ESCITIL

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

ESCITIL 5 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

ESCITIL 5 mg: kiekvienoje tabletėje yra 5 mg escitalopramo (oksalato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė 

ESCITIL 5 mg: apvali, balta, abipus išgaubta, plėvele dengta tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Didžiosios depresijos epizodų gydymas.

Panikos sutrikimo su agorafobija ar be jos gydymas.

Socialinio nerimo sutrikimo (socialinės fobijos) gydymas.

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas.

Obsesinio-kompulsinio sutrikimo gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas 

Neįrodyta, kad saugu vartoti didesnę kaip 20 mg per parą dozę.

Didžiosios depresijos epizodas

Įprastinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Paprastai antidepresinis poveikis pasiekiamas po 2–4 savaičių. Simptomams išnykus, gydymą reikia tęsti ne trumpiau kaip 6 mėnesius, kad vaistinio preparato poveikis sustiprėtų.

Panikos sutrikimas su agorafobija ar be jos

Pirmąją savaitę rekomenduojama pradinė 5 mg dozė, vėliau dozę padidinti iki 10 mg per parą. Dozę galima didinti toliau iki didžiausios 20 mg per parą, atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą.

Didžiausiais efektyvumas pasiekiamas maždaug po 3 mėnesių. Gydyti reikia mažiausiai kelis mėnesius.

Socialinio nerimo sutrikimo gydymas

Įprastinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Paprastai būtina vartoti 2–4 savaites, kol išnyksta simptomai. Atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą, vėliau dozę galima sumažinti iki 5 mg arba padidinti iki didžiausios 20 mg per parą dozės.

Socialinio nerimo sutrikimas yra lėtinė liga, kurią rekomenduojama gydyti 12 savaičių, kad vaistinio preparato poveikis sustiprėtų. Ilgalaikis gydymas buvo tiriamas 6 mėnesius stebint pacientus, kuriems pasireiškė poveikis, gydymas buvo keičiamas individualiai, siekiant išvengti ligos atkryčio. Gydymo naudą reikia periodiškai įvertinti.

Socialinio nerimo sutrikimo diagnoze apibūdinamas specifinis sutrikimas, kurio nereikėtų painioti su padidėjusiu drovumu. Gydymas vaistiniais preparatais reikalingas tuo atveju, jeigu šis sutrikimas trukdo profesinei arba socialinei veiklai. 

Šio gydymo reikšmė, palyginti su kognityvine elgesio terapija, nenustatyta. Gydymas vaistiniais preparatais yra bendro gydymo plano dalis.

Generalizuoto nerimo sutrikimas

Pradinė dozė – 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės. 

Ligoniai, kurių organizmas reagavo į gydymą, dalyvavo tyrime ir mažiausiai 6 mėnesius vartojo 20 mg per parą dozę. Reikia reguliariai įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių).

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Pradinė dozė – 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią paciento organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra lėtinė liga, todėl kad simptomai galutinai išnyktų, pacientus reikia gydyti pakankamai ilgai.

Reikia reguliariai įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių).

Senyviems >65 metų pacientams

Pradinė dozė yra 5 mg kartą per parą. Priklausomai nuo kiekvieno paciento atsako, dozę galima padidinti iki 10 mg kartą per parą (žr. 5.2 skyrių).

ESCITIL efektyvumas senyviems pacientams, kuriems yra socialinio nerimo sutrikimas, nebuvo tiriamas.

Vaikų populiacija

ESCITIL negalima vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Nebūtina keisti dozės pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas. Gydyti pacientus, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), reikia atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pirmas dvi gydymo savaites pacientams, kurie serga lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų sutrikimu, rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą, dozę galima padidinti iki 10 mg per parą. Pacientus, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama gydyti atsargiai ir atsargiai didinti dozę (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai

Pacientams, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai, pirmąsias dvi gydymo savaites rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą, dozę galima padidinti iki 10 mg (žr. 5.2 skyrių).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą

Gydymo negalima nutraukti staigiai. Baigiant vartoti escitalopramą, dozę reikia mažinti palaipsniui, vieną ar dvi savaites, kad būtų išvengta galimų nutraukimo simptomų (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu dozės mažinimo laikotarpiu ar nutraukus gydymą atsiranda netoleruojamų simptomų, reikia tęsti gydymą anksčiau paskirta doze. Vėliau gydytojas gali mažinti dozę, bet tai daryti reikia dar laipsniškiau.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

ESCITIL vartojamas vieną kartą per parą. Jis gali būti vartojamas valgant arba nevalgius.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Dėl serotonino sindromo, pasireiškiančio sujaudinimu, drebuliu, hipertermija ir t. t., atsiradimo pavojaus vartojimas kartu su neselektyviaisiais negrįžtamojo poveikio monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais yra draudžiamas (žr. 4.5 skyrių).

