ETOPOSIDE-TEVA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

ETOPOSIDE-TEVA 20 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename ml koncentrato yra 20 mg etopozido.

5 ml flakone yra 100 mg etopozido,

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

1 ml koncentrato yra 241 mg bevandenio etanolio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Šviesiai gelsvas, skaidrus, šiek tiek klampus skystis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1. Terapinės indikacijos

Smulkialąstės anaplazinės bronchų karcinomos gydymas (ne pirminei terapijai).

Ūminės monoblastinės leukemijos ir ūminės mielomonoblastinės leukemijos gydymas, kai įvadinis gydymas yra neefektyvus.

Pirmaeilis sėklidžių vėžio gydymas.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Etopozidas yra vartojamas lėtai infuzuojant į veną. ETOPOZIDO NEGALIMA GREITAI LEISTI Į VENĄ.

Penkias paras iš eilės infuzuojama 100 – 120 mg/m² kūno paviršiaus dozė, po to daroma 10 – 20 parų pertrauka. Prieš pat infuziją flakono turinį būtina atskiesti 5 % gliukozės arba fiziologiniu tirpalu (100 mg etopozido reikia skiesti 500 ml skiediklio). Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 sk.

Paprastai reikia 3 ar 4 gydymo kursų.

Dozę ir gydymo kursų skaičių reikia nustatyti atsižvelgiant į kaulų čiulpų būklę ir auglio reakciją į vaistą.

Vartojimo atsargumo priemonės. Greita etopozido injekcija į veną gali sukelti hipotenziją. Todėl rekomenduojama etopozido tirpalą sulašinti per 30-60 minučių. Priklausomai nuo to, kaip pacientas toleruoja vaistinį preparatą, gali būti reikalingas ilgesnis infuzijos laikas. Kaip ir kitų potencialiai toksiškų junginių atveju, reikia imtis atsargumo priemonių tvarkant etopozidą bei ruošiant jo tirpalą. Atsitiktinio kontakto su etopozidu metu gali pasireikšti odos reakcijos. Rekomenduojama mūvėti pirštines. Jei etopozido tirpalo patenka ant odos ar gleivinės, reikia nedelsiant kruopščiai nuplauti odą ar gleivinę muilu ir vandeniu.

Dozės koregavimas   Etopozido dozavimas turi būti koreguojamas atsižvelgiant į mielosupresinį poveikį, atsirandusį dėl kitų kartu vartojamų vaistų derinio su etopozidu arba dėl anksčiau taikytos spindulinės terapijos ar chemoterapijos poveikio, dėl kurio galėjo būti pažeistas kaulų čiulpų rezervas.  

Pacientams neturi būti pradėtas naujo gydymo etopozidu ciklas, jei neutrofilų skaičius yra mažesnis nei 1500/mm³ arba jei trombocitų kiekis yra mažesnis nei 100 000/mm³, išskyrus tuos atvejus, kai sumažėjimas atsirado dėl piktybinių ligų.  

Po pirmos dozės paskirtos tolesnės dozės turi būti koreguojamos, jeigu mažesnis nei 500/mm³ neutrofilų kiekis yra stebimas ilgiau kaip 5 dienas arba jei jis yra susijęs su karščiavimu ar infekcija, jeigu trombocitų kiekis sumažėja iki mažiau nei 25 000/mm³, jeigu atsiranda bet koks kitas 3 ar 4 lygio toksinis poveikis arba jeigu inkstų klirensas yra mažesnis nei 50 ml/min.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra sutrikusi inkstų funkcija, pradinė etopozido dozė turėtų būti koreguojama priklausomai nuo to, koks yra išmatuotas kreatinino klirenso lygis.

Tolimesnės etopozido dozės turi būti nustatytos atsižvelgiant į jo toleravimą bei gaunamą klinikinį poveikį. Nėra duomenų kaip dozuoti pacientams, kurių kreatinino klirensas mažesnis nei 15 ml/min, tokiems pacientams svarstytinas tolimesnis dozės mažinimas.

