Valsartanas+Hidrochlorotiazidas, 160mg+25mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Novartis Finland Oy, Suomija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Valsartanas+Hidrochlorotiazidas
1. Kas yra Co-Diovan ir kam jis vartojamas
Co-Diovan plėvele dengtose tabletėse yra dvi veikliosios medžiagos, vadinamos valsartanu ir hidrochlorotiazidu. Abi šios medžiagos padeda sureguliuoti aukštą kraujospūdį (hipertenziją).
- Valsartanas priklauso grupei vaistų, kurie vadinami „angiotenzino II receptorių blokatoriais“, jie padeda reguliuoti padidėjusį kraujospūdį. Angiotenzinas II yra organizmo medžiaga, kuri sutraukia kraujagysles, todėl didėja kraujospūdis. Valsartanas blokuoja angiotenzino II sukeltą poveikį. Todėl kraujagyslės plečiasi ir kraujospūdis mažėja.
- Hidrochlorotiazidas priklauso vaistų, vadinamų tiazidiniais diuretikais (šlapimą „varančių“ vaistų), grupei. Hidrochlorotiazidas padidina šlapimo išsiskyrimą, taip sumažindamas kraujospūdį.
Co-Diovan vartojamas aukštam kraujospūdžiui, kurio negalima pakankamai sureguliuoti, vartojant vienos veikliosios medžiagos preparatus, gydyti.
Aukštas kraujospūdis sunkina širdies ir arterijų veiklą. Jei kraujospūdžio padidėjimas negydomas, gali atsirasti smegenų, širdies arba inkstų kraujagyslių pažeidimas, todėl gali ištikti insultas, prasidėti širdies ar inkstų nepakankamumas. Padidėjęs kraujospūdis didina širdies priepuolių riziką. Sumažinus padidėjusį kraujospūdį iki normalaus, tokių sutrikimų pavojus mažėja.
2. Kas žinotina prieš vartojant Co-Diovan
Co-Diovan vartoti negalima
- jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) valsartanui, hidrochlorotiazidui, sulfonamido (cheminės medžiagos panašios į hidrochlorotiazidą) dariniams arba bet kuriai pagalbinei Co-Diovan medžiagai (jos išvardytos 6skyriuje);
- jeigu esate daugiau nei 3 mėnesius nėščia (taip pat rekomenduojama nevartoti Co-Diovan ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Žr. skyrių „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“);
- jeigu sergate sunkia kepenų liga arba kepenyse yra smulkiųjų tulžies latakų irimas (bilijinė cirozė), dėl kurio kepenyse kaupiasi tulžis (pasireiškia cholestazė);
- jeigu sergate sunkia inkstų liga;
- jeigu negalite išskirti šlapimo (yra anurija);
- jeigu esate gydomas dirbtiniu inkstu;
- jeigu, nepaisant taikomo gydymo, kalio arba natrio kiekis kraujyje yra mažesnis už normalų arba kalcio kiekis kraujyje yra didesnis už normalų;
- jeigu sergate podagra;
- jeigu sergate cukriniu diabetu ar yra inkstų funkcijos sutrikimas ir vartojate aliskirenu vadinamo kraujospūdį mažinančio vaisto.
Jei bent vienas iš šių teiginių tinka Jums, Co-Diovan nevartokite ir pasitarkite su gydytoju.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Specialių atsargumo priemonių reikia:
- jeigu vartojate kalį tausojančius vaistus, kalio preparatus, druskų pakaitalus, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitokius vaistus didinančius kalio kiekį kraujyje, pvz., hepariną. Gydytojai gali reguliariai tikrinti kalio kiekį kraujyje;
- jeigu sumažėjęs kalio kiekis kraujyje;
- jeigu viduriuojate arba sunkiai vemiate;
- jeigu vartojate šlapimą „varančius“ vaistus (diuretikus);
- jeigu sergate sunkia širdies liga;
- jeigu sergate širdies nepakankamumu arba Jus ištiko širdies priepuolis. Atidžiai vykdykite su pradinės dozės vartojimu susijusius gydytojo nurodymus. Gydytojas gali ištirti Jūsų inkstų funkciją;
- jeigu Jums nustatytas inkstų arterijos susiaurėjimas;
- jeigu Jums neseniai persodintas naujas inkstas;
- jeigu yra hiperaldosteronizmas; tai yra liga, kuria sergant antinksčiai gamina per daug hormono aldosterono; jei tai tinka Jums, Co-Diovan vartoti nerekomenduojama;
- jeigu sergate inkstų arba kepenų liga;
- jeigu vartojant kitokių vaistų (įskaitant AKF inhibitorius) buvo pasireiškusi vadinamoji angioneurozinė edema, t. y. alerginės reakcijos sukeltas liežuvio ir veido patinimas. Apie tai būtina pasakyti gydytojui. Jeigu tokių simptomų atsiranda Co-Diovan vartojimo laikotarpiu, nedelsdami nutraukite Co-Diovan vartojimą ir niekada jo nebevartokite. Taip pat žr. 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis”;
- jeigu karščiuojate, esate išbertas ir Jums skauda sąnarius, tai gali būti sisteminės raudonosios vilkligės požymiai (SRV, vadinamoji, autoimuninė liga);
- jeigu sergate cukriniu diabetu, podagra, didelis cholesterolio arba trigliceridų kiekis kraujyje;
- jeigu dėl kitokių šios grupės (angiotenzino II receptorių blokatorių) kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimo yra buvę alerginių reakcijų arba sergate alergija ar astma;
- jeigu Jums susilpnėja regėjimas arba atsiranda akies skausmas; šie simptomai gali būti padidėjusio akispūdžio požymiais ir gali atsirasti po kelių valandų ar savaitės nuo Co-Diovan vartojimo pradžios; negydant šie simptomai gali sukelti negrįžtamą regėjimo sutrikimą; gali būti didesnis pavojus pasireikšti šiems sutrikimams tuomet, jeigu Jums anksčiau buvo pasireiškusi alergija penicilinui ar sulfonamidams;
- gali padidinti odos jautrumą saulei.
- jeigu vartojate nors vieną kraujospūdį mažinantį vaistą, išvardintą žemiau:
- “taip vadinamus AKF inhibitorius” tokius kaip enalaprilis, lizinoprilis ir kt.,
- aliskirenas.
Jeigu Jums yra bet kuri iš nurodytų būklių, pasitarkite su gydytoju.
Vartojimas vaikams ir paaugliams
Vaikams ir paaugliams (jaunesniems kaip 18 metų amžiaus) Co-Diovan vartoti nerekomenduojama.
Jeigu manote, kad esate nėščia (arba galite pastoti), pasakykite gydytojui. Co-Diovan vartoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu nerekomenduojama, o jeigu esate nėščia ilgiau kaip 3 mėnesius –draudžiama, nes šį laikotarpį vartojamas vaistas gali sunkiai pakenkti Jūsų kūdikiui (žr. skyrių apie nėštumą).
Kiti vaistai ir Co-Diovan
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Co-Diovan vartojant kartu su tam tikrais kitais vaistais, tai gali turėti įtakos gydymo poveikiui. Gali prireikti pakeisti dozę ar imtis kitų atsargumo priemonių, ar kai kuriais atvejais nutraukti vieno iš vaistų vartojimą. Tai ypatingai tinka toliau išvardytiems vaistams:
- ličio preparatams, vaistams, vartojamiems kai kurių tipų psichikos ligoms gydyti;
- vaistams ar medžiagoms, kurios gali didinti kalio kiekį Jūsų kraujyje; šiems vaistams ar medžiagoms priklauso kalio papildai ar druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio, kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai ir heparinas;
- vaistams, kurie gali mažinti kalio kiekį kraujyje, pavyzdžiui, diuretikams (šlapimą varantiems preparatams), kortikosteroidams, vidurius laisvinantiems preparatams, karbenoksolonui, amfotericinui arba penicilinui G;
- kai kuriems antibiotikams (rifampicino grupės), vaistams, vartojamiems siekiant apsaugoti persodintą organą nuo atmetimo reakcijos (ciklosporinas), ar antiretrovirusiniams vaistams nuo ŽIV/AIDS infekcijos (ritonaviras). Šie vaistai gali stiprinti Co-Diovan poveikį;
- vaistams, kurie gali sukelti polimorfinę skilvelių tachikardiją „torsades de pointes“ (nereguliarius širdies susitraukimus), pavyzdžiui, antiaritminiams preparatams (širdies veiklos sutrikimams gydyti vartojamiems vaistams) ir kai kuriems preparatams nuo psichozės;
- vaistams, kurie gali mažinti natrio kiekį kraujyje, pavyzdžiui, antidepresantams, preparatams nuo psichozės, vaistams nuo epilepsijos;
- preparatams podagrai gydyti, pavyzdžiui, alopurinoliui, probenecidui, sulfinpirazonui;
- vaistiniams vitamino D ir kalcio papildams;
- vaistams diabetui gydyti (geriamiesiems vaistams, pavyzdžiui, metforminui, arba insulinams);
- kitokiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, pavyzdžiui, metildopai, AKF inhibitoriai (tokie kaip enalaprilis, lizinoprilis ir kt.,) arba aliskirenas;
- kraujospūdį didinantiems vaistams, pavyzdžiui, noradrenalinui arba adrenalinui;
- digoksinui ar kitiems rusmenės glikozidams (širdies ligoms gydyti vartojamiems vaistams);
- gliukozės kiekį kraujyje galintiems didinti vaistams, pavyzdžiui, diazoksidui arba beta-adrenoreceptorių blokatoriams;
- citotoksiniams vaistams (vartojamiems vėžiui gydyti), pavyzdžiui, metotreksatui arba ciklofosfamidui;
- skausmą malšinantiems vaistams, pavyzdžiui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvius ciklooksigenazės-2 inhibitorius (Cox-2 inhibitorius) ir acetilsalicilo rūgšties preparatus (>3 g per parą);
- raumenis atpalaiduojantiems vaistams, pavyzdžiui, tubokurarinui;
- anticholinerginiams vaistams (įvairiems sutrikimams, pvz., virškinimo trakto spazmui, šlapimo pūslės spazmui, astmai, supimo ligai, raumenų spazmui, Parkinsono ligai, gydyti vartojamiems vaistams, taip pat vartojamiems kaip pagalbinė priemonė anestezijos metu);
- amantadinui (vaistui nuo Parkinsono ligos, taip pat vartojamam apsaugoti nuo tam tikrų virusų sukeliamų ligų ar šioms ligoms gydyti);
- kolestiraminui arba kolestipoliui (vaistams, daugiausia vartojamiems dideliam lipidų kiekiui kraujyje gydyti);
- ciklosporinui (vaistui, vartojamam transplantuoto organo atmetimui išvengti);
- alkoholiui, migdomiesiems preparatams ir anestetikams (chirurginių operacijų ar kitų procedūrų metu pacientams skiriamiems vaistams, kurie veikia migdomai ir slopina skausmą);
- kontrastiniams preparatams, kurių sudėtyje yra jodo (vaizdinių tyrimų metu naudojamiems preparatams).