Dėl serotonino sindromo atsiradimo pavojaus escitalopramą draudžiama vartoti kartu su grįžtamojo poveikio MAO-A inhibitoriais (pvz., moklobemidu) arba grįžtamojo poveikio neselektyviuoju MAO inhibitoriumi linezolidu (žr. 4.5 skyrių).

Escitalopramo negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas QT intervalo pailgėjimas arba įgimtas ilgo QT intervalo sindromas.

Escitalopramo negalima vartoti kartu su QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Toliau nurodomi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės, taikomos SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) grupei.

QT intervalo pailgėjimas

Nustatyta, kad escitalopramas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai pasireiškė moteriškos lyties pacientėms, kurioms buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs arba kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Pacientams, kuriems yra reikšminga bradikardija, kuriuos neseniai ištiko ūminis miokardo infarktas ar kurie serga nekompensuotu širdies nepakankamumu, escitalopramo rekomenduojama skirti atsargiai.

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip hipokalemija ir hipomagnezemija, didina sunkiai gydomų aritmijų riziką, todėl juos būtina koreguoti prieš gydymo escitalopramu pradžią.

Jei pacientas serga stabilia širdies liga, prieš pradedant gydymą būtina apsvarstyti EKG tyrimą.

Jei gydymo escitalopramu metu pasireiškia širdies aritmijos požymių, būtina nutraukti gydymą ir atlikti EKG.

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų

ESCITIL negalima vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams.

Klinikinių tyrimų metu elgesio, siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, pasireiškė dažniau nei vartojusiems placebą. Jeigu remiantis klinikiniu poreikiu vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia nuolat atidžiai stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Paradoksinis nerimas

Kai kuriems pacientams, sergantiems panikos sutrikimu, pradėjus gydyti antidepresantais, gali sustiprėti nerimo simptomai. Ši paradoksinė reakcija, toliau tęsiant gydymą, per dvi savaites paprastai išnyksta. Rekomenduojama maža pradinė dozė, kad būtų sumažinta paradoksinio nerimą sukeliančio poveikio rizika (žr. 4.2 skyrių).

Traukuliai

Tiems pacientams, kuriems pirmą kartą atsirado traukulių arba kuriems traukulių pasireiškimo dažnis padidėjo (pacientams, kuriems jau prieš gydymą buvo nustatyta epilepsija), būtina nutraukti ESCITIL vartojimą. Reikėtų neskirti SSRI grupės preparatų pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra kompensuota, būklę reikia atidžiai stebėti.

Manija

Pacientams, kuriems anksčiau buvo manija ar hipomanija, SSRI reikia vartoti atsargiai. SSRI vartojimą reikia nutraukti, jeigu pacientui prasidėjo manijos fazė.

Cukrinis diabetas

Vartojant SSRI pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gali pakisti gliukozės koncentracija kraujyje (pasireiškia hipoglikemija arba hiperglikemija). Gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę.

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas

Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti.

Kiti psichikos sutrikimai, kurie gydomi escitalopramu, irgi gali būti susiję su padidėjusiu su savižudybe siejamų reiškinių pavojumi. Be to, sergantys šiomis ligomis gali sirgti ir didžiąja depresija. Taigi gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius pacientus, reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant sergančius didžiąja depresija.

Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, tikėtina didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu.

Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypatingai tuos, kurie priklauso didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę.

Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, būtina nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus.

Akatizija arba psichomotorinis nerimastingumas

SSRI ar selektyviųjų noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI) vartojimas susijęs su akatizija, kuriai būdingas subjektyvus nemalonus ar kankinantis nerimastingumas ir būtinybė judėti, dažnai susijusi su nesugebėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Pirmomis gydymo savaitėmis tokio poveikio atsiradimo galimybė būna didesnė. Dozės didinimas pacientams, kuriems pasireiškė šie simptomai, gali būti žalingas.

Hiponatremija

Yra pranešimų, kad vartojant SSRI, greičiausiai dėl antidiurezinio hormono sekrecijos sutrikimo (SIADH), retai pasireiškė hiponatremija, kuri išnyko, nutraukus preparato vartojimą. Pacientams, kuriems yra didesnė hiponatremijos rizika, pvz., senyviems asmenims, sergantiesiems kepenų ciroze arba pacientams, kartu vartojantiems preparatus, kurie taip pat gali sukelti hiponatremiją, šį preparatą vartoti reikia atsargiai.

Kraujavimas

Vartojant SSRI, buvo gauta pranešimų apie poodinio kraujavimo sutrikimus – dėmines ir taškines kraujosruvas. Ypač atsargiai SSRI reikia vartoti pacientams, kartu vartojantiems geriamuosius antikoaguliantus, preparatus, kurie veikia trombocitų funkciją (pvz., atipinius preparatus nuo psichozės ir fenotiazino, daugelį triciklių antidepresantų, acetilsalicilo rūgštį ir nesteroidinius vaistinius preparatus nuo uždegimo (NVNU), tiklopidiną ir dipiridamolį), ir pacientams, kurie linkę kraujuoti.

