FINOPTIN

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

FINOPTIN 80 mg plėvele dengtos tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje tabletėje yra 80 mg verapamilio hidrochlorido.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Plėvele dengta tabletė.

Baltos, apvalios, išgaubtos, plėvele dengtos maždaug 9 mm skersmens tabletės su kodu VL80.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Krūtinės anginos gydymas.
Arterinės hipertenzijos gydymas.
Supraventrikulinės tachikardijos gydymas ir profilaktika bei skilvelių susitraukimų dažnio mažinimas prieširdžių virpėjimo arba plazdėjimo, išskyrus susijusius su VPV sindromu, atveju (žr. 4.3 skyrių).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Krūtinės angina ar hipertenzija

Suaugusiesiems pradinė dozė yra 40 - 80 mg 3-4 kartus per parą. Dozę galima didinti kas savaitę (kasdien, kai yra nestabilioji krūtinės angina), kol bus pasiektas reikiamas klinikinis atsakas. Įprastinė palaikomoji suaugusiųjų paros dozė yra 240 -480 mg, suvartojama lygiomis dalimis per 3-4 (krūtinės anginai gydyti) ar 2-3 (hipertenzijai gydyti) kartus.

Aritmija

Atsinaujinančios paroksizminės supraventrikulinės tachikardijos profilaktikai įprastinė suaugusiųjų ir paauglių paros dozė yra 240-480 mg, suvartojama lygiomis dalimis per 3-4 kartus. Suaugusiųjų, kuriems yra lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, skilvelių susitraukimo dažniui kontroliuoti įprastinė paros dozė yra 240-320 mg, suvartojama lygiomis dalimis per 3-4 kartus. Stipriausias antiaritminis poveikis paprastai pasireiškia per 48 val. nuo gydymo pradžios.

Vaikams

Įprastinė geriamoji vaikų dozė yra 2-8 mg/kg kūno svorio per parą, suvartojama lygiomis dalimis per 2-3 kartus.

Būtina atidžiai sekti, koks poveikis pasireiškia vaikams.

Senyviems žmonėms

Senyvų žmonių organizme medikamento metabolizmas, prieš jam patenkant į sisteminę kraujotaką, yra silpnesnis (dėl to padidėja biologinis prieinamumas), o eliminacija lėtesnė. Todėl jiems dozę reikėtų mažinti. Šis fenomenas ryškesnis moterims negu vyrams.

Inkstų nepakankamumas

Dozės mažinti nereikia. Reikia sekti, koks poveikis pasireiškia pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų nepakankamumas. Hemodializė, hemofiltracija bei pilvaplėvės dializė klinikai reikšmingos įtakos verapamilio farmakodinamikai nedaro. Procedūros dieną papildomos dozės pacientui vartoti nereikia.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kepenų nepakankamumo sutrikimo etiologiją. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas, pvz., kepenų cirozė, geriamą verapamilio dozę reikia sumažinti iki penktadalio įprastinės dozės ir atidžiai sekti, kokį poveikį medikamentas sukelia.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas verapamilio hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei FINOPTIN tablečių medžiagai.
Sunki kairiojo širdies skilvelio disfunkcija (pvz., kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija mažesnė kaip 20-30%).
Sunki hipotenzija (sistolinis kraujo spaudimas <90 mmHg).
Dekompensuotas širdies nepakankamumas. Kardiogeninis šokas.
Komplikuotas ūminis miokardo infarktas.
II ar III laipsnio atrioventrikulinė blokada (išskyrus pacientus, kurių širdies ritmą palaiko širdies stimuliatorius).
Sinusinio mazgo silpnumo sindromas (išskyrus pacientus, kurių širdies ritmą palaiko širdies stimuliatorius).
Prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas ir kartu papildoma laidumo jungtis, pvz., VPV (Wolff-Parkinson-White) ar LGL (Lown-Ganong-Levine) sindromas.
Intoksikacija rusmenės glikozidais.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Verapamilis gali sukelti besimptomę I laipsnio atrioventrikulinę blokadą ir trumpalaikę bradikardiją, retkarčiais susijusią su gelbstinčiu atrioventrikuliniu ritmu, ypač vartojimo pradžioje.

