų apie preparato saugumą.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, sergantiems lengvu inkstų nepakankamumu, paprastai dozės mažinti nebūtina. Pacientams, kurių organizme kreatinino klirensas svyruoja nuo 15 iki 40 ml/min., celiprololis turi būti skiriamas atsargiai ir dozę reiktų sumažinti iki 100 mg vieną kartą per parą (žr. 4.4 skyrių). Celiprololis draudžiamas pacientams, kurių organizme kreatinino klirensas yra mažesnis nei 15 ml/min.(žr. 4.3 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Kadangi pacientų, kuriems yra kepenų nepakankamumas, gydymo patirties nepakanka, todėl sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, celiprololio reikia skirti atsargiai ir apsvarstyti dozės sumažinimo galimybę (žr. 4.4 skyrių). Sunkaus kepenų nepakankamumo atveju, celiprololio vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
• Kardiogeninis šokas.
• Sunki bradikardija (širdies susitraukimų dažnis mažesnis nei 50 kartų per min.).
• Netinkamai gydytas širdies nepakankamumas.
• Sinusinio mazgo silpnumo sindromas.
• Antro arba trečio laipsnio atrioventrikulinė blokada.
• Feochromocitoma.
• Metabolinė acidozė.
• Sinoatrialinė blokada.
• Prinzmetal‘o angina.
• Hipotenzija (sistolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 100 mmHg).
• Sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas yra mažesnis nei 15 ml/min).
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
• Ūminės astmos periodai.
• Bronchų spazmas arba astma.
• Vėlyva periferinių arterijų užakimo ligos stadija ir Raynaud‘o sindromas.
• Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.
• Gydymas kartu su MAO inhibitoriais (išskyrus MAO-B inhibitorius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Duomenų apie senyvo amžiaus pacientus yra nedaug, todėl jiems celiprololio reikia skirti atsargiai. Tokius pacientus reikia nuolat stebėti, nes senyvo amžiaus pacientų inkstų ir kepenų veikla būna susilpnėjusi.

Celiprololį gali vartoti pacientai, kurių inkstų veikla yra mažai arba vidutiniškai susilpnėjusi, nes celiprololis yra šalinamas ne tik per inkstus, bet ir per kitus šalinimo funkciją atliekančius organus. Pacientams, kurių organizme kreatinino klirensas svyruoja nuo 15 iki 40 ml/min., dozę pakanka sumažinti iki 100 mg vieną kartą per parą. Celiprololis draudžiamas pacientams, kurių organizme kreatinino klirensas yra mažesnis nei 15 ml/min.

Duomenų apie pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, yra nedaug. Pacientus, sergančius lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, būtina atidžiai stebėti ir apsvarstyti dozės sumažinimo galimybę. Sunkaus kepenų nepakankamumo atveju, celiprololio vartoti draudžiama.

Išemine širdies liga sergantiems pacientams dėl staigaus beta adrenoblokatorių vartojimo nutraukimo gali padažnėti ar pasunkėti anginos priepuoliai arba pablogėti širdies būklė. Nors klinikinių tyrimų metu staiga nutraukus gydymą celiprololiu nebuvo pastebėta jokio nepageidaujamo poveikio, vaisto vartojimą reikia mažinti palaipsniui, per 1–2 savaites, ir, jei reikia, tuo pačiu metu taikyti pakeičiamąjį gydymą siekiant apsaugoti nuo krūtinės anginos paūmėjimo.

Jeigu numatoma taikyti bendrąją anesteziją, anesteziologą reikia informuoti apie gydymą celiprololiu. Jei prieš anesteziją gydymas nutraukiamas, jį nutraukti reikia palaipsniui, o tarp paskutinės dozės ir anestezijos turi susidaryti 48 valandų laiko tarpas. Tęsiantis beta adrenoreceptorių blokadai sumažėja širdies ritmo sutrikimų pavojus indukcijos ir intubacijos metu.

Pacientai, kuriems yra periferinės kraujo cirkuliacijos sutrikimų (protarpinis šlubumas), ir sergantieji krūtinės angina beta adrenoreceptorių blokatorius turi vartoti labai atsargiai, nes minėti sutrikimai gali pasunkėti.

