Convulex

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Convulex 150 mg skrandyje neirios minkštos kapsulės
Convulex 300 mg skrandyje neirios minkštos kapsulės
Convulex 500 mg skrandyje neirios minkštos kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje 150 mg kapsulėje yra 150 mg valproinės rūgšties.
Vienoje 300 mg kapsulėje yra 300 mg valproinės rūgšties.
Vienoje 500 mg kapsulėje yra 500 mg valproinės rūgšties.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Skrandyje neirios minkštos kapsulės.

Convulex 150 mg skrandyje neirios minkštos kapsulės
Vystančios rožės (tamsiai rausvos) spalvos ovalo formos želatinos kapsulės su apvalkalu, įspaudu „150“.

Convulex 300 mg skrandyje neirios minkštos kapsulės
Vystančios rožės (tamsiai rausvos) spalvos ovalo formos želatinos kapsulės su apvalkalu, įspaudu „300“.
Convulex 500 mg skrandyje neirios minkštos kapsulės
Vystančios rožės (tamsiai rausvos) spalvos pailgos želatinos kapsulės su apvalkalu, įspaudu „500“.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Epilepsija
Išplitę (generalizuoti) ir daliniai (židininiai) traukuliai.

Afektinės psichozės
Ūminiai manijos priepuoliai, susiję su maniakine-depresine liga.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Pradinė gydomoji dozė yra 15 mg/kg kūno svorio per parą, kuri iš lėto didinama 5-10 mg/kg kūno svorio kas savaitę tol, kol traukuliai nebesikartos.
Convulex 500 mg kapsulės ypač gerai tinka tiems pacientams gydyti, kurių būklė stabilizuota vartojant valproinę rūgštį ir reikia šio preparato didelės dozės, kai reikalinga didelė vaisto dozė vakare, norint išlaikyti kraujo plazmoje terapinę koncentraciją iki ryto.
Įprastinė rekomenduojama dozė yra 30 mg/kg kūno svorio per parą.

Svoris
Convulex 150 mg
kapsulės
Convulex 300 mg kapsulės
Convulex 500 mg kapsulės
7,5 - 14 kg
1-3 kapsulės
-
-
14-21 kg
2-4 kapsulės
1-2 kapsulės
-
21-32 kg
4-6 kapsulės
2-3 kapsulės
-
32-50 kg
-
3-5 kapsulės
1-3 kapsulės
50-90 kg
-
-
3-5 kapsulės
Paprastai paros dozė turi būti suvartojama per keletą kartų Skiriant monoterapiją valproine rūgštimi, visą paros dozę galima išgerti per vieną kartą vakare (kai dozė ne didesnė kaip 15 mg/kg kūno svorio per parą).
Gali prireikti tikrinti vaisto koncentraciją kraujo serume (pvz., įrodyti, ar vaistas vartojamas, nustatyti intoksikacijos galimybę; žr. 5.2 skyrių).
Jeigu pacientas vartojo kitus vaistus nuo traukulių, jų dozė turi būti mažinama po truputį.

Afektinės psichozės (tik suaugusiųjų gydymui)
Gydymo pradžioje patariama vartoti 500-1000 mg per parą dozę, kuri padalijama į kelias dalis. Atsižvelgiant į ligos sunkumą, galima gydymui skirti iki 1500 mg per parą.
Dozę reikėtų didinti palengva kas 2-4 dienas, tiriant veikliosios medžiagos koncentraciją kraujyje (paprastai terapinė dozė yra 50-125 mg/l), kol pagerėja paciento būklė arba atsiranda nepageidaujamo poveikio požymių.