Pacientams, kuriems yra kardiomiopatija, yra padidėjusi nepageidaujamo poveikio širdžiai rizika.

Nepageidaujamas poveikis širdžiai yra dažnesnis ir pacientams, gydomiems beta adrenoblokatoriais (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“).

Verapamiliu atsargiai reikia gydyti pacientus, sergančius lengvu arba vidutinio sunkumo širdies nepakankamumu. Prieš pradedant gydyti šiuo preparatu, reikia suvaldyti širdies nepakankamumo simptomus ir požymius.

Nerekomenduojama verapamiliu gydyti aortos stenozę turinčių pacientų, kuriems vazodilatatoriai nesumažina širdies pokrūvio.

Atsiradus staziniam širdies nepakankamumui ar sutrikus laidumui, verapamilio dozę reikia sumažinti arba visai nutraukti jo vartojimą ir pradėti tinkamai šias komplikacijas gydyti.

Ypač atsargiai verapamiliu reikia gydyti naujagimius ir kūdikius, nes jie yra jautresni verapamilio sukeliamai aritmijai, sunkiai gydomam širdies nepakankamumui ir elektromechaninei disociacijai.

Senyvų žmonių organizme verapamilio klirensas būna mažesnis, o pusinės eliminacijos laikas ilgesnis.

Verapamilio dozę reikia mažinti pacientams, sergantiems kepenų liga. Gydymo šiuo medikamentu metu reikia reguliariai tirti kepenų funkciją.

Paprastai pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia, tačiau juos reikia atidžiai stebėti. Hemodializė ar pilvaplėvės dializė verapamilio poveikiui įtakos nedaro.

Verapamilio dozę gali tekti mažinti pacientams, kuriems susilpnėjęs impulso perdavimas nervo ir raumens sinapsėse (sergantiems ligomis, veikiančiomis impulso perdavimą nervo ir raumens sinapsėse, pvz., sunkiąja miastenija, Lambert-Eaton sindromu, Duchenne raumenų distrofija arba vartojantiems miorelaksantų anestezijos metu). Jei atliekama bendroji anestezija, anesteziologą būtina informuoti apie tai, kad pacientas vartoja verapamilį (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“).

Kalcio kanalų blokatoriai gali sumažinti vyrų spermos vaisingumą. Tai reikia prisiminti, jeigu yra nevaisingumas, kurio kitokių priežasčių nėra. Kai vaisto nebevartojama, šis pokytis išnyksta.

Kai kuriems pacientams, kartu vartojantiems verapamilį ir alkoholį (etanolį), gali sutrikti enanolio eliminacija (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“).

Verapamilį vartojantys pacientai turėtų atsisakyti greipfrutų sulčių (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Verapamiliui būdinga įvairi farmakodinaminė ir farmakokinetinė sąveika. Jį metabolizuoja CYP3A4 fermentas, kurį medikamentas slopina. Be to, verpamilis slopina P-glikoproteiną.

Galimas sinergetinis poveikis kardiovaskulei sistemai (AV blokada, bradikardija, hipotenzija, širdies nepakankamumas), kai kartu su verapamiliu vartojama antiaritminių vaistų, pvz., amjodarono, dizopiramido, dofetilido, flekainido, chinidino, beta adrenoblokatorių (taip pat žr. aukščiau) ar antihipertenzinių vaistų, pvz., klonidino, prazosino.

Verapamilis slopina dofetilido ir chinidino metabolizmą, taip pat gali slopinti amjodarono ir dizopiramido metabolizmą. Verapamilio vartojant kartu su dofetilidu, buvo QT intervalo pailgėjimo atvejų. Verapamiliu ir chinidinu gydomiems pacientams, kuriems buvo hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, pasireiškė hipotenzija ir plaučių edema.

