FOSAMAX

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

FOSAMAX 70 mg tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje tabletėje yra 70 mg alendrono rūgšties (natrio alendronato trihidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ forma

Tabletė

Baltos, ovalios tabletės, kurių viena pusė pažymėta kaulo kontūro įspaudu, kita – ‘31’.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Pomenopauzinės osteoporozės gydymas: stuburo ir šlaunikaulio lūžių rizikos mažinimas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojama dozė – viena 70 mg tabletė vieną kartą per savaitę.

Kad alendronatas tinkamai rezorbuotųsi:

FOSAMAX reikia vartoti mažiausiai 30 min. prieš pirmąjį dienos valgį (pusryčius), gėrimą ar kokio nors vaisto vartojimą. Jis užsigeriamas tiktai grynu vandeniu. Manoma, kad kiti gėrimai (taip pat mineralinis vanduo), maistas ir kai kurie vaistai mažina alendronato rezorbciją (žr. 4.5 skyrių).

Kad FOSAMAX lengviau patektų į skrandį ir sumažėtų galimas lokalus bei stemplės dirginimas (nepageidaujamas poveikis) (žr. 4.4 skyrių), reikia:

FOSAMAX nuryti tuoj pat atsikėlus rytą užgeriant pilna stikline vandens (ne mažiau kaip 200 ml).

Nekramtyti tabletės ar neleisti jai ištirpti burnoje, nes gali išopėti burna ir ryklė.

Neatsigulti tą dieną pirmąjį kartą nepavalgius (o pavalgyti galima praėjus mažiausiai 30 minučių po tabletės išgėrimo).

Išgėrus FOSAMAX, nesigulti mažiausiai 30 min.

FOSAMAX nevartoti prieš miegą arba rytą prieš keliantis.

Pacientams reikia vartoti kalcio ir vitamino D papildus, jei maiste jų nepakanka (žr. 4.4 skyrių).

Senyvi. Klinikinių tyrimų metu nebuvo su amžiumi susijusių efektyvumo ar saugumo vartoti skirtumų, todėl senyviems žmonėms dozės koreguoti nereikia.

Inkstų pažeidimas. Pacientams, kurių glomerulų filtracijos greitis, GFG didesnis kaip 35 ml/min, dozės koreguoti nereikia. Alendronato nerekomenduojama skirti pacientams, kurių GFG < 35 ml/min, nes trūksta patirties gydant tokius pacientus.

Vaikai. Alendronato vartojimas vaikams netirtas ir jiems jo neskiriama.

FOSAMAX 70 mg netirtas gliukokortikoidų sukeltai osteoporozei gydyti.

4.3 Kontraindikacijos

Stemplės anomalijos ir kiti veiksniai, dėl kurių stemplė lėčiau išsituština, pvz., striktūra ar achalazija.

Nesugebėjimas stovėti arba tiesiai sėdėti mažiausiai 30 minučių.

Padidėjęs jautrumas alendronatui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Hipokalcemija.

Taip pat žr. 4.4 skyrių.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Alendronatas gali vietiškai sudirginti viršutinės virškinimo trakto dalies gleivinę. Kadangi vaistas gali pabloginti kitą esančią ligą, pacientams, kuriems yra aktyvi šios virškinimo trakto dalies liga, pvz., disfagija, stemplės ligos, gastritas, duodenitas, opa arba neseniai (per pastaruosius metus) buvo sunki virškinimo trakto liga, pvz., peptinė opa, arba buvo aktyvus kraujavimas iš virškinimo trakto, arba buvo atlikta kita nei pilioroplastika viršutinio virškinimo trakto dalies chirurginė operacija, alendronatą skirti atsargiai (žr. 4.3 skyrių).

Pacientams, gydytiems alendronatu, buvo pastebėtos nepageidaujamos stemplės reakcijos – ezofagitas, stemplės opos ir erozijos, retai vėliau susidarė stemplės striktūra. Kartais šios reakcijos buvo sunkios, ir pacientus teko hospitalizuoti. Todėl gydytojai turi būti budrūs, pastebėję požymių, įspėjančių apie galimą stemplės reakciją, o pacientams turi būti nurodyta nebevartoti alendronato ir kreiptis į medikus, jei atsiranda stemplės sudirginimo požymių, pvz., disfagija, skauda ryjant arba už krūtinkaulio, taip pat jei prasideda arba intensyvėja rėmuo.

