Cefazolin Actavis

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cefazolin Actavis 1000 mg milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Viename buteliuke yra 1000 mg cefazolino (cefazolino natrio druskos pavidalu).

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

Milteliai yra baltos arbe beveik baltos spalvos.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Cefazolinui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:

ausų, nosies ir gerklės (otito, sinusito, tozilito, faringito, laringito);
apatinių kvėpavimo takų (ūminio ir lėtinio paūmėjusio bronchito, bendruomenėje įgytos pneumonijos);
inkstų ir šlapimo takų (ūminio ir lėtinio pielonefrito, cistito);
odos ir minkštųjų audinių (absceso, flegmonos, celiulito, infekuotos žaizdos);
kaulų ir sąnarių (osteomielito, sepsinio artrito, bursito);
kitų užkrečiamųjų ligų, įskaitant sepsį (kartu su kitais antibakteriniais vaistais).

Infekcijos profilaktika virškinimo trakto, mažojo dubens organų, ortopedinių, širdies, plaučių operacijų metu.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo metodas
Cefazolino tirpalas švirkščiamas giliai į raumenis arba injekuojamas ar infuzuojamas į veną.

Įprastinis dozavimas suaugusiems žmonėms, įskaitant senyvus
Įprastinė vienkartinė suaugusių žmonių dozė yra 500 – 1000 mg. Ji leidžiama kas 6 - 12 valandų. Didžiausia paros dozė – 6000 mg.

Įprastinis dozavimas vaikams
Įprastinė vyresnių kaip 1 mėnesio kūdikių ir vaikų paros dozė yra 25 ‑ 50 mg/kg kūno svorio. Ši dozė padalyta į 3 ‑ 4 lygias dalis vartojama kas 6 ‑ 8 valandas. Sergant sunkia infekcine liga, antibiotiko paros dozę galima didinti iki 100 mg/kg kūno svorio.

Profilaktika
30 ‑ 60 min. iki operacijos į raumenis arba į veną reikia suleisti 1000 mg cefazolino.
Jei operacija trunka 2 valandas ar ilgiau, operacijos metu į raumenis arba į veną reikia sušvirkšti dar 500 – 1000 mg cefazolino.
Jei yra pooperacinės infekcijos pavojus, po operacijos cefazolino švirkščiama po 500 – 1000 mg kas 6 ‑ 8 valandas vieną arba 3 ‑ 5 paras.

Dozavimas ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Ligoniams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, skiriama įprastinė pradinė dozė, atsižvelgiant į infekcinės ligos sunkumą. Toliau dozė ir vartojimo intervalai keičiami, atsižvelgiant į kreatinino klirensą.

Kreatinino klirensas
(ml/min.)
Dozavimas suaugusiems žmonėms
55 arba daugiau
Nesikeičia
35 - 54
Įprastinė vienkartinė dozė kas 8 valandas
11 - 34
Pusė įprastinės vienkartinės dozės kas 12 valandų
10 arba mažiau
Pusė įprastinės vienkartinės dozės kas 18 - 24 valandas

Kreatinino klirensas
(ml/min.)
Dozavimas vaikams
70 - 40
60 % paros dozės, padalytos į 2 dalis kas 12 valandų
40 - 20
25 % paros dozės, padalytos į 2 dalis kas 12 valandų
20 - 5
10 % paros dozės 1 kartą per parą
Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Paprastai gydymas trunka 7 ‑ 10 parų.

Vartojimo būdas
Injekcija į raumenis. 1000 mg cefazolino miltelių ištirpinama 3 ml sterilaus injekcijų vandens.

Injekcija į veną. 1000 mg cefazolino miltelių ištirpinama 10 ml tirpiklio ‑ sterilaus injekcinio vandens arba 5 ‑ 10 % gliukozės tirpalo, gerai papurtoma, kol milteliai visiškai ištirps. Paruoštas cefazolino injekcijų tirpalas yra skaidrus, jo spalva yra šviesiai geltona. Tirpalas į veną leidžiamas lėtai (ne trumpiau kaip 3 ‑ 5 minutes).

Intraveninė infuzija. Aukščiau nurodytu būdu injekcijai į veną paruoštas antibiotiko tirpalas praskiedžiamas 50 ‑ 100 ml injekcinio tirpalo arba sumaišomas su 5 ‑ 10 % gliukozės, Hartmano, 0,9 % natrio chlorido tirpalu arba steriliu injekciniu vandeniu ir sulašinamas nepertraukiamos infuzijos būdu. Paruoštas cefazolino injekcijų tirpalas yra skaidrus, jo spalva yra šviesiai geltona.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs paciento jautrumas cefazolinui, bet kuriam kitam cefalosporinų grupės antibiotikui.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš kiekvieną gydymo cefazolinu kursą pacientą būtina atidžiai apklausti, kad būtų nustatyta, ar anksčiau jam pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijų cefalosporinams, penicilinams ar kitiems vaistiniams preparatams. Apie 10 % pacientų, kurių jautrumas penicilinams padidėjęs, yra alergiški ir cefalosporinams.
Pacientams, kurių jautrumas penicilinams, penicilaminui ir grizeofulvinui padidėjęs, taip pat ligoniams, sergantiems kitomis alerginėmis ligomis pirmąją antibiotiko dozę reikia vartoti labai atsargiai, prižiūrint medikui (galima kryžminė alergija).