Elektrokonvulsinė terapija (EKT)

Dėl klinikinės patirties stokos SSRI vartoti kartu su EKT reikia atsargiai.

Serotonino sindromas

Escitalopramą vartoti kartu su preparatais, kurie sužadina serotonino receptorius, pvz., sumatriptanu arba kitais triptanais, tramadoliu ir triptofanu, reikia atsargiai. 

Retais atvejais serotonino sindromas pasireiškė pacientams, kurie vartojo SSRI kartu su serotonino receptorius sužadinančiais preparatais. Tokių simptomų kaip ažitacija, drebulys, mioklonija ir hipertermija derinys gali rodyti, kad vystosi ši būklė. Jeigu pasireiškė ši būklė, reikia nedelsiant nutraukti SSRI ir kitų serotonino receptorius sužadinančių preparatų vartojimą ir pradėti simptominį gydymą.

Paprastoji jonažolė

Su SSRI vartojant kartu augalinius preparatus, kurių sudėtyje yra paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamų reakcijų (žr. 4.5 skyrių).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą

Baigiant gydymą, dažnai atsiranda nutraukimo simptomų, ypač jeigu vartojimas nutraukiamas staigiai (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų duomenimis, nutraukus aktyvų gydymą, 25% pacientų, vartojusių escitalopramą, atsirado nepageidaujamų reiškinių, palyginti su 15% pacientų, vartojusių placebą. 

Nutraukimo simptomų rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, dozę ir dozės mažinimo greitį. Dažniausiai pasireikšdavo šios reakcijos: svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, konfūzija, padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Tokie simptomai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs.

Tokių simptomų paprastai atsiranda per pirmas kelias dienas po gydymo nutraukimo, bet buvo labai retų pranešimų, kad tokių simptomų atsirado pacientams, kurie atsitiktinai praleido dozę.

Dažniausiai tokie simptomai išnyksta savaime, paprastai per 2 savaites, bet kai kuriems pacientams gali tęstis ilgai (2–3 mėnesius ar ilgiau). Todėl rekomenduojama gydymą escitalopramu nutraukti palaipsniui, dozę mažinant kelias savaites ar mėnesius, atsižvelgiant į paciento poreikius (žr. 4.2 skyriaus poskyrį „Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda, nutraukus gydymą“).

Išeminė širdies liga

Pacientų, sergančių išemine širdies liga, gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirtis yra per maža, taigi jiems šis vaistinis preparatas skiriamas vartoti atsargiai (žr. 5.3 skyrių).

Uždaro kampo glaukoma

SSRI, įskaitant escitalopramą, gali turėti įtakos vyzdžio dydžiui, sukeldami midriazę. Dėl tokio vyzdžio plečiamojo poveikio gali susiaurėti akies kampas ir dėl to padidėti akispūdis bei pasireikšti uždaro kampo glaukoma, ypač pacientams, kuriems buvo toks polinkis. Todėl escitalopramą reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra uždaro kampo glaukoma arba anksčiau buvo pasireiškusi glaukoma.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Draudžiami deriniai: 

Negrįžtamojo poveikio neselektyvieji MAO inhibitoriai

Pacientams, vartojusiems SSRI kartu su neselektyviaisiais, negrįžtamojo poveikio monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais, ir pacientams, kurie neseniai baigė vartoti SSRI ir pradėjo vartoti tokius MAO inhibitorius, pasireiškė sunkios reakcijos (žr. 4.3 skyrių). Kai kuriais atvejais pacientui vystėsi serotonino sindromas (žr. 4.8 skyrių).

Escitalopramą draudžiama vartoti kartu su neselektyviaisiais negrįžtamojo poveikio MAO inhibitoriais. Escitalopramą galima pradėti vartoti po 14 dienų, baigus vartoti negrįžtamojo poveikio MAO inhibitorius. Nutraukus escitalopramo vartojimą, skirti vartoti neselektyviuosius negrįžtamojo poveikio MAO inhibitorius galima ne anksčiau kaip po 7 dienų.

Grįžtamojo poveikio selektyvieji MAO-A inhibitoriai (moklobemidas)

Dėl serotonino sindromo pavojaus escitalopramo vartoti kartu su MAO-A inhibitoriumi, tokiu kaip moklobemidas, negalima (žr. 4.3 skyrių). Jeigu būtina šiuos preparatus vartoti kartu, iš pradžių reikia vartoti mažiausią rekomenduojamą dozę ir atidžiai stebėti pacientą.