Nors celiprololis poilsio metu reikšmingai nesusilpnina širdies funkcijos, jį gali vartoti tik tie staziniu širdies nepakankamumu sergantys pacientai, kurie buvo tinkamai gydomi. Jeigu gydant celiprololiu išsivysto dekompensacija, gydymą reikia nutraukti, kol dekompensacija bus tinkamai reguliuojama.

Jeigu pulso dažnis poilsio metu pasidaro mažesnis nei 50–55 kartų per minutę ir atsiranda panašių į bradikardiją simptomų, dozę reikia sumažinti.

Celiprololis turi neigiamą poveikį laidumo laikui, todėl pacientams, kuriems yra pirmo laipsnio atrioventrikulinė blokada, šį vaistą reikėtų vartoti tik atsargiai.

Tirotoksikozės ir hipoglikemijos simptomai gali būti paslėpti. Atliekant tyrimus su celiprololiu, nebuvo pastebėta, kad cukriniu diabetu sergančių pacientų organizme būtų neigiamai veikiama glikogenolizė ir insulino išsiskyrimas. Nepaisant to, cukriniu diabetu sergantys pacientai, kurių kraujyje gliukozės kiekis kinta, celiprololį turi vartoti atsargiai.

Pacientams, sergantiems grįžtama obstrukcine plaučių liga, celiprololį reikia vartoti atsargiai. Akivaizdu, kad celiprololio adrenerginė stimuliacija neslopina bronchų išsiplėtimo (bronchodilatacijos), todėl tokie brochodilatatoriai kaip salbutamolis gali būti vartojami nenutraukiant gydymo celiprololiu. Celiprololio negalima vartoti ūminio astmos priepuolio metu.

Gauta pranešimų, kad beta adrenoreceptorių blokatoriai pasunkina psoriazę, todėl reikia gerai apsvarstyti, ar galima celiprololį skirti pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi psoriazė.

Pacientams, kuriems anksčiau yra buvę anafilaksinių reakcijų, beta adrenoreceptorių blokatoriai gali padidinti jautrumą alergenams ir pasunkinti tokias reakcijas.

Jei pacientui be jokios aiškios priežasties pradeda džiūti akys arba atsiranda bėrimas, gydymą celiprololiu palaipsniui reikia nutraukti.

Celiprololio poveikis kitų vaistų farmakokinetikai tiriamas nebuvo. Todėl celiprololio vartoti kartu su kitais siaurą terapinį indeksą turinčiais vaistais negalima (žr.4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Kalcio kanalų blokatoriai

Celiprololio vartoti kartu su kalcio kanalų blokatoriais (pvz., verapamiliu ir diltiazemu) nerekomenduojama, nes abu vaistai mažina širdies susitraukimų stiprumą ir slopina atrioventrikulinio laidumo greitį. Pacientams, kuriems yra širdies sutrikimų, tokio preparatų derinio skirti negalima. Vienalaikis gydymas celiprololiu ir dihidropiridino dariniais (pvz., nifedipinu) gali padidinti hipotenzijos riziką.

Pirmos klasės antiaritminiai vaistai

Atsargumo priemonių reikia imtis, jeigu celiprololis yra vartojamas kartu su pirmos klasės antiaritminiais vaistais (pvz., dizopiramidu ir chinidinu) ir amjodaronu, nes gali pailgėti atrioventrikulinio laidumo laikas ir atsirasti neigiamas inotropinis poveikis.

Klonidinas

Beta adrenoreceptorių blokatoriai gali pasunkinti reaktyviąją hipertenziją, kuri gali pasireikšti nutraukus gydymą klonidinu. Jeigu šie du vaistai yra vartojami kartu, gydymą beta blokatoriumi reikia nutraukti keletu dienų anksčiau prieš nutraukiant gydymą klonidinu.

Širdį veikiantys glikozidai

Vienalaikis širdies glikozidų (pvz., digoksino) vartojimas gali pailginti atrioventrikulinio laidumo laiką.

Anestetikai

Prieš taikant bendrąją anesteziją būtina pranešti anesteziologui apie gydymą celiprololiu (žr. 4.4 skyrių). Sąveika su anestetikais gali sumažinti širdies raumens pajėgumą. Vartojimas kartu nėra kontraindikuotinas, nes beta blokatoriai gali apsaugoti nuo didelių kraujospūdžio pokyčių intubacijos metu, o antagonistinį poveikį galima greitai sukelti vartojant beta simpatomimetinius vaistus.