Jei cefazolinas sukelia alerginę reakciją, vaisto vartojimą būtina nutraukti. Sunkią padidėjusio jautrumo reakciją gydyti gali tekti gydyti epinefrinu (adrenalinu), hidrokortizonu, antihistamininiais vaistais ar kitomis skubios pagalbos priemonėmis.
Ligoniams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, cefazolino dozę ir vartojimo intervalą būtina nustatyti, atsižvelgiant į kreatinino klirensą.

Cefazolino nerekomenduojama švirkšti intratekaliai ir į smegenų skilvelius, kadangi yra toksinio poveikio centrinei nervų sistemai pavojus.

Ligoniams, kuriems pasireiškė uremija, cefazolinas gali sukelti koagulopatiją.

Kaip ir vartojant kitų antibakterinių preparatų, ilgai vartojant cefazolino, gali daugėti jam nejautrių mikroorganizmų. Jei gydymo metu pasireiškė superinfekcija, reikia pakartotinai įvertinti ligonio būklę ir imtis tinkamų gydymo priemonių.

Vartojant cefazolino, gali pasireikšti pseudomembraninis kolitas, todėl pacientą, kuriam po antibiotiko vartojimo prasidėjo viduriavimas, reikia stebėti. Jei viduriavimas sunkus, rekomenduojama atlikti endoskopinį tyrimą pseudomembraniniam kolitui nustatyti. Nestiprus pseudomembraninis kolitas praeina nutraukus gydymą. Jei ši liga vidutinio sunkumo ar sunki , reikia infuzuoti skysčių, elektrolitų tirpalų, vartoti geriamųjų antibakterinių preparatų.

Kad cefazolinu neišnešiotus naujagimius ir jaunesnius kaip 1 mėnesio kūdikius gydyti saugu, nežinoma.

Cefazolinas gali keisti laboratorinių tyrimų rezultatus. Gali būti tariamai teigiama cukraus šlapime reakcija (tiriant redukcijos metodais).Taip pat gali būti klaidingai teigiamas tiesioginis ir netiesioginis Kumbso mėginys.

Ligoniams, sirgusiems virškinimo trakto ligomis, ypač kolitu, cefazolino (kaip ir kitų plataus antimikrobinio poveikio spektro preparatų) reikia vartoti atsargiai.

Jei pacientas riboja natrio kiekį maiste, reikia atsižvelgti, kad 1 g cefazolino natrio druskos yra apie 48,3 mg natrio.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Aminoglikozidai
Nesuderinamumas pasireiškia in vitro cefazoliną sumaišius su aminoglikozidais. Sumaišius cefazoliną su tirpalu, kurio pH mažesnis kaip 4,5, galima precipitacija, o sumaišius su tirpalu, kurio pH didesnis kaip 8,5, galima hidrolizė. Kadangi in vitro gali pasireikšti fizinė ir cheminė cefazolino sąveika, jo nepatariama maišyti viename švirkšte su kitais vaistiniais preparatais.

Cefazolino ir aminoglikozidų grupės antibiotikų poveikis sinergetinis, todėl net tuo atveju, kai jų būtina vartoti kartu, jų negalima maišyti viename švirkšte ar infuzijų tirpale (inaktyvacijos pavojus). Šių preparatų reikia leisti į skirtingas vietas, darant 1 valandos pertrauką.

Probenecidas
Kartu su cefazolinu vartojant probenecido, didelė antibiotiko koncentracija kraujyje išlieka ilgiau, kadangi probenecidas slopina cefazolino ekskreciją per inkstus.

Nefrotoksiniai medikamentai
Cefazolino vartojant kartu su nefrotoksinį poveikį darančiais vaistiniais preparatais, įskaitant stiprius diuretikus, pavyzdžiui, furozemidu, etakrino rūgštimi, gali padidėti inkstų pažeidimo pavojus.

Antikoaguliantai
Cefazolinas gali mažinti protrombino indeksą ir didinti antikoaguliantų poveikį.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
Salicilatai ir indometacinas lėtina cefazolino išsiskyrimą.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ar saugu vartoti cefazoliną nėštumo metu, nežinoma, todėl nėščioms moterims šio antibiotiko vartoti nerekomenduojama, išskyrus atvejus, kai tai būtina.