4.3. Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas etopozidui arba bet kuriai kitai ETOPOSIDE-TEVA pagalbinei medžiagai
• Pacientams, kuriems yra imunosupresija, draudžiama vartoti ETOPOSIDE-TEVA kartu su geltonosios karšligės vakcina bei kitomis gyvosiomis vakcinomis (žr. 4.5 skyrių).

4.4.  Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Etopozidas turi būti vartojamas prižiūrint kvalifikuotam gydytojui, turinčiam vėžio gydymo chemoterapiniais preparatais patirties. Etopozido vartojimo metu gali atsirasti reakcija injekcijos vietoje. Turint omenyje ekstravazacijos galimybę, rekomenduojama atidžiai stebėti injekcijos vietą dėl galimos infiltracijos vaisto leidimo metu. Šiuo metu nėra tikslių specifinio gydymo rekomendacijų ekstravazacijos atveju.

Gali pasireikšti sunki mielosupresija, dėl kurios atsiranda infekcija arba kraujavimas.

Yra aprašyta mirtinų mielosupresijos atvejų, pasireiškusių paskyrus etopozidą. Pacientai turi būti atidžiai ir dažnai tikrinami dėl mielosupresijos gydymo etopozidu metu ir po jo. Dozę ribojantis kaulų čiulpų slopinimas yra reikšmingiausias su etopozido terapija susijęs toksinis poveikis. Prieš pradedant gydymą etopozidu ir prieš kiekvienos sekančios dozės skyrimą turi būti nustatomi šie rodikliai: trombocitų kiekis, hemoglobinas, baltųjų kraujo kūnelių kiekis ir diferenciacija. Jei prieš pradedant gydymą etopozidu buvo taikytas gydymas radioterapija arba chemoterapija, turi praeiti pakankamas laiko tarpas tam, kad spėtų atsistatyti kaulų čiulpai.

Gydymas etopozidu neturi būti skiriamas pacientams, kurių neutrofilų skaičius yra mažesnis nei 1500/mm³ arba trombocitų kiekis yra mažesnis nei 100 000/mm³, išskyrus tuos atvejus, kai sumažėjimas atsiranda dėl piktybinių ligų.

Po pirmos dozės paskirtos tolesnės dozės turi būti koreguojamos, jeigu mažesnis nei 500/mm³ neutrofilų kiekis yra stebimas ilgiau kaip 5 dienas arba jei jis yra susijęs su karščiavimu ar infekcija, jeigu trombocitų kiekis sumažėja iki mažiau nei 25 000/mm³, jeigu atsiranda bet koks kitas 3 ar 4 lygio toksinis poveikis arba jeigu inkstų klirensas yra mažesnis nei 50 ml/min. Etopozido dozavimas turi būti koreguojamas atsižvelgiant į mielosupresinį poveikį, atsiradusį dėl kitų kartu vartojamų vaistų derinio su etopozidu arba dėl anksčiau taikytos spindulinės terapijos arba chemoterapijos poveikio, dėl kurio galėjo būti pažeistas kaulų čiulpų rezervas.   

Yra aprašytų ūminės leukemijos atvejų, pasireiškusių kartu su mielodisplaziniu sindromu arba be jo, pacientams, kuriems buvo taikytas gydymas etopozido turinčiais chemoterapiniais preparatais.

Nėra žinoma apie kumuliacinę riziką ar predisponuojančius veiksnius, kurie gali būti susiję su antrinės leukemijos išsivystymu. Manoma, jog įtakos turi etopozido skyrimo tvarka bei kumuliacinė dozė, tačiau aiškių duomenų nėra.  

Kai kuriais antrinės leukemijos, išsivysčiusios pacientams gydytiems epipodofilotoksinais, atvejais buvo nustatyta 11q23 chromosomos anomalija. Ši anomalija taip pat buvo stebima ir pacientams, kuriems antrinė leukemija išsivystė po gydymo chemoterapiniais vaistiniais preparatais, sudėtyje neturinčiais epipodofilotoksinų, bei pacientams, kuriems leukemija pasireiškė pirmą kartą. Kitas požymis, susijęs su antrinės leukemijos išsivystymu pacientams, gydytiems epipodofilotoksinais, buvo trumpas antrinės leukemijos išsivystymo latentinis laikotarpis, kurio vidutinė trukmė apytiksliai buvo 32 mėnesiai.