Sunkių šalutinių stemplės reakcijų rizika yra didesnė tiems pacientams, kurie alendronato nesugeba vartoti tinkamai ir (arba) tiems, kurie, nepaisydami atsiradusių stemplės dirginimui būdingų simptomų, toliau vartoja alendronatą. Todėl labai svarbu pacientui detaliai paaiškinti apie vaisto vartojimą ir įsitikinti, ar jis suprato (žr. 4.2 skyrių). Pacientus reikia informuoti, kad, nesilaikant vartojimo taisyklių, gali padidėti stemplės sutrikimų rizika.

Vaisto įdiegus į rinką vartojimo duomenimis, retai buvo pranešta apie skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, kartais sunkias ir su komplikacijomis, nors didelio masto klinikinių tyrimų metu didesnės tokių reiškinių rizikos nepastebėta. Priežastinio ryšio atmesti negalima.

Vėžiu sergantiems pacientams, kurių gydymui taikytos schemos, įskaitant pirmiausiai schemas su į veną skiriamais bisfosfonatais, buvo pastebėta žandikaulio nekrozė, paprastai susijusi su dantų ištraukimu ir (ar) vietine infekcija (įskaitant osteomielitą). Dauguma šių pacientų taip pat vartojo chemoterapinius preparatus bei kortikosteroidus. Žandikaulio nekrozė taip pat buvo pastebėta osteoporoze sergantiems pacientams, gydytiems geriamaisiais bisfosfonatais.

Prieš pradedant gydymą bisfosfonatais turi būti apsvarstytas dantų būklės ištyrimas bei atitinkamas profilaktinis gydymas tiems pacientams, kuriems yra lydinčių rizikos veiksnių (pvz., vėžys, chemoterapinis, radioterapinis gydymas, kortikosteroidų vartojimas, bloga burnos higiena).

Gydymo metu, jei tik įmanoma, šie pacientai turi vengti invazinių dantų gydymo procedūrų. Pacientams, kuriems išsivystė žandikaulio nekrozė gydymo bisfosfonatais metu, dantų operacijos gali pasunkinti sveikatos būklę. Duomenų, ar gydymo bisfosfonatais nutraukimas mažina žandikaulio nekrozės pavojų pacientams, kuriems reikia dantų gydymo procedūrų, nėra.
Gydytojas, remdamasis klinikiniu sprendimu, turi sudaryti gydymo planą kiekvienam pacientui, įvertindamas individualų naudos ir rizikos santykį.

Pacientams, vartojantiems bisfosfonatus, buvo pranešta apie kaulų, sąnarių ir (arba) raumenų skausmą. Vaisto įdiegus į rinką vartojimo duomenimis, šie simptomai retai buvo sunkūs ir (arba) luošinantys (žr. 4.8 skyrių). Pradėjus gydymą, simptomų pasireiškimo pradžios laikas svyravo nuo 1 dienos iki kelių mėnesių. Nutraukus vaisto vartojimą, daugumai pacientų simptomai sumažėjo. Grupei pacientų simptomai pasikartojo vėl pradėjus gydyti tuo pačiu vaistu ar kitu bisfosfonatu.

Pacientams reikia pasakyti, kad jie, praleidę vieną FOSAMAX 70 mg dozę, prisiminę tabletę išgertų kitą rytą. Dviejų tablečių tą pačią dieną gerti nereikia, tačiau reikia sugrįžti prie įprasto režimo – gerti vaistą vieną kartą per savaitę pasirinktą dieną.

Nerekomenduojama alendronato skirti tiems pacientams, kurių GFG < 35 ml/min (žr. 4.2 skyrių).

Reikia atsižvelgti ir į kitas osteoporozės priežastis, ne tik į estrogenų trūkumą moterims ir senėjimą.

Prieš pradedant vartoti alendronatą (žr. 4.3 skyrių), turi būti pašalinta hipokalcemija. Taip pat reikia tinkamai gydyti kitus mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimus (pvz., vitamino D trūkumą ir hipoparatiroidizmą). Vartojant FOSAMAX pacientams, kuriems yra šių sutrikimų, reikia stebėti kalcio koncentraciją kraujo serume ir hipokalcemijos simptomus.

