Standacillin

1. Vaistinio preparato pavadinimas
Standacillin 1 g milteliai injekciniam tirpalui
Ampicillinum
2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Veiklioji medžiaga
1 g standacilino buteliukai. Viename buteliuke yra 1000 mg ampicilino natrio druskos pavidalu (atitinka 2,862 mmol natrio). Pakuotėje yra 5 ml tirpiklio (injekcinio vandens) ampulė.
3. Vaisto forma
Sterilūs ampicilino milteliai injekciniam tirpalui buteliukuose. Tirpalas injekuojamas į veną arba raumenis. Ampicilinas priklauso aminopenicilinų grupės antibiotikams.
4. Klinikinė informacija
4.1. Indikacijos
Standacilino injekciniu tirpalu galima pradėti gydyti toliau išvardytas infekcines ligas, sukeltos ampicilinui jautrių mikroorganizmų. Taip pat juo galima gydyti sunkias infekcines ligas, ypač tuo atveju, jeigu ligonis negali gerti vaistų.
Kvėpavimo organų infekcinės ligos, ypač sukeltos influencos hemofilo
 vienos arba kelių rūšių infekcijos sukeltos viršutinių kvėpavimo takų, ausų, nosies ar gerklės ligos, pvz., sinusitas, vidurinės ausies uždegimas;
 apatinių kvėpavimo takų ligos, pvz., ūminis arba lėtinis bronchitas, pneumonija, kokliušas.
Odos ar minkštųjų audinių infekcinės ligos
Šlapimo organų infekcinės ligos:
 ūminis arba lėtinis pielonefritas, pielitas, cistitas, uretritas, prostatitas ir kt.;
 gonorėja;
 moterų lyties ir mažojo dubens organų ligos, pvz., karštinis abortas, adneksitas, salpingitas, endometritas, parametritas, pelviperitonitas, pogimdyminė karštligė ir kt.
Virškinamojo trakto infekcinės ligos:
 bakterijų sukeltas viduriavimas, salmoneliozė, šigeliozė, vidurių šiltinė, paratifas;
 tulžies organų ligos, pvz., cholangiolitas, cholecistitas.
Ūminė arba latentinė leptospirozė arba listeriozė
Jei reikia, standacilino galima vartoti kartu su gentamicinu, arba kanamicinu.
Bakterijų sukeltas meningitas
Jei reikia, standacilino galima vartoti kartu su chloramfenikoliu.
 Endokarditas (pvz., sukeltas enterokokų)
Standacilino reikia vartoti kartu su aminoglikozidais.
Sepsis, sukeltas ampicilinui jautrių mikroorganizmų
Ampicilinas gali būti veiksmingas ir gydant kirkšninę granulomą bei leptospirozę.
Standacilino injekcijų tirpalo galima vartoti ir bakterijų infekcijos profilaktikai. Su operacija susijusios infekcijos profilaktikai vaisto leidžiama ne ilgiau kaip 24-48 valandas po operacijos.
4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas
Dozavimas
Bendrieji dozavimo nurodymai
Paaugliams ir suaugusiems žmonėms paros dozė yra 2-6 g (mažiausiai 1g), vaikams50-100 (mažiausiai 25) mg/kg kūno svorio.
Meningitas, sepsis bei kitokios sunkios infekcinės ligos
Paros dozė yra 300-400 mg/kg kūno svorio arba 8-16 g. Vaistas vartojamas trumpų infuzijų į veną būdu. Gydant meningitą paros dozės mažinti nereikia, kadangi ligai lengvėjant, ampicilino per kraujo ir smegenų barjerą prasiskverbia mažiau. Jeigu infekcinę ligą sukėlė labai antibiotikui jautrios bakterijos arba infekcija yra lokalizuota organuose, kuriuose atsiranda didelė vaisto koncentracija, galima gydyti mažesne doze. Paros dozę lygiomis dalimis reikia leisti per 2-4 kartus. Suaugusių žmonių negalima gydyti mažesne nei 1 g paros doze. Jeigu vartojant standacilino injekcijų tirpalo infekcinė liga lengvėja, gydymą galima tęsti geriamaisiais aminopenicilinų preparatais.
Gydymo trukmė
Lyties ir šlapimo organų infekcines ligas reikia gydyti mažiausiai 4-10 parų,  hemolizinio streptokoko sukeltas ligasne trumpiau kaip 10 parų, pneumoniją10-14 parų, vidurių šiltinę14 parų, endokarditą4-6 savaites, kitokias infekcines ligasdar 48 valandas po to, kai išnyksta ligos simptomai ar sunaikinami sukėlėjai, t. y. ne ilgiau kaip 7 paras po to, kai išnyksta karščiavimas ir pagerėja ligonio būklė.
Dozavimas ligoniams, kurių organizme vaisto eliminacija yra lėtesnė, prieš laiką gimusiems kūdikiams ir naujagimiams
Sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems ligoniams, prieš laiką gimusiems kūdikiams ir naujagimiams standacilino dozė ir vartojimo intervalai nustatomi atsižvelgiant į inkstų klirenso mažėjimą. Pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, negalima vartoti daugiau negu po 1 g ampicilino kas 8 val. Jeigu kreatinino klirensas yra mažesnis negu 10 ml/min., vartojimo intervalus reikia pailginti iki 12-15 val.