Grįžtamojo poveikio neselektyvieji MAO inhibitoriai (linezolidas)

Antibiotikas linezolidas yra grįžtamojo poveikio neselektyvusis MAO inhibitorius, todėl pacientams, gydomiems escitalopramu, jo vartoti negalima. Jeigu toks derinys yra būtinas, reikia skirti mažiausias dozes ir atidžiai stebėti paciento klinikinę būklę (žr. 4.3 skyrių).

Negrįžtamojo poveikio selektyvieji MAO-B inhibitoriai (selegilinas)

Vartoti kartu selegiliną (negrįžtamojo poveikio MAO-B inhibitorius) reikia atsargiai, nes padidėja pavojus, kad gali vystytis serotonino sindromas. Su raceminiu citalopramo mišiniu vartoti kartu yra saugu 10 mg per parą selegilino dozę.

QT intervalo pailgėjimas

Farmakokinetinių ir farmakodinaminių escitalopramo su kitais QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais sąveikos tyrimų neatlikta. Suminio escitalopramo su tokiais vaistiniais preparatais poveikio paneigti negalima. Dėl šios priežasties escitalopramo vartoti su kitais QT intervalą ilginančiais preparatais, tokias kaip IA ir III klasės preparatai nuo širdies ritmo sutrikimo, antipsichotikai (pvz., fenotiazino dariniai, pimozidas, haloperidolis), tricikliai antidepresantai, tam tikri antimikrobiniai preparatai (pvz., sparfloksacinas, moksifloksacinas, eritromicinas IV, pentamidinas, preparatai nuo maliarijos, ypač halofantrinas), kai kurie antihistamininiai preparatai (astemizolas, mizolastinas), draudžiama.

Deriniai, kuriuos reikia vartoti atsargiai 

Serotonino receptorius sužadinantys preparatai

Kartu vartojant serotonino receptorius sužadinančius preparatus (pvz., tramadolį, sumatriptaną ir kitus triptanus) gali pasireikšti serotonino sindromas.

Preparatai, mažinantys traukulių slenkstį

SSRI gali mažinti traukulių slenkstį. Kitus preparatus (pvz., antidepresantus (triciklius, SSRI), neuroleptikus (fenotiazinus, tioksantenus, butirofenonus), meflokviną, bupropioną, tramadolį), kurie taip pat gali mažinti traukulių slenkstį, vartoti kartu reikia atsargiai.

Litis, triptofanas

Yra duomenų, kad sustiprėja kartu su ličiu arba triptofanu vartojamų SSRI poveikis, todėl SSRI kartu su šiais preparatais reikia vartoti atsargiai.

Paprastoji jonažolė

Su SSRI vartojant kartu augalinius preparatus, kurių sudėtyje yra paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamų reakcijų (žr. 4.4 skyrių).

Kraujavimas

Vartojant escitalopramą kartu su kitais geriamaisiais antikoaguliantais, gali pakisti krešėjimą slopinantis poveikis. Pacientams, gydomiems geriamaisiais antikoaguliantais ir pradėjusiems vartoti escitalopramą arba nutraukusiems jo vartojimą, reikia kruopščiai tirti krešėjimą (žr. 4.4 skyrių).

Escitalopramą vartojant kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), gali padidėti kraujavimo tikimybė (žr. 4.4 skyrių).

Vaistiniai preparatai sukeliantys hipokalemiją ir (arba) hipomagnezemiją

Reikia atsargiai kartu vartoti vaistinius preparatus, kurie gali sukelti hipokalemiją ir hipomagnezemiją, nes šios būklės padidina piktybinių aritmijų atsiradimo riziką (žr. 4.4 skyrių).

Alkoholis

Nesitikima farmakodinaminės arba farmakokinetinės escitalopramo ir alkoholio sąveikos. Tačiau, kaip ir kitų psichotropinių preparatų, escitalopramo netinka vartoti kartu su alkoholiu.

Farmakokinetinė sąveika

Kitų vaistinių preparatų įtaka escitalopramo farmakokinetikai

Escitalopramas daugiausia metabolizuojamas CYP2C19. Mažesnis kiekis escitalopramo metabolizuojamas, dalyvaujant CYP3A4 ir CYP2D6 fermentams. Pagrindinis metabolitas S-DCT (demetilintas escitalopramas) metabolizuojamas, matyt, iš dalies dalyvaujant CYP2D6.

Kartu su 30 mg omeprazolo (CYP2C19 inhibitorius) vieną kartą per parą vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje vidutiniškai padidėja (maždaug 50%).

Kartu su 400 mg cimetidino (vidutinio stiprumo bendrasis izofermentų inhibitorius) du kartus per parą vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje padidėja vidutiniškai (maždaug 70%). Patariama atsargiai skirti escitalopramą kartu su cimetidinu. Tokiu atveju gali prireikti dozę keisti.

Taigi escitalopramą vartoti kartu su CYP2C19 inhibitoriais (pvz., omeprazolu, ezomeprazolu, fluvoksaminu, lansoprazolu, tiklopidinu) arba cimetidinu reikia atsargiai. Jeigu kartu vartojant šiuos vaistinius preparatus pasireiškia šalutinis poveikis, gali tekti sumažinti escitalopramo dozę.