Co-Diovan vartojimas su maistu ir gėrimais
Co-Diovan galima vartoti su maistu arba be jo.
Pasitarkite su gydytoju ar Jums saugu vartoti alkoholį. Pavartojus alkoholio, kraujospūdis gali sumažėti ir (arba) padidėti, todėl padidėja galvos svaigimo arba alpulio pavojus.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
- Pasakykite gydytojui, jei manote, kad pastojote (arba galbūt pastojote)
Gydytojas patars nutraukti Co-Diovan vartojimą prieš pastojimą arba tuoj pat, kai sužinosite, kad pastojote, jis patars vietoj Co-Diovan vartoti kitus vaistus. Co-Diovan nerekomenduojama vartoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, jo negalima vartoti, jei yra didesnis kaip 3 mėnesių nėštumas, nes vartojant vaistą esant trijų mėnesių ir didesniam nėštumui, jis gali labai pakenkti kūdikiui.
- Jei žindote kūdikį ar ruošiatės pradėti tai daryti, pasakykite gydytojui
Co-Diovan nerekomenduojama vartoti motinoms, kurios maitina krūtimi, jei norite maitinti krūtimi, Jūsų gydytojas gali parinkti kitą gydymą, ypač tada, kai vaikas yra ką tik gimęs arba gimė anksčiau laiko.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Prieš vairavimą, darbą su prietaisais, mechanizmų valdymą ar kitokį dėmesio sukaupimo reikalaujantį darbą reikia pasitikrinti, kokią reakciją sukelia Co-Diovan. Co-Diovan, kaip ir kiti padidėjusį kraujospūdį mažinantys preparatai, retais atvejais gali sukelti galvos svaigimą ir gali sumažėti gebėjimas sukaupti dėmesį.
3. Kaip vartoti Co-Diovan
Co-Diovan visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas, kad gydymo rezultatai būtų geriausi ir sumažėtų šalutinio poveikio rizika. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Žmonės, kurių kraujospūdis didelis, dažnai šios ligos simptomų nejaučia. Dauguma jų jaučiasi normaliai. Vadinasi, gydymo metu labai svarbu, net ir gerai jaučiantis, lankytis pas gydytoją.
Gydytojas tiksliai paskirs, kiek Co-Diovan tablečių turite vartoti. Įvertinęs gydomąjį poveikį, gydytojas gali pasiūlyti padidinti arba sumažinti dozę.
- Įprastinė Co-Diovan dozė yra viena tabletė per parą.
- Nepasitarus su gydytoju, dozės keisti ir gydymo nutraukti negalima.
- Vaistą reikia vartoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu, įprastai – ryte.
- Co-Diovan galima vartoti su maistu arba be jo.
- Tabletę nurykite, užsigerdami stikline vandens.
Ką daryti pavartojus per didelę Co-Diovan dozę?
Jei Jums labai svaigsta galva ir (arba) alpstate, atsigulkite ir nedelsdami susisiekite su gydytoju.
Jeigu netyčia išgėrėte per daug tablečių, susisiekite su gydytoju, vaistininku arba nuvykite į ligoninę.
Pamiršus pavartoti Co-Diovan
Jei pamiršote išgerti dozę, išgerkite ją tuoj pat, kai prisiminsite. Tačiau, jeigu jau atėjo laikas išgerti kitą dozę, pamirštą dozę praleiskite.
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti Co-Diovan
Nustojus vartoti Co-Diovan, Jūsų liga gali pasunkėti. Nenutraukite vaisto vartojimo, jei tai padaryti nepatarė gydytojas.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Pasireiškus kai kuriems simptomams reikia skubios medicinos pagalbos:
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu atsirado angioneurozinės edemos simptomų:
- veido, liežuvio ar ryklės tinimas;
- sunku ryti;
- dilgėlinė ir apsunkintas kvėpavimas.
Jei Jums pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, nedelsdami nutraukite Co-Diovan vartojimą ir kreipkitės į savo gydytoją (taip pat žr. 2 skyriaus poskyrį „Įspėjimai ir atsargumo priemonės ”).
Kito šalutinio poveikio reiškiniai:
Nedažni:
- kosulys;
- žemas kraujospūdis;
- galvos svaigimas (vertigo);
- dehidracija (pasireiškianti troškuliu, burnos ir liežuvio džiuvimu, nedažnu šlapinimusi, tamsia šlapimo spalva, sausa oda);
- raumenų skausmas;
- nuovargis;
- dilgčiojimas ir tirpulys;
- neryškus matymas;
- garsai (pvz., šnypštimas, zvimbimas) ausyse.
Labai reti:
- svaigulys;
- viduriavimas;
- sąnarių skausmas.
Dažnis nežinomas:
- apsunkintas kvėpavimas;
- stipriai sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas;
- mažas natrio kiekis kraujyje (kuris gali sukelti nuovargį, minčių susipainiojimą, raumenų trūkčiojimą ir/arba sunkiais atvejais konvulsijas);
- mažas kalio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia raumenų silpnumu, raumenų spazmais, pakitusiu širdies ritmu);
- mažas baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje (pasireiškia tokiais simptomais, kaip karščiavimas, odos infekcinės ligos, gerklės skausmas arba dėl infekcinės ligos atsiradusiomis burnos opomis, silpnumu);
- bilirubino kiekio kraujyje padidėjimas (sunkiais atvejais gali pasireikšti odos ir akių pageltimu);
- šlapalo ir kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas (gali būti pakitusios kepenų funkcijos požymis);
- šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas (sunkiais atvejais gali pasireikšti podagra);
- apalpimas.
Toliau nurodytas šalutinis poveikis pastebėtas atskirai vartojant vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra valsartano arba hidrochlorotiazido
Valsartanas
Nedažni:
- sukimosi pojūtis;
- pilvo skausmas.
Dažnis nežinomas:
- pūslių atsiradimas ant odos (buliozinio (pūslinio) dermatito požymiai);
- odos bėrimas su niežuliu arba be jo, pasireiškia kartu su kai kuriais toliau išvardytais požymiais arba simptomais: karščiavimu, sąnarių skausmu, limfmazgių padidėjimu ir (arba) į gripą panašiais simptomais;
- bėrimas, rausvai-violetinės dėmės, karščiavimas, niežulys (kraujagyslių uždegimo simptomai);
- mažas kraujo plokštelių kiekis kraujyje (kartais pasireiškia neįprastu kraujavimo arba mėlynių atsiradimu);
- didelis kalio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia raumenų spazmais, pakitusiu širdies ritmu);
- alerginės reakcijos (pasireiškia tokiais simptomais, kaip bėrimas, niežulys, dilgėlinė, apsunkintas kvėpavimas arba rijimas, galvos sukimasis);
- patinimas, ypač veido ir gerklės; bėrimas; niežulys;
- kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas;
- hemoglobino kiekio sumažėjimas ir raudonų ląstelių procentinės dalies sumažėjimas kraujyje (abu sunkiais atvejais gali pasireikšti anemija);
- inkstų nepakankamumas;
- mažas natrio kiekis kraujyje (kuris gali sukelti nuovargį, minčių susipainiojimą, raumenų trūkčiojimą ir/arba sunkiais atvejais konvulsijas).
Hidrochlorotiazidas
Labai dažni:
- sumažėjęs kalio kiekis kraujyje;
- padidėjęs lipidų kiekis kraujyje;
Dažni:
- sumažėjęs natrio kiekis kraujyje;
- sumažėjęs magnio kiekis kraujyje;
- padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje;
- niežtintis bėrimas ir kitokie bėrimo tipai;
- sumažėjęs apetitas;
- lengvas pykinimas ir vėmimas;
- galvos svaigimas, apalpimas atsistojant;
- negalėjimas pasiekti ir išlaikyti erekcijos.
Reti:
- odos patinimas ir pūslių atsiradimas (dėl padidėjusio jautrumo saulės spinduliams);
- padidėjęs kalcio kiekis kraujyje;
- padidėjęs cukraus kiekis kraujyje;
- cukraus nustatymas šlapime;
- medžiagų apykaitos būklės cukrinio diabeto metu pablogėjimas;
- vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nemalonus pojūtis pilve arba žarnyne, kepenų sutrikimai, kurie gali pasireikšti kartu su pageltusia oda ir akių baltymais;
- nereguliarus širdies plakimas;
- galvos skausmas;
- miego sutrikimas;
- liūdna nuotaika (depresija);
- mažas kraujo plokštelių kiekis kraujyje (kartais pasireiškia poodiniu kraujavimu arba mėlynių atsiradimu);
- galvos svaigimas;
- galūnių dilgčiojimo ir tirpimo pojūtis;
- regos sutrikimas.