Kreatinino klirensas

Liekamasis azotas
Kreatinino kiekis plazmoje
Ampicilino dozė, vartojama parenteraliniu būdu
Didesnis nei 30 ml/min.

50 mg

2 mg

Įprastinė dozė

30-20 ml/min.

50-80 mg

2-4 mg
Du trečdaliai įprastinės dozės

20 ml/min.
Daugiau nei
80 mg
Daugiau nei
4 mg
Pusė įprastinės dozės

Vartojimo būdas
Standacilino tirpalas švirkščiamas į veną arba raumenis arba infuzuojamas į veną.
4.2. Kontraindikacijos
 Buvusi alergija penicilinams arba bet kuriam kitam standacilino komponentui. Žmonėms, kurie yra alergiški cefalosporinams, gali pasireikšti kryžminė alergija.
 Infekcinė mononukleozė, citomegalovirusų sukelta liga arba limfoleukozė, kadangi tokiu atveju dažniau gali pasireikši odos reakcija.
Gydant standacilinu ligonius, sergančius alergine diateze, bronchine astma arba grybelių sukelta liga, reikia laikytis specialių atsargumo priemonių.
4.3. Specialios atsargumo priemonės
Pacientui būtina paaiškinti, kad vartojant standacilino galima alerginė reakcija ir kad jai pasireiškus būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu pasireiškia ūminė alerginė rekcija, pvz., urtikarija, anafilaksija, vaisto vartojimą būtina nutraukti ir pradėti gydyti reikiamais medikamentais, įskaitant epinefriną, kortikosteroidus ir antihistamininius preparatus.
Cholangitą ar cholecistitą gydyti vien antibiotikais negalima, išskyrus tą atvejį, kai liga yra lengvesnė ir nėra didelės tulžies stazės. Jeigu ligonis ilgai gydomas didele standacilino doze, reikia tirti kepenų funkciją. Inkstų funkcija ir šlapimą reikia tirti tų ligonių, kurių inkstų funkcija buvo pažeista prieš standacilino vartojimą arba kuriems vaistas sukėlė odos reakciją. Kad būtų galima įsitikinti, ar hemopoezės sistemoje nepasireiškė nuo antikūnų priklausoma reakcija, ypač hemolizinė anemija, reikia matuoti kraujo ląstelių kiekį. Standacilino vartojant ilgai, gali pradėti augti ir daugintis atsparios bakterijos arba grybeliai. Vaisto infuzuojant, reikia kas 48 valandos keisti infuzijos vietą. Atsiradusią antrinę infekciją reikia gydyti įprastiniu būdu. Jeigu prasideda stiprus nepraeinantis viduriavimas, reikia nustatyti, ar dėl antibiotiko poveikio nepasireiškė pseudomembraninis kolitas (svarbiausi jo požymiai yra viduriavimas vandeningomis išmatomis, kuriose yra kraujo ir gleivių, vidurių pūtimas, difuzinis arba kolikos tipo pilvo skausmas, karščiavimas, kartais tenezmai). Kadangi ši komplikacija gali būti mirtina, todėl jai pasireiškus, ampicilino vartojimą būtina tuoj pat nutraukti ir nustačius sukėlėją pradėti tinkamai gydyti, pvz., skirti vartoti po 250 mg vankomicino 4 kartus per parą. Peristaltiką slopinančių medikamentų tokiu atveju vartoti draudžiama.
4.5. Sąveika su kitais vaistais
