Velaxin

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Velaxin 25 mg tabletės

Velaxin 37,5 mg tabletės

Velaxin 50 mg tabletės

Velaxin 75 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Velaxin 25 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 25 mg venlafaksino (atitinkančio 28,28 mg venlafaksino hidrochlorido).

Velaxin 37,5 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 37,5 mg venlafaksino (atitinkančio 42,42 mg venlafaksino hidrochlorido).

Velaxin 50 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 50 mg venlafaksino (atitinkančio 56,56 mg venlafaksino hidrochlorido).

Velaxin 75 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 75 mg venlafaksino (atitinkančio 84,84 mg venlafaksino hidrochlorido).

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

Kiekvienoje Velaxin 25 mg tabletėje yra 56,62 mg laktozės monohidrato.

Kiekvienoje Velaxin 50 mg tabletėje yra 113,24 mg laktozės monohidrato.

Kiekvienoje Velaxin 75 mg tabletėje yra 169,86 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Velaxin 25 mg tabletės

Baltos arba balkšvos, apvalios, plokščios, kirstais kraštais, bekvapės arba beveik bekvapės tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „E 744“.

Velaxin 37,5 mg tabletės

Baltos arba balkšvos, apvalios, plokščios, kirstais kraštais, bekvapės arba beveik bekvapės tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „E 741“.

Velaxin 50 mg tabletės

Baltos arba balkšvos, apvalios, plokščios, kirstais kraštais, bekvapės arba beveik bekvapės tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „E 742“.

Velaxin 75 mg tabletės

Baltos arba balkšvos, apvalios, plokščios, kirstais kraštais, bekvapės arba beveik bekvapės tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „E 743“.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

• Didžiosios depresijos epizodų gydymas.
• Didžiosios depresijos epizodų pasikartojimo profilaktika.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Didžiosios depresijos epizodai

Rekomenduojama pradinė greito atpalaidavimo venlafaksino paros dozė yra 75 mg, išgeriant per du tris kartus valgio metu. Pacientams, kuriems pradinė 75 mg paros dozė nėra veiksminga, vaistinio preparato dozė gali būti didinama iki didžiausios 375 mg paros dozės. Dozę galima didinti kas 2 savaites ar rečiau. Jei kliniškai pateisinama dėl simptomų sunkumo, dozę galima didinti dažniau, bet su ne dažniau kaip kas 4 dienas.

Dėl nuo dozės priklausomo nepageidaujamo poveikio dozę galima didinti tik kliniškai įvertinus pacientą (žr. 4.4 skyrių). Turi būti palaikoma mažiausia veiksminga dozė.

Pacientai turi būti gydomi pakankamą laiko tarpą, paprastai kelis mėnesius arba ilgiau. Reikia reguliariai iš naujo įvertinti gydymą, atsižvelgiant į atskirus atvejus. Ilgalaikis gydymas gali tikti didžiosios depresijos epizodų (DDE) pasikartojimo profilaktikai. Daugeliu atvejų DDE pasikartojimo profilaktikos dozė yra tokia pati, kaip ir vartojama esančio epizodo metu. 

Antidepresinius vaistinius preparatus reikia vartoti mažiausiai šešis mėnesius po remisijos. 

Senyviems pacientams

Senyvo amžiaus pacientams įprastos dozės dėl amžiaus tikslinti nereikia, tačiau, kaip ir bet kokio gydymo metu, senyvo amžiaus pacientus reikia gydyti atsargiai (pvz., dėl galimo inkstų funkcijos sutrikimo, galimų neuromediatorių funkcijos sutrikimų ir savybių, susijusių su amžiumi). Visada reikia skirti mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę ir atidžiai prižiūrėti pacientus, kai dozę reikia didinti.

Vaikų populiacija (vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai)

Venlafaksino nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams.

Kontroliuojami klinikiniai tyrimai, atlikti su didžiąja depresija sergančiais vaikais ir paaugliais, neįrodė veiksmingumo ir nepatvirtino, kad venlafaksiną tiktų vartoti šiems pacientams (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Esant kitoms indikacijoms venlafaksino vartojimo vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams veiksmingumas ir saugumas nebuvo įrodyti.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvo ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozę reikia sumažinti 50%. Tačiau dėl individualių klirenso skirtumų gali prireikti pritaikyti dozę individualiai.

Trūksta duomenų apie vaistinio preparato vartojimą esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, todėl patartina vaistinį preparatą skirti vartoti atsargiai ir dozę sumažinti daugiau nei 50%. Gydant pacientus, kurių kepenų funkcija sunkiai sutrikusi, reikia įvertinti naudos ir rizikos santykį.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Nors pacientams, kurių glomerulų filtracijos greitis (GFG) yra 30–70 ml per minutę, dozės keisti nereikia, vaistinį preparatą būtina skirti vartoti atsargiai. Pacientams, kuriems būtina hemodializė, ir tiems, kurių inkstų funkcija sunkiai sutrikusi (GFG < 30 ml/min.), dozę reikia sumažinti 50%. Dėl individualių klirenso skirtumų gali prireikti pritaikyti dozę individualiai.

Gydymo venlafaksinu nutraukimo simptomai

Reikia vengti gydymą venlafaksinu nutraukti staiga. Prieš nutraukiant venlafaksino vartojimą, reikia mažiausiai 2 savaites palaipsniui mažinti jo dozę, kad sumažėtų nutraukimo reakcijų pasireiškimų rizika (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu mažinant dozę arba nutraukus gydymą pasireiškia nutraukimo reakcijos, galima vėl atnaujinti vaistinio preparato vartojimą skirtomis dozėmis. Vėliau gydytojas gali ir toliau mažinti dozę, bet laipsniškiau. 