Escitalopramo poveikis kitų preparatų farmakokinetikai

Escitalopramas yra CYP2D6 fermento inhibitorius. Rekomenduojama atsargiai su escitalopramu kartu vartoti preparatų, kurie daugiausia metabolizuojami dalyvaujant šiam fermentui ir kurių yra siauras terapinis indeksas, pvz., flekainido, propafenono ir metoprololio (vartojamo nuo širdies nepakankamumo), arba kai kurių CNS veikiančių vaistinių preparatų, daugiausia metabolizuojamų, dalyvaujant CYP2D6, pvz., antidepresantų, tokių kaip desipraminas, klomipraminas ir nortriptilinas, arba preparatų nuo psichozės, pvz., risperidono, tioridazino ir haloperidolio. Gali prireikti keisti dozes.

Vartojant kartu su desipraminu arba metoprololiu, dvigubai padidėjo šių dviejų CYP2D6 metabolizuojamų medžiagų koncentracija kraujo plazmoje.

Tyrimai in vitro parodė, kad escitalopramas taip pat gali silpnai slopinti CYP2C19. Rekomenduojama atsargiai vartoti kartu preparatus, metabolizuojamus CYP2D19.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Duomenų apie escitalopramo poveikį nėštumui yra labai mažai.

Escitalopramo toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų su žiurkėmis duomenimis, pasireiškė embriotoksinis ir toksinis poveikis vaisiui, tačiau apsigimimų nepadažnėjo (žr. 5.3 skyrių).

ESCITIL nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus ir tik gerai apsvarsčius naudos ir rizikos santykį.

Jeigu moteris iki nėštumo pabaigos, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, buvo gydoma ESCITIL, naujagimį reikia stebėti. Nėštumo metu staigiai nutraukti gydymo šiuo vaistiniu preparatu negalima.

Naujagimiams motinų, kurios nėštumo pabaigoje vartojo SSRI ar SNRI, gali pasireikšti šie simptomai: kvėpavimo sutrikimas, cianozė, apnėja, priepuoliai, kūno temperatūros nestabilumas, žindymo sutrikimas, vėmimas, hipoglikemija, raumenų tonuso padidėjimas, raumenų tonuso sumažėjimas, hiperrefleksija, drebulys, dirglumas, irzlumas, letargija, nuolatinis verksmas, mieguistumas, miego sutrikimai. Šių simptomų gali atsirasti arba dėl serotoninerginio poveikio, arba dėl vaistinio preparato vartojimo nutraukimo. Daugeliu atvejų sutrikimų atsiranda iš karto ar netrukus (greičiau nei per 24 valandas) po gimdymo.

Epidemiologiniai duomenys rodo, kad nėštumo, ypač vėlyvo, metu vartojant SSRI gali padidėti pastovios naujagimių plaučių hipertenzijos rizika. Šios rizikos dydis – maždaug 5 atvejai iš 1000 nėštumų. Bendrojoje populiacijoje iš 1000 nėštumų pasitaiko 1–2 pastovios naujagimių plaučių hipertenzijos atvejai.

Žindymas

Tikėtina, kad escitalopramo prasiskverbia į motinos pieną.

Taigi žindyvėms escitalopramo vartoti nerekomenduojama.

Vaisingumas

Tyrimų su gyvūnais duomenys parodė, kad citalopramas gali paveikti spermos kokybę (žr. 5.3 skyrių).

Pranešimai apie atvejus su žmonėmis vartojant kai kuriuos SSRI parodė, kad poveikis spermos kokybei yra grįžtamasis.

Įtaka žmonių vaisingumui iki šiol nebuvo pastebėta.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Nors escitalopramas netrikdo intelekto arba psichomotorinio aktyvumo, kaip ir vartojant kitus psichotropinius preparatus, gali būti sutrikdytas situacijos vertinimas ir susilpnėti įgūdžiai, todėl pacientą būtina įspėti apie galimą poveikį jo gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamos reakcijos dažniausiai atsiranda pirmąją ar antrąją gydymo savaitę, jų intensyvumas ir dažnis paprastai sumažėja toliau tęsiant vartojimą.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

Lentelėje išvardytos klinikinių placebu kontroliuojamų tyrimų metu arba po vaistinio preparato patekimo į rinką pasireiškusios su SSRI ir (arba) escitalopramo vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos, suskirstytos pagal organų sistemų klases ir dažnį.

Dažnis nustatytas klinikinių tyrimų metu ir pagal placebą nekoreguotas. Dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki ≤ 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki ≤ 1/1000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

¹ Buvo gauta pranešimų apie minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant escitalopramą ir netrukus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių).

² Buvo gauta pranešimų apie SSRI terapinei klasei būdingus šiuos atvejus.