Kadangi alendronatas teigiamai veikia didindamas kaulų mineralizaciją, gali nesukeldama simptomų nedaug sumažėti kalcio ir fosforo koncentracija kraujo serume. Tačiau retai buvo pranešta apie simptominės hipokalcemijos atvejus, kurie retkarčiais buvo sunkūs ir dažnai pasireikšdavo pacientams, kuriems buvo predisponuojančių ligų (pvz., hipoparatiroidizmas, vitamino D trūkumas ir kalcio malabsorbcija).

Pacientams, vartojantiems gliukokortikoidus, ypač svarbu užtikrinti pakankamą gaunamo kalcio ir vitamino D kiekį.

Pagalbinės medžiagos
Šiame vaistiniame preparate yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tikėtina, jog kartu vartojami maistas ir gėrimai (įskaitant mineralinį vandenį), kalcio preparatai, antacidiniai ir kiti geriamieji vaistai gali sutrikdyti alendronato rezorbciją. Todėl pacientai, išgėrę alendronato, neturėtų gerti kito vaisto mažiausiai 30 minučių (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Kitokios kliniškai reikšmingos vaistų sąveikos nesitikima. Klinikinių tyrimų metu daug pacienčių kartu su alendronatu gavo estrogenų (į makštį, transdermaliai arba geriamų). Nepageidaujamo poveikio, kurį būtų galima priskirti jų sąveikai, nepastebėta.

Sąveika specialiai netirta, tačiau klinikinių tyrimų metu alendronatas buvo vartojamas kartu su daugeliu įprastai skiriamų vaistų, ir klinikinės nepageidaujamos sąveikos nepastebėta.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis

Klinikinių duomenų apie alendronato vartojimą nėštumo metu nėra.
Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi ar postnataliniam vystymuisi neparodė. Nėščioms žiurkėms paskirtas alendronatas sukėlė su hipokalcemija susijusią distociją (žr. 5.3 skyrių). Atsižvelgus į indikaciją, nėštumo laikotarpiu alendronato neskiriama.

Žindymo laikotarpis

Nežinoma, ar alendronato išsiskiria su motinos pienu. Atsižvelgus į indikaciją, žindymo laikotarpiu alendronato neskiriama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nepastebėta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Moterys po menopauzės
Per vienerių metų tyrimą, kurio metu tirtos osteoporoze sergančios pacientės po menopauzės, FOSAMAX 70 mg vieną kartą per savaitę (n = 519) bendras vartojimo saugumas buvo panašus kaip ir skiriant alendronatą po 10 mg per parą (n = 370).

Dviejų faktiškai vienodo plano, trejus metus trukusių moterų po menopauzės (alendronatas 10 mg: n = 196, placebas: n = 397) tyrimų metu alendronato 10 mg per parą ir placebo vartojimo saugumas buvo panašūs.

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurias tyrėjai nurodė kaip galimai, tikėtinai arba tikrai susijusias su vaisto vartojimu ir kurios pasireiškusios  1 % bet kurios gydymo grupės pacientams per vienerių metų tyrimą, arba  1 % pacientų, gydytų alendronatu po 10 mg per parą ir dažniau negu pacientams, vartojusiems placebą per trejų metų tyrimus:

Vienerių metų tyrimas
Trejų metų tyrimai

FOSAMAX 70 mg
vieną kartą per savaitę
(n = 519)
%
alendronatas
10 mg
per parą
(n = 370)
%
alendronatas
10 mg
per parą
(n = 196)
%
Placebas
(n = 397)
%

Virškinimo traktas

Pilvo skausmas
3,7
3,0
6,6
4,8
Dispepsija
2,7
2,2
3,6
3,5
Atsirūgimas rūgštimi
1,9
2,4
2,0
4,3
Pykinimas
1,9
2,4
3,6
4,0
Pilvo tempimas
1,0
1,4
1,0
0,8
Vidurių užkietėjimas
0,8
1,6
3,1
1,8
Viduriavimas
0,6
0,5
3,1
1,8
Disfagija
0,4
0,5
1,0
0,0
Meteorizmas
0,4
1,6
2,6
0,5
Gastritas
0,2
1,1
0,5
1,3
Skrandžio opa
0,0
1,1
0,0
0,0
Stemplės opa
0,0
0,0
1,5
0,0