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Venlafaksino greito atpalaidavimo tabletes rekomenduojama vartoti valgant, tuo pačiu paros metu. 

Pacientai, gydomi venlafaksino greito atpalaidavimo tabletėmis, gali pereiti prie venlafaksino pailginto atpalaidavimo kietų kapsulių, vartodami artimiausią atitinkamą dozę. Pvz., du kartus per parą vartojamo venlafaksino po 37,5 mg greito atpalaidavimo tabletes galima pakeisti 75 mg pailginto atpalaidavimo kapsulėmis, vartojant jas vieną kartą per parą. Dozę gali reikėti parinkti individualiai.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Kartu negalima vartoti negrįžtamojo poveikio monoaminooksidazės inhibitorių (MAOI) dėl serotonino sindromo, pasireiškiančio nerimu, drebuliu ir karščiavimu, rizikos. Venlafaksino negalima vartoti, kol nepraėjo bent 14 dienų po gydymo negrįžtamaisiais MAO inhibitoriais nutraukimo.

MAO inhibitorių negalima pradėti vartoti, kol nepraėjo bent 7 paros po venlafaksino vartojimo visiško nutraukimo (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba klinikinis pablogėjimas 

Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti.

Kito psichinės būklės, kurios gydomos venlafaksinu, irgi gali būti susiję su padidėjusiu su savižudybe siejamų reiškinių pavojumi. Be to, dėl šių būklių, ligomis gali susirgti ir didžiąja depresija. Taigi, gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius pacientus, reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant sergančius didžiąja depresija.

Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, arba tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu.

Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, patariama nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus.

Vaistinio preparato vartojimas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams

Velaxin nereikėtų skirti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams. Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad vaikams ir paaugliams, kurie buvo gydyti antidepresantais, su savižudybe susijęs elgesys (bandymai nusižudyti, mintys apie savižudybę) ir priešiškumas (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) buvo dažnesni nei pacientams, kurie buvo gydyti placebu. Jeigu vis dėlto esant klinikinei būtinybei nusprendžiama, kad būtina gydyti šiuo preparatu, pacientą reikėtų atidžiai stebėti, ar neatsiranda su savižudybe susijusių simptomų. Be to, trūksta duomenų apie ilgalaikio preparato vartojimo saugumą vaikų ir paauglių augimui, brendimui, pažinimo funkcijų bei elgesio raidai.

Serotonino sindromas

Gydymo venlafaksinu metu, kaip ir vartojant kitus serotoninerginius vaistinius preparatus, gali pasireikšti gyvybei pavojinga būklė – serotonino sindromas, ypač kartu vartojant kitus vaistinius preparatus, pvz., MAO inhibitorius, kurie gali turėti įtakos serotoninerginei neuromediatorių sistemai (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Serotonino sindromas gali pasireikšti psichikos pokyčiais (pvz., susijaudinimu, haliucinacijomis, koma), autonominiu nestabilumu (pvz., tachikardija, nepastoviu kraujospūdžiu, karščiavimu), nervų ir raumenų pažeidimu (pvz., sustiprėjusiais refleksais, sutrikusia koordinacija) ir (arba) virškinimo trakto sutrikimais (pvz., pykinimu, vėmimu, viduriavimu).

Uždaro kampo glaukoma

Gali pasireikšti su venlafaksinu susijęs vyzdžių išsiplėtimas. Pacientus, kurių padidėjęs akispūdis arba kuriems gali pasireikšti uždaro kampo glaukoma, rekomenduojama atidžiai stebėti.

.

Kraujospūdis

Dažnai buvo pranešama apie su venlafaksino doze susijusį kraujospūdžio padidėjimą. Vaistinį preparatą pradėjus tiekti į rinką kai kuriais atvejais dėl stipriai padidėjusio kraujospūdžio prireikė medicinos pagalbos. Visiems pacientams būtina reguliariai matuoti kraujospūdį. Prieš pradedant gydymą venlafaksinu reikia kontroliuoti jau esamą hipertenziją. Pradėjus gydymą ir padidinus dozę reikia periodiškai tikrinti kraujospūdį. Reikia atidžiai gydyti pacientus, kurių gretutinės ligos gali būti pavojingos dėl padidėjusio kraujospūdžio, pvz., sutrikusi širdies veikla.

Širdies dažnis

Gali padidėti širdies susitraukimų dažnis, ypač jei vaistinis preparatas vartojamas didesnėmis dozėmis. Atsargiai reikia gydyti pacientus, kuriems padažnėjusi širdies veikla gali pasunkinti kitas sveikatos būkles.

Širdies ligos ir aritmijos rizika

Venlafaksino poveikis pacientams, kuriems neseniai buvo miokardo infarktas arba kurie serga nestabilia širdies liga, nėra ištirtas. Todėl tokiems pacientams šį vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai.

Po preparato pateikimo į rinką vartojant venlafaksiną, ypač perdozavus, gauta pranešimų apie mirtinos širdies aritmijos atvejus. 

Prieš pradedant venlafaksinu gydyti pacientus, kurių sunkių širdies aritmijų rizika padidėjusi, reikia įvertinti naudos ir rizikos santykį.

Traukuliai

Gydant venlafaksinu gali pasireikšti traukulių. Pacientams, kuriems yra buvę traukulių, pradėti vartoti venlafaksiną, kaip ir kitus antidepresantus, reikia atsargiai. Tokius pacientus būtina atidžiai stebėti.

Jei pacientui atsiranda traukulių vaistinio preparato reikia nebevartoti. 