Klasės poveikis

Epidemiologiniai tyrimai, atlikti su 50 metų ir vyresniais tiriamaisiais, parodė, kad pacientams, vartojantiems selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir triciklius antidepresantus (TCA), padidėja kaulų lūžių pavojus. Šio reiškinio mechanizmas nežinomas.

QT intervalo pailgėjimas

Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai pasireiškė moteriškos lyties pacientėms, kurioms buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs arba kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą SSRI

Nutraukus SSRI ir (arba) SNRI vartojimą (ypač jeigu nutraukiama staigiai), dažnai atsiranda nutraukimo simptomų. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, konfūzija, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Tokie reiškiniai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, savaime išnykstantys, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) ilgalaikiai. Todėl jeigu reikia baigti gydymą, rekomenduojama escitalopramo vartojimą nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas 

Toksinis poveikis

Klinikinių escitalopramo perdozavimo duomenų sukaupta per mažai ir dauguma atvejų yra susiję su kitų vaistinių preparatų perdozavimu kartu. Daugeliu atvejų simptomai nepasireiškė arba jie buvo silpni. Escitalopramo perdozavimo atvejų, pasibaigusių mirtimi, vartojant tik escitalopramą, pasitaikė retai; dauguma atvejų susiję su kartu vartojamais kitais vaistiniais preparatais. Vartojant tik escitalopramą dozėmis nuo 400 mg iki 800 mg, jokių sunkių simptomų nepasireiškė.

Simptomai

Perdozavus escitalopramą, atsirado simptomų, kurie dažniausiai yra susiję su centrine nervų sistema (pradedant galvos svaigimu, drebuliu ir ažitacija ir baigiant retais serotonino sindromo, traukulių ir komos atvejais), virškinimo sistema (pykinimas ir (arba) vėmimas), širdies ir kraujagyslių sistema (hipotenzija, tachikardija, pailgėjęs QT intervalas ir aritmija) ir elektrolitų ir skysčių pusiausvyros būklėmis (hipokalemija, hiponatremija).

Gydymas

Specifinio priešnuodžio nėra. Reikia atnaujinti ir palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, tiekti reikiamą deguonies kiekį ir užtikrinti kvėpavimo funkciją. Reikia apsvarstyti galimybę išplauti skrandį ir skirti aktyvintosios anglies. Išplauti skrandį reikia kuo greičiau po vaistinio preparato išgėrimo. Taikant bendrąsias simptomines ir palaikomąsias priemones, rekomenduojama stebėti širdies veiklą ir gyvybinius požymius.

Perdozavimo atveju rekomenduojama stebėti EKG pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas ar aritmija su mažu širdies susitraukimų dažniu, kurie vartoja QT intervalą ilginančių preparatų ar kurių metabolizmas yra sutrikęs, pvz., yra kepenų funkcijos sutrikimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antidepresantai, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, ATC kodas – N 06 AB 10.

Veikimo mechanizmas

Escitalopramas yra selektyvus serotonino (5-HT) reabsorbcijos inhibitorius, turintis didelį afinitetą pagrindinei jungties vietai. Jis taip pat jungiasi į alosterinę vietą, esančią ant serotonino nešėjo, 1000 kartų mažesniu afinitetu.

Escitalopramas neveikia arba turi mažą afinitetą 5-HT_1A, 5-HT₂, DA D₁ ir D₂, alfa₁-, alfa₂-, beta-adrenoreceptoriams, histamino H₁, muskarino cholinerginiams, benzodiazepinų ir opioidiniams receptoriams.

5-HT reabsorbcijos slopinimas yra vienintelis tikėtinas veikimo mechanizmas, paaiškinantis farmakologinius ir klinikinius escitalopramo poveikius.

Klinikinis efektyvumas 

Didžiosios depresijos epizodai

Trijų iš keturių dvigubai aklų placebu kontroliuojamų trumpų (8 savaičių) tyrimų duomenimis, escitalopramas buvo veiksmingas, gydant ūminius didžiosios depresijos epizodus. Ilgalaikio atkryčio profilaktikos tyrimo metu 274 pacientai, kurie iš pradžių 8 savaites atviros tyrimo fazės metu vartojo 10 arba 20 mg escitalopramo per parą ir kuriems preparatas buvo veiksmingas, buvo atrinkti atsitiktinių imčių būdu ir toliau 36 savaites vartojo arba tą pačią escitalopramo dozę, arba placebą. Šio tyrimo metu pacientams, toliau vartojusiems escitalopramą, per kitas 36 savaites atkrytis pasireiškė daug vėliau nei vartojusiems placebą.

Socialinio nerimo sutrikimas

Escitalopramas buvo efektyvus ir trijų trumpų (12 savaičių) tyrimų metu, ir 6 mėnesius tiriant socialinio nerimo atkryčio profilaktiką asmenims, kuriems pasireiškė gydymo poveikis. 24 savaites trukusio dozės nustatymo tyrimo duomenimis, efektyvios yra 5, 10 ir 20 mg escitalopramo dozės.