Labai reti:
- kraujagyslių uždegimas, pasireiškiantis tokiais simptomais, kaip bėrimas, rausvai violetinės dėmės, karščiavimas (vaskulitas);
- bėrimas, niežulys, dilgėlinė, apsunkintas kvėpavimas ar rijimas, svaigulys (padidėjusio jautrumo reakcija);
- sunki odos liga, kuri pasireiškia bėrimu, odos raudoniu, pūslių susidarymu lūpų, akių ar burnos gleivinėje, odos lupimusi, karščiavimu (toksinė epidermio nekrolizė);
- veido bėrimas, sąnarių skausmas, raumenų sutrikimas, karščiavimas (raudonoji vilkligė);
- stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas (pankreatitas);
- apsunkintas kvėpavimas su karščiavimu, kosulys, švokštimas, dusulys (kvėpavimo sutrikimas, įskaitant pneumoniją ir plaučių edemą);
- karščiavimas, gerklės skausmas, dažnesnės infekcijos (agranuliocitozė);
- blyški oda, nuovargis, dusulys, tamsios spalvos šlapimas (hemolizinė anemija);
- karščiavimas, gerklės skausmas ar opų susidarymas burnos ertmės gleivinėje dėl infekcijos (leukopenija);
- sumišimas, nuovargis, raumenų trūkčiojimas ir spazmai, pagreitėjęs kvėpavimas (hipochloreminė alkalozė).
Dažnis nežinomas
- silpnumas, mėlynių susidarymas ir dažnos infekcijos (aplazinė anemija);
- žymiai sumažėjęs šlapimo išskyrimas (galimas inkstų veiklos sutrikimo ar inkstų nepakankamumo požymis);
- susilpnėjęs regėjimas ar akių skausmas dėl padidėjusio akispūdžio (galimi ūminės uždarojo kampo glaukomos požymiai);
- bėrimas, odos raudonis, pūslių susidarymas lūpų, akių ar burnos gleivinėje, odos lupimasis, karščiavimas (galimi daugiaformės eritemos požymiai);
- raumenų spazmai;
- padidėjusi kūno temperatūra (karščiavimas);
- silpnumas (astenija).
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Co-Diovan
- Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
- Ant pakuotės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Co-Diovan vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
- Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
- Pastebėjus pakuotės pažeidimo ar apgadinimo požymių, Co-Diovan vartoti negalima.
- Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Co-Diovan sudėtis
- Veikliosios medžiagos yra valsartanas ir hidrochlorotiazidas. Vienoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido.
- Pagalbinės medžiagos. Tabletės šerdis: mikrokristalinė celiuliozė, krospovidonas, bevandenis koloidinis silicio dioksidas, magnio stearatas. Tabletės plėvelė: hipromeliozė. makrogolis 8000 (tik Co-Diovan 80 mg/12,5 mg ir 160 mg/12,5 mg), makrogolis 4000 (tik Co-Diovan 160 mg/25 mg), talkas, titano dioksidas (E 171), raudonasis geležies oksidas (E 172), geltonasis geležies oksidas (E 172) (tik Co-Diovan 80 mg/12,5 mg ir 160 mg/25 mg), juodasis geležies oksidas (E 172) (tik Co-Diovan 160 mg/25 mg).
Co-Diovan išvaizda ir kiekis pakuotėje
Co-Diovan 160 mg/25 plėvele dengtos tabletės yra rudos, ovalios, vienoje jų pusėje įspaustos raidės „HXH“, kitoje „NVR“.
Tabletės tiekiamos kalendorinėmis lizdinėmis plokštelėmis po 28 tabletes.
| Tarptautinis pavadinimas | Valsartanas+Hidrochlorotiazidas |
| Vaisto stiprumas | 160mg+25mg |
| Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
| Grupė | Vaistinis preparatas |
| Pogrupis | Cheminis vaistas |
| Vartojimas | vartoti per burną |
| Registracijos numeris | LT/1/01/1235 |
| Registratorius | Novartis Finland Oy, Suomija |
| Receptinis | Receptinis |
| Vaistas registruotas | 2008.07.31 |
| Vaistas perregistruotas | 2011.06.06 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Co-Diovan 160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Co-Diovan 160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė.
Co-Diovan 160 mg/25 mg tabletės yra rudos, ovalios, vienoje jų pusėje įspaustos raidės „HXH“, kitoje „NVR“.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Suaugusių pacientų pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.
Fiksuotų dozių derinys Co-Diovan skiriamas pacientams, kurių kraujospūdžio kontrolei nepakanka gydymo vien tik valsartanu arba hidrochlorotiazidu.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Rekomenduojama Co-Diovan 80 mg/12,5 mg, Co-Diovan 160 mg/12,5 mg ir Co-Diovan 160 mg/25 mg dozė yra viena plėvele dengta tabletė kartą per parą. Rekomenduojama palaipsniui priderinti kiekvienos veikliosios medžiagos dozę. Visais atvejais, kiekvienos veikliosios medžiagos dozė turi būti didinama palaipsniui, siekiant sumažinti hipotenzijos ir kitų nepageidaujamų reiškinių atsiradimo riziką.
Jeigu kliniškai naudinga, pacientams, kurių kraujospūdžiui sureguliuoti vien tik valsartano arba hidrochlorotiazido nepakanka, gydymą vienu vaistu galima iš karto pakeisti gydymu fiksuotu deriniu su sąlyga, jog kiekvienos medžiagos dozė buvo nustatoma palaipsniui, kaip rekomenduojama.
Pradėjus gydymą Co-Diovan, reikia įvertinti klinikinį atsaką, jeigu kraujospūdis išlieka nekontroliuojamas, dozę galima padidinti, didinant vienos iš veikliųjų medžiagų dozę iki didžiausios Co-Diovan dozės - 320 mg/25 mg.
Reikšmingas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 savaites.
Daugumai pacientų didžiausias poveikis pasiekiamas per 4 savaites, tačiau, kai kuriems pacientams gali prireikti 4‑8 savaičių. Reikia tai įvertinti palaipsniui priderinant vaisto dozę.
Vartojimo metodas
Co-Diovan galima vartoti su maistu arba be, jį reikia išgerti su vandeniu.
Ypatingos pacientų populiacijos
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikus
Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutiniu inkstų funkcijos sutrikimu (glomerulų filtracijos greitis (GFG) ≥ 30 ml/min.), dozės koreguoti nereikia. Dėl sudėtyje esančio hidrochlorotiazido, Co-Diovan negalima skirti pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (GFG < 30 ml/min.), ir tiems, kuriems yra anurija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Negalima vartoti valsartan kartu su aliskirenu pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis (GFG) < 60 ml/min/1,73 m2) (žr. 4.3 skyrių).
Cukrinis diabetas
Negalima vartoti valsartano kartu su aliskirenu pacientams, sergantiems cukriniu diabetu (žr. 4.3 skyrių).
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientams, kuriems yra su tulžies staze nesusijęs lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, skiriama valsartano dozė turi neviršyti 80 mg (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido dozės koreguoti nereikia. Dėl sudėtyje esančio valsartano, Co-Diovan negalima skirti pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, bilijine ciroze ir tulžies staze (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).
Senyviems pacientams
Senyvo amžiaus pacientams dozės koreguoti nereikia.
Vaikų populiacija
Co-Diovan nerekomenduojama skirti jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams, nes nepakanka duomenų apie vaisto saugumą ir veiksmingumą.
4.3 Kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas valsartanui, hidrochlorotiazidui, kitiems sulfonamidų darinių vaistiniams preparatams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
- Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ir cholestazė.
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (t.y. kreatinino klirensas < 30 ml/min.), anurija.
- Refrakterinė hipokalemija, hiponatremija, hiperkalcemija ir simptominė hiperurikemija.
- Kartu vartoti aliskireno su angiotenzino II receptorių blokatoriais (ARB), įskaitant valsartaną, arba su angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais negalima sergantiesiems cukriniu diabetu ir, pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 60 ml/min/1,73 m2) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai kraujo serume
Valsartanas
Nerekomenduojama tuo pačiu metu vartoti kalio preparatų, kalį sulaikančių diuretikų, druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitokių preparatų, kurie didina kalio kiekį organizme (heparino ir kt.). Reikia reguliariai tinkamai stebėti kalio koncentraciją kraujyje.
Hidrochlorotiazidas
Gauta pranešimų apie gydymo tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, metu pasireiškusią hipokalemiją. Rekomenduojama dažnai sekti kalio kiekį kraujo serume.
Gydymas tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, yra susijęs su hiponatremijos ir hipochloreminės alkalozės atsiradimu. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, didina magnio pašalinimą su šlapimu, todėl gali pasireikšti hipomagnezemija. Tiazidiniai diuretikai mažina kalcio pašalinimą, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija.
Visiems diuretikais gydomiems pacientams periodiškai, atitinkamais intervalais, reikia tirti elektrolitų kiekį kraujo serume.
Natrio ir (arba) skysčių trūkumas organizme
Tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, gydomus pacientus reikia sekti, dėl skysčių arba elektrolitų pusiausvyros klinikinių simptomų atsiradimo.
Pacientams, kurių organizme yra didelis natrio ir (arba) skysčių trūkumas, pvz., dėl didelės diuretikų dozės vartojimo, gydymo preparatu Co-Diovan pradžioje retais atvejais gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Prieš pradedant gydyti preparatu Co-Diovan, reikia atstatyti normalų natrio ir (arba) skysčių kiekį organizme.