Gydytojas turi žinoti apie anafilaksinės reakcijos pasireiškimo galimybę vartojant etopozidą, lydimą tokių simptomų kaip šaltkrėtis, karščiavimas, tachikardija, bronchų spazmas, dusulys bei hipotenzija, kurie gali būti mirtini. Jiems taikomas simptominis gydymas. Etopozido infuzija tokiu atveju turi būti nedelsiant nutraukiama ir gydytojo nuožiūra skiriamas gydymas vazopresoriais, kortikosteroidais, antihistamininiais vaistais ar skysčiais kraujo tūriui padidinti.

Turi būti skiriamos tik lėtos intraveninės etopozido infuzijos (dažniausiai suleidžiant per 30-60 min), kadangi buvo pranešta apie hipotenziją, kuri yra galimas nepageidaujamas poveikis etopozidą greitai leidžiant į veną.

Kiekvienu atveju, nusprendus chemoterapijai naudoti etopozidą, gydytojas turi nustatyti ir įvertinti gydymo reikalingumo bei naudos ir nepageidaujamų reakcijų rizikos santykį. Dauguma laiku pastebėtų nepageidaujamų reakcijų yra grįžtamos. Pasireiškus sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms, reikia sumažinti vaisto dozę arba nutraukti gydymą etopozidu bei gydytojo sprendimu paskirti reikiamą gydymą. Tokiu atveju atnaujinti etopozido vartojimą galima tik laikantis atsargumo priemonių, įsitikinus jog tolimesnis gydymas etopozidu bus naudingas bei atidžiai stebint dėl galimo toksinio poveikio pasikartojimo.

Padidinta toksiškumo rizika vartojant etopozidą yra pacientams, kurių albumino kiekis serume yra mažas. Pacientams, kuriems yra sutrikusi inkstų ar kepenų veikla, būtina reguliariai atlikti inkstų bei kepenų funkcijos tyrimus dėl vaisto kaupimosi rizikos.  

Prieš pradedant gydymą etopozidu būtina išgydyti bakterijų sukeltas infekcines ligas.

Etopozidas gali daryti mutageninį poveikį, todėl gydymo etopozidu metu ir 6 mėnesius po jo vyrai ir moterys turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą. Jei po gydymo etopozidu pacientai nori susilaukti vaikų, rekomenduojama gydytojų genetikų konsultacija. Kadangi gydymas etopozidu gali sumažinti vyrų vaisingumą, norint ateityje turėti vaikų, rekomenduojama apsvarstyti spermos konservavimo galimybę (žr. 4.6 skyrių).

Vaikų populiacija

Etopozido saugumas ir veiksmingumas vaikams sistemingai tirtas nebuvo.

Etopozido tirpalo sudėtyje yra pagalbinė medžiaga polisorbatas 80. Prieš laiką gimusiems kūdikiams, kuriems buvi injekuotas vitamino E preparatas, kurio sudėtyje buvo polisorbato 80, pasireiškė gyvybei pavojingas sindromas: inkstų ir kepenų nepakankamumas, plaučių funkcijos sutrikimas, trombocitopenija bei ascitas.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vartojant geriamą etopozidą kartu su didelėmis ciklosporinų dozėmis, viršijančiomis 2000 ng/ml koncentraciją, buvo stebimas etopozido ekspozicijos (AUC) padidėjimas iki 80% ir etopozido bendro organizmo klirenso sumažėjimas iki 38% lyginant tik su etopozido vartojimu.

Gretutinis gydymas cisplatina yra susijęs su etopozido bendro organizmo klirenso sumažėjimu.

Gretutinis gydymas fenitoinu lemia padidėjusį etopozido klirensą ir sumažėjusį jo veiksmingumą.

Dėl gretutinio gydymo varfarinu gali padidėti tarptautinis normalizuotas santykis (TNS). Rekomenduojamas atidus TNR stebėjimas.