Generalizuoto nerimo sutrikimas

10 mg ir 20 mg escitalopramo dozės buvo veiksmingos keturių iš keturių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu.

Trijų panašaus plano tyrimų, kuriuose dalyvavo 421 escitalopramu gydytų ir 419 placebą vartojusių pacientų, jungtiniais duomenimis, organizmo reakcija į vaistinį preparatą buvo atitinkamai 47,5% ir 28,9%, o reakcijos nebuvo – atitinkamai 37,1% ir 20,8% tiriamųjų. Ilgalaikis poveikis pradėjo reikštis po pirmosios gydymo savaitės.

Atsitiktinės atrankos būdu atliktų palaikomojo gydymo 20 mg escitalopramo per parą efektyvumo tyrimų, kuriuose dalyvavo 373 pacientai, kurių organizmas reagavo į gydymą pirminio atviru būdu atlikto 12 savaičių trukmės tyrimo metu, duomenimis, vaistinis preparatas 24‑76 savaitėmis buvo veiksmingas.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Atsitiktinių imčių, dvigubai aklo klinikinio tyrimo metu 12 savaitę vartojusiųjų 20 mg per parą rezultatai Y-BOCS bendroje skalėje pradėjo skirtis nuo vartojusiųjų placebo. Praėjus 24 savaitėms, tiek 10 mg, tiek 20 mg escitalopramo per parą vartojimas buvo pranašesnis už placebą.

Nustatyta, kad vartojantys 10 mg ir 20 mg escitalopramo per parą pacientai, kurie per 16 atviros tyrimo dalies savaičių reagavo į gydymą ir buvo atrinkti 24 savaičių atsitiktinių imčių, dvigubai aklai, placebu kontroliuojamai tyrimo daliai, buvo apsaugoti nuo atkryčio.

Dvigubai aklu būdu atlikto, placebu kontroliuojamo EKG tyrimo su sveikais asmenimis metu QTc (Fridericia korekcijos) pokytis, palyginti su pradiniu, vartojant 10 mg per parą dozę, buvo 4,3 ms (90% CI: 2,2, 6,4) ir, vartojant 30 mg per parą, – 10,7 ms (90% CI: 8,6, 12,8) (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.8 ir 4.9 skyrius).

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija

Absorbcija yra beveik visiška, ir maistas absorbcijai įtakos neturi (laiko, per kurį susidaro didžiausia koncentracija, T_max vidurkis – 4 val. po kartotinės vaistinio preparato dozės). Kaip ir vartojant raceminį citalopramomišinį, laukiamas absoliutus escitalopramo biologinis prieinamumas turėtų būti maždaug 80%.

Pasiskirstymas

Išgerto preparato tariamas pasiskirstymo tūris (V_d,b/F) yra apie 12–26 l/kg. Maždaug 80% escitalopramo ir jo pagrindinių metabolitų susijungia su kraujo plazmos baltymais.

Biotransformacija

Escitalopramas metabolizuojamas kepenyse į demetilintą ir didemetilintą metabolitus. Abu jie yra farmakologiškai aktyvūs. Antraip azotas gali būti oksiduotas ir susidaro azoto oksido metabolitas. Dalis nepakitusio preparato ir metabolitų išsiskiria gliukuronidų pavidalu. Po kartotinų dozių susidariusi vidutinė demetil- ir didemetil-metabolitų koncentracija paprastai sudaro atitinkamai 28–31% ir <5% escitalopramo koncentracijos. Escitalopramas metabolizuoja į demetilintą metabolitą, dalyvaujant CYP2C19 izofermentui, nors gali dalyvauti ir CYP3A4 bei CYP2D6.

Eliminacija

Pusinės eliminacijos laikas (T_½β) po kartotinių preparato dozių pavartojimo yra maždaug 30 valandų. Išgerto preparato klirensas plazmoje (Cl_oral) – apie 0,6 l/min. Pagrindinių metabolitų pusinės eliminacijos laikas gerokai ilgesnis.

Manoma, kad escitalopramas ir pagrindiniai jo metabolitai išsiskiria tiek per kepenis (metabolizuoja), tiek per inkstus, su šlapimu didžioji dalis pasišalina metabolitų pavidalu.

Preparatui būdinga linijinė farmakokinetika. Pastovi preparato koncentracija plazmoje susidaro maždaug po 1 savaitės. Vartojant 10 mg paros dozę pasiekiama pastovi vidutinė 50 nanomolių/l (nuo 20 iki 125 nanomolių/l) koncentracija.

