PAN-AMPICILLIN

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

PAN-AMPICILLIN 500 mg milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename buteliuke yra 500 mg ampicilino (ampicilino natrio druskos pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui.
Balti higroskopiniai milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Ampicilinui jautrių mikroorganizmų (žr. 5.1 skyrių ) sukeltų užkrečiamųjų ligų gydymas:
viršutinių kvėpavimo takų, įskaitant ausų, nosies ir gerklės (ūminio vidurinės ausies uždegimo, ūminio sinusito, bakterinio laringito));
inkstų ir šlapimo takų (ūminio arba lėtinio pielonefrito, pielito, cistito, uretrito, prostatito);
gonorėjos;
virškinimo trakto, įskaitant tulžies pūslės bei takų (bakterijų sukelto viduriavimo, salmoneliozės, šigeliozės, vidurių šiltinės, paratifo, cholecystito, cholangito, cholangiolito;
kitų gyvybei pavojingų ligų (sepsio, meningito, endokardito).

Reikia laikytis oficialių tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo nurodymų.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

PAN-AMPICILLIN galima injekuoti į raumenis ar veną arba infuzuoti į veną. Buteliuke esančius miltelius būtina ištirpinti tinkamu tirpiklio kiekiu. Buteliuką reikia kratyti tol, kol milteliai visiškai ištirps, tirpalą įtraukti į švirkštą ir suleisti.
Dozavimas
Suaugusiems žmonėms, įskaitant senyvus, ir didesniems kaip 20 kg svorio vaikams,
Injekuojant į raumenis, suaugusių žmonių paros dozė yra 2 g. Ji lygiomis dalimis švirkščiama kas 6 valandas.
Injekuojant į veną, suaugusių žmonių paros dozė yra 2 – 12 g. Ji lygiomis dalimis švirkščiama kas 6 valandas.
Suaugusiems draudžiama vartoti didesnę nei 16 g paros dozę arba didesnę nei 300 mg /kg kūno svorio dozę.

Kūdikiams ir mažesniems kaip 20 kg vaikams
Injekuojant į raumenis, kūdikių ir vaikų paros dozė yra 50 mg/kg kūno svorio. Ji lygiomis dalimis švirkščiama kas 6-8 valandas.

Injekuojant į veną, kūdikių ir vaikų paros dozė yra 100 – 300 mg/kg kūno svorio. Ji lygiomis dalimis švirkščiama kas 6-8 valandas.

Naujagimiams
Naujagimių paros dozė yra 100 – 300 mg /kg kūno svorio. Vaistinis preparatas injekuojamas tik į veną. Paros dozė lygiomis dalimis švirkščiama kas 8-12 valandų.

Dozavimas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, PAN-AMPICILLIN skiriamas atsižvelgiant į kreatinino klirensą.

Suaugusiems, įskaitant senyvus, žmonėms

Kreatinino klirensas
(ml/min.)
Dozė
Intervalas tarp dozių vartojimo
30 - 60
2-4 g
12 val.
10 – 30
Pradžioje 1 g, po to 500 mg
12 val.
 10
Pradžioje 1 g, po to 500 mg
24 val.

Specialiosios dozavimo rekomendacijos
Sepsis, meningitas ir kitos sunkios užkrečiamosios ligos
Suaugusių žmonių paros dozė yra 8-16 g arba 300- 400 mg/kg. Šią dozę reikia lygiomis dalimis vartoti kas 3-4 valandas. Vaistinis preparatas vartojamas trumpų infuzijų į veną būdu. Gydant meningitą, dozės mažinti nereikia, nes uždegimui mažėjant, ampicilino per kraujo ir smegenų barjerą prasiskverbia mažiau. Jeigu užkrečiamąją ligą sukėlė labai antibiotikui jautrios bakterijos arba infekcija lokalizuota organuose, kuriuose atsiranda didelė vaisto koncentracija, galima gydyti mažesne doze, tačiau paros dozė neturi būti mažesnė kaip 1 g.
Jei vartojant šio antibiotiko infekcinė liga lengvėja, galima gydymą tęsti geriamaisiais aminopenicilinų preparatais.