Vartojimo metodas
Kapsules reikėtų nuryti valgant ar po valgio, nesukramtytas, užsigerti nedideliu skysčio kiekiu.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas valproinei rūgščiai, natrio valproatui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Aktyvi kepenų liga.
Anamnezėje esantis nurodymas apie sunkias šeimos narių kepenų ligas, ypač susijusias su šiuo vaistu.
Kepenų porfirija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialios atsargumo priemonės reikalingos, jei:
ligonis sirgo kepenų ar kasos ligomis, yra kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas,
nustatyta hemoraginė diatezė,
nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas,
yra įgimti fermentų defektai,
yra sunkios epilepsijos traukulių formos,
protiškai atsilikę vaikai,
nustatyti organiniai smegenų pažeidimai,
gydomi vaikai iki 2 metų amžiaus (kadangi jiems yra žymiai didesnis kepenų pažeidimo pavojus; žr. 4.8 skyrių).

Prieš pradedant gydymą, kiekvieną kartą didinant dozę ir paskyrus gydymą, kas 2 mėnesius reikia ištirti kepenų funkcijos rodiklius, krešumo rodiklius (nustatyti kraujavimo laiką, atlikti Kviko mėginį, ištirti fibrinogeno koncentraciją kraujo plazmoje, trombocitų kiekį kraujyje, trombocitų agregaciją, atlikti troboelastogramą), nustatyti amilazės ir lipazės aktyvumą kraujo serume.
Gydymą reikia nedelsiant nutraukti, jeigu nustatoma bet kuri iš šių būklių: sumažėjusi fibrinogeno koncentracija kraujo plazmoje, krešumo sutrikimai, tris kartus padidėjęs transaminazių aktyvumas, šarminės fosfatazės aktyvumas ar bilirubino kiekis, atsiranda toksinio hepatito požymių (patologiniai laboratoriniai rodikliai kartu su klinikiniais simptomais).
Jeigu nežymiai padidėja tik transaminazių aktyvumas, reikia sumažinti vaisto dozę ir toliau tikrinti kepenų funkcijos ir krešumo rodiklius.
Kasos funkciją (amilazės, lipazės aktyvumą) reikia ištirti prieš pradedant gydymą valproine rūgštimi bei periodiškai tirti tęsiant gydymą, ypač tuomet, jeigu atsiranda neaiškios kilmės pilvo skausmas, organinio pažeidimo požymiai ar hemoraginiai pakitimai. Nustačius pirmuosius pankreatito požymius (pakitę laboratoriniai rodikliai, lydimi klinikinių simptomų), gydymą reikia nedelsiant nutraukti.
Reguliariai būtina tikrinti inkstų funkciją ir azoto koncentraciją kraujo serume.
Kadangi padidėja pailgėjusio kraujavimo rizika, chirurginės ir stomatologinės intervencinės procedūros turi būti atliekamos atsargiai.
Staiga nutraukus gydymą valproine rūgštimi, gali padažnėti traukuliai.
Vyresniems nei 65 metų pacientams kontroliniai klinikiniai tyrimai, vartojant vaisto pagal klinikinę indikaciją “Afektinės psichozės” neatlikti.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Valproinė rūgštis išstumia fenitoiną, fenobarbitalį ir diazepamą iš jų junginių su kraujo plazmos baltymais, todėl padidėja nesujungta šių medžiagų frakcija. Valproinė rūgštis slopina diazepamo metabolizmą. Padidėja primidono koncentracija kraujo serume. Sustiprėja etosukcimido poveikis. Fenitoinas, fenobarbitalis ir primidonas didina valproinės rūgšties klirensą ir taip sumažėja jos koncentracija kraujo plazmoje. Kartu paskyrus karbamazepino, valproinės rūgšties koncentracija kraujo plazmoje gali arba padidėti, arba sumažėti. Retais atvejais kartu skiriamas klonazepamas gali išprovokuoti absansus. Derinant gydymą su kitais vaistais nuo traukulių, būtina atidžiai stebėti vaisto koncentraciją kraujo plazmoje.
Kartu vartojant felbamatą, valproinės rūgšties koncentracija kraujo plazmoje padidėja. Kartu vartojant lamotriginą, padidėja šios medžiagos pusinės eliminacijos periodas.
Valproinė rūgštis stiprina kai kurių vaistų (barbitūratų, primidono, neuroleptikų ir antidepresantų) bei alkoholio slopinantį poveikį centrinei nervų sistemai.
Sustiprinamas trombocitų agregacijos inhibitorių (acetilsalicilo rūgšties), kumarino tipo antikoaguliantų ir heparino poveikis.
Keletas tyrimų parodė, kad kraujo serume salicilatai išstumia valproinę rūgštį iš jos junginių su albuminu ir turi įtakos jos metabolizmui; dėl to gali susidaryti toksinė valproinės rūgšties koncentracija (tai ypač svarbu vaikams).
Kartu vartojant kepenis toksiškai veikiančius vaistus, gali sustiprėti nepageidaujamas valproinės rūgšties poveikis kepenims.
Sąveikos su geriamaisiais kontraceptikais neaprašyta.