Insulinas ar per burną vartojami antidiabetiniai vaistai

Celiprololis gali sustiprinti insulino ir geriamųjų vaistų nuo cukrinio diabeto gliukozės kiekį mažinantį poveikį kraujyje, todėl gali prireikti keisti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozavimą (žr. 4.8 skyrių).

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas arba indometacinas, gali sumažinti beta adrenoreceptorius blokuojančių vaistų kraujospūdį mažinantį poveikį.

Adrenalinas

Simpatomimetiniai vaistai, tokie kaip adrenalinas, gali neutralizuoti beta adrenoreceptorių blokatorių poveikį.

Tricikliai antidepresantai, barbitūratai arba fenotiazinai

Kartu vartojant triciklių antidepresantų, barbitūratų arba fenotiazinų gali sustiprėti beta adrenoreceptorių blokatorių kraujospūdį mažinantį poveikį.

Monoaminoksidazės (MAO) inhibitoriai

Monoaminoksidazės (MAO) inhibitoriai (pvz. fenelzinas) dažniausiai sukelia hipotenziją, ir dėl to, vartojant su antihipertenziniais vaistas gali stiprėti sukeliamas hipotenzinis poveikis.

Farmakokinetinė tarpusavio sąveika

Hidrochlorotiazidas arba teofilinas

Hidrochlorotiazido ir teofilino vartojimas kartu su celiprololiu gali sumažinti pastarojo biologinį prieinamumą. Jei būtina, dozę reikia pritaikyti.

Siauro terapinio indekso vaistai

Galimybė, kad celiprololis slopintų arba indukuotų CYP450 izofermentus, kitus metabolizme dalyvaujančius fermentus arba transportinius (pernašos) baltymus, vertinama nebuvo. Taigi galimos sąveikos numatyti neįmanoma. Todėl celiprololio negalima vartoti kartu su tokiais vaistais kaip ciklosporinas, chinidinas, alfentanilis, astemizolas, cisapridas, dihidroergotaminas, ergotaminas, pimozidas, sirolimuzas, takrolimuzas, terfenadinas, digoksinas, litis, HMG-KoA-reduktazės inhibitoriai, flekainidas, antiepilepsiniai vaistai, teofilinas ir varfarinas, nes padidėjusio sisteminio poveikio pasekmės gali būti sunkios.

Sąveika su P-glikoproteiną slopinančiais ir stimuliuojančiais preparatais

Celiprololis yra P-glikoproteino (P-gp) pernašos substratas.

Tikriausiai dėl vaistų, kurie slopina P-gp (pvz., verapamilis, eritromicinas, klaritromicinas, ciklosporinas, kvinidinas, ketokonazolas ir itrakonazolas), vartojimo kartu gali padidėti celiprololio koncentracija kraujo plazmoje. Kartu vartojant 100 mg celiprololio ir 200 mg P-gp inhibitoriaus itrakonazolo dozes, celiprololio AUC padidėja 80 %. Jeigu kartu vartojami vaistai, kurie slopina P-gp, reikėtų apsvarstyti galimybę mažinti celiprololio dozę.

Kartu vartojami P-gp slopinantys vaistai (pvz., rifampicinas ir paprastosios jonažolės preparatai) gali sumažinti celiprololio koncentraciją kraujo plazmoje. 5 paras iš eilės vartojant geriamąsias 200 mg celiprololio ir geriamąsias 600 mg rifampicino dozes, celiprololio AUC sumažėja 40 %. Negalima paneigti, kad po ilgalaikio gydymo rifampicinu toks poveikis gali būti dar aiškesnis. Celiprololio dozės koregavimas gali būti būtinas, jei pradedamas arba nutraukiamas gydymas P-gp slopinančiais ir stimuliuojančiais preparatais.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie celiprololio vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė. Nėščioms moterims skiriama atsargiai.

Poveikis aprūpinimui placentiniu krauju yra nežinomas. Kiti beta adrenoblokatoriai sumažina placentinio kraujo cirkuliaciją, o tai gali sukelti vaisiaus mirtį ar priešlaikinį gimdymą. Vaisiui ir naujagimiui taip pat gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis (ypač hipoglikemija ir bradikardija). Tai padidina kardiologinių ir pulmonologinių komplikacijų riziką naujagimiams postnatalinio periodo metu.