Gydymo trukmė
Įprastinė inkstų ir šlapimo takų infekcinių ligų gydymo trukmė yra 4-10 parų; β hemolizinio streptokoko sukeltų ligų – ne trumpiau 10 parų; pneumonijos – 10-14 parų; vidurių šiltinės – 14 parų; endokardito – 4-6 savaitės; kitokių infekcinių ligų – dar 48 val. po to , kai išnyksta ligos simptomai ar sunaikinami sukėlėjai (ne ilgiau 7 paras po to, kai išnyksta karščiavimas ir pagerėja ligonio būklė).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas penicilinams.
Herpes virusų sukeltos infekcinės ligos, ypač infekcinė mononukleozė (didėja odos pažeidimo pavojus).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš pradedant gydyti ampicilinu, reikia gerai išsiaiškinti, ar pacientui nebuvo padidėjusio jautrumo reakcijos cefalosporinams. Negalima pamiršti, jog galima kryžminė reakcija cefalosporinams ir penicilinams, todėl pavartojus pirmą vaisto dozę, pacientą būtina atidžiai stebėti. Yra duomenų, kad penicilino vartojantiems pacientams buvo pasireiškusi sunki ir kartais mirtina padidėjusio jautrumo (anafilaksinė) reakcija, todėl prieš pradedant gydymą ligonį būtina paklausti, ar jam buvo pasireiškęs padidėjęs jautrumas penicilinui. Jei atsakymas teigiamas, ampicilino vartoti draudžiama.

Ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozę reikia mažinti atsižvelgiant į kreatinino klirensą ir kreatinino kiekį kraujo serume.

Būtina prisiminti, kad ampicilinas prasiskverbia per placentą ir patenka į motinos pieną.

Vartojant ampicilino kartu su alopurinoliu, didėja odos pažeidimo pavojus.

Jei atsiranda ūminė alerginė reakcija pvz., urtikarija, anafilaksija, vaisto vartojimą būtina nutraukti ir imtis tinkamų skubaus gydymo priemonių: pradžioje leisti epinefrino į veną, po to gydyti antihistamininiais preparatais, skysčiais ir gliukokortikoidais. Pacientą būtina atidžiai prižiūrėti, prireikus taikyti kitokias gydymo priemones (pvz., dirbtinį kvėpavimą, deguonį).

Prasidėjęs stiprus nepraeinantis viduriavimas, gali būti pseudomembraninio kolito, kurį dažniausiai sukelia Clostridium difficile, požymis. Tokiu atveju peristaltiką slopinančių medikamentų vartoti draudžiama. Pasireiškus šiai komplikacijai, PAN-AMPICILLIN vartojimą reikia nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą (vankomicinas po 250 mg 4 kartus per parą).

Ampicilinu gydant ilgai, gali atsirasti ir daugėti jam nejautrių bakterijų ir grybelių, todėl reikia atidžiai sekti, ar neatsiranda superinfekcija.

Cholangitą ar cholecystitą gydyti vien antibiotikais negali išskyrus tuos atvejus, kai yra liga lengvesnė ar nėra didelės tulžies stazės. Jei ligonis ilgai gydomas didele ampicilino doze, reikia tirti kepenų funkciją.

Ligoniams, kurių inkstų funkcija buvo pažeista prieš ampicilino vartojimą ar antibiotikas sukėlė odos reakciją, būtina tirti inkstų funkciją.

Kad nustatyti, ar kraujo ir limfinėje sistemoje nepasireiškė nuo antikūnių priklausoma reakcija, ypač hemolizinė anemija, reikia tirti kraujo ląstelių kiekį.

Jei tirpiklis yra benzilo alkoholis, vartojamas injekcijoms į raumenis, mažesniems kaip 3 mėnesių kūdikiams per parą draudžiama švirkšti didesnę kaip 30 mg/kg kūno svorio benzilo alkoholio dozę (t.y. tirpiklio paros dozė turi būti ne didesnė kaip 1 mg/kg kūno svorio).

Preparato, skirto injekuoti į raumenis ir ištirpinto benzilo alkoholiu, injekuoti į veną draudžiama.

Antibiotiko infuzuojant, kas 48 val. reikia keisti infuzavimo vietą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Alopurinolis
Ampicilino vartoti kartu su alopurinoliu nepatariama (didėja odos pažeidimo rizika).

Atenololis
Vartojant kartu ampicilino ir atenololio gali mažėti pastarojo medikamento išsiskyrimas per inkstus.

Geriamieji kontraceptikai
Ampicilinas gali trumpam sumažinti estrogenų ir progesterono koncentraciją kraujo plazmoje, todėl gali mažėti geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas. Vadinasi, gydymo ampicilinu metu rekomenduojama papildomai naudotis nehormoninėmis kontracepcijos priemonėmis.

Kiti antibiotikai
Vartojant bakteriostatiškai veikiančių vaistinių preparatų (makrolidų, tetraciklinų grupės antibiotikų chloramfenikolio ir sulfanilamidų) kartu su ampicilinu, baktericidinis pastarojo medikamento poveikis gali silpnėti. Su kitais baktericidinį poveikį sukeliančiais antibiotikais (aminoglikozidais, cefalosporinais) prireikus ampicilino vartoti galima.

Kitokia sąveika
Jeigu leidžiant ampicilino į raumenis skauda, jo miltelius galima tirpinti 0,5 % prokaino hirochlorodo tirpale.