Hiponatremija

Gydant venlafaksinu gali pasireikšti hiponatremija ir (arba) nepakankamo antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (angl. Syndrome of Inappropriate Antidiuretic Hormone, SIADH). Jie dažniausiai pasireiškia pacientams, kuriems buvo sumažėjęs skysčių kiekis arba dehidracija. Šis poveikis dažniau gali pasireikšti senyvo amžiaus, gydomiems diuretikais arba kitaip netekusiems skysčių pacientams. 

Nenormalus kraujavimas

Serotonino reabsorbciją slopinantys vaistiniai preparatai gali susilpninti trombocitų funkciją. Venlafaksiną vartojantiems pacientams gali padidėti kraujavimo į odą ir gleivinę rizika, įskaitant kraujavimą į virškinimo traktą. Kaip ir vartojant kitus serotonino reabsorbcijos inhibitorius, linkusius kraujuoti pacientus, įskaitant vartojančius antikoaguliantus ir trombocitų inhibitorius, venlafaksinu gydyti reikia atsargiai.

Cholesterolio koncentracija kraujyje

Placebu kontroliuojamų tyrimų metu nustatytas kliniškai reikšmingas cholesterolio kiekio serume padidėjimas 5,3% pacientų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius gydytų venlafaksinu, ir 0% pacientų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius vartojusių placebą. Ilgai gydant šiuo vaistiniu preparatu reikia stebėti cholesterolio kiekį serume.

Kartu vartojami svorį mažinantys preparatai 

Nenustatyta, ar saugu ir veiksminga vartoti venlafaksiną kartu su svorį mažinančiais preparatais, įskaitant fenterminą. Venlafaksino vartoti kartu su svorį mažinančiais preparatais nerekomenduojama. Venlafaksinas netinka svoriui mažinti vartojant jį atskirai arba kartu su kitais preparatais.

Manija ir (arba) hipomanija

Nedidelei daliai pacientų, kuriems yra nuotaikos sutrikimų ir kurie vartoja antidepresantus, įskaitant venlafaksiną, gali pasireikšti manija ir (arba) hipomanija. Kaip ir vartojant kitus antidepresantus, pacientams, kuriems praeityje arba jų šeimoje buvo bipolinio sutrikimo atvejų, venlafaksiną reikia vartoti atsargiai.

Agresija

Nedidelei daliai pacientų, vartojančių antidepresantus, įskaitant venlafaksiną, gali pasireikšti agresija. Ji pasireiškia tik pradėjus gydymą, pakeitus dozę ir nutraukus gydymą. Kaip ir vartojant kitus antidepresantus, pacientams, kuriems praeityje buvo agresijos atvejų, venlafaksiną reikia vartoti atsargiai.

Gydymo nutraukimas

Baigus gydymą, dažnai atsiranda nutraukimo simptomų, ypač jeigu gydymas buvo nutrauktas staiga (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų metu dėl gydymo nutraukimo nepageidaujamas poveikis (nutraukiant ir nutraukus) pasireiškė maždaug 35% venlafaksinu gydytų pacientų ir maždaug 17% placebą gavusių pacientų. 

Nutraukimo simptomų atsiradimo rizika gali priklausyti nuo kelių veiksnių, pvz., nuo gydymo trukmės ir gydomosios dozės bei dozės mažinimo greičio. Dažniausiai pasitaikantys nutraukimo simptomai yra svaigulys, jutimo sutrikimas (įskaitant paresteziją), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir košmariškus sapnus), sujaudinimas ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras ir galvos skausmas. Paprastai šie simptomai būna nesunkūs ar vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti labai sunkūs. Simptomai paprastai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gydymo nutraukimo, tačiau pasitaikė labai retų atvejų, kai šie simptomai pasireiškė pacientams, pamiršusiems pavartoti vaistinio preparato dozę. Paprastai šie simptomai išnyksta savaime per 2 savaites, tačiau kai kuriems asmenims jie gali išlikti ilgiau (2–3 mėnesius ar ilgiau). Todėl gydymą venlafaksinu rekomenduojama nutraukti palaipsniui mažinant dozę kelias savaites ar mėnesius, atsižvelgiant į paciento poreikius (žr. 4.2 skyrių). 

Akatizija ir (arba) psichomotorinis neramumas

Vartojant venlafaksiną gali pasireikšti akatizija, pasireiškianti nemaloniu ar varginančiu neramumu ir poreikiu judėti, dažnai susijusiu su negalėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Labiau tikėtina, kad tai gali pasireikšti pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems atsirado šių simptomų, dozės didinimas gali pakenkti

Burnos džiūvimas

10% venlafaksinu gydytų pacientų pasireiškė burnos džiūvimas. Todėl gali padidėti dantų ėduonies rizika. Pacientams reikia paaiškinti dantų priežiūros svarbą.

Laktozės netoleravimas

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI) 

Negrįžtamojo poveikio neselektyvūs MAOI

Venlafaksino negalima vartoti kartu su negrįžtamojo poveikio neselektyviais MAOI. Nutraukus gydymą negrįžtamojo poveikio neselektyviais MAOI, gydymą venlafaksinu galima pradėti ne anksčiau kaip po 14 parų. Venlafaksino vartojimą reikia nutraukti likus ne mažiau kaip 7 paroms iki negrįžtamojo poveikio neselektyvių MAOI vartojimo pradžios (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). 