Pacientai, sergantys sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu arba kitokia renino-angiotenzino-aldosterono sistemą stimuliuojančia būkle
Pacientų, kurių inkstų funkcija gali priklausyti nuo renino-angiotenzino-aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., pacientų, sergančių sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais buvo susijęs su oligurija ir (arba) progresuojančia azotemija, retais atvejais - su ūminiu inkstų nepakankamumu ir (arba) mirtimi. Tiriant širdies nepakankamumu sergančių ar miokardo infarktą patyrusių pacientų būklę, visada būtina įvertinti inkstų funkciją. Ar saugu Co-Diovan vartoti pacientams, sergantiems sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu, nėra žinoma.
Kad dėl renino-angiotenzino-aldosterono sistemos slopinimo, gydymas Co-Diovan gali būti susijęs ir su inkstų funkcijos sutrikimu atmesti negalima. Tokiems pacientams Co-Diovan skirti negalima.
Inkstų arterijų stenozė
Pacientams, sergantiems vieno arba dviejų inkstų arterijų stenoze arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenoze, Co-Diovan neturi būti skiriama, nes šių pacientų kraujyje gali padaugėti šlapalo, o serume – kreatinino.
Pirminis hiperaldosteronizmas
Pacientų, kuriems yra pirminis hiperaldosteronizmas, preparatu Co-Diovan neturi būti gydoma, nes jų renino ir angiotenzino sistema neaktyvuojama.
Aortos ar mitralinė stenozė, hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija
Jeigu yra aortos ar mitralinė stenozė, hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, preparatu Co-Diovan, kaip ir kitais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, reikia gydyti atsargiai.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Jeigu kreatinino klirensas ≥ 30 ml/min., inkstų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams, vartojantiems Co-Diovan, rekomenduojama periodiškai tirti kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume.
Aliskireno kartu su ARB (įskaitant valsartaną) arba AKF inhibitoriais negalima vartoti pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 60 ml/min/1,73 m2) (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Inkstų transplantacija
Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, saugaus gydymo Co-Diovan preparatu patirties kol kas nėra.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kuriems yra su tulžies staze nesusijęs lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, Co-Diovan reikia skirti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Tiazidinių diuretikų reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra sutrikusi kepenų veikla ar progresuojanti kepenų liga, kadangi net nedideli skysčių ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiai gali skatinti hepatinės komos pasireiškimą.
Anksčiau pasireiškusi angioneurozinė edema
Gauta pranešimų apie angioneurozinės edemos atvejus, įskaitant gerklų ir balso plyšio patinimą, kuri sukėlė kvėpavimo takų obstrukciją ir (arba) veido, lūpų, ryklės ir (arba) liežuvio tinimą pacientams, gydytiems valsartanu; kai kuriems iš šių pacientų anksčiau pasireiškė angioneurozinės edemos atvejų vartojant kitokių vaistinių preparatų, įskaitant AKF inhibitorius. Pacientams, kuriems pasireiškė angioneurozinė edema, Co-Diovan vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir Co-Diovan nebeskirti kartotinai (žr. 4.8 skyrių).
Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, sukeltus raudonosios vilkligės paūmėjimo ar pasunkėjimo atvejus.
Kitokie metabolizmo sutrikimai
Tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojimo metu gali pakisti gliukozės toleravimas ir padidėti cholesterolio, trigliceridų ir šlapimo rūgšties kiekis serume. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali reikėti keisti insulino ar geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų dozę.
Tiazidų vartojimo metu gali sumažėti kalcio pasišalinimas su šlapimu, ir, nesant žinomam kalcio metabolizmo sutrikimui, laikinai ir nežymiai padidėti kalcio kiekis kraujo serume. Ryški hiperkalcemija gali būti užslėpto hiperparatiroidizmo simptomas. Prieš prieskydinės liaukos funkcijos tyrimus, tiazidų vartojimas turi būti nutrauktas.
Padidėjęs jautrumas šviesai
Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų vartojantiems pacientams atsiradusius padidėjusio jautrumo šviesai atvejus (žr. 4.8 skyrių). Jeigu gydymo metu atsiranda padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu gydymas diuretikais privalo būti atnaujinamas, rekomenduojama nuo saulės arba dirbtinių UVA spindulių saugoti atviras vietas.
Nėštumo laikotarpis
Gydymo angiotenzino II receptorių blokatoriais (AIIRB) nėštumo metu pradėti negalima. Pacienčių, kurios planuoja pastoti, gydymą reikia keisti skiriant kitą antihipertenzinį gydymą, kurį vartoti nėštumo metu yra neabejotinai saugu, išskyrus tuos atvejus, kai skirti AIIRB tikrai būtina. Nustačius nėštumą, gydymą AIIRB preparatais reikia nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, pradėti alternatyvų gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Bendras įspėjimas
Pacientai, kuriems buvo padidėjusio jautrumo angiotenzino-II receptorių blokatoriams reakcijų, reikia imtis atsargumo priemonių. Pacientams, sergantiems alergija arba astma, padidėjusio jautrumo hidrochlorotiazidui reakcijos gali atsirasti dažniau.
Ūminė uždarojo kampo glaukoma
Sulfonamidų darinio hidrochlorotiazido vartojimas buvo susijęs su idiosinkrazinės reakcijos pasireiškimu ir dėl to atsiradusia ūmine praeinančia miopija ir ūmine uždarojo kampo glaukoma. Jų simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar savaičių nuo vaisto vartojimo pradžios. Negydoma uždarojo kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą.
Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti hidrochlorotiazido vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka padidėjęs, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždarojo kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfonamidui ar penicilinui.
Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada
Pranešta apie jautriems pacientams pasireiškusius hipotenzijos, apalpimo, insulto, hiperkalemijos atvejus ir inkstų veiklos pokyčius (įskaitant ūmų inkstų nepakankamumą), ypač skiriant kartu vaistinius preparatus kurie veikia šią sistemą. Todėl, dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada, skiriant kartu aliskireno su AKF inhibitoriais arba angiotenzino II receptorių blokatoriais (ARB), yra nerekomenduojama.
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (GFG <60 ml/min./1,73 m2), negalima vartoti Co-Diovan kartu su aliskirenu (žr. 4.3 skyrių).
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Sąveika, pasireiškusi vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį
Nerekomenduojami deriniai
Litis
Skiriant litį kartu su AKF inhibitoriais, angiotenzino II receptorių antagonistais arba tiazidais, įskaitant hidrochlorotiazidą, stebėtas laikinas ličio koncentracijos kraujo serume ir toksiškumo padidėjimas. Kadangi tiazidai sumažina ličio inkstų klirensą, toksinio ličio poveikio rizika gali dar labiau padidėti dėl Co-Diovan. Jei šį vaistų derinį skirti būtina, rekomenduojama atidžiai sekti ličio koncentraciją kraujo serume.
Atsargiai vartojami deriniai
Kitokie vaistiniai preparatai nuo hipertenzijos
Co-Diovan gali sustiprinti kraujospūdį mažinančiomis savybėmis pasižyminčių preparatų (pvz., guanetidino, metildopos, kraujagysles plečiančių vaistų, AKFI, ARA, beta-adrenoreceptorių blokatorių, kalcio kanalų blokatorių ir tiesioginių renino inhibitorių) poveikį.
Kraujospūdį didinantys aminai (pvz., noradrenalinas, adrenalinas)
Gali sumažinti organizmo atsaką į kraujospūdį didinančių aminų preparatus. Klinikinė tokio poveikio reikšmė nežinoma, ir šis poveikis nepakankamas, kad negalima būtų šių preparatų vartoti kartu.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvius COX-2 inhibitorius, acetilsalicilo rūgštį (> 3 g per parą) ir neselektyvius NVNU
Skiriant angiotenzino II receptorių blokatorius, hidrochlorotiazidą ir NVNU vienu metu, gali silpniau pasireikšti kraujospūdį mažinantis poveikis. Be to, kartu vartojant Co-Diovan ir NVNU, gali pablogėti inkstų funkcija ir padidėti kalio koncentracija kraujo serume. Todėl gydymo pradžioje rekomenduojama sekti inkstų funkciją, o taip pat pacientui skirti pakankamai skysčių.
Sąveika, pasireiškusi vartojant valsartano
Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada su ARB, AKF inhibitoriais ar aliskirenu
Atsargiai reikia skirti ARB, įskaitant valsartaną, kartu su kitais RAAS blokatoriais tokiais, kaip AKF inhibitoriai ar aliskirenas(žr. 4.4 skyrių).
Negalima kartu skirti angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB), įskaitant valsartaną, arba AKF inhibitorių su aliskirenu, pacientams sergantiems cukriniu diabetu arba kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (GFG <60 ml/min./1,73 m2) (žr. 4.3 skyrių).
Nerekomenduojami deriniai
Kalį sulaikantys diuretikai, kalio papildai, druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio ir kitų medžiagų, dėl kurių gali padidėti kalio koncentracija kraujyje
Jei kartu su valsartanu reikia vartoti vaistinį preparatą, kuris įtakoja kalio kiekį, patariama sekti kalio koncentraciją kraujo plazmoje.
Pernešikliai
In vitro gauti duomenys rodo, kad valsartanas yra kepenų įsiurbimo pernešiklio OATP1B1/OATP1B3 ir kepenų srauto pernešiklio MRP2 substratas. Klinikinė tokių duomenų reikšmė nėra žinoma. Įsiurbimo pernešiklių inhibitoriai (pvz., rifampinas, ciklosporinas) ar srauto pernešiklių inhibitoriai (pvz., ritonaviras) gali didinti sisteminę kartu vartojamo valsartano ekspoziciją. Jei pradedamas ar baigimas kombinuotasis gydymas minėtais vaistiniais preparatais, būtina užtikrinti tinkamą paciento priežiūrą.