Verapamilis slopina atenololio inkstų klirensą, todėl skatina bradikardijos atsiradimą. Didėja kartu vartojamų metoprololio ir verapamilio koncentracijos kraujyje. Verapamilis šiek tiek slopina propranololio metabolizmą. Pacientus, kurie vartoja timololio akių lašus ir verapamilį, būtina atidžiai stebėti.

Verapamilį vartojantiems pacientams negalima į veną leisti beta adrenoblokatorių.

Verapamilio poveikis kitų kalcio kanalų blokatorių metabolizmui netirtas. Farmakokinetinė sąveika galima su diltiazemu, amlodipinu, felodipinu, nilvadipinu, nimodipinu, nifedipinu, nisoldipinu, nitrendipinu ir kitais šios grupės vaistais, kuriuos daugiausia metabolizuoja CYP3A4.

Verapamilis labai (70%) padidina digoksino biologinį prieinamumą, todėl kartu vartojamo digoksino dozę reikia mažinti per pusę. Digitoksino biologinis prieinamumas taip pat padidėja (25-35%). Šių vaistinių preparatų vartojant kartu, buvo QT intervalo pailgėjimo atvejų.

Kalcio druskos slopina verapamilio farmakodinaminį poveikį.

Pranešta apie verapamilio, vartoto kartu su ceftriaksonu ir klindamicinu, toksinį poveikį. Klaritromicinas ir eritromicinas taip pat gali skatinti toksinio verapamilio poveikio pasireiškimą, nes jie slopina verapamilio metabolizmą. Rifampicinas stipriai indukuoja išgerto (mažiau į veną suleisto) verapamilio metabolizmą.

Verapamilis slopina karbamazepino metabolizmą. Aprašytas neurotoksinis poveikis, kai šių vaistų buvo vartojama kartu. Fenobarbitalis ir fenitoinas indukuoja verapamilio metabolizmą. Aprašytas fenitoino toksinis poveikis, kai šių vaistų buvo vartota kartu. Ir verapamilis, ir fenitoinas gali sukelti dantenų hiperplaziją.

Litį kartu su verapamiliu vartojančius pacientus būtina atidžiai stebėti, nes taip gydant pastebėtas neurotoksinis poveikis.

Verapamilis šiek tiek (15%) didina imipramino biologinį prieinamumą. Farmakodinaminė sąveika su fluoksetinu (CYP3A4 inhibitoriumi) ir kitais antidepresantais (CYP3A4 substratais: nefazodonu, sertindoliu, sertralinu ir venlafaksinu) netirta, todėl šiuos vaistus vartojančius pacientus būtina stebėti dėl galimų nepageidaujamų reakcijų.

Ketokonazolas slopina verapamilio metabolizmą ir didina jo biologinį prieinamumą. Flukonazolo ir itrakonazolo poveikis netirtas, tačiau galima panaši sąveika.

Verapamilis didina kelių priešvėžinių vaistų, iš jų adriamicino (doksorubicino), paklitakselio, tamoksifeno ir galbūt ciklofosfamido bei toremifeno sisteminę ekspozicią. Jis taip pat didina ciklosporino sisteminę ekspoziciją. Ir verapamilis, ir ciklosporinas gali sukelti dantenų hiperplaziją.

Verapamilis stiprina acetilsalicilo rūgšties antitrombozinį poveikį. Acetilsalicilo rūgštis gali silpninti antihipertenzinį verapamilio poveikį.

Verapamilis reikšmingai didina midazolamo, triazolamo ir buspirono biologinį prieinamumą ir labai stiprina jų poveikį. Tikėtina, kad panaši sąveika gali pasireikšti ir su alprazolamu bei zolpidemu.

Cimetidinas slopina verapamilio eliminaciją.

Verapamilio poveikis gliukokortikoidų, metabolizuojamų CYP3A4, metabolizmui netirtas. Galima metabolinė sąveika.

Verapamilio poveikis ŽIV proteazės inhibitoriams ir nenukleozido atvirkštinės transkriptazės inhibitoriams netirtas. Galima farmakokinetinė sąveika.