Kaulai ir raumenys

Kaulų, raumenų ir sąnarių skausmas
2,9
3,2
4,1
2,5
Mėšlungis
0,2
1,1
0,0
1,0

Nervų sistema

Galvos skausmas
0,4
0,3
2,6
1,5

Per klinikinius tyrimus ir (arba) vaistą įdiegus į rinką taip pat pranešta apie šiuos nepageidaujamus reiškinius:

[Dažni (nuo ≥1/100 iki < 1/10), Nedažni (nuo ≥1/1000 iki < 1/100), Reti (nuo ≥1/10,000 iki < 1/1000), Labai reti (< 1/10,000 įskaitant pavienius atvejus)]

Imuninės sistemos sutrikimai:
Reti: padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz., dilgėlinė ir angioedema

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai:
Reti: simptominė hipokalcemija, dažnai susijusi su predisponuojančiomis ligomis (žr. 4.4 skyrių)

Nervų sistemos sutrikimai:
Dažni: galvos skausmas

Akių sutrikimai:
Reti: uveitas, skleritas, episkleritas

Virškinimo trakto sutrikimai:
Dažni: pilvo skausmas, dispepsija, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, meteorizmas, stemplės opa*, disfagija*, pilvo tempimas, atsirūgimas rūgštimi

Nedažni: pykinimas, vėmimas, gastritas, ezofagitas*, stemplės erozijos*, melena

Reti: stemplės striktūra*, burnos bei ryklės išopėjimas*, viršutinės virškinimo trakto dalies POK (perforacija, opos, kraujavimas) (žr. 4.4 skyrių)
*Žr. 4.2 ir 4.4 skyrius

Odos ir poodinio audinio sutrikimai:
Nedažni: bėrimas, niežulys, eritema

Reti: bėrimas su fotosensibilizacija

Labai reti ir pavieniai atvejai: pavieniai sunkių odos reakcijų, įskaitant Stevens-Johnson sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę, atvejai

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai:
Dažni: kaulų, raumenų ir sąnarių skausmas

Reti: pacientams, gydytiems bisfosfonatais, pasireiškė žandikaulio nekrozė. Daugumą jų sirgo vėžiu, nors buvo pastebėta keletas atvejų tarp pacientų, gydytų nuo osteoporozės. Paprastai žandikaulio nekrozė buvo susijusi su danties ištraukimu ir (ar) vietine infekcija, įskaitant osteomielitą. Manoma, kad patvirtintas vėžys, chemoterapinis, radioterapinis gydymas, kortikosteroidų vartojimas bei bloga burnos higiena yra rizikos veiksniai; stiprus kaulų, raumenų ar sąnarių skausmas (žr. 4.4 skyrių)

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai:
Reti: praeinantys simptomai kaip ūmios fazės atsako metu (mialgija, negalavimas ir, retai, karščiavimas), paprastai susiję su gydymo pradžia.

Laboratorinių tyrimų duomenys

Klinikinių tyrimų metu besimptomis, neryškus ir laikinas kalcio bei fosforo serume sumažėjimas buvo stebėtas maždaug atitinkamai 18 % ir 10 % pacientų, gydytų alendronatu 10 mg per parą, bei apie 12 % ir 3 % pacientų, vartojusių placebą. Tačiau kalcio koncentracijos serume iki < 8,0 mg/100 ml (2,0 mmol/l) ir fosforo iki £ 2,0 mg/100 ml (0,65 mmol/l) sumažėjimo dažnumas abiejų grupių pacientams buvo panašus.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus peroraliai, gali pasireikšti hipokalcemija, hipofosfatemija ir viršutinės virškinimo trakto dalies nepageidaujami reiškiniai, pvz., sutrikusi skrandžio funkcija, rėmuo, ezofagitas, gastritas arba opa.
Nėra specifinės informacijos kaip gydyti, perdozavus alendronato. Alendronatui surišti patartina vartoti pieną ar antacidinius preparatus. Dėl galimo stemplės sudirginimo negalima sukelti vėmimo, o pacientas turi būti tik vertikalioje padėtyje.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – bisfosfonatas, kaulų ligoms gydyti. ATC kodas – M05B A04.