Grįžtamojo poveikio selektyvūs MAOI (moklobemidas)

Dėl serotonino sindromo rizikos venlafaksino vartoti kartu su grįžtamojo poveikio selektyviais MAOI, pvz., moklobemidu, nerekomenduojama. Po gydymo grįžtamojo poveikio MAO inhibitoriumi prieš pradedant gydymą venlafaksinu gali būti daroma trumpesnė nei 14 parų pertrauka. Venlafaksino vartojimą rekomenduojama nutraukti likus ne mažiau kaip 7 paroms iki grįžtamojo poveikio MAOI vartojimo pradžios (žr. 4.4 skyrių).

Grįžtamojo poveikio neselektyvūs MAOI (linezolidas)

Kartu su venlafaksinu nerekomenduojama kartu vartoti antibiotiko linezolido, kuris yra silpnas grįžtamojo poveikio neselektyvus MAOI (žr. 4.4 skyrių). 

Pacientams, kurie neseniai buvo nutraukę MAOI vartojimą ir pradėję vartoti venlafaksiną arba kuriems, prieš pradedant vartoti MAOI, neseniai buvo nutrauktas gydymas venlafaksinu, pasireiškė sunkios nepageidaujamos reakcijos:. tremoras, mioklonusas, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, veido paraudimas, svaigulys, temperatūros pakilimas su panašiais į neurolepsinį piktybinį sindromą simptomais, traukuliai ir mirtis.

Serotonino sindromas

Gydymo venlafaksinu metu, kaip ir vartojant kitus serotoninerginius vaistinius preparatus, gali pasireikšti serotonino sindromas, ypač kartu vartojant kitus vaistinius preparatus, galinčius paveikti serotonerginę neuromediatorių sistemą (įskaitant triptanus, SSRI, SNRI, litį, sibutraminą, tramadolį arba jonažoles [Hypericum perforatum]), vaistinius preparatus, trikdančius serotonino metabolizmą (įskaitant MAOI), arba serotonino pirmtakus (pvz., triptofano papildus).

Jei venlafaksiną reikia vartoti kartu su SSRI, SNRI arba serotonino receptorių agonistu (triptanu), būtina atidžiai stebėti pacientą, ypač gydymo pradžioje ir didinant vaistinio preparato dozę. Kartu su venlafaksinu serotonino pirmtakų (pvz., triptofano papildų) vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių).

CNS veikiančios medžagos

Venlafaksino ir kitų CNS veikiančių vaistinių preparatų sisteminė sąveika nebuvo sistemiškai tirta. Todėl skirti vartoti venlafaksiną kartu su kitais CNS veikiančiais vaistiniais preparatais reikia atsargiai. 

Etanolis

Venlafaksinas nedidina protinių ir motorinių gebėjimų sutrikimo, kurį sukelia etanolis. Tačiau venlafaksiną, kaip ir kitus CNS veikiančius vaistinius preparatus, vartojančius pacientus reikia įspėti, kad negertų alkoholio.

Kitų vaistinių preparatų poveikis venlafaksinui

Ketokonazolas (CYP3A4 inhibitorius) 

Ketokonazolo farmakokinetikos tyrimas esant stipriam (angl. extensive metabolisers, EM) ir silpnam CYP2D6 katalizuojamam metabolizmui (angl. poor metabolisers, PM) parodė didesnį venlafaksino (atitinkamai 70% ir 21% tiriamųjų, kuriems nustatytas CYP2D6 EM ir PM) ir O-desmetilvenlafaksino (atitinkamai 33% ir 23% tiriamųjų, kuriems nustatytas CYP2D6 EM ir PM) AUC po ketokonazolo vartojimo. Vartojant citochromo CYP3A4 inhibitorius (pvz., atazanavirą, klaritromiciną, indinavirą, itrakonazolą, vorikonazolą, pozakonazolą, ketokonazolą, nelfinavirą, ritonavirą, sakvinavirą, telitromiciną) kartu su venlafaksinu, gali padidėti venlafaksino ir O-desmetilvenlafaksino koncentracija. Todėl pacientą gydyti CYP3A4 inhibitoriumi ir venlafaksinu reikia atsargiai.

Venlafaksino poveikis kitiems vaistiniams preparatams 

Litis 

Kartu vartojant venlafaksiną ir litį, gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. „Serotonino sindromas“). 

Diazepamas 

Venlafaksinas neveikia diazepamo ir aktyvaus jo metabolito desmetildiazepamo farmakokinetikos ir farmakodinamikos. Diazepamas įtakos venlafaksino arba O-desmetilvenlafaksino farmakokinetikai neturi. Ar pasireiškia farmakokinetinė ir (arba) farmakodinaminė sąveika su kitais benzodiazepinais, nežinoma. 

Imipraminas 

Venlafaksinas imipramino ir 2-OH-imipramino farmakokinetikai įtakos neturėjo. Vartojant nuo 75 mg iki 150 mg venlafaksino paros dozę, priklausomai nuo dozės, 2-OH-desipramino AUC padidėjo nuo 2,5 iki 4,5 kartų. Imipraminas venlafaksino arba O-desmetilvenlafaksino farmakokinetikai įtakos neturėjo. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nežinoma. Kartu vartoti venlafaksiną ir imipraminą reikia atsargiai. 

Haloperidolis 

Haloperidolio farmakokinetikos tyrimas parodė per burną vartojamo preparato bendro klirenso sumažėjimą 42%, AUC padidėjimą 70%, Cmax padidėjimą 88%, tačiau haloperidolio pusinės eliminacijos periodas nepakito. Į tai reikia atsižvelgti gydant pacientus, kurie kartu vartoja haloperidolį ir venlafaksiną. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nežinoma. 

Risperidonas 

Venlafaksinas padidino risperidono AUC 50%, tačiau bendros aktyvios dalies (risperidono ir 9-hidroksirisperidono) farmakokinetikai reikšmingos įtakos neturėjo. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nežinoma. 