Kadangi penicilinai, pvz., ampicilinas, veikia tik proliferuojančius mikroorganizmus, jų negalima vartoti kartu su antibiotikais, sukeliančiais bakteriostatinį poveikį. Su kitais baktericidinį poveikį sukeliančiais antibiotikais (pvz., cefalosporinais, aminoglikozidais) prireikus ir nustačius sukėlėjų jautrumą vartoti galima. Kartu vartojamas probenecidas padidina ir palaiko pastovesnę ampicilino koncentraciją plazmoje, slopindamas jo eliminaciją pro inkstus. Dėl to minėtas preparatas gali mažinti ampicilino pasiskirstymą ir patekimą į audinius.
Kartu su ampicilinu vartojant alopurinolio, didėja išbėrimo rizika.
Standacilinas, kaip ir kiti antibiotikai, gali (retai) susilpninti geriamųjų kontraceptikų poveikį.
Jeigu leidžiant standacilino tirpalo į raumenis skauda, jo miltelius galima tirpinti 0,5 prokaino hidrochlorido tirpale.
Ampicilinas gali mažinti atenololio išskyrimą pro inkstus.
Šio antibiotiko vartojant, gali kisti aminorūgščių nustatymo šlapime popierine chromatografija rezultatai.
4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Kad vartojamas nėštumo metu ampicilinas sukeltų toksinį poveikį embrionui, teratogeninį ar mutageninį poveikį, duomenų nėra.
Į motinos pieną šio antibiotiko patenka.
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus
Ampicilino poveikio gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus iki šiol nepastebėta.
4.8. Nepageidaujamas poveikis
Paprastai ampicilinas toleruojamas gerai. Pasireiškę virškinamojo trakto veiklos sutrikimo požymiai (pykinimas, vėmimas) paprastai gydymo metu išnyksta, dėl jų vaisto vartojimo dažniausiai nutraukti nereikia. Žarnyno flora pradeda atsigauti praėjus 3-5 dienoms po gydymo. Jeigu vaisto vartojant prasideda viduriavimas, vadinasi, galėjo pasireikšti pseudomembraninis kolitas (žr. skyrių “Specialios atsargumo priemonės”). Ampicilino sukeliamas išbėrimas, kuris paprastai yra panašus į tymų arba makulopapulinis, atsiranda praėjus 8-10 dienų nuo gydymo pradžios, o jeigu vaisto vartojama pakartotinaipo 2-3 dienų. Dažniausiai išbėrimas per kelias dienas išnyksta savaime net ir nenutraukus vaisto vartojimo. Pacientus, kurie serga virusų sukelta liga ar inkstų funkcijos nepakankamu arba kurie per dieną vartoja didesnę nei 6 g ampicilino dozę, išberia dažniau.
Retai gali atsirasti kraujo pokyčių: trombocitopenija, agranulocitozė, leukopenija, eozinofilija. Jų priežastis tikriausiai yra alergija. Vaisto vartojimą nutraukus, šie pokyčiai išnyksta.
Kartais gali pasireikšti eksfoliacinis dermatitas arba daugiaformė eritema. Ampicilino, kaip ir kitų penicilinų, vartojimas siejamas su glosito, stomatito, karščiavimo, sąnarių skausmo, angioneurozinės edemos ir intersticinio nefrito pasireiškimu. Išimtiniu atveju galima anafilaksinė reakcija. Jai pasireiškus, gerai padeda antihistamininiai preparatai ir kortikosteroidai. Gydant vidurių šiltine, leptospiroze arba sifiliu sergančius ligonius, dėl bakterijų irimo galima Jarišo ir Herksheimerio reakcija.