Senyvi pacientai (>65 metų amžiaus)

Iš senyvų pacientų organizmo escitalopramas išsiskiria lėčiau nei iš jaunų. Senyvų pacientų organizme preparato sisteminė ekspozicija (AUC) maždaug 50% didesnė už jaunų sveikų savanorių. (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientų, sergančių lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu (A ir B klasės pagal Child‑Pugh), organizme escitalopramo pusinės eliminacijos laikas būna maždaug dviem kartais ilgesnis, o ekspozicija maždaug 60% didesnė už asmenų, kurių kepenų funkcija normali (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi inkstų funkcija

Pacientams, kurių susilpnėjusi inkstų funkcija (kreatinino klirensas 10–53 ml/min.), pailgėjo raceminio citalopramo pusinės eliminacijos laikas ir šiek tiek padidėjo ekspozicija organizme. Metabolitų koncentracija plazmoje nebuvo tiriama, bet jų kiekis gali būti padidėjęs (žr. 4.2 skyrių).

Polimorfizmas

Nustatyta, kad pacientų, kurių organizme yra nepakankamas CYP2C19 metabolizmas, escitalopramo koncentracija plazmoje yra dvigubai didesnė, palyginti su asmenų, kurių organizme metabolizmas yra visavertis. Pacientams, kuriems yra nepakankamas CYP2D6 metabolizmas, nenustatyta didesnių preparato ekspozicijos organizme pakitimų (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikti ne visi įprastiniai ikiklinikiniai escitalopramo tyrimai, nes atliktų escitalopramo ir citalopramo toksikokinetikos ir toksikologinių tyrimų su žiurkėmis duomenys buvo panašūs. Todėl visus apie citalopramą sukauptus duomenis galima pritaikyti escitalopramui.Lyginamieji toksikologiniai tyrimai su žiurkėmis rodo, kad escitalopramas ir citalopramas sukėlė kardiotoksinį poveikį, vartojant juos keletą savaičių dozėmis, kurios taip pat sukėlė bendrą toksinį poveikį. Kardiotoksinis poveikis susijęs su didžiausia koncentracija plazmoje daugiau nei su sistemine ekspozicija AUC. Poveikis pasireiškė esant daug didesnei (8 kartus) didžiausiai koncentracijai plazmoje už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę, tuo tarpu preparato ekspozicija organizme AUC buvo tik 3–4 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę. Citalopramo S-enantomero AUC buvo 6–7 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją preparato dozę. Šie duomenys tikriausiai yra susiję su padidėjusiu poveikiu biogeniniams aminams, t. y. antrinis farmakologinis poveikis pirminiam, pasireiškiantis hemodinaminiu poveikiu (sumažėjusia koronarine kraujotaka) ir išemija. Tačiau tikslus kardiotoksinio poveikio žiurkėms mechanizmas neaiškus. Klinikinė citalopramo vartojimo patirtis neįrodo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys turi kokios nors klinikinės reikšmės.

Ilgą laiką žiurkėms duodant escitalopramo ir citalopramo, kai kuriuose audiniuose, pvz., plaučių, sėklidės prielipo ir kepenų, nustatytas padidėjęs fosfolipidų kiekis. Pakitimai sėklidės prielipe ir kepenyse nustatyti, esant panašiai ekspozicijai kaip žmogaus organizme. Nutraukus vartojimą šie pakitimai išnyko. Fosfolipidų kaupimąsi (fosfolipidozė) gyvūnams sukėlė daugelis katijoninių amfifilinių vaistinių preparatų. Nežinoma, ar šis reiškinys turi kokios nors reikšmės žmogui.

Toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis, embriotoksinis poveikis žiurkėms (sumažėjo žiurkiukų svoris ir pasireiškė grįžtamas kaulėjimo vėlavimas) pasireiškė tiktai tokiu atveju, kai gyvūnų organizme AUC buvo daug didesnė už didžiausią žmogaus organizme. Apsigimimų nepadažnėjo. Perinatalinio ir postnatalinio vystymosi tyrimų duomenimis, nustatytas išgyvenamumo žindymo laikotarpiu sumažėjimas, kai gyvūnų organizme AUC buvo daug didesnis nei pasiekiamas gydymo metu.

Tyrimų su gyvūnais duomenys parodė, kad citalopramas didina vaisingumo ir nėštumo indekso sumažėjimą, mažina implantacijos skaičių, o poveikis žmonių atveju rodo žymiai padidėjusį nenormalios spermos kiekį. Escitalopramo tyrimų su gyvūnais duomenų, susijusių su šiuo aspektu, nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

Kroskarmeliozės natrio druska (E468)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas (E470b)

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė (E464)

Titano dioksidas (E 171)

Makrogolis 400

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis jos turinys

OPA/Al/PVC-aliuminio lizdinės plokštelės, kuriose yra:

7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 49, 50, 56, 60, 84, 90, 98, 100, 200, 500 tablečių (lizdinėse plokštelėse)

30 x 1, 49 x 1, 100 x 1 tablečių (vienadozėse lizdinėse plokštelėse)

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.