Įtaka laboratoriniams rodikliams:
Valproinė rūgštis iš dalies išsiskiria su šlapimu ketoninių metabolito pavidalu, todėl sergantiesiems cukriniu diabetu galimas klaidingai teigiamas ketonų kiekio šlapime tyrimo rezultatas.
Atsižvelgiant į koncentraciją kraujo plazmoje, valproinė rūgštis gali išstumti skydliaukės hormonus iš jų junginių su baltymais ir paspartinti jų metabolizmą, todėl skydliaukės funkcijos rodikliai gali klaidingai sukelti hipotireozės įtarimą.

4.6Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tyrimais su gyvūnais nustatytas valproinės rūgšties teratogeninis poveikis. Vyriškosios lyties atstovams buvo pastebėti nervinio vamzdelio vystymosi sutrikimai (spina bifida). Todėl nėštumo metu reikia skirti mažiausią efektyvią valproinės rūgšties dozę. Reikia vengti derinti su kitais vaistais traukuliams gydyti.
Negalima pradėti gydymo valproine rūgštimi pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais. Jeigu nėščioji jau vartojo valproinę rūgštį, negalima staiga nutraukti vaisto vartojimo, nes gali padažnėti traukuliai, atsirasti traukulių būklė; jie gali būti pavojingi tiek motinos, tiek vaiko gyvybei. Reikia tirti valproinės rūgšties koncentraciją kraujo serume (palaikyti terapinę koncentraciją).
Nėštumo metu esant ne epilepsijai, bet kitoms indikacijoms, valproinė rūgštis gali būti vartojama tik ypač atidžiai įvertinus gydymo naudą ir galimą pavojų.