Inhaliaciniai anestetikai, pvz., halotanas, stiprina slopinamąjį verapamilio poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Gali sustiprėti periferinių miorelaksantų, pvz., vekuronio, poveikis. Verapamilis gali silpninti neostigmino sukeliamą nervo ir raumens sinapsių blokadą naikinantį poveikį.

Verapamilis gali slopinti HMG-KoA reduktazės inhibitorių (statinų) metabolizmą. Kartu su verapamiliu vartojamo simvastatino biologinis prieinamumas padidėja 6,2 karto, didžiausia koncentracija kraujyje – 3,4 karto. Panaši sąveika tikėtina su atorvastatinu ir lovastatinu, tačiau ne su fluvastatinu, rozuvastatinu ar pravastatinu.

Cisapridas ir verapamilis, vartojami kartu, ilgina QT intervalą.

Verapamilis mažina teofilino klirensą ir 20-30% pailgina galutinės pusinės eliminacijos laiką.

Sildenafilį kartu su verapamiliu reikia vartoti atsargiai, nes gali prasidėti širdies aritmija ir hipotenzija.

Sulfinpirazonas skatina verapamilio eliminaciją ir stiprina jo antitrombocitinį poveikį.

Kartu su verapamiliu vartojamas infuzinis dantroleno natrio druskos tirpalas žmonėms sukelia hipotenziją ir skilvelinę tachikardiją. Eksperimentiniams gyvūnams stebėta ir hiperkalemija.

Kartu vartojami etanolis ir verapamilis stiprina vienas kito poveikį. Verapamilis lėtina etanolio eliminaciją.

Greipfrutų sultys trečdaliu padidina verapamilio biologinį prieinamumą.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Verapamilio prasiskverbia per placentos barjerą, gimdymo metu jo gali būti virkštelės veniniame kraujyje. Retkarčiais verapamilio buvo vartota stabdant priešlaikinį gimdymą. Negauta pranešimų apie pailgėjusį gimdymo laikotarpį ar akušerinių intervencijų būtinumo padažnėjimą. Tačiau nėra kontroliuojamų tyrimų apie verapamilio, vartojamo nėštumo ar gimdymo laikotarpiu, saugumą. Verapamilio neturėtų būti vartojama nėštumo laikotarpiu, ypač 1-uoju trimestru, nebent gydytojas nuspręstų, kad jis būtinas pacientei.

Verapamilio patenka į motinos pieną. Piene jo koncentracija gali būti 60% tos koncentracijos, kuri būna motinos kraujo plazmoje. Ekspozicija žindomo kūdikio organizme būtų mažesnė negu 0,01% motinos pavartotos dozės, todėl nepageidaujamo poveikio tikimybė yra maža. Gauta pranešimų apie padidėjusio jautrumo reakciją, sukeltą motinos piene esančio verapamilio.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gydymo verapamiliu pradžioje dėl kraujospūdžio sumažėjimo gali atsirasti galvos svaigimas. Jeigu toks poveikis pasireiškia, vairuoti ir valdyti mechanizmus negalima. Kai gydomasis poveikis tampa stabilus, mažai tikėtina, kad verapamilis galėtų daryti įtaką gebai užsiimti minėta veikla. Medikamentas gali pailginti alkoholio eliminaciją, apie tai reikia prisiminti prieš vairavimą ir mechanizmų valdymą.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dauguma nepageidaujamų verapamilio reakcijų atsiranda dėl jo sukeliamos vazodilatacijos ir neigiamo inotropinio poveikio. Jos dažnesnės vaisto leidžiant į veną. Kai gydyti pradedama laipsniškai didinant dozę ir neviršijama vienkartinė ir paros dozė, sunkios nepageidaujamos reakcijos būna nedažnos.