Žindymas

Dauguma beta adrenoblokatorių patenka į motinos pieną, nors jų kiekis piene būna įvairus. Celiprololio vartoti žindymo laikotarpiu nerekomenduojama, nes nepakanka informacijos apie celiprololio išsiskyrimą į motinos pieną.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Celiprololis turi mažą arba vidutinį poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Reikia atsižvelgti į tai, kad vaistas gali sukelti galvos svaigimą ir nuovargį.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamų poveikių dažnio klasifikacija:

Labai dažni (≥ 1/10),

Dažni (nuo ≥ 1/100 iki <1/10),

Nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki <1/100),

Reti (nuo ≥ 1/10 000 iki <1/1 000),

Labai reti (<1/10 000),

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Gauta pranešimų apie šiuos celiprololio sukeltus nepageidaujamus poveikius:

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nedažni: trombocitopenija ar purpura.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai reti: gali pasireikšti latentinio cukrinio diabeto sindromai ar esama būklė pasunkėti.

Dažnis nežinomas: hipoglikemija, hiperglikemija.

Sergant hipertiroze, klinikiniai tirotoksikozės požymiai (tachikardija ir tremoras) gali būti paslėpti.

Ilgalaikis griežtas badavimas arba sunkus fizinis stresas gali sukelti hipoglikemines būkles. Įspėjamieji hipoglikemijos požymiai (ypač tachikardija ir tremoras) gali būti silpnesni.

Gali sutrikti lipidų metabolizmas. Dažniausiai, kai bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje būdavo normalus, kraujo plazmoje sumažėdavo didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis ir padidėdavo trigliceridų kiekis.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: ypač gydymo pradžioje gali pasireikšti nuovargis, galvos svaigimas, mieguistumas, galvos skausmas, sumišimas, nervingumas, prakaitavimas, nemiga, depresija, nakties košmarai, psichozės ar haliucinacijos. Parestezija ir galūnių šalimas.

Nedažni: Į generalizuotą miasteniją panašus raumenų silpnumas. Raumenų spazmai.

Labai reti: Generalizuotos miastenijos būklės pablogėjimas

Dažnis nežinomas: tremoras, karščio pylimas.

Akių sutrikimai

Nedažni: akių džiūvimas (svarbu, nešiojantiems kontaktinius lęšius), konjunktyvitas.

Labai reti: matymo sutrikimai ir keratokonjunktyvitas.

Dažnis nežinomas: kseroftalmija.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Labai reti: klausos sutrikimas, spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai

Dažni: hipotenzija, bradikardija, apalpimas, palpitacija, atrioventrikulinio laidumo sutrikimas ar širdies nepakankamumo pasunkėjimas.

Labai reti: pacientams, sergantiems krūtinės angina, priepuolių paūmėjimas. Pacientams, sergantiems periferinės kraujotakos ligomis (įskaitant protarpinį šlubumą) buvo stebimas net nusiskundimų pasunkėjimas.

Dažnis nežinomas: širdies nepakankamumas, širdies aritmija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Pacientams, kurie turi bronchų reakcijų polinkį, gali padidėti kvėpavimo takų rezistentiškumas ir pasidaryti

sunku kvėpuoti.

Reti: bronchų spazmas, dusulys, astma, intersticinis pneumonitas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: laikini virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas).

Nedažni: burnos džiūvimas.

Dažnis nežinomas: gastralgija.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni: alerginės odos reakcijos (paraudimas, niežulys, bėrimas) ir plaukų slinkimas.

Labai reti: beta adrenoblokatoriai gali pasunkinti psoriazės ligos eigą ar sukelti į psoriazę panašų išbėrimą.

Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Labai reti: lėtinė artropatija (mono- ir poliartritas).

Dažnis nežinomas: vilkligės sindromas (išnyksta vaistinio preparato vartojimą nutraukus).

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Labai reti: gauta pranešimų apie inkstų funkcijos pablogėjimą esant sunkiam inkstų nepakankamumui, todėl gydant celiprololiu būtina atidžiai stebėti inkstų funkciją.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Labai reti: libido ir potencijos sutrikimai.

Dažnis nežinomas: impotencija.

