Hepatinė encefalopatija

Hepatinė encefalopatija apima neuropsichiatrinius sutrikimus pacientams su kepenų funkcijos sutrikimais. Dianozuojamas tuomet, kai yra atmetami kitos kilmės smegenų pažeidimai.

Susikaupę kraujyje toksinai, merkaptanas, trumpos grandinės riebalų rūgštys, fenolis, ypač amoniakas, pažeidžia smegenų ląsteles, vadinamuosius astrocitus, kurie sudaro iki 30% smegenų žievės. Taip pat sutrikdoma neurotransmiterių pusiausvyra, todėl sutrinka nervinių impulsų perdavimas.

Sergantiems kepenų ciroze kasmet encefalopatijos rizika padidėja 20%, tuo tarpu 35-40% turi žymius neuropsichiatrinius sutrikimus. Tiriant nežymius encefalopatijos požymius, jie diagnozuojami 60-80% pacientų su kepenų ciroze.

1.      Ūminis (apsinuodijus grybais, serganti Vilsono liga) ir lėtinis kepenų nepakankamumas/cirozė.

2.      Padidėjęs azotinių medžiagų kiekis esant:

·  padidėjusiam baltymų suvartojimui.

·  kraujavimas iš virškinamojo trakto (kraujo sudėtyje yra daug baltymo).

·  inkstų nepakankamumas (nepasišalina azoto turinčios medžiagos).

·  vidurių užkietėjimui.

3.      Elektrolitų balanso sutrikimai:

·    Sumažėję kalio ir natrio kiekis kraujyje dėl šlapimą varančių vaistų naudojimo.

·    Kraujo pH padidėjimas.

·    Hipoksija (deguonies nepakankamumas).

·    Dehidratacija (skysčių netekimas).

4.      Medikamentai:

·    Raminamieji – benzodiazepinai.

·    Narkotikai.

·    Antipsichotikai.

·    Alkoholinė intoksikacija.

5.      Infekcija:

·    Plaučių uždegimas.

·    Šlapimo takų infekcija.

·    Spontatinis pilvaplėvės uždegimas.

6.      Chirurginė intervencija, kepenų ligų progresavimas (alkoholinis hepatitas, hepatitas A).

7.     Nežinomos sudaro 20-30% atvejų.

Ligą gana sunku diagnozuoti pirmose jos stadijose, tam naudojami neuropsicholiginiai testai. Pagal simptomų pasireiškimo laipsnį hepatinė encefalopatija klasifikuojama į:

1.      Pirmoje stadijoje sutrinka miego ritmas – dėmesio koncentracijos sutrikimai, euforija arba nerimas, atminties sutrikimai

2.      Antra stadija pasireiškia letargija arba apatija, nežymiais asmenybės pokyčiais, minimalia dezorientacija laike ar vietoje, nederančiu elgesiu.

3.      Trečioje stadijoje blogėja paciento orientacija aplinkoje ir laike; samnolencija (mieguistumas), atsiranda patologiniai refleksai – centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.

4.      Ketvirtoje stadijoje stebimas ryškus būklės pablogėjimas, lydimas traukulių ir pereinantis į koma. Atsiradusi smegenų edema sąlygoja mirtį.

Encefalopatija paprastai yra lydima kepenų funkcijos sutrikimo požymių:

·         Gelta.

·         Ascitas (skystis pilvo ertmėje).

·         Kojų patinimas.

·         Refleksų sutrikimų.

·         Specifinis kvapas, dar vadinamas „mirties kvapu“, kuomet toksiški tioliai iš kepenų kraujotakos tiesiai patenka į plaučius ir iškvepiami į aplinką.

1.      Sukėlusios priežasties šalinimas.

2.      Subalansuota mityba.

3.      Laktuliozė – skatina amoniako konversija į amonį, kuris nėra pasisavinamas iš žarnyno į kraują; taip pat pagreitina išmatų slinkimą žarnynu.

4.      Rifaksiminas – naikina bakterijas, kurios sąlygoja amoniako ir kitų toksinų gamybą. Galima kombinacija su laktulioze.

5.      L-ornitinas ir L-aspartatas, kuris didina amoniako perdirbimą į neutralų šlapalą. Galima kombinuoti su laktulioze ir/ar rifaksiminu, kai šie vieni neveiksmingi.

6.     Kepenų transplantacija.