4.9. Perdozavimas
Simptomai
Ampicilino intoksikacijos simptomai yra tokie pat kaip nepageidaujamo poveikio.
Gydymas
Specifinio priešnuodžio nėra. Vaisto perdozavimus, jo vartojimą reikia nutraukti ir gydyti simptominėmis, prireikusir pagalbinėmis priemonėmis. Inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems ligoniams ampiciliną iš organizmo galima pašalinti hemodialize, bet ne pilvaplėvės dialize.
5. Farmakologinės savybės
5.1. Farmakodinamika
Ampicilinas yra plataus antimikrobinio poveikio penicilinas, priklausantis aminopenicilinų grupei. Jis, kaip ir kiti penicilinai bei cefalosporinai, sukelia baktericidinį poveikį, slopindamas mikrobo ląstelės sienelės sintezę.
Antimikrobinis ampicilino poveikis platus: vaistas veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus. Jam jautrūs ligų sukėlėjai yra Escherichia coli, Proteus mirabilis, salmonelės, šigelės, Haemophilus influenzae, Bordetella pertussis, taip pat tie mikroorganizmai, kuriuos veikia penicilinas G, t. y. A, B, C, G, H, L ir M grupių streptokokai, Sterptococcus pneumoniae, D grupės streptokokai (enterokokai), penicilinazės negaminantys stafilokokai ir neiserijos, brucelės, Erysipelothrix rhusiopathie, korinebakterijos, Bacillus anthracis, aktinomicetai, streptobacilos, Spirillum minus, Pasteurella multocida, listerijos ir spirochetos (pvz., Leptospira, Treponema, Borrelia ir kt.) bei anaerobai, įskaitant peptokokus, peptostreptokokus, klostridijas, fuzobakterijas ir kt.
Ampicilinui visiškai atsparūs yra Bakteroides fragilis, klebsielės, enterobakterės, Proteus vulgaris, Proteus rettgeri, Proteus morganii, Pseudomonas aeruginosa ir Serratia marcescens. Beta laktamazes gaminančių stafilokokų šis antibiotikas irgi neveikia.
5.2. Farmakokinetika
Suleidus standacilino į raumenis, didžiausia koncentracija kraujo serume atsiranda maždaug po valandos. Antibiotikas lengvai patenka į organizmo audinius ir skystį, įskaitant uždegimo eksudatą. Smegenų skystyje terapinį poveikį sukelianti koncentracija atsiranda tik tuo atveju, jeigu yra smegenų dangalų uždegimas. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi tik apie 15 ampicilino. Jeigu kepenų funkcija normali, tulžyje atsiranda didelė antibiotiko koncentracija. Iš organizmo ampicilinas pašalinamas daugiausiai pro inkstus. Pusinės eliminacijos laikas yra 1-2 val. Apie 70 pavartotos dozės su šlapimu išsiskiria nepakitusio vaisto pavidalu.
Hemodialize ampiciliną iš organizmo pašalinti įmanoma, pilvaplėvės dialize neįmanoma.
5.3. Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys
Ūminis toksinis poveikis
Pelėms enteriniu būdu pavartoto ampicilino LD50 yra 15200 mg/kg kūno svorio, į veną injekuoto6000 mg/kg kūno svorio, žiurkėms enteriniu būdu pavartoto10000 mg/kg kūno svorio, suleisto į pilvaplėvės ertmę2000 mg/kg kūno svorio.