Naudojant geltonosios karštligės vakciną yra padidinta mirtinos sisteminės vakcininės ligos rizika. Imunosupresinius pacientus draudžiama vakcinuoti gyvosiomis vakcinomis (žr. 4.3 skyrių).

Prieš pradedant kartu su etopozidu vartoti kitų vaistų, pasižyminčių panašiu mielosupresiniu poveikiu kaip etopozidas/etopozido fosfatas, galima tikėtis padidinto ar sinergetinio poveikio (žr. 4.4 skyrių).

In vitro 97% etopozido jungiasi su plazmos baltymais. Fenilbutazonas, natrio salicilatas ir acetilsalicilo rūgštis gali slopinti etopozido prisijungimą prie kraujo plazmos baltymų.

Ikiklinikinių tyrimų metu buvo pranešta apie kryžminį atsparumą tarp antraciklinų ir etopozido.

4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas ir vaisingumas  

Nėščioms moterims vartojant etopozidą, jis gali pakenkti vaisiui. Yra įrodytas teratogeninis etopozido poveikis tiriant peles ir žiurkes. Tinkamų ir gerai konroliuojamų nėščiųjų tyrimų nėra atlikta. Vaisingo amžiaus moterims vartojant etopozidą pastoti nerekomenduojama. Jei vaistas skiriamas nėščiai moteriai arba jei moteris pastoja vaisto vartojimo metu, pacientė turi būti informuota apie galimą pavojų vaisiui.

Vyrų ir moterų kontracepcija

Etopozidas gali turėti mutageninį poveikį, todėl gydymo etopozidu metu ir 6 mėnesius po jo vyrai ir moterys turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą. Jei po gydymo etopozidu pacientai nori susilaukti vaikų, rekomenduojama gydytojų genetikų konsultacija. Kadangi gydymas etopozidu gali sumažinti vyrų vaisingumą, norint ateityje turėti vaikų, rekomenduojama apsvarstyti spermos konservavimo galimybę.

Žindymas 

Nėra žinoma ar etopozidas yra išskiriamas į motinos pieną. Kadangi daugelis vaistų išsiskiria į motinos pieną ir kadangi etopozidas gali sukelti sunkias nepageidaujamas reakcijas maitinamiems kūdikiams, atsižvelgiant į gydymo etopozidu svarbą motinai, turi būti priimtas sprendimas arba nutraukti žindymą, arba nutraukti gydymą etopozidu.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nėra atlikta tyrimų dėl etopozido poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jeigu pacientams pasireiškia nepageidaujamas poveikis, toks kaip nuovargis ir mieguistumas, jie turi vengti vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibrėžiamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10 000), įskaitant pavienius atvejus, dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas:  

Žemiau pateikiami nepageidaujami reiškiniai, kurių pasireiškimo dažnis klinikiniuose tyrimuose buvo vidutinis, o etopozidas buvo skirtas monoterapija.

Hematologinis toksinis poveikis

Vartojant etopozidą yra aprašyta mirtimi pasibaigusios mielosupresijos atvejų. Mielosupresija yra dažniausias dozę ribojantis nepageidaujamas poveikis. Kaulų čiulpai paprastai atsistato per 20 dienų, apie kumuliacinį toksiškumą pranešimų nėra.

Žemiausia granuliocitų ir trombocitų riba dažniausiai yra pasiekiama praėjus 10-14 dienų nuo etopozido/etopozido fosfato vartojimo pradžios, priklausomai nuo vaisto skyrimo būdo ir gydymo schemos. Vartojant vaistą į veną žemiausia riba yra pasiekiama anksčiau, lyginant su per burną vartojamų vaistų vartojimu.

Vartojant etopozidą/etopozido fosfatą leukopenija bei sunki leukopenija (mažiau nei 1000/mm³) pasireiškė atitinkamai 60 – 91 % ir 7 – 17 % pacientų. Trombocitopenija bei sunki trombocitopenija (mažiau nei 50 000/mm³) pasireiškė atitinkamai 28 – 41 % ir 4 – 20 % pacientų. Etopozidu/etopozido fosfatu gydytiems pacientams, kuriems buvo neutropenija, labai dažnai pasireiškė karščiavimo bei infekcijos atvejai.