Veiklioji FOSAMAX medžiaga natrio alendronato trihidratas yra bisfosfonatas, kuris slopina osteoklastų kaulo rezorbciją be tiesioginio poveikio kaulo susidarymui. Ikiklinikiniai tyrimai parodė, kad alendronatas labiau kaupiasi aktyvios rezorbcijos taškuose. Slopinamas osteoklastų aktyvumas, tačiau osteoklastų kaupimasis ir prikibimas neveikiamas. Veikiant alendronatui, susidaro normalus kaulas.

Pomenopauzinės osteoporozės gydymas

Osteoporozė nustatoma, kai stuburo arba šlaunikaulio kaulų mineralinis tankis (KMT) yra 2,5SD mažesnis už vidutinį dydį jauniems žmonėms arba jei yra buvęs lūžis dėl trapių kaulų, nepriklausomai nuo KMT.

Per vienerių metų daugiacentrį tyrimą, kuriame dalyvavo osteoporoze sergančios moterys po menopauzės, įrodytas FOSAMAX 70 mg vieną kartą per savaitę (n = 519) ir alendronato 10 mg per parą (n = 370) terapinis ekvivalentiškumas. Moterims, vartojusioms po 70 mg vieną kartą per savaitę, stuburo KMT per vienerius metus vidutiniškai padidėjo 5,1 % (4,8-5,4 %; PI=95 %) lyginant su pradiniu, o vartojusioms 10 mg per parą – 5,4 % (5,0-5,8 %; PI=95 %). Šlaunikaulio kaklo ir bendras šlaunikaulio KMT vidutiniškai padidėjo atitinkamai 2,3 % ir 2,9 % vartojusiųjų po 70 mg kartą per savaitę bei 2,9 % ir 3,1 % – 10 mg per parą. Abiejų grupių tiriamųjų kitų skeleto vietų KMT taip pat padidėjo panašiai.

Alendronato poveikis kaulo masei ir lūžių dažniui moterims po menopauzės tirtas per du pradinius vienodo plano efektyvumo tyrimus (n = 994), taip pat per Lūžių prevencijos tyrimą (Fracture Intervention Trial – FIT; n = 6459).

Per pradinius efektyvumo tyrimus, skiriant po 10 mg alendronato per parą, stuburo, šlaunikaulio kaklo ir gumburo kaulų mineralų tankis (KMT) po trejų metų vidutiniškai padidėjo atitinkamai 8,8 %, 5,9 % ir 7,8 % lyginant su placebu. Taip pat reikšmingai padidėjo viso kūno KMT. Alendronatu gydytų ir vieną arba daugiau stuburo lūžių patyrusių pacienčių dalis, lyginant su vartojusiomis placebą, sumažėjo 48 % (alendronatas - 3,2 %; placebas – 6,2 %). Šiuos tyrimus pratęsus dar dvejus metus, stuburo bei gumburo KMT ir toliau didėjo, o šlaunikaulio kaklo ir viso kūno – nemažėjo.

FIT buvo sudarytas iš dviejų placebu kontroliuojamų tyrimų, kurių metu vartotas alendronatas vieną kartą per parą (po 5 mg dvejus metus ir po to 10 mg dar vienerius arba dvejus metus).

FIT 1: Trejų metų tyrimas, kuriame dalyvavo 2027 pacientės, pradiniu momentu turėjusios bent vieną kompresinį stuburo lūžį. Per šį tyrimą alendronatas vieną kartą per parą ≥ 1 naujų stuburo lūžių dažnį sumažino 47 % (alendronatas – 7,9 %; placebas – 15,0 %). Be to, nustatytas statistiškai patikimas šlaunikaulio lūžių dažnio sumažinimas (1,1 % ir 2,2 %. Sumažinimas – 51 %).

FIT 2: Ketverių metų tyrimas, kuriame dalyvavo 4432 pacientės, kurioms pradiniu momentu buvo sumažėjusi kaulų masė, bet nebuvo stuburo lūžių. Šiame tyrime, analizuojant osteoporozę turėjusių moterų dalies (37 % tiriamųjų nustatyta osteoporozė, atitinkanti apibrėžimą aukščiau) duomenis, nustatytas reikšmingas šlaunikaulio (alendronatas – 1,0 %; placebas – 2,2 %. Sumažinimas – 56 %) ir ≥ 1 stuburo (2,9 % ir 5,8 %. Sumažinimas 50 %) lūžių dažnio skirtumas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Rezorbcija

Lyginant su atitinkama intravenine doze, geriamojo po nakties nevalgius ir dvi valandas prieš standartizuotus pusryčius nuo 5 mg iki 70 mg alendronato vidutinis biologinis įsisavinimas moterims buvo 0,64 %. Biologinis įsisavinimas panašiai sumažėjo (iki vertinamo 0,46 % ir 0,39 %), kai alendronato buvo pavartota vieną valandą arba pusė valandos prieš standartizuotus pusryčius. Per osteoporozės tyrimus alendronatas buvo veiksmingas, pavartotas mažiausiai 30 minučių prieš pirmąjį tos dienos valgymą arba atsigėrimą.