Paprastai verapamilis toleruojamas gerai, tačiau vidurių užkietėjimas gali atsirasti 10-35% verapamilio tablečių vartojančių pacientų. Kitoks nepageidaujamas poveikis, susiję su vazodilatacija, yra galvos skausmas, paraudimas, galvos svaigimas ir kulkšnių edema. Vaistą vartojant ilgai, gali išvešėti dantenos. Dėl šio nesunkaus nepageidaujamo poveikio gydymą verapamiliu prireikia nutraukti retai. Sunkus nepageidaujamas poveikis, dėl kurio dažnai reikia mažinti dozę arba preparato vartojimą nutraukti, yra nedažnas, daugiausia pasireiškia tiems pacientams, kuriems yra kairiojo širdies skilvelio disfunkcija ar mazgo liga arba kurie vartoja beta adrenoblokatorių. Tai bradikardija, atrioventrikulinė blokada, hipotenzija, stazinis širdies nepakankmumas ar net asistolija.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Mėlynės
Endokrininiai sutrikimai
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Ginekomastija, hiperprolaktinemija, galaktorėja
Psichikos sutrikimai
Nedažni (>1/1000, <1/100)
Sumišimas, depresija, miego sutrikimai, košmarai, anoreksija
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni ar dažni (>1/100)
Galvos svaigimas, letargija, nuovargis, galvos skausmas
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Tremoras, parkinsonizmas
Nedažni (>1/1000, <1/100)
Parestezijos, eritromelalgija, regos sutrikimas
Ausų ir labirinto sutrikimai
Nedažni (>1/1000, <1/100)
Ūžimas ausyse
Širdies sutrikimai
Labai dažni ar dažni (>1/100)
Bradikardija, širdies nepakankamumas
Nedažni (>1/1000, <1/100)
I, II ar III laipsnio atrioventrikulinė blokada, krūtinės skausmas, palpitacija, tachikardija
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Asistolija, sinkopė
Kraujagyslių sutrikimai
Labai dažni ar dažni (>1/100)
Hipotenzija, kulkšnių patinimas
Nedažni (>1/1000, <1/100)
Paraudimas, protarpinis šlubumas
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Purpura (angitas)
Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni ar dažni (>1/100)
Vidurių užkietėjimas, dispepsija, pykinimas

Nedažni (>1/1000, <1/100)
Burnos džiūvimas, viduriavimas, pilvo skausmas, vėmimas
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Dantenų hiperplazija, žarnų nepraeinamumas
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Nedažni (>1/1000, <1/100)
Kepenų fermentų koncentracijos kraujyje padidėjimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai dažni ar dažni (>1/100)
Niežėjimas, egzantema, dilgėlinė, alopecija
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Fotosensibilizacijos reakcija, eksfoliacinis dermatitas, daugiaformė eritema, Stevens-Johnsono sindromas
Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Nedažni (>1/1000, <1/100)
Raumenų mėšlungis
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Mialgija, artralgija
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Nedažni (>1/1000, <1/100)
Dažnas šlapinimasis
Lytinės sistemos ir krūtų sutrikimai
Nedažni (>1/1000, <1/100)
Impotencija, tepimas menstruacijų metu, krūtų skausmas
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai dažni ar dažni (>1/100)
Nuovargis, galvos skausmas
Reti ar labai reti, tarp jų pavieniai atvejai (<1/10000)
Angioneurozinė edema, bronchų spazmas, gerklų spazmas

4.9 Perdozavimas

Verapamilio perdozavimas yra neatidėliotinos medicinos pagalbos reikalaujanti būklė, kuri gali baigtis mirtimi. Klinikiniai perdozavimo požymiai pasireiškia praėjus 1 val. po dozės, 5-10 kartų viršijančios gydomąją, vartojimo. Centrinės nervų sistemos sutrikimo požymiai yra mieguistumas, sumišimas ir retai traukuliai. Gali prasidėti koma – antrinė dėl kardiovaskulinio kolapso. Taip pat gali būti pykinimas, vėmimas, metabolinė acidozė ir hiperglikemija. Tikėtina hipotenzija, bradikardija, atrioventrikulinė blokada, sinusinio mazgo funkcijos sustojimas su gelbstinčiu atrioventrikuliniu ritmu ar asistolija.