Sąveika nepastebėta
Vaistų tarpusavio sąveikos tyrimų metu nepastebėta kliniškai reikšmingos valsartano ar kurio nors iš šių medžiagų sąveikos: cimetidino, varfarino, furozemido, digoksino, atenololio, indometacino, hidrochlorotiazido, amlodipino, glibenklamido. Gali pasireikšti digoksino ir indometacino sąveika su Co-Diovan hidrochlorotiazido komponentu (žr. Sąveika, pasireiškusi vartojant hidrochlorotiazido).
Sąveika, pasireiškusi vartojant hidrochlorotiazido
Atsargiai vartojami deriniai
Vaistiniai preparatai, keičiantys kalio koncentraciją serume
Hidrochlorotiazido sukeliamą hipokaleminį poveikį gali stiprinti kartu vartojami kalį išskiriantys diuretikai, kortikosteroidai, vidurius laisvinantys preparatai, AKTH, amfotericinas, karbenoksolonas, penicilinas G, salicilo rūgštis ir jos dariniai.
Jeigu šie vaistiniai preparatai skiriami kartu su hidrochlorotiazido ir valsartano deriniu, rekomenduojama sekti kalio kiekį kraujo plazmoje (žr. 4.4 skyrių).
Vaistiniai preparatai, kurie gali sukelti torsades de pointes
Hidrochlorotiazidas gali sukelti hipokalemiją, todėl turi būti atsargiai skiriamas su vaistiniais preparatais, kurie gali sukelti torsades de pointes, ypatingai kartu su Ia klasės ir III klasės antiaritminiais preparatais bei kai kuriais vaistiniais preparatais nuo psichozės.
Vaistiniai preparatai, keičiantys natrio koncentraciją serume
Diuretikų sukeliamą hiponatreminį poveikį gali stiprinti kartu vartojami vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, vaistiniai preparatai nuo psichozės, vaistiniai preparatai nuo epilepsijos ir kt. Reikia laikytis atsargumo priemonių, jeigu šių vaistinių preparatų skiriama kartu ilgą laiką.
Rusmenės glikozidai
Dėl tiazidų vartojimo pasireiškianti hipokalemija ir hipomagnezemija skatina rusmenės glikozidų sukelto nepageidaujamo poveikio - širdies aritmijos, atsiradimą (žr. 4.4 skyrių).
Kalcio druskos ir vitaminas D
Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojami kartu su vitaminu D arba kalcio druskomis, gali sustiprinti kalcio kiekio kraujo serume padidėjimą. Skiriant tiazidinių diuretikų kartu su kalcio druskomis pacientams, kuriems yra hiperkalcemijos pasireiškimą skatinančių veiksnių (pvz., hiperparatirozė, vėžinis susirgimas ar vitamino D pertekliaus sukeltos būklės), dėl padidėjusios kalcio reabsorbcijos inkstų kanalėliuose gali pasireikšti hiperkalcemija.
Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (geriamieji preparatai ir insulinas)
Tiazidiniai diuretikai gali keisti gliukozės toleravimą. Gali tekti keisti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozę.
Metforminas turi būti vartojamas atsargiai, nes pasireiškus su hidrochlorotiazido vartojimu susijusiam funkciniam inkstų nepakankamumui, gali padidėti pieno rūgšties acidozės atsiradimo rizika.
Beta adrenoreceptorių blokatoriai ir diazoksidas
Kartu vartojant tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, ir beta adrenoreceptorių blokatorių gali padidėti hiperglikemijos atsiradimo pavojus. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sustiprinti gliukozės kiekį kraujyje didinantį diazoksido poveikį.
Vaistiniai preparatai podagrai gydyti (probenecidas, sulfinpirazonas ir alopurinolis)
Kadangi hidrochlorotiazidas gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume, gali tekti koreguoti šlapimo rūgštį iš organizmo išskiriančių vaistinių preparatų dozę. Gali tekti didinti probenecido arba sulfinpirazono dozę. Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali padidinti padidėjusio jautrumo reakcijos alopurinoliui pasireiškimo dažnį.
Anticholinerginiai preparatai ir kiti skrandžio peristaltiką veikiantys vaistiniai preparatai
Anticholinerginiai preparatai (pvz., atropinas, biperidenas), slopindami skrandžio ir žarnų motoriką ir lėtindami skrandžio ištuštinimą, gali padidinti biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą. Ir atvirkščiai, tikėtina, kad virškinimo trakto peristaltiką skatinantys vaistai (pvz., cisapridas) gali mažinti biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą.
Amantadinas
Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali padidinti amantadino sukeliamo nepageidaujamo poveikio pavojų.
Jonų apsikeitimo dervos
Kolestiraminas ir kolestipolis mažina tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą absorbciją. Dėl to gali pasireikšti nepakankamas terapinis tiazidinių diuretikų poveikis. Tačiau šią sąveiką galima sumažinti paskirstant hidrochlorotiazido ir dervų dozavimą, pavyzdžiui, kad hidrochlorotiazido būtų skiriama bent 4 valandas prieš arba 4‑6 valandas po dervų vartojimo.
Citotoksiniai vaistiniai preparatai
Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sumažinti citotoksinių vaistinių preparatų (pvz., ciklofosfamido, metotreksato) išsiskyrimą pro inkstus ir stiprinti jų sukeliamą mieloidinio audinio funkcijos slopinimą.
Nedepoliarizuojantys skeleto raumenų relaksantai (pvz., tubokurarinas)
Vartojant tiazidinius diuretikus, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali padidėti raumenis atpalaiduojančių preparatų, pavyzdžiui, kurare darinių, poveikis.
Ciklosporinas
Kartu vartojamas ciklosporinas, gali padidinti hiperurikemijos ir podagros tipo komplikacijų rizika.
Alkoholis, barbitūratai ir narkotinės medžiagos
Tiazidinių diuretikų vartojant kartu su medžiagomis, kurios taip pat mažina kraujospūdį (pvz., dėl simpatinės centrinės nervų sistemos aktyvumo mažinimo ar tiesioginio kraujagysles plečiamojo poveikio), gali pasunkėti ortostatinė hipotenzija.
Metildopa
Gauta pavienių pranešimų apie hemolizinės anemijos pasireiškimą pacientams, gydomiems metildopa kartu su hidrochlorotiazidu.
Kontrastiniai preparatai, kuriuose yra jodo
Dėl diuretikų vartojimo pasireiškusios dehidratacijos atveju padidėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač vartojant dideles jodo preparatų dozes. Prieš tokių preparatų vartojimą pacientui būtina atnaujinti skysčių kiekį.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Valsartanas
Angiotenzino II receptorių blokatorius (AIIRB) pirmojo nėštumo trimestro metu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). AIIRB antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrų metu vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Teratogeniškumo, kuris pasireiškia dėl AKF inhibitorių poveikio pirmojo nėštumo trimestro metu, galutinių epidemiologinių įrodymų negauta; tačiau negalima atmesti nedidelio rizikos padidėjimo galimybės. Nepaisant to, kad kontroliuojamųjų epidemiologinių tyrimų duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) vartojimą nėra, šios vaistų grupės rizika gali būti panaši. Pacienčių, kurios planuoja pastoti, gydymą reikia keisti, skirti kitą kraujospūdį mažinantį gydymą, kurį vartoti nėštumo metu yra neabejotinai saugu, išskyrus atvejus, kai skirti AIIRB tikrai būtina. Nustačius nėštumą, gydymą AIIRB reikia nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, pradėti alternatyvų gydymą.
Yra žinoma, kad, skiriant gydymui AIIRB antro ir trečio nėštumo trimestro laikotarpiu, pasireiškia toksinis poveikis žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimas, oligohidramnionas, kaukolės kaulėjimo proceso sulėtėjimas) ir toksinis poveikis naujagimiui (inkstų nepakankamumas, hipotenzija, hiperkalemija) (taip pat žr. 5.3 skyrių).
Jei nuo antrojo nėštumo trimestro buvo skiriami AIIRB, rekomenduojama atlikti ultragarsinį inkstų funkcijos bei kaukolės kaulų tyrimą.
Kūdikius, kurių motinos vartojo AIIRB, reikia atidžiai stebėti dėl hipotenzijos (taip pat žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Hidrochlorotiazidas
Duomenų apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, nepakanka. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai. Hidrochlorotiazidas prasiskverbia pro placentą. Dėl farmakaloginio veikimo mechanizmo, antrą ir trečią nėštumo trimestrą vartojamas hidrochlorotiazidas gali susilpninti vaisiaus – placentos perfuziją ir sukelti nepageidaujamą poveikį vaisiui ir naujagimiui, pvz., gali atsirasti gelta, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas ir trombocitopenija.
Žindymas
Apie valsartano vartojimą žindymo laikotarpiu duomenų nėra. Hidrochlorotiazidas patenka į motinos pieną. Žindymo laikotarpiu skirti Co-Diovan nerekomenduojama. Tokiu metu labiau tinka alternatyvūs gydymo būdai, kuriuos saugu taikyti žindymo laikotarpiu, ypatingai žindant naujagimius ar neišnešiotus kūdikius.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Co-Diovan poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vairuojant transporto priemones ir valdant mechanizmus negalima pamiršti, kad Co-Diovan gali sukelti galvos svaigimą ir nuovargį.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Klinikinių ir laboratorinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos, vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį, pasireiškia dažniau, nei vartojant placebą. Po vaisto patekimo į rinką pastebėtas toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis yra suskirstytas pagal organų sistemų klases. Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios vartojant kiekvieną iš veikliųjų medžiagų, tačiau nepasireiškusios klinikinių tyrimų metu, gali pasireikšti gydant valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu.
Nepageidaujamos reakcijos į vaistą pateikiamos pagal dažnį, pirmiausia – dažniausiai pasitaikančios, ir taikant tokius dažnio apibūdinimus: labai dažnos (≥ 1/10), dažnos (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnos (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retos (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retos (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.