Metoprololis 

Sveikiems savanoriams kartu vartojant venlafaksiną ir metoprololį šių preparatų farmakokinetinės sąveikos tyrimo metu nustatytas metoprololio koncentracijos padidėjimas plazmoje maždaug 30–40%. Jo aktyvaus metabolito α-hidroksimetoprololio koncentracija plazmoje nepakito. Šių duomenų klinikinė reikšmė pacientams, kurių kraujospūdis padidėjęs, nežinoma. Metoprololis venlafaksino arba jo aktyvaus metabolito O-desmetilvenlafaksino farmakokinetikai įtakos neturėjo. Kartu vartoti metoprololį ir venlafaksiną reikia atsargiai. 

Indinaviras 

Indinaviro farmakokinetikos tyrimo metu nustatytas 28% indinaviro AUC sumažėjimas ir 36% Cmax sumažėjimas. Indinaviras venlafaksino arba O-desmetilvenlafaksino farmakokinetikai įtakos neturėjo. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nežinoma.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie venlafaksino vartojimą nėštumo metu nėra. 

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Venlafaksiną nėštumo metu reikia skirti tik tais atvejais, kai numatoma nauda yra didesnė už bet kokią galimą riziką. 

Venlafaksiną, kaip ir kitus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI/SNRI), vartojant iki gimdymo arba prieš pat gimdymą, naujagimiams gali pasireikšti vartojimo nutraukimo simptomų. Kai kuriems naujagimiams, kurių motinos vartojo venlafaksiną trečiojo trimestro pabaigoje, pasireiškė komplikacijų, reikalaujančių maitinimo zondu, dirbtinio plaučių ventiliavimo arba ilgesnės hospitalizacijos. Tokios komplikacijos gali atsirasti iš karto po gimdymo. 

Epidemiologiniai duomenys rodo, kad nėštumo, ypač vėlesnės stadijos, metu vartojant SSRI gali padidėti naujagimių persistuojanti plautinė hipertenzija (PPHN) rizika. Nebuvo atlikta tyrimų, kaip PPHN susijusi su gydymu SSRI, tačiau šios rizikos, kurią gali sukelti venlafaksinas, paneigti negalima, atsižvelgiant į susijusį veikimo mechanizmą (serotonino reabsorbcijos slopinimą).

Naujagimiams, kurių motinos nėštumo pabaigoje vartojo SSRI/SNRI, gali pasireikšti šie simptomai: dirglumas, tremoras, hipotonija, nesiliaujantis verksmas ir žindimo arba miego sutrikimai. Šie simptomai gali pasireikšti dėl serotoninerginio poveikio arba ekspozicijos simptomų. Dauguma atvejų šios komplikacijos nustatytos iš karto po gimdymo arba per 24 valandas po gimdymo. 

Žindymas

Venlafaksino ir jo metabolito O-desmetilvenlafaksino patenka į motinos pieną. Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie žindytiems kūdikiams pasireiškusį verkimą, irzlumą ir nenormalų miegą. Be to, pranešta, kad nutraukus žindymą, atsirado simptomų, būdingų venlafaksino vartojimo nutraukimui. Negalima atmesti rizikos žindomam kūdikiui. Todėl sprendžiant, ar reikia tęsti ar nutraukti žindymą arba gydymą venlafaksinu, reikia atsižvelgti į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo venlafaksinu naudą moteriai. 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Bet koks psichiką veikiantis vaistinis preparatas gali sutrikdyti nuovokumą, mąstymą ir motorinius įgūdžius. Todėl venlafaksiną vartojančius pacientus reikia įspėti dėl galimybių vairuoti ar valdyti pavojingus mechanizmus. 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu dažniausiai (>1/10) pastebėtas nepageidaujamas poveikis buvo pykinimas, burnos džiūvimas, galvos skausmas ir prakaitavimas (įskaitant naktinį prakaitavimą).

Pagal organų klasę ir dažnį suskirstytos nepageidaujamos reakcijos išvardytos toliau. 

Dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nedažni: ekchimozė, kraujavimas į virškinimo traktą.

Dažnis nežinomas: kraujavimas iš gleivinės, kraujavimo laiko pailgėjimas, trombocitopenija, kraujo pokyčiai (įskaitant agranulocitozę, aplazinę anemiją, neutropeniją ir pancitopeniją).

Imuninės sistemos sutrikimai

Dažnis nežinomas: anafilaksinės reakcijos.

Endokrininiai sutrikimai

Dažnis nežinomas: prolaktino koncentracijos kraujyje padidėjimas.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažni: padidėjęs cholesterolio kiekis kraujo serume, svorio sumažėjimas.

Nedažni: svorio padidėjimas.

Dažnis nežinomas: hiponatremija, nepakankamo antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas.

Psichikos sutrikimai

Dažni: košmariški sapnai, susilpnėjęs lytinis potraukis, nemiga, nervingumas, sedacija, sumišimas, depersonalizacija.

Nedažni: apatija, haliucinacijos, sujaudinimas.

Reti: manijos reakcijos.

Dažnis nežinomas: delyras, mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys*.

Nervų sistemos sutrikimai

Labai dažni: galvos skausmas (30,3%)**.

Dažni: svaigulys, padidėjęs raumenų tonusas (hipertonija), parestezija, tremoras.

Nedažni: mioklonusas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas.

Reti: akatizija, psichomotorinis sujaudinimas, traukuliai.

Dažnis nežinomas: piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS), serotoninerginis sindromas, ekstrapiramidinis sutrikimas (įskaitant diskineziją ir distoniją), uždelstoji diskinezija.