Toksinis poveikis virškinimo traktui

Pagrindinis etopozido toksinis poveikis virškinimo traktui yra pykinimas ir vėmimas. Pykinimas ir vėmimas paprastai gali būti kontroliuojami antiametiniais vaistais. Pykinimas ir vėmimas pasireiškė 31 - 43% pacientų, kuriems etopozidas buvo leidžiamas į veną. Anoreksija pasireiškė 10 – 13% pacientų, stomatitas 1 – 6% pacientų, kuriems etopozidas buvo leidžiamas į veną. Viduriavimas pasireiškė 1 – 13% šių pacientų.

Alopecija

Laikinas plaukų netekimas, kartais progresuojantis iki visiško nuplikimo, pasireiškė iki 66 % pacientų gydytų etopozidu bei 44% pacientų gydytų etopozido fosfatu.

Kraujospūdžio pokyčiai

Hipotenzija

Laikina hipotenzija, neturinti sąsajų su toksiniu poveikiu širdžiai ar elektrokardiogramos pokyčiais, pasireiškė pacientams, kuriems etopozidas/etopozido fosfatas buvo greitai suleistas į veną. Nutraukus etopozido infuziją ir (arba) paskyrus atitinkamą palaikomąjį gydymą, hipotenzija dažniausiai išnyksta. Vėl pradedant į veną leisti etopozidą, reikia rinktis lėtesnį infuzijos greitį.

Uždelstos hipotenzijos atvejų nepasireiškė.

Hipertenzija 

Iš klinikinių etopozido ir etopozido fosfato tyrimų yra gauta pranešmų apie hipertenzijos epizodus. Jei gydymo etopozidu metu pacientui pasireiškia kliniškai reikšminga hipertenzija, turi būti pradėtas tinkamas palaikomasis gydymas.

Alerginės reakcijos

Anafilaksinio tipo reakcijos kai kuriems pacientams pasireiškė etopozido leidimo į veną metu arba tuoj pat po jo. Nėra aišku ar etopozido koncentracija bei infuzijos greitis turi įtakos anafilaksinio tipo reakcijų pasireiškimui. Kraujospūdis dažniausiai susinormalizuoja praėjus keletui valandų po infuzijos nutraukimo. Anafilaksinio tipo reakcijos gali pasireikšti leidžiant pradinę etopozido dozę.

Vartojant etopozidą pasitaikė ūminių, sukėlusių mirtį ir susijusių su bronchospazmu, reakcijų. Veido paraudimas pasireiškė 2% pacientų, odos bėrimai - 3% pacientų gydytų etopozido fosfatu.

Metabolinės komplikacijos

Vartojant etopozidą kartu su kitais chemoterapiniais preparatais pasitaikė naviko lizės sindromo atvejų (kai kuriais atvejais mirtinų).

4.9. Perdozavimas

Per tris paras į veną infuzuota bendra etopozido dozė nuo 2,4 g/m² iki 3,5 g/m² sukėlė sunkų gleivinės uždegimą bei kaulų čiulpų funkcijos slopinimą.

Pacientams, kuriems buvo skirta didesnė nei rekomenduojama intraveninė etopozido dozė, pasireiškė metabolinė acidozė bei sunkus toksinis poveikis kepenims.

Specifinio priešnuodžio nėra. Rekomenduojamas simptominis palaikomasis gydymas, pacientai turi būti atidžiai stebimi.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – priešnavikiniai vaistai, podofilotoksino dariniai, ATC kodas – L01CB01