1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | |
Nedažni | Dehidracija |
Nervų sistemos sutrikimai | |
Labai reti | Svaigulys |
Nedažni | Parestezija |
Dažnis nežinomas | |
Akių sutrikimai | |
Nedažni | Neryškus matymas |
Ausų ir labirintų sutrikimai | |
Nedažni | Spengimas ausyse |
Kraujagyslių sutrikimai | |
Nedažni | Hipotenzija |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | |
Nedažni | |
Dažnis nežinomas | Nekardiogeninė plaučių edema |
Virškinimo trakto sutrikimai | |
Labai reti | |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | |
Nedažni | Mialgija |
Labai reti | Artralgija |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Inkstų funkcijos sutrikimas |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | |
Nedažni | Nuovargis |
Tyrimai | |
Dažnis nežinomas | Šlapimo rūgšties, bilirubino ir kreatinino kraujo serume padaugėjimas, hipokalemija, hiponatremija, šlapalo azoto padaugėjimas kraujyje, neutropenija. |
Papildoma informacija apie kiekvieną veikliąją medžiagą
Nors klinikinių turimų metu ir po vaisto patekimo į rinką toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos nepasireiškė, jos buvo pastebėtos atskirai skiriant vieną iš veikliųjų medžiagų, todėl gali atsirasti vartojant Co-Diovan.
2 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis vartojant valsartaną
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Hemoglobino sumažėjimas, hematokrito sumažėjimas, trombocitopenija |
Imuninės sistemos sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Kitos padidėjusio jautrumo (alerginės) reakcijos, įskaitant seruminę ligą |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Kalio padaugėjimas kraujyje, hiponatremija |
Ausų ir labirintų sutrikimai | |
Nedažni | Galvos svaigimas (vertigo) |
Kraujagyslių sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Vaskulitas |
Virškinimo trakto sutrikimai | |
Nedažni | Pilvo skausmas |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Angioneurozinė edema, buliozinis dermatitas (pūslinė), bėrimas, niežulys |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Inkstų funkcijos sutrikimai |
3 lentelė. Nepageidaujamų poveikių dažnis vartojant hidrochlorotiazidą
Hidrochlorotiazidas plačiai skiriamas jau daugelį metų, dažniausiai didesnės dozės nei yra preparate Co-Diovan. Toliau išvardytas nepageidaujamos reakcijos pasireiškė pacientams, gydomiems vien tik tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą:
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | |
Reti | Trombocitopenija, kartais pasireiškianti kartu su rožiniu bėrimu |
Labai reti | Agranulocitozė, leukopenija, hemolizinė anemija, kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumas |
Dažnis nežinomas | Aplazinė anemija |
Imuninės sistemos sutrikimai | |
Labai reti | Padidėjusio jautrumo reakcijos |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | |
Labai dažni | Hipokalemija, padidėjęs lipidų kiekis kraujyje (ypatingai skiriant didesnes dozes) |
Dažni | Hiponatremija, hipomagnezemija, hiperurikemija |
Reti | Hiperkalcemija, hiperglikemija, gliukozurija ir diabeto sukeltos medžiagų apykaitos būklės pablogėjimas |
Labai reti | Hipochloreminė alkalozė |
Psichikos sutrikimai | |
Reti | |
Nervų sistemos sutrikimai | |
Reti | Galvos skausmas, galvos svaigimas, parestezija |
Akių sutrikimai | |
Reti | Regos sutrikimas |
Dažnis nežinomas | Ūminė uždarojo kampo glaukoma |
Širdies sutrikimai | |
Reti | Širdies artimijos |
Kraujagyslių sutrikimai | |
Dažni | Ortostatinė hipotenzija |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | |
Labai reti | Kvėpavimo sutrikimas, įskaitant pneumonitą ir plaučių edemą |
Virškinimo trakto sutrikimai | |
Dažni | Apetito praradimas, lengvas pykinimas ir vėmimas |
Reti | Vidurių užkietėjimas, nemalonūs pojūčiai virškinimo trakte, viduriavimas |
Labai retai | Pankreatitas |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | |
Reti | Intrahepatinė cholestazė arba gelta |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Inkstų veiklos sutrikimas, ūminis inkstų nepakankamumas |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | |
Dažni | Dilgėlinė ir kitokie bėrimai |
Reti | Padidėjęs jautrumas šviesai |
Labai reti | Nekrozuojantis vaskulitas ir toksinė epidermio nekrolizė, į poodinė raudonoji vilkligė panašus sutrikimas, poodinės raudonosios vilkligės atsinaujinimas |
Dažnis nežinomas | Daugiaformė eritema |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | |
Dažnis nežinomas | Karščiavimas, astenija |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Raumenų spazmai |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | |
Dažni | Impotencija |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Simptomai
Perdozavus valsartano, gali labai sumažėti kraujospūdis, todėl gali pritemti sąmonė, įvykti kolapsas ir (arba) išsivystyti šokas dėl kraujotakos sutrikimo. Taip pat, perdozavus hidrochlorotiazido gali atsirasti šių požymių ir simptomų: pykinimas, mieguistumas, hipovolemija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su širdies aritmijomis, ir raumenų spazmais.
Gydymas
Gydymo priemonės priklauso nuo laiko, praėjusio po apsinuodijimo, ir simptomų pobūdžio bei sunkumo. Svarbiausia yra stabilizuoti kraujotaką.
Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir nedelsiant pradėti druskų ir kraujo tūrio korekciją.
Kadangi didelis valsartano kiekis jungiasi su kraujo plazmos baltymais, hemodialize jo iš organizmo pašalinti neįmanoma, tačiau hidrochlorotiazidas dializės metu iš organizmo pašalinamas.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, valsartanas ir diuretikai, ATC kodas – C09D A03
Valsartanas ir hidrochlorotiazidas
Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo su pacientais, kurių kraujospūdį 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė kontroliuoja nepakankamai, metu valsartano ir hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai, 14,9 ir 11,3 mmHg), nei 12,5 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai, 5,2 ir 2,9 mmHg) ar 25 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai, 6,8 ir 5,7 mmHg). Be to, skiriant 80 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t.y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (60 %), lyginant su 12,5 mg hidrochlorotiazido (poveikis pasireiškia 25 % pacientų) ir 25 mg hidrochlorotiazido (poveikis pasireiškia 27 % pacientų).
Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo su pacientais, kurių kraujospūdį 80 mg valsartano dozė kontroliuoja nepakankamai, metu valsartano ir hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai, 9,8 ir 8,2 mmHg), nei 80 mg valsartano (atitinkamai, 3,9 ir 5,1 mmHg) ar 160 mg valsartano (atitinkamai, 6,5 ir 6,2 mmHg). Be to, skiriant 80 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t.y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (51 %), lyginant su 80 mg valsartano (poveikis pasireiškia 36 % pacientų) ir 160 mg valsartano (poveikis pasireiškia 37 % pacientų).
Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinio modelio klinikinio tyrimo metu įvairūs valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai palyginti su kiekviena veikliąja medžiaga atskirai. Valsartano ir hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai, 16,5 ir 11,8 mmHg), nei placebas (atitinkamai, 1,9 ir 4,1 mmHg) ir 12,5 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai, 7,3 ir 7,2 mmHg) ir 80 mg valsartano (atitinkamai, 8,8 ir 8,6 mg). Be to, skiriant 80 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t.y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (64 %), lyginant su placebu (poveikis pasireiškia 29 % pacientų) ir hidrochlorotiazidu (poveikis pasireiškia 41 % pacientų).
Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo su pacientais, kurių kraujospūdį 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė kontroliuoja nepakankamai, metu valsartano ir hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai, 12,4 ir 7,5 mmHg), nei 25 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai, 5,6 ir 2,1 mmHg). Be to, skiriant 160 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t.y. kraujospūdis < 140/90 mmHg arba nustatytas ≥ 20 mmHg sistolinio kraujospūdžio ar ≥ 10 mmHg diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (50 %), lyginant su 25 mg hidrochlorotiazido (poveikis pasireiškia 25 % pacientų).
Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo su pacientais, kurių kraujospūdį 160 mg valsartano dozė kontroliuoja nepakankamai, metu abu valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau: 160 mg/25 mg dozės, atitinkamai, 14,6 ir 11,9 mmHg, o 160 mg/12,5 mg dozės, atitinkamai, 12,4/10,4 mmHg, nei 160 mg valsartano, atitinkamai, 8,7 ir 8,8 mmHg. Kraujospūdį mažinančio poveikio skirtumas tarp 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg dozių taip pat buvo statistiškai reikšmingas. Be to, skiriant 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinius poveikis, t.y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai, 68 % ir 62 %), lyginant su 160 mg valsartano (poveikis pasireiškia 49 % pacientų).
Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinio modelio klinikinio tyrimo metu įvairių dozių valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai palyginti su kiekviena veikliąja medžiaga atskirai. Valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau: 160 mg/12,5 mg dozės, atitinkamai, 17,8 ir 13,5 mmHg, o 160 mg/25 mg dozės, atitinkamai, 22,5 ir 15,3 mmHg, lyginant su placebu, atitinkamai, 1,9 ir 4,1 mmHg, ir viena veikliąja medžiaga, t.y. 12,5 mg hidrochlorotiazido, atitinkamai, 7,3 ir 7,2 mmHg, 25 mg hidrochlorotiazido, atitinkamai, 12,7 ir 9,3 mmHg ir 160 mg valsartano, atitinkamai, 12,1 ir 9,4 mg. Be to, skiriant 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinius poveikis, t.y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai, 81 % ir 76 %), lyginant su placebu (poveikis pasireiškia 29 % pacientų) ir viena veikliąja medžiaga, t.y. 12,5 mg hidrochlorotiazido (poveikis pasireiškia 41 % pacientų), 25 mg hidrochlorotiazido (poveikis pasireiškia 54 % pacientų), ir 160 mg valsartano (poveikis pasireiškia 59 % pacientų).