Lėtinis toksinis poveikis
Tyrimų, atliktų su žiurkėmis (12 savaičių buvo duodama 100 mg/kg kūno svorio arba 500 mg/kg kūno svorio dienos dozė 5 dienas per savaitę) ir šunimis (4 savaites buvo duodama 250 mg/kg kūno svorio dienos dozė) metu, kūno svorio didėjimo, suėdamo ėdalo kiekio, kraujo, šlapimo bei organų patologinių pokyčių, nepastebėta, išskyrus viduriavimą, pasireiškusį šunims pirmas kelias gydymo dienas. Ampicilinu gydant ilgai, padidėjo triušių inkstų kanalėlių ląstelių branduoliai, tačiau ląstelių pažeidimo simptomų nepasireiškė.
Teratogeninis poveikis
Vaikingų žiurkių, kurioms 10-15 dienų į pilvaplėvės ertmę buvo leidžiama 2800-3000 mg/kg kūno svorio dienos dozė, atsivestų žiurkiukų žuvimo dažnis šiek tiek padidėjo, be to, buvo pavienių galūnių struktūros ir funkcijos anomalijos atvejų.
Lokalus toleravimas
Suleidus 0,1 ml 10 ampicilino tirpalo žiurkėms po oda arba į raumenis, audinių pažeidimo nepasireiškė. Jūrų kiaulytėms, kurioms po oda arba į raumenis buvo suleista 0,1 ml 5 ampicilino tirpalo arba į odą0,05 ml 1 tirpalo, pasireiškė silpnas dirginamasis poveikis: eritema, ląstelių ir skysčio infiltracija (nustatyta remiantis histologinio tyrimo, atlikto praėjus 24 val. po injekcijos, rezultatais). Triušimas suleidus į ausies odą arba po akies jungine 5 arba 10 tirpalo, atsirado silpnas paraudimas ir patinimas. 5 dienas šunims leidus po 500 mg preparato į raumenis, skausmo reakcijos nekilo.
6. Farmacinė informacija
6.1. Pagalbinės medžiagos
Vaisto sudėtyje pagalbinių medžiagų nėra.
6.2. Nesuderinamumas
Kad nepasireikštų nepageidaujama cheminė reakcija, kitų vaistų į paruoštą standacilino tirpalą dėti negalima. Jeigu kitų vaistų (antibiotikų) kartu vartoti būtina, jų reikia leisti prieš ampiciliną arba po jo. Standacilino tirpalo nereikėtų maišyti su kitais tirpalais, pvz., krauju, kraujo plazma, invertuotaisiais sacharidais arba dekstranais.
6.3. Tinkamumo laikas
1 g standacilino buteliukų tinkamumas laikas yra 36 mėn.
6.4. Laikymo sąlygos
Standaciliną reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, tamsioje vietoje.
6.5. Pakuotė
Pakuotės ligoninėms po 100 buteliukų.
6.6. Vartojimo instrukcija
Standacilino tirpalą būtina ruošti prieš pat vartojimą. Galima leisti tik skaidrų tirpalą. Flakono turinį būtina visiškai ištirpinti. Į švirkštą reikia įsiurbti tik vienkartinę vaisto dozę.
Tirpalo švirkšti į raumenis ruošimas
1 g buteliuko turinį reikia tirpinti 5 ml tirpiklio (injekcinio vandens).
Tirpalo švirkšti į veną ruošimas
1 g buteliuko turinį reikia tirpinti 5 ml tirpiklio (injekcinio vandens),
Paruoštas tirpalas į veną leidžiamas lėtai (per 3-5 min.).
Tirpalo infuzuoti į veną ruošimas
1 g buteliuko turinį reikia tirpinti 5 ml tirpiklio (injekcinio vandens),
po to atskiesti izotoniniu (0,9) natrio chlorido tirpalu ir per 15-20 min. sulašinti į veną.