Absorbcijos slopinimas

Verapamilio absorbcijai sustabdyti kartotinai reikia vartoti aktyvintosios anglies. Dėl skrandžio plovimo nereikėtų atidėti aktyvintosios anglies vartojimo. Žarnyne verapamilio gali būti iki 48 val., tai sudaro depą absorbcijai.

Specifinės priemonės

Suaugusiesiems iš pradžių galima į veną švirkšti 10-20 ml 10% kalcio gliukonato (2,25-4,5 mmol), po to po 5 mmol/h. Kai yra II-III laipsnio AV blokada, bradikardija ar asistolija, reikia švirkšti atropino, izoprenalino ar orciprenalino, o prireikus taikyti širdies stimuliatorių. Pasireiškus hipotenzijai, pacientą taisyklingai paguldžius galima skirti dopamino, dobutamino ar noradrenalino. Jei širdies nepakankamumo požymių išlieka, reikia toliau gydyti dopaminu, dobutaminu ir (ar) kalcio gliukonatu.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: kalcio kanalų blokatoriai, ATC kodas: C08DA01.

Verapamilio hidrochloridas yra lėtosios kalcio srovės kanalų blokatorius, kuriam būdingos IV klasės antiaritmikų savybės. Jo farmakologinis poveikis pasireiškia moduliuojant kalcio jonų tėkmę pro kraujagyslių sienelės ir miokardo ląstelių membraną.

Verapamilis yra fenilalkilamino darinys. Jo tablečių ir injekcinio tirpalo sudėtyje yra raceminis l-verapamilio ir d-verapamilio mišinys. L-enantiomeras yra 10-18 kartų aktyvesnis negu d-enantiomeras.

Verapamilis sumažina miokardo kontraktiliškumą ir plečia vainikines bei periferines arterijas. Vainikinių arterijų atpalaidavimas ir jų spazmų slopinimas pagerina miokardo kraujotaką, kai yra vazospazminė krūtinės angina. Dėl išsiplėtusių sisteminių arterijų sumažėja bendrasis periferinis pasipriešinimas, sisteminis kraujospūdis ir širdies pokrūvis. Sumažėjus miokardo sienelės įtampai, sumažėja ir deguonies poreikis miokarde. Neigiamas inotropinis poveikis retai pasireiškia asmenims, kurių skilvelių funkcija normali. Pacientams, kuriems yra širdies liga, neigiamas inotropinis poveikis paprastai kompensuojamas sumažėjusiu širdies pokrūviu, širdies išstumiamo kraujo tūris lieka nepakitęs. Tik pacientams, kuriems yra sunkus širdies nepakankamumas, jis gali sumažėti.

Dėl sumažėjusio kalcio jonų patekimo į miokardo ląsteles pailgėja refrakterinis periodas ir slopinamas atrioventrikulinis laidumas. Sinusinis ritmas paprastai nepakinta arba šiek tiek suretėja, išskyrus pacientus, kuriems yra sinusinio mazgo silpnumo sindromas. Prieširdžių veikimo potencialo plitimas ir skilvelių laidumas nepakinta. Verapamilis gali pailginti PQ intervalą. Jis mažai veikia arba visai neveikia QRS komplekso trukmės bei QT intervalo. Verapamilis saugo širdį miokardo išemijos metu. Toks poveikis iš dalies galimas dėl verapamilio trombocitų agregaciją slopinamojo poveikio.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas verapamilis beveik visas (90%) absorbuojamas. Sisteminis biologinis prieinamumas yra 10-20% dėl ekstensyvaus oksidacinio metabolizmo žarnos sienelėje ir kepenyse (katalizuoja CYP3A4) prieš medikamentui patenkant į sisteminę kraujotaką. Vaistą vartojant ilgai, biologinis prieinamumas padidėja iki 20-35% dėl to, kad verapamilis pats slopina minėtą metabolizmą. Kartu vartojamas maistas nekeičia verapamilio absorbcijos dydžio. Išgerto verapamilio biologinis prieinamumas gerokai padidėja pacientų, kurių kepenų disfunkcija sutrikusi ir medikamento metabolizmas prieš jam patenkant į sisteminę kraujotaką sumažėjęs. Išgėrus plėvele dengtą tabletę, didžiausia koncentracija plazmoje atsiranda po 1-2 val. Skirtingų asmenų kraujo plazmoje verapamilio koncentracija gali gerokai skirtis.