Vartojant ampicilino, gali kisti aminorūgščių nustatymo šlapime rezultatai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis
Ampicilinas prasiskverbia per placentą. Tačiau nėra duomenų, nurodančių, kad nėštumo metu ampicilinas sukeltų toksinį poveikį embrionui, teratogenį ar mutageninį poveikį.

Žindymo laikotarpis
Ampicilino patenka į motinos pieną. Retais atvejais žindyvei vartojant penicilinų grupės antibiotikų, gali padidėti kūdikio jautrumas beta laktaminiams antibiotikams, kūdikiui gali prasidėti viduriavimas, gleivinėje atsirasti grybelių.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Neigiamo PAN-AMPICILLIN poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nepastebėta.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Šiame skyriuje išvardyto nepageidaujamo poveikio dažnis vertinamas taip: dažni sutrikimai (10,  1), nedažni (1,  0,1), reti (0,1,  0,01), labai reti (0,01), įskaitant pavienius atvejus.

Infekcijos ir infestacijos
Nedažni
Ampicilino vartojant ilgai arba pakartotinai, organizme galima superinfekcija: gali atsirasti ir daugėti atsparių bakterijų arba grybelių, pvz., pasireikšti burnos ir makšties kandidamikozė.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti
Anemija, leukopenija, trombocitopenija

Imuninės sistemos sutrikimai
Reti
Alerginės reakcijos, ypač dilgėlinė, eozinofilija, Kvinkės edema, kvėpavimo sutrikimas, anafilaksinis šokas.

Nervų sistemos sutrikimai
Reti
Metabolinė encefalopatija (konfūzija, judesių sutrikimas, traukuliai) gali kilti vartojant dideles beta laktaminių antibiotikų dozes, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija nepakankama.

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni
Pykinimas, vėmimas, diarėja, kandidamikozė.
Reti
Pseudomembraninis enterokolitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažni
Odos reakcija, pvz., egzantema, niežulys, dilgėlinė. 5 – 11 gydymo parą galima į tymus panaši egzantema.
Reti
Angioneurozinė (Kvinkės) edema, daugiaformė eksudacinė eritema, ūminis generalizuotas pūslinis išbėrimas, Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermolizė, pūslinis eksfoliacinis dermatitas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Reti
Ūminis intersticinis nefritas.

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Nedažni
Vidutinis trumpalaikis kepenų fermentų padaugėjimas. Retais atvejais gali pasireikšti hepatitas ar cholestazinė gelta.

4.9Perdozavimas

Simptomai
Ampicilino intoksikacijos simptomai yra tokie pat kaip nepageidaujamo poveikio.
Gydymas
Specifinio priešnuodžio nėra. Vaisto perdozavimus, jo vartojimą reikia nutraukti ir gydyti simptominėmis, prireikusir pagalbinėmis priemonėmis. Inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems ligoniams ampiciliną iš organizmo galima pašalinti hemodialize, bet ne pilvaplėvės dialize.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - plataus veikimo spektro penicilinai, ATC kodas - J01CA01.

Bendroji informacija
PAN-AMPICILLIN yra beta laktaminis, pusiau sintetinis, plataus poveikio aminopenicilinas. Jis slopina bakterijų sienelės sintezę, todėl sukelia baktericidinį poveikį.

Mikroorganizmų jautrumas
Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių užkrečiamųjų ligų atveju yra abejotinas, reikia kreiptis patarimo į ekspertą.

JAUTRŪS
Gramteigiami aerobai
Atsparumo dažnis Prancūzijoje

Corynebacterium rūšys

Enterococcus faecalis

Erysipelothrix rhusiopathiae

Listeria monocytogenes

Nocardia asteroïdes
50 – 80 %

Streptococcus

Streptococcus pneumoniae
30 – 70 %

Gramneigiami aerobai:

Bordetella pertussis

Eikenella

Escherichia coli
30 – 50 %

Haemophilus influenzae
20 – 35 %

Haemophilus para-influenzae
10 – 20 %

Neisseria gonorrhoeae
0 – 50 %

Neisseria meningitidis

Pasteurella multocida

Proteus mirabilis

Salmonella rūšys
10 – 40 %

Shigella rūšys
0 – 40 %

Streptobacillus moniliformis
0 – 30 %

Vibrio cholerae

Anaerobai

Actinomyces

Clostridium rūšys

Fusobacterium rūšys

Peptostreptokokai

Porphyromonas

Prevotella

Propionibacterium acnes
60 – 70 %
Kiti

Bartonella

Borrelia

Leptospira

Treponema

vidutiniškai jautrūs

Gramteigiami aerobai

Enterococcus faecium

Atsparūs
40-80 %
Gramteigiami aerobai

Staphylococcus ( laktamazių gaminatis štamai)