Rekomenduojama nežindyti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

.Gali sutrikti reakcija, ypač kai kartu vartojamas alkoholis, taip pat gydymo pradžioje. Dėl to gali sutrikti paciento gebėjimas vairuoti ar valdyti mechanizmus. Alkoholio reikia vengti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai Convulex kapsulės toleruojamos gerai. Nepageidaujamas poveikis atsiranda retai, dažniausiai tuomet, kai vaisto koncentracija kraujo plazmoje didesnė kaip 100 mg/l ar kai Convulex vartojamas kartu su kitais vaistais.
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažniausiai pasitaiko nepageidaujamo poveikio virškinimo sistemai požymiai. Pykinimas, vėmimas ir anoreksija dažniausiai atsiranda pradėjus gydymą; nustačius tinkamą dozę ir vartojant vaistą valgant ar po valgio, jie išnyksta. Taip pat aprašyti padidėjęs apetitas, svorio didėjimas, skrandžio skausmas, skrandžio spazmai, viduriavimas ir vidurių užkietėjimas.
Nervų sistemos sutrikimai
Retai pasitaiko: sedacija, galvos svaigimas, depresijos būsena, agresija, nevalingi judesiai, hiperaktyvumas, toniniai spazmai, ataksija, sutrikusi koordinacija, tremoras, plazdenantis plaštakų tremoras (asterixis), dizartrija, nistagmas ir dvejinimasis akyse. Pavieniais atvejais, praėjus keletui dienų po to, kai buvo pasiekta gydomoji vaisto koncentracija kraujo plazmoje, atsirado sąmonės pritemimas, stuporas ir koma; įtariama, kad šiais atvejais pasireiškė paradoksinis poveikis pacientams, kuriems jau yra buvę psichikos sutrikimų.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Gydant valproine rūgštimi, aprašyti šie hematologiniai pokyčiai: trombocitopenija, trombocitų agregacijos slopinimas, neutropenija, limfocitozė, hipofibrinogenemija, ypač retais atvejais – anemija ir kaulų čiulpų funkcijos slopinimas.
Imuninės sistemos sutrikimai
Alerginės odos reakcijos atsiranda labai retai. Aprašyti pavieniai petechijų, polinkio hematomoms, laikino plaukų slinkimo atvejai. Aprašytas į Rėjo sindromą panašus atvejis.
Tyrimai
Aprašytas padidėjęs amonijaus kiekis, glicino koncentracijos padidėjimas ir karnitino koncentracijos sumažėjimas kraujo serume.
Laboratorinių kepenų funkcijos rodiklių [padidėja asparagino transaminazės (SGOT) alanino transaminazės (SGPT), leucinamino peptidazės (LAP), gama gliutamino transpeptidazės (GT), šarminės fosfatazės, bilirubino] pakitimai būna dažnai, bet jie dažniausiai tampa normalūs, kai nustatoma tinkama vaisto dozė.
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Jeigu atsiranda klinikinių kepenų pažeidimo požymių (pasikartojantis skausmas po duobute, vėmimas, anoreksija, nuovargis, astenija, gelta, ascitas, hepatinė encefalopatija), gydymą reikia nedelsiant nutraukti.
Aprašyti labai reti sunkaus kepenų pažeidimo, atsirandančio per pirmuosius 6 gydymo mėnesius ir nepriklausančio nuo vaisto dozės, atvejai.
Nustatyta, kad rizika atsirasti gyvybei pavojingam kepenų pažeidimui yra žymiai didesnė jaunesniems nei 2 metų amžiaus, gydomiems keletu vaistų nuo traukulių ar sergantiems įgimtomis medžiagų apykaitos ligomis vaikams, kai esti sunki epilepsijos forma, protinio vystymosi atsilikimas ar organiniai smegenų pažeidimai.

Aprašyti labai reti kasos pažeidimo (ūminio pankreatito) su dideliu amilazės ir lipazės aktyvumu kraujo plazmoje ir klinikiniais simptomais, panašiais į aprašytuosius aukščiau, atvejai.
Gali atsirasti edemos ir, retai, dismenorėja ir galaktorėja.

4.9 Perdozavimas

Dėl ūminio perdozavimo gali atsirasti koma, lydima arefleksijos ir centrinės kilmės kvėpavimo slopinimo.
Tuomet reikia išplauti skrandį, paskirti aktyvintos anglies ir atlikti hemoperfuziją. Dirbtinio kvėpavimo aparatą naudoti tik intensyvios priežiūros palatoje. Aprašytas sėkmingas naloksono, kaip priešnuodžio, taikymas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistai nuo epilepsijos, riebalų rūgščių dariniai – ATC kodas: N03A G01