Verapamilis pasiskirsto visame kūne, jo pasiskirstymo tūris yra 4-7 l/kg. Verapamilio prasiskverbia per kraujo ir smegenų barjerą bei placentą, patenka į motinos pieną. 90% verapamilio kraujyje prisijungia prie plazmos baltymų.

Daugiausia verapamilis metabolizuojamas kepenyse N-dealkilinimo ir O-demetilinimo būdu katalizuojant CYP3A4 fermentui. Nustatyta mažiausiai 12 metabolitų, iš kurių tik norverapamiliui būdingos kai kurios farmakologinės verapamilio savybės. Apie 70% dozės išsiskiria pro inkstus metabolitų pavidalu, apie 16% - su tulžimi ir išmatomis. Mažiau kaip 4% išsiskiria nepakitusio vaisto pavidalu. Vartojant vaistą ilgai, verapamilio pusinės eliminacijos periodas pailgėja nuo 2-8 val. iki 4-12 val.

Įprastinių tablečių verapamilio poveikis trunka 8-10 val.

Moterų organizme verapamilio biologinis prieinamumas yra didesnis, o klirensas mažesnis, palyginti su vyrų. Verapamilio metabolizmas prieš jam patenkant į sisteminę kraujotaką ir eliminacija yra mažesni ir senyvų asmenų organizme dėl susilpnėjusios kepenų funkcijos, dėl to didėja sisteminė verapamilio ekspozicija.

Kai yra kepenų liga, išgerto verapamilio biologinis prieinamumas padidėja, jungimasis su plazmos baltymais mažėja, pasiskirstymo tūris didėja, klirensas mažėja ir pusinės eliminacijos periodas ilgėja.

Inkstų nepakankamumas verapamilio farmakokinetikos reikšmingai neveikia. Hemodializė, hemofiltracija ar pilvaplėvės dializė beveik nepašalina verapamilio ir norverapamilio, taigi papildomos dozės šių procedūrų dieną pacientui vartoti nereikia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksiškumas, susijęs su ilgalaikiu geriamojo vaisto vartojimu. Verapamilio dozės, kurios yra 3-6 kartus didesnės už terapinę dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui, sukelia lęšio pokyčius ir kataraktą skalikams, bet ne žiurkėms.

Kancerogeniškumas. Dviejų metų tyrimuose su žiurkėmis, kurioms buvo duodama dozė, kuri yra 12 kartų didesnė už terapinę dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui, nenustatyta jokių kancerogeniškumo požymių.

Mutageniškumas. Atliekant Ames testus, mutageninių savybių nenustatyta.

Vaisingumas. Tyrimuose su žiurkių patelėmis, kurios vartojo dozę, kuri yra 5,5 karto didesnė už terapinę dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui, poveikio vaisingumui nestebėta.

Teratogeniškumas. Reprodukcinio toksiškumo tyrimai su triušiais neatskleidė teratogeninio poveikio. Tačiau žiurkėms buvo vaisiaus augimo sulėtėjimas ir stebėtas padidėjęs vaisiaus gaišimas.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:
Laktozės monohidratas
Mikrokristalinė celiuliozė
Želatina
Magnio stearatas
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas.

Plėvelė:
Hipromeliozė
Sacharozė
Titano dioksidas (E171),
Polisorbatas 80,
Glicerolis (85%)
Magnio stearatas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Baltos spalvos (DTPE ) butelis. 100 plėvele dengtų tablečių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu <bei jo likučių naikinimo > instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.