Akių sutrikimai

Dažni: regėjimo ir akomodacijos sutrikimas, midriazė, sutrikusi rega.

Dažnis nežinomas: uždaro kampo glaukoma.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Dažni: ūžesys.

Širdies sutrikimai 

Dažni: palpitacija.

Nedažni: tachikardija. 

Dažnis nežinomas: QT pailgėjimas, skilvelių virpėjimas, skilvelių tachikardija (įskaitant Torsades de Pointes). 

Kraujagyslių sutrikimai

Dažni: hipertenzija, kraujagyslių išsiplėtimas (daugiausia karščio bangos).

Nedažni: ortostatinė hipotenzija, sinkopė.

Dažnis nežinomas: hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai 

Dažni: žiovulys.

Dažnis nežinomas: plaučių eozinofilija.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni: pykinimas (20%), burnos džiūvimas (10%).

Dažni: sumažėjęs apetitas (anoreksija), vidurių užkietėjimas, vėmimas.

Nedažni: pakitę skonio jutimai, dantų griežimas, viduriavimas.

Dažnis nežinomas: pankreatitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažnis nežinomas: hepatitas, kepenų funkcijos tyrimų rodiklių pokyčiai.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažni: prakaitavimas (įskaitant naktinį) (12,2%). 

Nedažni: išbėrimas, plikimas.

Dažnis nežinomas: daugiaformė raudonė (eritema), toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, niežulys, dilgėlinė, padidėjęs jautrumas šviesai. 

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas: rabdomiolizė. 

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažni: šlapinimosi sutrikimai (dažnas šlapinimasis), dažnas noras šlapintis.

Nedažni: šlapimo susilaikymas. 

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Dažni: ejakuliacijos ir orgazmo sutrikimas (vyrams), nesugebėjimas patirti orgazmą, erekcijos sutrikimas (impotencija), menstruacinio ciklo sutrikimas, susijęs su gausiu kraujavimu arba gausiu nereguliariu kraujavimu (pvz., menoragija, metroragija).

Nedažni: nenormalus orgazmas (moterims).

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni: astenija (nuovargis), šaltkrėtis.

* Buvo gauta pranešimų apie minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant venlafaksiną ir netrukus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių).

** Bendrų klinikinių tyrimų metu galvos skausmas vartojant venlafaksiną nustatytas 30,3%, vartojant placebą – 31,3% pacientų.

Nutraukus venlafaksino vartojimą (ypač staiga), dažnai pasireiškia vaistinio preparato vartojimo nutraukimo simptomai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra svaigulys, jutimo sutrikimas (įskaitant paresteziją), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir košmariškus sapnus), sujaudinimas ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, galvos skausmas ir į gripą panašūs simptomai. Paprastai šie simptomai būna nesunkūs ar vidutinio sunkumo ir išnyksta savaime, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) užtrukti ilgai. Todėl kai tolesnis gydymas nereikalingas, rekomenduojama gydymą venlafaksinu nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Vaikų populiacija

Bendrai vartojant venlafaksiną (placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu) vaikams ir paaugliams (6–17 metų) pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo panašios į suaugusiems žmonėms nustatytas reakcijas. Kaip ir suaugusiems žmonėms, nustatytas apetito sumažėjimas, svorio mažėjimas, kraujospūdžio pakilimas ir cholesterolio koncentracijos kraujo serume padidėjimas (žr. 4.4 skyrių). 

Vaikų ir paauglių klinikinių tyrimų metu buvo pastebėta nepageidaujama reakcija – mintys apie savižudybę. Taip pat dažniau nustatyta priešiškumo ir susižalojimo atvejų, ypač didžiąja depresija sergantiems pacientams. 

Vaikams ir paaugliams ypač dažnai pastebėtos šios nepageidaujamos reakcijos: pilvo skausmas, sujaudinimas, dispepsija, ekchimozė, epistaksė ir mialgija. 

4.9 Perdozavimas

Preparatui patekus į rinką venlafaksino perdozavimas daugiausia nustatytas vartojant kartu su alkoholiniais gėrimais ir (arba) kitais vaistiniais preparatais. Dažniausiai stebėti šie su perdozavimu susiję reiškiniai: tachikardija, sąmonės pokyčiai (nuo somnolencijos iki komos), midriazė, traukuliai ir vėmimas. Taip pat stebėti šie reiškiniai: elektrokardiografiniai pokyčiai (pvz., QT intervalo pailgėjimas, Hiso pluošto kojyčių blokada, QRS pailgėjimas), skilvelių tachikardija, bradikardija, hipotenzija, galvos svaigimas ir mirtis. 

Paskelbti retrospektyviniai tyrimai rodo, kad venlafaksino perdozavimas gali būti susijęs su padidėjusia mirtinų pasekmių rizika, palyginti su SSRI antidepresantais, bet mažesne nei vartojant triciklius antidepresantus. Epidemiologinių tyrimų metu venlafaksinu gydytiems pacientams nustatyta daugiau savižudybės rizikos veiksnių nei SSRI gydytiems pacientams. Kiek šią nustatytą padidėjusią mirtinų pasekmių riziką gali sąlygoti toksinis perdozuoto venlafaksino poveikis ir kiek tam tikros venlafaksinu gydytų pacientų savybės, nėra aišku. Siekiant sumažinti perdozavimo riziką, venlafaksino receptus reikia išrašyti mažiausiam vaistinio preparato kiekiui, vadovaujantis gero pacientų gydymo reikalavimais. 