Valproinė rūgštis yra sočioji vienos šakos riebalų rūgštis; tuo savo struktūra ji skiriasi nuo visų kitų epilepsijai gydyti skirtų vaistų, kurie yra žiedinės struktūros.
Farmakologinis valproinės rūgšties veikimo mechanizmas nežinomas. Manoma, kad poveikis susijęs su jos įtaka gama aminosviesto rūgšties metabolizmui. Dėl glutamino rūgšties dekarboksilazės aktyvinimo ir gama aminosviesto rūgšties transaminazės slopinimo, labai padidėja gama aminosviesto rūgšties koncentracija sinapsėse ir tarpsinapsiniame tarpe. Gama aminosviesto rūgštis veikia kaip inhibicinis neuromediatorius, slopina pre- ir post-sinapsinį neuromediatorių atpalaidavimą ir taip saugo nuo išplitusio traukulių aktyvumo. Psichotropinis valproinės rūgšties poveikis reiškiasi geresne regėjimo motorikos koordinacija ir pagerėjusiu gebėjimu susikoncentruoti.
Keliais placebo kontroliuojamais klinikiniais tyrimais įrodytas valproinės rūgšties veiksmingumas ir greitas poveikis gydant ūmios manijos epizodus sergantiesiems maniakine-depresine (bipoline) psichoze. Valproinės rūgšties veiksmingumas ilgai gydant maniją (ilgiau kaip tris savaites) klinikiniais tyrimais kol kas nenustatytas.

5.2Farmakokinetinės savybės

Aktyvioji medžiaga rezorbuojama virškinamajame trakte. Maksimali koncentracija kraujo plazmoje susidaro per 1-3 valandas po vaisto pavartojimo. Maistas medžiagos kiekio rezorbcijai įtakos neturi. Pastovi koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama po 2-4 dienų, priklausomai nuo intervalų tarp dozių. Terapinė vaisto koncentracija yra 50-100 mg/l (maždaug 300-600 mkmol/l) sergantiesiems epilepsija, 50-125 mg/l (300-750 mkmol/l) sergantiesiems afektinėmis psichozėmis.
Apie 80-95% valproinės rūgšties susijungia su kraujo plazmos baltymais. Valproinės rūgšties koncentracija smegenų skystyje ypač priklauso nuo laisvosios vaisto frakcijos kraujo plazmoje.
Tik 1-3% pavartotos vaisto dozės nepakitusiu pavidalu išsiskiria su šlapimu. Didžioji vaisto dalis sujungiama su gliukurono rūgštimi ir oksiduojama kepenyse. Metabolitai išsiskiria su šlapimu. Pusinis eliminacijos laikas iš kraujo plazmos priklauso nuo individualių savybių ir svyruoja nuo 9 iki 16 valandų; esant kepenų pažeidimui jis yra ilgesnis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad valproinei rūgščiai būdingas teratogeninis poveikis. Dozės, žymiai didesnės už terapinę dozę žmogui, pelių ir žiurkių jaunikliams sukėlė skeleto pakitimus; pirmiausia buvo pažeisti šonkauliai ir slanksteliai, bet buvo ir veido struktūros bei nervinio vamzdelio defektų.
Lėtinio toksiškumo tyrimų metu didesnės nei 250 mg/kg dozės žiurkėms ir didesnės nei 90 mg/kg dozės šunims sukėlė sėklidžių atrofiją, nusileidžiančiojo kanalo degeneraciją ir nepakankamą spermatogenezę, taip pat patologinius plaučių ir prostatos pakitimus.
Mutageniškumo tyrimai su bakterijomis, taip pat su žiurkėmis ir pelėmis buvo neigiami. Ilgalaikiai kancerogeniškumo tyrimai buvo atlikti su žiurkėmis ir pelėmis. Žiurkių patinams, gaunantiems labai dideles vaisto dozes, dažniau buvo nustatyta poodinė fibrosarkoma.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kapsulės korpusas
Sorbitolis (E 420)
Manitolis (E 421)
Kukurūzų krakmolas
Glicerolis (85%)
Želatina
Titano dioksidas (E 171)
Raudonasis geležies oksidas (E 172)
Vandenilio chlorido rūgštis

Kapsulės korpuso plėvelė
Metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimero 30% dispersija
Trietilo citratas
Makrogolis 6000
Glicerolio monostearatas 44-55
Opacode Grey S (rašalas)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Negalima šaldyti ar užšaldyti.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/PVdC/aliuminio folijos lizdinė plokštelė arba PVC/aliuminio folijos lizdinė plokštelė.
Kartono dėžutėje yra 100 kapsulių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.