Tyrimai

Labai reti: transaminazių koncentracijos padidėjimas (ALT, AST) serume

Dažnis nežinomas: antinuklearinių antikūnų atsiradimas.

4.9 Perdozavimas

Pranešimų apie perdozavimą negauta.

Perdozavimo simptomai yra bradikardija, hipotenzija, bronchų spazmai ir ūminis širdies nepakankamumas. Perdozavus ir atsiradus padidėjusio jautrumo reakcijų, pacientą reikia stebėti intensyvios terapijos skyriuje. Aktyviosios anglies vartojimas gali neleisti vaistui absorbuotis. Gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos. Jei būtina, gydymui reikia vartoti gliukagoną, atropiną ir dobutaminą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – selektyviai beta adrenoreceptorius blokuojantys vaistai; ATC kodas – C07 AB 08.

Celiprololis yra beta₁ selektyvus vaistas, blokuojantis adrenerginius receptorius su daliniu beta₂ agonistiniu poveikiu. Beta adrenoreceptorių blokados kardioselektyvus poveikis (beta₁ receptoriai, palyginti su beta₂ receptoriais) yra panašus į metoprololio ir atenololio.

Celiprololis taip pat turi kraujagysles plečiantį poveikį.

Beta₂ agonistinis poveikis gali būti svarbus vazodilatacijai. Bronchus sutraukiančio poveikio nebuvimas (jei vartojamos terapinės dozės) gali būti naudingas pacientams, kurie serga asimptominėmis kvėpavimo takų ligomis.

Celiprololis hipertenzija sergantiems pacientams mažina kraujospūdį poilsio ir fizinio krūvio metu. Širdies plakimo dažnis ir kraujo tėkmės tūris priklauso nuo esamo simpatinio tonuso. Celiprololis sumažina chronotropinį ir inotropinį poveikį, kurį fizinio krūvio metu sukelia simpatinė stimuliacija. Buvo pastebėta, kad poilsio metu minimaliai sumažėja širdies plakimo dažnis ir susitraukimų stiprumas.

Nenustatyta, kad gydant celiprololiu atsirastų nepageidaujamas poveikis kraujo plazmos lipidams.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Didžiausia išgerto celiprololio koncentracija kraujo plazmoje susidaro per 2–4 valandas.

Celiprololis pereina minimalų pirmojo prasikverbimo metabolizmą.

Absoliutus biologinis prieinamumas priklauso nuo vartojamos dozės. Geriamojo 100 mg celiprololio biologinis prieinamumas yra apie 30 %. Geriamojo 400 mg celiprololio biologinis prieinamumas siekia iki 74 %. Celiprololis yra P-glikoproteino (P-gp) pernašos substratas, kuris mažina celiprololio, vartojamo mažesnėmis dozėmis, biologinį prieinamumą. Be to, nustatyta, kad celiprololio biologinis prieinamumas sumažėja, kai vaistas vartojamas kartu su maistu.

Pasiskirstymas

20–30 % celiprololio jungiasi prie kraujo plazmos baltymų.

Šalinimas

Celiprololio šalinimo mechanizmas nebuvo iki galo ištirtas. Celiprololis yra šalinamas ir per inkstus, ir per tulžį. Yra žinoma, kad P-glikoproteinas yra pagrindinis celiprololio eliminacijos veiksnys. Didžioji dalis išgerto ir nevisiškai absorbuoto celiprololio pašalinama su išmatomis. Išgėrus vienkartinę 100 mg dozę, apie 10 % nepakitusio celiprololio išskiriama su šlapimu, o apie 84 % - su išmatomis. Jei nėra sisteminės akumuliacijos, vaistas visiškai pašalinamas per 48 valandas.

Išgėrus vienkartinę dozę, pusinės eliminacijos iš kraujo plazmos laikas yra apytiksliai 5–6 valandos, o farmakodinaminis poveikis tęsiasi apie 24 valandas.

Inkstų nepakankamumas

Vartojant geriamąsias 400 mg vienkartines ir kartotines celiprololio dozes, inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas 15–40 ml/min.) sergančių pacientų organizme celiprololio AUC būna apie 50 % didesnis negu sveikų savanorių (žr. 4.2 skyrių).