Rekomenduojamas gydymas 

Rekomenduojama taikyti bendras palaikomojo ir simptominio gydymo priemones. Reikia stebėti širdies ritmą ir gyvybines funkcijas. Jei yra aspiracijos rizika, sukelti vėmimo nerekomenduojama. Gali prireikti plauti skrandį netrukus po prarijimo arba pacientams, kuriems nustatyti simptomai. Aktyvintosios anglies skyrimas taip pat gali riboti veikliosios medžiagos absorbciją. Forsuotos diurezės, dializės, hemoperfuzijos ir pakaitinės transfuzijos nauda mažai tikėtina. Specialių priešnuodžių perdozavus venlafaksino nežinoma. 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti antidepresantai, ATC kodas – N06AX16.

Manoma, kad antidepresanto venlafaksino veikimo mechanizmas žmogaus organizme yra susijęs su preparato neuromediatorių aktyvumo sužadinimu centrinėje nervų sistemoje. Ikiklinikiniai tyrimai parodė, kad venlafaksinas ir jo pagrindinis metabolitas, O-desmetilvenlafaksinas (ODV), yra serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai. Venlafaksinas taip pat silpnai slopina dopamino absorbciją. Venlafaksinas ir aktyvus jo metabolitas mažina β-adrenerginį atsaką po vienkartinio (vienos dozės) vartojimo ir ilgalaikio vartojimo. Venlafaksinas ir ODV yra labai panašūs savo bendru poveikiu neuromediatorių reabsorbcijai ir jungimuisi prie receptorių. 

In vitro venlafaksinas iš esmės neturėjo afiniteto žiurkių smegenų muskarininiams, cholinerginiams, H1- histaminerginiams arba α1- adrenerginiams receptoriams. Farmakologinis aktyvumas šiuose receptoriuose gali būti siejamas su įvairiu šalutiniu poveikiu, nustatytu vartojant kitus vaistinius preparatus nuo depresijos, pvz., anticholinerginiu, sedaciniu poveikiu bei poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. 

Venlafaksinas nepasižymi monoaminooksidazę (MAO) slopinančiu poveikiu. 

In vitro tyrimai parodė, kad venlafaksinas iš esmės neturi afiniteto opiatams arba benzodiazepinams jautriems receptoriams. 

Didžiosios depresijos epizodai 

Greito atpalaidavimo venlafaksino veiksmingumas gydant didžiosios depresijos epizodus nustatytas atliekant penkis atsitiktinių imčių, dvigubai koduotus, placebu kontroliuojamus trumpalaikius tyrimus, kurie truko nuo 4 iki 6 savaičių, skiriant iki 375 mg paros dozes. Pailginto atpalaidavimo venlafaksino veiksmingumas gydant didžiosios depresijos epizodus nustatytas atliekant du placebu kontroliuojamus trumpalaikius tyrimus, kurie truko nuo 8 iki 12 savaičių, skiriant nuo 75 iki 225 mg paros dozes. 

Vieno ilgalaikio tyrimo metu suaugę ambulatoriniai pacientai, kuriems 8 savaičių atviro tyrimo metu vartojant pailginto atpalaidavimo venlafaksiną (75, 150 arba 225 mg) nustatytas atsakas į gydymą, buvo atsitiktinės imties būdu atrinkti toliau vartoti tą pačią pailginto atpalaidavimo venlafaksino dozę arba placebą, iki 26 savaičių stebint, ar nepasireiškia ligos atkrytis. 

Antro ilgalaikio tyrimo metu venlafaksino veiksmingumas užkertant kelią didžiosios depresijos epizodų pasikartojimui 12 mėnesių laikotarpiu buvo vertinamas atliekant placebu kontroliuojamą dvigubai koduotą klinikinį tyrimą su suaugusiais ambulatoriniais pacientais, kuriems kartojosi didžiosios depresijos epizodai ir kuriems nustatytas atsakas į gydymą venlafaksinu (vartojant 100–200 mg paros dozę du kartus per parą) paskutinio depresijos epizodo metu. 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Venlafaksinas yra ekstensyviai metabolizuojamas, visų pirma į aktyvų metabolitą O–desmetilvenlafaksiną (ODV). Venlafaksino ir ODV vidutinis pusinės eliminacijos iš plazmos periodas ± SN (standartinis nuokrypis) yra atitinkamai 5±2 valandos ir 11±2 valandos. Pastovios venlafaksino ir ODV koncentracijos pasiekiamos per 3 dienas nuo daugkartinių dozių vartojimo per burną pradžios. Venlafaksinui ir ODV būdinga tiesinė kinetika, vartojant nuo 75 mg iki 450 mg paros dozes. 

Absorbcija 

Mažiausiai 92% venlafaksino absorbuojama po vienkartinių per burną vartojamų greito atpalaidavimo venlafaksino dozių. Dėl priešsisteminio metabolizmo visiškas biologinis prieinamumas sudaro 40 – 45%. Pavartojus greito atpalaidavimo venlafaksino, didžiausia venlafaksino ir ODV koncentracija plazmoje pasiekiama atitinkamai po 2 ir 3 valandų. Pavartojus pailginto atpalaidavimo venlafaksino kapsulių, didžiausia venlafaksino ir ODV koncentracija plazmoje pasiekiama atitinkamai per 5,5 ir 9 valandas. Vartojant vienodas venlafaksino paros dozes greito atpalaidavimo tablečių arba pailginto atpalaidavimo kapsulių forma, pailginto atpalaidavimo kapsulė absorbuojama lėčiau, tačiau absorbcija atitinka greito atpalaidavimo tabletės absorbciją. Maistas venlafaksino ir ODV biologiniam prieinamumui įtakos neturi. 