Kontroliuojamų klinikinių tyrimų su valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu metu kalio kiekis kraujo serume mažėjo priklausomai nuo dozės. Kalio kiekis kraujo serume dažniau sumažėdavo pacientams, kuriems buvo skiriama 25 mg hidrochlorotiazido dozė, nei pacientams, kuriems buvo skiriama 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė. Atliekant kontroliuojamus klinikinius tyrimus su valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu nustatyta, kad valsartano kalį tausojantis poveikis susilpnina hidrochlorotiazido kalio kiekį mažinantį poveikį.
Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys teigiamai veikia sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šiuo metu nėra žinoma.
Atliekant epidemiologinius tyrimus, nustatyta, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu sumažina sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Valsartanas
Valsartanas veikia išgertas, tai stiprus, specifinis angiotenzino II (Ang II) receptorių blokatorius. Jis selektyviai veikia AT1 tipo receptorius, nuo kurių priklauso angiotenzino II sukeliamas poveikis. Valsartanu užblokavus AT1 receptorius, kraujo plazmoje gali padaugėti angiotenzino II, kuris gali stimuliuoti neužblokuotus AT2 receptorius, taip sukeliamas priešingas poveikis nei pasireiškiantis, veikiant AT1 receptorius. Dalinis agonistinis poveikis AT1 receptoriams valsartanui nebūdingas, AT1 receptoriams jo trauka yra daug (maždaug 20 000 kartų) didesnė negu AT2 receptoriams. Valsartanas prie kitiems hormonams jautrių receptorių arba jonų srovės kanalų, darančių svarbią įtaką širdies ir kraujagyslių funkcijos reguliavimui, nesijungia ir jų neblokuoja.
AKF (kitaip dar vadinamo kininaze II), angiotenziną I verčiančio angiotenzinu II bei ardančio bradikininą, valsartanas neslopina. Kadangi nėra veikiamas AKF ir nesustiprinamas bradikinino ir substancijos P poveikis, angiotenzino II receptorių blokatoriai nesukelia kosulio. Klinikinių tyrimų metu valsartano poveikis buvo lyginamas su AKF inhibitorių sukeliamu poveikiu, valsartanu gydomiems pacientams sausas kosulys pasireiškė daug rečiau (p < 0,05), negu gydomiems AKF inhibitoriais (atitinkamai 2,6 % ir 7,9 %). Klinikinių tyrimų metu iš valsartano vartojusių pacientų, kuriems anksčiau AKF inhibitoriai buvo sukėlę sausą kosulį, kosulys prasidėjo 19,5 %, iš vartojusių tiazidinių diuretikų - 19,0 %, iš vartojusių AKF inhibitorių - 68,5 % (p < 0,05).
Arterine hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau pulso dažniui įtakos nedaro. Daugumai pacientų vienkartinės dozės sukeliamas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 val., stipriausias kraujospūdžio sumažėjimas pasiekiamas po 4‑6 val. Antihipertenzinis poveikis po vaisto vartojimo išlieka 24 val. Vartojant pakartotinę vaistų dozę, antihipertenzinis poveikis iš esmės pasiekiamas per 2‑4 savaites ir išlieka ilgalaikio gydymo metu. Vartojant kartu su hidrochlorotiazidu, kraujospūdis dar labiau reikšmingai sumažėja.
Valsartano vartojimą nutraukus staiga, atoveiksmio hipertenzijos ar kitokių nepageidaujamų reiškinių neatsiranda.
Hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia mikroalbuminurija, vartojant valsartaną sumažėja albumino išsiskyrimas su šlapimu. MARVAL (angl. Micro Albuminuria Reduction with valsartan, „mikroalbuminurijos sumažinimo skiriant valsartaną“) tyrimo metu buvo vertinamas albumino išsiskyrimas su šlapimu (AIŠ), skiriant valsartaną (80‑160 mg vieną kartą per parą) arba amlodipiną (5‑10 mg vieną kartą per parą) 332 antrojo tipo diabetu sergantiems pacientams (amžiaus vidurkis 58 metai; 265 vyrai), kuriems pasireiškė mikroalbuminurija (valsartanas – 58 µg/min; amlodipinas – 55,4 µg/min), buvo normalus arba aukštas kraujospūdis ir išsaugota inkstų funkcija (kreatininas kraujyje <120 µmol/l). Per 24 savaites AIŠ sumažėjo (p < 0,001) 42% (-24,2 µg/min; 95 % PI: nuo -40,4 iki -19,1) skiriant valsartaną ir apie 3 % (-1,7 µg/min; 95 % PI: nuo -5,6 iki 14,9) skiriant amlodipiną, nepaisant panašaus kraujospūdžio rodiklių sumažėjimo abejose grupėse. Diovan proteinurijos sumažėjimo tyrimo metu (Diovan Reduction of Proteinuria, DROP) buvo toliau tiriamas valsartano veiksmingumas, mažinant AIŠ 391 hipertenzija sergančiam pacientui (AKS 150/88 mmHg), kuris taip pat sirgo II tipo cukriniu diabetu, jiems pasireiškė albuminurija (vidurkis 102 µg/min; 20‑700 µg/min) ir buvo išsaugota inkstų funkcija (vidutinė kreatinino koncentracija serume 80 µmol/l). Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti į grupes, kuriose buvo skiriama viena iš trijų valsartano dozių (160, 320 ir 640 mg, skiriant vieną kartą per parą) ir gydoma 30 savaičių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę, kurią skiriant hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams sumažėtų AIŠ. Per 30 savaičių procentinis AIŠ pokytis, lyginant su pradiniu, skiriant 160 mg valsartano, reikšmingai sumažėjo 36 % (95 % PI: nuo 22 iki 47 %) ir 44 %, skiriant 320 mg valsartano (95% PI: nuo 31 iki 54 %). Gauta išvada, kad II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams skiriant 160‑320 mg valsartano, kliniškai reikšmingai sumažėja AIŠ.
Hidrochlorotiazidas
Svarbiausia tiazidinių diuretikų veikimo vieta yra distaliniai inkstų kanalėliai. Nustatyta, kad tiazidinių diuretikų poveikis ir NaCl transporto distaliniuose inkstų kanalėliuose slopinimas daugiausiai pasireiškia dėl to, kad tiazidiniai diuretikai turi didelį afinitetą inkstų žievėje esantiems receptoriams, prie kurių jungiasi pirmaeilio jungimosi vietose. Tikėtina, kad tiazidiniai diuretikai konkurencijos Cl- transportavimo vietoje būdu, slopina Na+ ir Cl- mainus, todėl sutrikdomas elektrolitų reabsorbcijos mechanizmas: dėl tiesioginio maždaug panašiai padidėja ir natrio, ir chlorido jonų pašalinimas, o dėl netiesioginio diuretinio poveikio, sumažėja kraujo plazmos tūris, padidėja renino aktyvumas, aldosterono sekrecija ir kalio pašalinimas su šlapimu bei sumažėja kalio kiekis kraujo serume. Angiotenzinas II yra renino-angiotenzino-aldosterono sistemos dalis, todėl, pradėjus vartoti valsartaną, kalio sumažėjimas kraujo serume nebūna toks ryškus, nei vartojant vien hidrochlorotiazidą.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Valsartanas ir hidrochlorotiazidas
Kartu vartojamas valsartanas apie 30 % sumažina hidrochlorotiazido sisteminį prieinamumą. Kartu vartojamas hidrochlorotiazidas valsartano kinetikos reikšmingiau neveikia. Ši sąveika valsartano ir hidrochlorotiazido vartojimui kartu nėra reikšminga, nes kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nustatytas aiškiai stipresnis kraujospūdį mažinantis poveikis, nei vartojant kiekvieną veikliąją medžiagą atskirai arba placebą.
Valsartanas
Absorbcija
Išgėrus vien tiktai valsartano, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje pasiekiama per 2‑4 valandas. Vidutinis biologinis prieinamumas yra 23 %. Valsartano išgėrus valgio metu, plotas po koncentracijos ir laiko kreive (AUC) sumažėja 40 %, o didžiausia koncentracija plazmoje (Cmax) – apie 50 %, tačiau praėjus maždaug 8 val. po pavartojimo, valsartano koncentracija būna tokia pati tiek tų žmonių, kurie jo gėrė valgio metu, tiek tų, kurie jo gėrė nevalgę. Tačiau šis AUC sumažėjimas nėra susijęs su reikšmingu terapinio veiksmingumo mažėjimu, todėl valsartaną galima vartoti tiek su maistu, tiek nevalgius.
Pasiskirstymas
Valsartano pasiskirstymo tūris po jo injekcijos į veną tuo metu, kai koncentracija pusiausvyrinė, yra maždaug 17 litrų, tai rodo, kad nedaug valsartano pasiskirsto į audinius. Didelis kiekis, 94‑97 % valsartano jungiasi prie kraujo serumo baltymų, daugiausiai albuminų.
Biotransformacija
Valsartanas nėra intensyviai biologiškai transformuojamas, metabolizuojama tik 20 % dozės. Valsartano hidroksi- metabolito kraujo plazmoje būna mažai (mažiau negu 10 % valsartano AUC). Farmakologinio poveikio šis metabolitas nesukelia.
Eliminacija
Valsartano kinetika yra daugiaeksponentė (a fazės metu pusinės eliminacijos laikas yra < 1 val., b fazės metu – maždaug 9 val.). Valsartanas pirmiausia išsiskiria su išmatomis (apie 83 % dozės) ir su šlapimu (apie 13% dozės), daugiausiai nepakitusio preparato pavidalu. Valsartano klirensas kraujo plazmoje yra maždaug 2 l/val., jo klirensas inkstuose yra 0,62 l/val. (tai sudaro apie 30 % bendrojo klirenso). Valsartano pusinės eliminacijos laikas yra 6 valandos.