Cefazolino patenka į motinos pieną, todėl žindymo laikotarpiu jo reikia vartoti atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus cefazolinas neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Infekcijos ir infestacijos
Nedažnai pasireiškė kandidozė (įskaitant vaginitą ir burnos pienligę).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Ne dažnai pasireiškė neutropenija, leukopenija, trombocitopenija, retai – kraujavimas. Labai retai pasireiškė limfocitozė, hemolizinė anemija, aplastinė anemija ir agranulocitozė.

Imuninės sistemos sutrikimai
Labai retai gali pasireikšti anafilaksija, (įskaitant bronchų spazmą ir (ar) hipotenziją).

Nervų sistemos sutrikimai
Labai retai pasitaikė parestezija, ne dažnai galvos skausmas ir svaigulys.
Vartojant didelę dozę, ypač sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, galima encefalopatija.

Kraujagyslių sutrikimai
Dažnai paireiškė flebitas ar tromboflebitas (leidžiant į veną).

Virškinimo trakto sutrikimai
Retai pasireiškia pykinimas, vėmimas, apetito stoka, viduriavimas, pseudomembraninis kolitas.

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Laikinas kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Laikinas šlapalo ir (ar) kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas, retai intersticinis nefritas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažnai pasitaikė odos išbėrimas, nedažnai - niežulys, labai retai angioedema, daugiaformė eritema, Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Švirkščiant į raumenis dažnai pasitaikė, skausmas ir sukietėjimas injekcijos vietoje.

Tyrimai.
Dažnai pasireiškė teigiamas Kumbso mėginys.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus cefazolino, gali prasidėti traukuliai ir atsirasti kitų centrinės nervų sistemos sutrikimo simptomų: svaigulys, parestezija, galvos skausmai.

Jei vaisto buvo perdozuota, ypač jei didelę dozę vartojo ligonis, sergantis inkstų funkcijos nepakankamumu, antibiotiko vartojimą reikia nutraukti. Jei būtinai reikia, taikomas prieštraukulinis gydymas. Cefazolino koncentraciją serume galima reikšmingai sumažinti hemodialize, mažiau - peritonine dialize.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - kiti betalaktaminiai antibakteriniai preparatai, pirmos kartos cefalosporinai. ATC kodas J 01 DB 04.

Veikimo mechanizmas
Cefazolinas yra baktericidinio poveikio plataus antimikrobinio poveikio spektro cefalosporinų grupės antibiotikas. Jis stabdo ląstelės sienelės baltymų sintezę, selektyviai slopindamas peptidoglikano sintezę. Pradžioje jis prisijungia prie mikroorganizmų sienelėje esančių receptorių, (penicilinus prisijungiančių baltymų). Dėl to slopinama transpeptidacijos reakcija, blokuojama peptidoglikano sintezė ir dėl to ardomi mikroorganizmai

Mažiausios slopinamosios koncentracijos reikšmės
Iš organizmo išskirtos bakterijos laikomos jautriomis cefazolino poveikiui, jeigu mažiausia slopinamoji jo koncentracija yra 16 mcg/ml arba mažesnė. Mikroorganizmai yra atsparūs, jeigu mažiausia slopinamoji šio vaisto koncentracija yra 64 mcg/ml arba didesnė.
Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių užkrečiamųjų ligų atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

Cefazolino antibakterinio poveikio spektras

Kintamo atsparumo mikroorganizmai
Gramneigiami aerobai
Moraxella catarrhalis

Paprastai atsparūs mikroorganizmai
Gramteigiami aerobai
Staphylococcus padermės atsparios meticilinui

Gramneigiami aerobai
Proteus vulgaris (indolui (-))
Enterobacter cloacae
Morganella morganii
Providencia rettgeri
Serratia padermės
Pseudomonas padermės
Acinetobacter padermės

Kiti
Mikoplazmos
Mikobakterijos

Mikroorganizmų atsparumo antibiotikui atsiradimo būdai
Bakterijų atsparumas ceftazidimui gali išsivystyti, veikiant vienam ar keliems toliau išvardytų mechanizmų:
sumažėjusi trauka dėl peniciliną prijungiančio baltymo (PJB) pokyčių, pvz., meticilinui atsparus S. aureus;
hidrolizė veikiant beta laktamazėms. Ceftazidimas gali būti veiksmingai hidrolizuojamas kai kurių išplėsto spektro beta laktamazių (ISBL) ir chromosomiškai koduotų (AmpC) fermentų, kurių gamybą gali sužadinti ar aktyvinti pastovus kai kurių gramneigiamų bakterijų aerobinių padermių slopinimas;
gramneigiamų mikroorganizmų išorinės membranos pralaidumo pokyčiai;
aktyvus antibiotiko išstūmimas iš ląstelės.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Suleidus cefazolino į raumenis, didžiausia koncentracija kraujo serume atsiranda po 1 valandos, sušvirkštus į veną - po kelių minučių.