Etopozidas yra pusiau sintetinis podofilotoksino darinys. Jis priklauso citostatikų mitozės inhibitorių grupei. Svarbiausias veikimo būdas yra mitozės pasireiškimo slopinimas. Prasidėjusią mitozę ir jos užbaigimą vaistinis preparatas slopina šiek tiek silpniau.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Daug (74 – 94 proc.) etopozido jungiasi prie kraujo plazmos baltymų. Į veną sušvirkšto vaisto pusinės eliminacijos periodas trunka yra 6 – 12 val. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 3 l/m² kūno paviršiaus, sisteminis klirensas - 15 – 27 ml/min./m². Po kartotinių į veną infuzuotų 100 mg/m² kūno paviršiaus dozių vaisto organizme nesusikaupė. Vaikų organizme galutinės pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3 val., sisteminis klirensas - 18 – 40 ml/min./ m² kūno paviršiaus. Biotransformacijos metu atsiradę metabolitai pikro (cis-laktono izomeras) ir 4'-demetil-epipodofilo rūgštis-9-(4,6-0-etilideno-beta-D-gliukopiranozidas) yra neaktyvūs. Į centrinę nervų sistemą etopozido patenka mažai. Vaisto infuzavus į veną, maždaug 44 % dozės iš organizmo išsiskiria su šlapimu per 72 val.: 29 % dozės nepakitusio etopozido pavidalu, 15 % - biotransformacijos produktų pavidalu. Nedidelė etopozido dozės dalis metabolizuojama į citotoksinio poveikio nesukeliantį hidroksirūgšties darinį, kuris vėliau konjugacijos būdu verčiamas gliukuronidu. Aglikoninis metabolitas, kurio plazmoje atsiranda tik pavartojus dideles etopozido dozes, sukelia citotoksinį poveikį. 6 % arba dar mažiau į veną infuzuotos etopozido dozės išsiskiria su tulžimi nepakitusio vaistinio preparato pavidalu.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Žinduolių ląstelėms etopozidas daro mutageninį ir genotoksinį poveikį. Pelių embriono ląstelėse ir žmogaus kraujodaros organų ląstelėse vaistinis preparatas sukėlė chromosomų kiekio ir struktūros pokyčius, kininių žiurkėnų kiaušidžių ląstelėse - genų mutaciją, pelių leukemijos ląstelėse - DNR pokyčius (DNR grandinės nutrūkimą, kryžminių DNR jungčių su baltymu atsiradimą). Mutageninis etopozido poveikis pasireiškė ir Ames testo metu.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Citrinų rūgštis

Polisorbatas 80

Bevandenis etanolis

Makrogolis 300

6.2. Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje. 

6.3. Tinkamumo laikas 

Neatidarytas flakonas:

3 metai.

Praskiestas preparatas:

Praskiestas preparatas turi būti vartojamas nedelsiant.

Praskiesto preparato (koncentracija 0,2 mg/ml)_fizinės ir cheminės savybės nekinta 120 val.,laikant ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.. Mikrobiologiniu požiūriu, atidarius/praskiedus preparatą reikia vartoti nedelsiant. Jeigu preparatas tuoj pat nevartojamas, už laikymo sąlygas ir trukmę atsako gydantis medikas.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.

Flakoną laukyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Negalima užšaldyti.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Stiklinis flakonas, kuriame yra 5 ml koncentrato infuziniam tirpalui.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Kadangi preparato sudėtyje yra polisorbato, būtina minimizuoti kontakto su PVC plastikine infuzine įranga laiką arba nenaudoti PVC plastikų.

Preparatą galima skiesti tik 0,9% natrio chlorido ar 5% gliukozės infuziniu tirpalu. Vartoti galima tik skaidrų, be matomų dalelių tirpalą.

Nepraskiestą preparatą infuzuoti draudžiama.

Jeigu praskiesto etopozido tirpalo koncentracija yra daugiau kaip 0,4 mg/ml, veiklioji medžiaga iškrenta į nuosėdas.

Reikia vengti bet kokio sąlyčio su etopozidu. Koncentratą būtina skiesti aseptinėmis sąlygomis.

Reikia užsivilkti apsauginius drabužius, užsimauti pirštines, užsidėti kaukę ir apsauginius akinius. Preparatą patariama skiesti traukos spintoje, kurioje yra vertikali išsiurbiamoji srovė.

Pirštines būtina mūvėti ir infuzijos metu. Naikinant atliekas, reikia nustatyti vaistinio preparato rūšį. Jei etopozido patenka į akis, ant odos ar gleivinės, reikia tuoj pat nuplauti dideliu kiekiu vandens. Odą reikia gerai nuplauti vandeniu ir muilu.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.