Kepenų nepakankamumas

Farmakokinetinių duomenų apie pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, yra nedaug. Negalima atmesti galimybės, kad, sutrikus kepenų funkcijai, su tulžimi celiprololio išskiriama mažiau (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Nenustatyta, kad celiprololis turėtų mutageninių, kancerogeninių ar teratogeninių savybių. Atliekant tyrimus su gyvūnais, didžiausios geriamosios dozės pelėms buvo 2000 mg/kg per parą, o žiurkėms –400 mg/kg per parą. 320 mg/kg per parą dozė neturėjo poveikio žiurkių vaisingumui ir nėštumo eigai. 3 mėnesius duodama 20 mg/kg per parą dozė nesukėlė jokio poveikio žiurkių elgesiui ir kraujo bei šlapimo rodikliams. Kraujo kūnelių skaičiaus pokyčiai iki 150 mg/kg per parą buvo kliniškai nereikšmingi. 400 mg/kg per parą dozė žiurkėms padidino apetitą, šlapimo išsiskyrimą ir vandens suvartojimą, taip pat sukėlė kojų edemą ir raminamąjį poveikį. Kraujo plazmoje padidėjo kalio ir neorganinio fosforo kiekis. Nutraukus preparato vartojimą pokyčiai išnyko per vieną mėnesį. 12 mėnesių žiurkėms duodama 200 mg/kg per parą dozė sukėlė anksčiau minėtus grįžtamus elgesio ir kraujo rodiklių pokyčius, svorio mažėjimą, tačiau nepadidino mirštamumo. Vidutinė mirtina (LD50) vienkartinė dozė pelėms yra apytiksliai 2000 mg/kg, žiurkėms – 3800 mg/kg, o šunims – 1500 mg/kg. 12 mėnesių šunims duodama 200 mg kg per parą celiprololio dozė sumažino širdies plakimo dažnį, judrumą ir padidino seilėtekį, kasos sekreto bei kalio kraujo serume kiekį. Organinių patologinių ar hematologinių pokyčių nustatyta nebuvo. Nustojus duoti preparatą, pokyčiai greitai išnyko. Žiurkėms didžiausia netoksiška ilgalaikė (viso gyvenimo trukmės) dozė yra 20 mg/kg per parą, o šunims – 10 mg/kg per parą. Jeigu Celiprolol Vitabalans dozė yra 400 mg, tai poveikį vidutinio ūgio suaugusiam žmogui turi 5,5 mg/kg celiprololio per parą.

Celiprololis, vartojamas farmakologinėmis dozėmis, plečia vidutinio dydžio ir mažąsias arterijas bei bronchioles. Atliekant tyrimus su šunimis buvo nustatyta, kad celiprololis didina širdies ir inkstų perfuziją ir, stimuliuodamas beta₂ adrenoreceptorius, atpalaiduoja didžiąsias venas. Jis slopina beta adrenoreceptorių agonistų chronotropinį ir inotropinį poveikį prieširdžių ir skilvelių raumenims. Celiprololis, vartojamas farmakologinėmis dozėmis, neturi membranas stabilizuojančio poveikio. Kelių eksperimentinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad žiurkes ir žiurkėnus šis preparatas apsaugo nuo tachikardijos, skilvelių virpėjimo ir staigios asistolijos. Vis dėlto tyrimų su šunimis rezultatai buvo prieštaringi.

Atliekant cheminius aritmijos tyrimus, celiprololis turėjo antiaritmogeninį ir antifibriliacinį poveikį. Elektrinės stimuliacijos metu į veną suleista 1 mg/kg dozė padidino skilvelių virpėjimo slenkstį, tačiau kito tyrimo metu į veną suleista 3 mg/kg dozė neturėjo statistiškai reikšmingo prevencinio poveikio apsaugant nuo skilvelinės tachikardijos ar kardiologinės mirties. Atliekant eksperimentinį koronarinės stenozės tyrimą su šunimis, celiprololis sunormalino padidėjusį pH ir sumažino išemiją, be to, atnaujino išeminio miokardo susitraukimo pajėgumą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Mikrokristalinė celiuliozė

Manitolis (E421)

Kroskarmeliozės natrio druska

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Polidekstrozė

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 4000

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kartono dėžutė, kurioje yra DTPE tablečių talpyklė, užsukta MTPE dangteliu. Talpyklėje yra 30, 60 arba 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs atliekų tvarkymo reikalavimai

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.