Pasiskirstymas
Antibiotikas gerai prasiskverbia į įvairius organizmo audinius ir skysčius (pleuros, pilvaplėvės, sinovijos), kaulus, sąnarius, prostatą. Jei nėra tulžies pūslės obstrukcijos, tulžyje susidaro didesnė cefazolino koncentracija negu kraujo serume. Cefazolinas neprasiskverbia per hematoencefalinį barjerą. Jei yra smegenų dangalų uždegimas, likvore susidaro labai maža antibiotiko koncentracija. Vaistas prasiskverbia per placentą ir patenka į vaisiaus organizmą.

Metabolizmas
Cefazolinas organizme nemetabolizuojamas.

Eliminacija
Cefazolino pusinės eliminacijos laikas yra 1,5 ‑ 2 valandos. Pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, vaisto eliminacija ilgesnė. Ligoniams, sergantiems kepenų ciroze, cefazolino pusinės eliminacijos laikas gali būti trumpesnis. Per pirmąsias 6 val. maždaug 60 % pavartotos antibiotiko dozės išsiskiria nepakitusio vaisto pavidalu per inkstus glomerulų filtracijos ir tubulinės sekrecijos būdu. Šlapime susidaro didelė cefazolino koncentracija. Nedidelis antibiotiko kiekis pasišalina ir su tulžimi, šiek tiek vaistinio preparato išsiskiria į motinos pieną.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis cefazolino poveikis (LD50) ištirtas su baltosiomis pelėmis ir žiurkėmis, jo suleidžiant į veną ir raumenis. Pelėms pavartojus cefazolino į raumenis ar į veną LD50 buvo 4000 mg/kg kūno svorio. Žiurkėms pavartojus antibiotiko į veną LD50 buvo 700 mg/kg kūno svorio, o į raumenis – daugiau kaip 6000 mg/kg kūno svorio.
Į raumenis ar veną suleidus didelę cefazolino dozę, gyvūnai tapo agresyvūs, atsirado kloninių ir toninių traukulių, jie nugaišo dėl asfiksijos.

15 dienų pavartojus cefazolino 250 mg/kg kūno svorio dozę į raumenis biglių veislės šunims, nustatyta, kad preparatas toksinio poveikio, taip pat biocheminių kraujo tyrimų rodmenų bei struktūrinių pokyčių vidaus organuose nesukelia.
Kartotinės 1000 mg/kg ir 2000 mg/kg kūno svorio cefazolino dozės, vartotos žiurkėms į raumenis, biocheminių kraujo tyrimų rodmenų bei struktūrinių pokyčių vidaus organuose nesukėlė.

Panašūs duomenys gauti tiriant lėtinį toksinį cefazolino poveikį. 90 dienų žiurkėms į raumenis pavartojus 500 mg/kg ir 1000 mg/kg kūno svorio cefazolino, nustatyta, kad antibiotikas nei toksinio poveikio, nei neigiamų biocheminių kraujo tyrimų rodmenų pokyčių nesukėlė.

Cefazolin toksikologinių tyrimų duomenys rodo, kad tai mažai toksiškas antibiotikas.

Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad 2000 mg/kg kūno svorio cefazolino dozė, vartota į raumenis nuo ketvirtosios iki devynioliktosios vaikingumo dienos, embriotoksinio poveikio nesukėlė. Tirtų gyvūnų vaisiaus išorinių apsigimimo požymių, skeleto ir vidaus organų anomalijų nenustatyta, vadinasi, antibiotikas nesukelia teratogeninio poveikio.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Preparato sudėtyje pagalbinių medžiagų nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Nesuderinamumas pasireiškia in vitro cefazoliną sumaišius su aminoglikozidų grupės antibiotikais. Sumaišius cefazoliną su tirpalu, kurio pH mažesnis kaip 4,5, galima precipitacija, o sumaišius su tirpalu, kurio pH didesnis kaip 8,5, galima hidrolizė. Kadangi in vitro gali pasireikšti fizinė ir cheminė cefazolino sąveika, jo nepatariama maišyti viename švirkšte su kitais vaistiniais preparatais.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje. Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Paruoštas tirpalas turi būti suvartotas tuoj pat. Iš karto jo nesuvartojus, atsakomybė už laikymo laiką ir sąlygas tenka vartotojui. Vis dėlto, cheminis ir fizinis vartojimui paruošto tirpalo stabilumas išlieka 24 val., laikant 2‑8 ºC temperatūroje originaliame buteliuke.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

30 ml III tipo bespalvio stiklo buteliukas, užkimštas brombutilo arba chlorbutilo kamščiu ir uždengtas aliuminio dangteliu. Kartono dėžutėje yra 10 buteliukų.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.