Pasiskirstymas 

Venlafaksinas ir ODV, vartojant gydomosiomis koncentracijomis, minimaliai jungiasi prie žmogaus plazmos baltymų (atitinkamai 27% ir 30%). Suleidus į veną, venlafaksino pasiskirstymo tūris esant pastoviai koncentracijai yra 4,4±1,6 l/kg. 

Biotransformacija

Venlafaksinas yra ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse. In vitro ir in vivo tyrimai rodo, kad CYP2D6 biologiškai transformuoja venlafaksiną į pagrindinį aktyvų jo metabolitą ODV. In vitro ir in vivo tyrimai rodo, kad CYP3A4 metabolizuoja venlafaksiną į mažesnį, mažiau aktyvų jo metabolitą N-desmetilvenlafaksiną. In vitro ir in vivo tyrimai rodo, kad venlafaksinas yra silpnas CYP2D6 inhibitorius. Venlafaksinas neslopino CYP1A2, CYP2C9 arba CYP3A4. 

Eliminacija

Venlafaksinas ir jo metabolitai visų pirma yra pašalinami per inkstus. Per 48 valandas šlapime aptinkama maždaug 87% venlafaksino dozės nepakitusio venlafaksino forma (5%), nekonjuguoto ODV (29%), konjuguoto ODV (26%) arba kitų mažesnių neaktyvių metabolitų pavidalu (27%). Venlafaksino ir ODV pastovios koncentracijos klirenso plazmoje vidutinis ± SN (standartinis nuokrypis) yra atitinkamai 1,3±0,6 l/h/kg ir 0,4±0,2 l/h/kg. 

Ypatingos populiacijos

Amžius ir lytis 

Tiriamųjų amžius ir lytis venlafaksino ir ODV farmakokinetikai reikšmingos įtakos neturi. 

CYP2D6 stiprus ir (arba) silpnas metabolizmas 

Veikiant CYP2D6 silpniems metabolizuojantiems fermentams, venlafaksino koncentracijos plazmoje yra didesnės nei veikiant aktyviems metabolizuojantiems fermentams. Kadangi bendra venlafaksino ir ODV ekspozicija (AUC) esant silpnam ir stipriam metabolizmui yra panaši, šioms dviem grupėms skirtingų venlafaksino dozavimo režimų taikyti nereikia. 

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi 

Pacientams, kuriems nustatytas Child-Pugh A (lengvas kepenų funkcijos sutrikimas) ir Child-Pugh B (vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas), venlafaksino ir ODV pusinės eliminacijos periodas pailgėjo, palyginti su asmenimis, kurių kepenų funkcija normali. Išgerto venlafaksino ir ODV klirensas sumažėjo. Tarp asmenų nustatyti dideli individualūs skirtumai. Duomenų apie vartojimą pacientams, kuriems nustatytas sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nepakanka (žr. 4.2 skyrių). 

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi 

Pacientams, kuriems taikoma dializė, venlafaksino pusinės eliminacijos periodas pailgėjo maždaug 180%, klirensas sumažėjo maždaug 57%, palyginti su asmenimis, kurių inkstų funkcija normali, o ODV pusinės eliminacijos periodas pailgėjo maždaug 142%, klirensas sumažėjo maždaug 56%. Pacientams, kuriems nustatytas sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ir pacientams, kuriems reikalinga hemodializė, dozę reikia koreguoti (žr. 4.2 skyrių). 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Su žiurkėmis ir pelėmis atlikti venlafaksino tyrimai kancerogeninio poveikio neparodė. Atlikus įvairius in vitro ir in vivo tyrimus, mutageninio venlafaksino poveikio nenustatyta. 

Su gyvūnais atlikti toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai parodė žiurkių jauniklių svorio sumažėjimą, negyvų atsivedamų jauniklių skaičiaus padidėjimą ir jauniklių mirties atvejų per pirmas 5 žindymo dienas padažnėjimą. Šių mirties atvejų priežastis nežinoma. Šie reiškiniai pasireiškė duodant 30 mg/kg paros dozę, 4 kartus (pagal mg/kg) viršijančią 375 mg žmogui skiriamą venlafaksino paros dozę. Pagal šiuos duomenis, neveiksminga dozė buvo 1,3 karto didesnė už žmogui skiriamą dozę. Galimas pavojus žmogui nežinomas. 

Tyrime, kurio metu žiurkių patinams ir patelėms buvo duodamas ODV, nustatytas vaisingumo sumažėjimas. Ši ekspozicija buvo maždaug 1–2 kartus didesnė už ekspoziciją žmogui skiriant 375 mg venlafaksino paros dozę. Šių duomenų reikšmė žmogui nežinoma. 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska 

Mikrokristalinė celiuliozė

Laktozė monohidratas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 ∞C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Velaxin 25 mg tabletės

Kartono dėžutėje yra 3 arba 6 bespalvės skaidrios PVC/PVDC aliuminio lizdinės plokštelės. Vienoje lizdinėje plokštelėje yra 10 tablečių.

Velaxin 37,5 mg tabletės

Kartono dėžutėje yra 2 arba 4 bespalvės, skaidrios PVC/ PVDC aliuminio lizdinės plokštelės. Vienoje lizdinėje plokštelėje yra 14 tablečių.

Velaxin 50 mg tabletės

Kartono dėžutėje yra 3 arba 6 bespalvės skaidrios PVC/PVDC aliuminio lizdinės plokštelės. Vienoje lizdinėje plokštelėje yra 10 tablečių.

Velaxin 75 mg tabletės

Kartono dėžutėje yra 2 arba 4 bespalvės, skaidrios PVC/ PVDC aliuminio lizdinės plokštelės. Vienoje lizdinėje plokštelėje yra 14 tablečių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.