Hidrochlorotiazidas
Absorbcija
Pavartotas per burną hidrochlorotiazidas absorbuojamas greitai (tmax apie 2 val.). Vartojant terapines dozes, AUC didėjimas yra linijinis ir proporcingas dozei.
Kartu vartojamas maistas hidrochlorotiazido absorbciją įtakoja nedaug, o klinikinė tokio poveikio reikšmė nedidelė. Pavartojus hidrochlorotiazido per burną, absoliutus biologinis prieinamumas yra 70 %.
Pasiskirstymas
Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 4‑8 l/kg.
40‑70 % cirkuliuojančio hidrochlorotiazido susijungia su kraujo serumo baltymais, daugiausia albuminu. Hidrochlorotiazidas akumuliuojasi eritrocituose, jo ten aptinkama apie 3 kartus daugiau nei kraujo plazmoje.
Eliminacija
Hidrochlorotiazido daugiausia išsiskiria nepakitusios vaisto pavidalu. Galutinės hidrochlorotiazido eliminacijos fazės iš plazmos pusinės eliminacijos laikas yra vidutiniškai 6‑15 valandų. Skiriant kartotines hidrochlorotiazido dozes jo kinetika nekinta, o vartojant kartą per parą akumuliacija yra minimali. Daugiau kaip 95 % absorbuotos hidorchlorotiazido dozės išskiriama su šlapimu, nepakitusiu pavidalu. Inkstinis klirensas susideda iš pasyvios filtracijos ir aktyvaus išskyrimo į inkstų kanalėlį.
Ypatingos populiacijos
Senyviems pacientams
Pastebėta, kad kai kurių pagyvenusių žmonių organizme valsartano ekspozicija buvo šiek tiek didesnė nei jaunų, tačiau klinikai tai nebuvo reikšminga.
Nedaugelio tyrimų duomenimis senyvo amžiaus sveikų ir sergančių hipertenzija tiriamųjų sisteminis hidrochlorotiazido klirensas buvo didesnis, negu jaunų sveikų savanorių.
Sutrikusi inkstų funkcija
Pacientams, kurių glomerulų filtracijos greitis (GFG) yra 30‑70 ml/min., rekomenduojamos Co-Diovan dozės keisti nereikia.
Duomenų, apie vaisto skyrimą pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (GFG < 30 ml/min.), ar dializuojamiems ligoniams nėra. Didelis valsartano kiekis jungiasi su kraujo plazmos baltymais, todėl dializės metu nėra pašalinamas, tuo tarpu, hidrochlorotiazidas dializės metu pašalinamas.
Kai inkstų funkcija sutrikusi, padidėja vidutinės hidrochlorotiazido didžiausios koncentracijos plazmoje ir AUC rodiklio reikšmės, o ekskrecijos pro inkstus greitis sumažėja. Pacientams, kuriems buvo nesunkus ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido AUC rodiklis padidėjo 3 kartus. Pacientams, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido AUC rodiklis padidėjo 8 kartus. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3 skyrių).
Sutrikusi kepenų funkcija
Farmakokinetikos tyrimo metu lengvu (n = 6) arba vidutiniu (n = 5) kepenų funkcijos sutrikimu sergančių pacientų organizme valsartano koncentracija buvo 2 kartus didesnė nei sveikų savanorių (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Duomenų, apie valsartano skyrimą pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, nėra (žr. 4.3 skyrių). Kepenų ligų poveikis hidrochlorotiazido farmakokinetikai nėra reikšmingas.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
6 mėnesių trukmės tyrimo metu tirtas galimas per burną duodamo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio toksinis poveikis žiurkėms ir mažosioms beždžionėms (marmozetėms). Atlikus tyrimą duomenų, dėl kurių reiktų uždrausti terapinių dozių vartojimą žmonėms, gauta nebuvo.
Lėtinio toksinio poveikio tyrimo su deriniu metu atsirado pakitimai, kurie, tikriausiai, pasireiškė dėl valsartano poveikio. Toksinis poveikis pažeidė inkstus, reakcija buvo stipresnė marmozetėms nei žiurkėms. Derinys, tikriausiai, sutrikdė inkstų hemodinamiką, todėl atsirado inkstų pažeidimų (žiurkėms duodant nuo 30 mg/kg parą valsartano ir 9 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes, o marmozetėms - 10 mg/kg per parą valsartano ir 3 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes, atsirado nefropatija su kanalėlių bazofilija, šlapalo ir kreatinino padaugėjimas kraujo plazmoje, kalio padaugėjimas kraujo serume, šlapimo ir elektrolitų šlapime kiekio padidėjimas). Skaičiuojant mg/m2, žiurkėms skiriamos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės atitinka, atitinkamai, 0,9 ir 3,5 karto didžiausios rekomenduojamos dozės žmogui (DRDŽ). Skaičiuojant mg/m2, marmozetėms skiriamos šios valsartano ir hidrochlorotiazido dozės atitinka, atitinkamai, 0,3 ir 1,2 karto didžiausios rekomenduojamos dozės žmogui (DRDŽ). (Atliekant skaičiavimus, įvertinama, kad 60 kg svorio pacientas per burną vartoja 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido derinio dozę per parą.)
Didelės valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės sumažina raudonųjų kraujo ląstelių rodmenis (žiurkėms duodant nuo 100 mg/kg parą valsartano ir 31 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes, o marmozetėms - 30 mg/kg per parą valsartano ir 9 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes, atsirado raudonųjų kraujo ląstelių kiekio, hemoglobino, hematokrito pokyčių). Skaičiuojant mg/m2, žiurkėms skiriamos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės atitinka, atitinkamai, 3,0 ir 12 kartų didžiausios rekomenduojamos dozės žmogui (DRDŽ). Skaičiuojant mg/m2, marmozetėms skiriamos šios valsartano ir hidrochlorotiazido dozės atitinka, atitinkamai, 0,9 ir 3,5 karto didžiausios rekomenduojamos dozės žmogui (DRDŽ). (Atliekant skaičiavimus, įvertinama, kad 60 kg svorio pacientas per burną vartoja 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido derinio dozę per parą.)
Marmozetėms duodant 30 mg/kg per parą valsartano ir 9 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes atsirado skrandžio gleivinės pažeidimų. Žiurkėms duodant 600 mg/kg per parą valsartano ir 188 mg/kg per parą hidrochlorotiazido derinio dozes, o marmozetėms - 30 mg/kg per parą valsartano ir 9 mg/kg per parą hidrochlorotiazido derinio dozes, pasireiškė aferentinių inkstų arteriolių hiperplazija. Skaičiuojant mg/m2, marmozetėms skiriamos šios valsartano ir hidrochlorotiazido dozės atitinka, atitinkamai, 0,9 ir 3,5 karto didžiausios rekomenduojamos dozės žmogui (DRDŽ). Skaičiuojant mg/m2, žiurkėms skiriamos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės atitinka, atitinkamai, 18 ir 73 kartus didžiausios rekomenduojamos dozės žmogui (DRDŽ). (Atliekant skaičiavimus, įvertinama, kad 60 kg svorio pacientas per burną vartoja 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido derinio dozę per parą.)
Aukščiau nurodytas poveikis atsiranda dėl didelių valsartano dozių farmakologinio poveikio (angiotenzino II sukeliamo renino išsiskyrimo slopinančio poveikio blokada kartu su reniną gaminančių ląstelių stimuliavimu), šis poveikis taip pat pasireiškia vartojant AKF inhibitorius. Aprašyti duomenys, skiriant žmogui terapines valsartano dozes, nėra reikšmingi.
Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys pasižymi mutageniniu, chromosomas skaldančiu arba kancerogeniniu poveikiu tiriama nebuvo, nes duomenų apie šių veikliųjų medžiagų sąveiką nėra. Šie tyrimai buvo atlikti atskirai su valsartanu ir hidrochlorotiazidu, jų metu nebuvo gauta duomenų apie mutageninį, chromosomas skaldantį arba kancerogeninį poveikį.
Skiriant toksines valsartano dozes vaikingoms žiurkėms (600 mg/kg per parą) paskutinėmis nėštumo dienomis ir laktacijos metu, jauniklių išgyvenimas buvo mažesnis, jie priaugo mažiau svorio, jų vystymasis buvo lėtesnis (ausies kaušelio atsiskyrimas ir ausies kanalo atsidarymas) (žr. 4.6 skyrių). Ši dozė žiurkėms (600 mg/kg per parą) yra maždaug 18 kartų didesnė už rekomenduojamą dozę žmogui, jei remiamasi mg/m2 matavimu (skaičiuojant 60 kg svorio pacientei, gautųsi 320 mg paros dozė). Skiriant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį žiurkėms ir triušiams, gauti panašūs rezultatai. Duodant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį žiurkėms ir triušiams, embriono ar vaisiaus vystymosi (III segmento) tyrimų metu duomenų apie teratogeninį poveikį gauta nebuvo, tačiau pastebėtas toksinis poveikis vaisiui, susijęs su toksiniu poveikiu motinai.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Co-Diovan 160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
Tabletės šerdis:
Mikrokristalinė celiuliozė
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas
Krospovidonas
Magnio stearatas
Tabletės plėvelė:
Hipromeliozė
Makrogolis 4000
Talkas
Titano dioksidas (E 171)
Raudonasis geležies oksidas (E 172)
Geltonasis geležies oksidas (E 172)
Juodasis geležies oksidas (E172)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
PVC/PE/PVDC/Alu arba PVC/PVDC/Alu kalendorinės lizdinės plokštelės.
Kartono dėžutėje yra 28 tabletės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Poliklinikoje:
-Pone daktare, aš kiekvieną rytą 6 val. atliekų gamtinius reikalus.
-Tai labai puiku.
-Na, matote, bet aš prabundu tik 7 val.- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?