Alendronato, vartojamo per pusryčius arba iki dviejų valandų po jų, biologinis įsisavinimas buvo menkas. Kartu vartojamos kava arba apelsinų sultys alendronato biologinį įsisavinimą sumažino 60 %.

Sveikiems asmenims geriamas prednizonas (po 20 mg tris kartus per parą penkias dienas) kliniškai reikšmingai nepakeitė geriamojo alendronato biologinio įsisavinimo (padidėjo vidutiniškai nuo 20 % iki 44 %).

Pasiskirstymas

Žiurkių tyrimai rodo, kad po 1 mg/kg intraveniškai vartojamas alendronatas laikinai pasiskirsto minkštuosiuose audiniuose, bet paskui greitai persiskirsto kauluose arba išsiskiria su šlapimu. Vidutinis pasiskirstymo tūris žmonėms, susidarius pusiausvyrinei koncentracijai, išskyrus kaulus, yra mažiausiai 28 l. Išgėrus vaisto gydomąsias dozes, vaisto koncentracija plazmoje yra per maža, kad būtų aptikta (< 5 ng/ml). Su baltymais žmogaus plazmoje susijungia apie 78 % vaisto.

Biotransformacija

Neįrodyta, kad alendronatas metabolizuojamas gyvūnų ar žmogaus organizme.

Eliminacija

Paskyrus vienkartinę 14C žymėtojo alendronato dozę į veną, apie 50 % radioaktyviosios medžiagos išsiskyrė su šlapimu per 72 valandas, mažai jos aptikta arba visai neaptikta išmatose. Po vienkartinės 10 mg dozės į veną alendronato inkstų klirensas buvo 71 ml/min, o sisteminis klirensas neviršijo 200 ml/min. Koncentracija plazmoje sumažėjo daugiau kaip 95 % per 6 valandas po vartojimo į veną Nustatyta, kad galutinis alendronato pusinės eliminacijos periodas atspindi alendronato atsipalaidavimą iš skeleto ir yra ilgesnis negu 10 metų. Žiurkių inkstuose alendronatas neekskretuojamas per rūgščių ar šarmų transporto sistemas, taigi nesitikima, kad tai sąveikautų su kitų vaistų ekskrecija per šias sistemas žmonėse.

Pacientų grupės

Kaip rodo ikiklinikiniai tyrimai, vaistas, kurio neatsideda kauluose, greitai pašalinamas su šlapimu. Nenustatyta, kad gyvuliukų, kurie gauna kumuliacines dozes iki 35 mg/kg ilgą laiką, kaulai prisisotintų. Tikriausiai, kad pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, alendronato eliminacija pro inkstus sumažės kaip ir gyvuliukų, nors tokios klinikinės informacijos ir nėra. Taigi galima tikėtis šiek tiek didesnės alendronato akumuliacijos kauluose tų pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastinių ikiklinikinių farmakologinių saugumo, toksinio kartotinių dozių poveikio, genotoksinio bei kancerogeninio poveikio tyrimų duomenimis, specifinio pavojaus žmogui preparatas nekelia. Žiurkių tyrimai parodė, kad gydymas alendronatu nėštumo metu buvo susijęs su distocija patelėms gimdymo metu. Tai susiję su hipokalcemija. Tyrimai, kurių metu žiurkėms duotos didelės dozės, parodė padidėjusį nepilno vaisiaus kaulėjimo dažnį. Šio radinio reikšmė žmonėms nežinoma.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė
Bevandenė laktozė
Kroskarmeliozės natrio druska
Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Dvisluoksnė aliuminio folijos lizdinė plokštelė, įdėta į dėklą. Dėžutėje yra 2 (1 dėklas su 2 tabletėmis) arba 4 (1 dėklas su 4 tabletėmis) tabletės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.