Gramneigiami aerobai

Acinetobacter rūšys

Alcaligenes

Alcaligenes

Branhamella catarrhalis

Citrobacter rūšys

Enterobacter rūšys

Klebsiella rūšys

Moraxella catarrhalis *

Proteus rettgeri

Proteus vulgaris

Providencia rūšys

Pseudomonas rūšys

Serratia rūšys

Yersinia enterocolitica

Anaerobai

Bacteroides fragilis

Kiti

Chlamydia
Mycoplasma
Rickettsia

Mikroorganizmų atsparumas
Ampicilinui bakterijos gali tapti atsparios dėl beta laktamazių, hidrolizuojančių aminopenicilinus gamybos, dėl penicilinus prijungiančių baltymų pokyčio, dėl bakterijos išorinės membranos nelaidumo bei dėl antibiotiko išstūmimo iš bakterijos. Kadangi mikroorganizmas atsparus gali tapti veikiant vienam arba keliems iš minėtų procesų, todėl galimas įvairus nenuspėjamas kryžminis atsparumas kitiems beta laktaminiams antibiotikams arba kitų grupių antibakteriniams preparatams.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Pasiskirstymas
Injekavus į raumenis 1 g preparato, didžiausia koncentracija, t.y. 15 – 18 g/ml,
kraujo serume būna maždaug po 1 valandos. Injekavus į veną 500 mg ampicilino, koncentracija kraujo serume būna didžiausia, t.y. maždaug 50 g/ml.
Su plazmos baltymais jungiasi apie 20  pavartotos dozės.
Ampicilino patenka į daugelį organizmo audinių ir skysčių. Terapinė jo koncentracija
susidaro bronchų sekrete, sinusuose, amniono vandenyse, seilėse, akies skystyje, smegenų skystyje, serozinėse plėvėse ir vidurinėje ausyje.
Medikamento patenka į motinos pieną.

Biotransformacija
Ampicilinas beveik nemetabolizuojamas.

Išsiskyrimas
Pacientams, kurių inkstų funkcija normali, pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 1 valanda.
Apie 70 – 80  ampicilino išsiskiria nepakitusio su šlapimu.
20  medikamento išsiskiria su tulžimi.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Pelėms enteriniu būdu pavartoto ampicilino LD50 yra 15200 mg/kg kūno svorio, į veną injekuoto6000 mg/kg kūno svorio, žiurkėms enteriniu būdu pavartoto10000 mg/kg kūno svorio, suleisto į pilvaplėvės ertmę2000 mg/kg kūno svorio.
Lėtinis toksinis poveikis
Tyrimų, atliktų su žiurkėmis (12 savaičių buvo duodama 100 mg/kg kūno svorio arba 500 mg/kg kūno svorio dienos dozė 5 dienas per savaitę) ir šunimis (4 savaites buvo duodama 250 mg/kg kūno svorio dienos dozė) metu, kūno svorio didėjimo, suėdamo ėdalo kiekio, kraujo, šlapimo bei organų patologinių pokyčių, nepastebėta, išskyrus viduriavimą, pasireiškusį šunims pirmas kelias gydymo dienas. Ampicilinu gydant ilgai, padidėjo triušių inkstų kanalėlių ląstelių branduoliai, tačiau ląstelių pažeidimo simptomų nepasireiškė.
Teratogeninis poveikis
Vaikingų žiurkių, kurioms 10-15 dienų į pilvaplėvės ertmę buvo leidžiama 2800-3000 mg/kg kūno svorio dienos dozė, atsivestų jauniklių žuvimo dažnis šiek tiek padidėjo, be to, buvo pavienių galūnių struktūros ir funkcijos anomalijos atvejų.
Lokalus toleravimas
Suleidus 0,1 ml 10 ampicilino tirpalo žiurkėms po oda arba į raumenis, audinių pažeidimo nepasireiškė. Jūrų kiaulytėms, kurioms po oda arba į raumenis buvo suleista 0,1 ml 5 ampicilino tirpalo arba į odą0,05 ml 1 tirpalo, pasireiškė silpnas dirginamasis poveikis: eritema, ląstelių ir skysčio infiltracija (nustatyta remiantis histologinio tyrimo, atlikto praėjus 24 val. po injekcijos, rezultatais). Triušiams suleidus į ausies odą arba po akies jungine 5 arba 10 tirpalo, atsirado silpnas paraudimas ir patinimas. 5 dienas šunims leidus po 500 mg preparato į raumenis, skausmo reakcijos nekilo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Pagalbinių medžiagų nėra.

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.
Paruoštą tirpalą reikia vartoti nedelsiant.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo (III tipo) buteliukas užkimštas chlorobutilo kamšteliu ir uždengtas nuplėšiamuoju dangteliu. Dėžutėje yra 50 buteliukų.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.