Brufen

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Brufen 200 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Vienoje tabletėje yra 200 mg ibuprofeno.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 13 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė

Tabletės yra baltos, ovalios. 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Reumatoidinis artritas, artrozė. Dismenorėja be organinės patologijos. Silpno ar vidutinio intensyvumo skausmas. Suaugusiųjų ir paauglių karščiavimas. 

6-12 metų vaikams (>20 kg): ūminis skausmas ir peršalimo sukeltas karščiavimas. Vaikams skiriamos tik 200 mg tabletės.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Gydymas turi būti pradėtas mažiausia, tikėtinai efektyvia doze, kuri gali būti koreguojama priklausomai nuo terapinio atsako ar pašalinių poveikių. Ilgalaikiam gydymui turi būti vartojamos mažos palaikomosios dozės. 

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Suaugusiesiems ir 12 metų bei vyresniems vaikams

Reumatinės ligos: skiriama viena 400 mg tabletė 3 kartus per parą. Tarp dozių daryti mažiausiai 4-6 valandų intervalą. Kad pasireikštų greitesnis poveikis esant rytiniam sąstingiui,pirmąją dozę galima vartoti nevalgius. Esant inkstų funkcijos nepakankamumui dozę reikia mažinti. Didžiausia galima paros dozė -2400 mg.

Dismenorėja: viena 400 mg tabletė 1-3 kartus per parą pagal poreikį. Tarp dozių daryti mažiausiai 4-6 valandų intervalą. Gydymą reikia pradėti pasireiškus pirmiems menstruacinio skausmo simptomams.

Silpnas ar vidutinio intensyvumo skausmas: viena 200 mg arba viena 400 mg tabletė kaip vienkartinė dozė arba 3-4 kartus per parą. Tarp dozių daryti mažiausiai 4-6 valandų intervalą. Didesnė kaip 400 mg vienkartinė dozė neparodė papildomo poveikio skausmui.

Suaugusiųjų ir paauglių karščiavimas

Viena 200 mg arba 400 mg tabletė 1-3 kartus per parą pagal poreikį.

Vaikų populiacija

Vaikams 6-12 metų (>20 kg):

Ūmaus skausmo ir karščiavimo dėl peršalimo, malšinimui: viena 200 mg tabletė 1-3 kartus per parą.

Tarp dozių daryti mažiausiai 4-6 valandų intervalą.

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams dažniau pasireiškia pašaliniai vaistinio preparato poveikiai. Jeigu reikalingas gydymas NVNU, jiems turi būti skiriama mažiausia efektyvi dozė trumpiausią laiką. Pacientai turi būti reguliariai stebimi, nes gydantis NVNU galimas kraujavimas iš virškinimo trakto. Esant inkstų ar kepenų ligoms, dozė turi būti parenkama individualiai.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ibuprofeną reikia atsargiai vartoti esant inkstų sutrikimui. Dozė turi būti parenkama individualiai. Dozė turi būti pati mažiausia, o pacientų inkstų būklę reikia nuolat stebėti (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrių)

Kepenų funkcijos sutrikimas

Ibuprofeną reikia atsargiai vartoti esant kepenų funkcijos sutrikimui. Reikia vartoti kaip įmanoma mažiausią dozę ir dozavimas turi būti parenkamas individualiai (žr. 4.3, 4.4, ir 5.2 skyrių).

Vartojimo metodas

Vartokite Brufen tabletes, užgerdami stikline vandens. Brufen tabletę reikia nuryti visą. Jos negalima kramtyti, laužyti, traiškyti ar čiulpti, kad išvengti nemalonaus pojūčio burnoje bei sudirginimo gerklėje.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
• Aktyvi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa ar neseniai buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto opų (du ar daugiau aiškūs opaligės ar kraujavimo epizodai).
• Sunkus kepenų nepakankamumas.
• Sunkus širdies nepakankamumas.
• Sunkus inkstų nepakankamumas (glomerulų filtravimo greitis mažesnis nei 30ml/min.).
• Būklės, dėl kurių padidėja kraujavimo galimybė. Kraujavimas ar perforacija virškinamajame trakte, siejama su ankstesniu NVNU vartojimu.
• Trečias nėštumo trimestras.
• Dėl kryžminės reakcijos, ibuprofeno negalima vartoti tiems, kuriems vartojant aspiriną ar kitus NVNU pasireiškė astmos simptomai, sloga ar dilgėlinė.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Bendrosios atsargumo priemonės

Nepageidaujamų poveikių riziką galima sumažinti vartojant mažiausią efektyvią dozę trumpiausią laiką, per kurį galima kontroliuoti simptomus (žr. 4.2 skyrių ir poveikį virškinamajam traktui ir kardiovaskulinei sistemai, žemiau).

Kaip ir kiti NVNU, ibuprofenas gali maskuoti infekciją.

Yra įrodymų, kad vaistai, kurie slopina ciklooksigenazės (prostaglandinų) sintezę, gali įtakoti moters vaisingumą, veikdamas ovuliaciją. Šis poveikis yra laikinas ir išnyksta nutraukus gydymą.

Brufen tablečių sudėtyje yra laktozės monohidrato, todėl jis neturėtų būti skiriamas pacientams, kurie turi retą, įgimtą paveldimą galaktozės netoleravimą, Lapp laktazės nepakankamumą arba gliukozės-galaktozės malabsorbciją.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Pacientus, kuriems yra hipertenzija ir(ar) lengvas ar vidutinis širdies nepakankamumas, būtina stebėti, nes gali pasireikšti skysčių susilaikymas ir edema, susiję su NVNU terapija.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys leidžia manyti, kad vartojant dideles ibuprofeno dozes (2400 mg per parą) ilgą laiką, gali šiek tiek padidėti arterinės trombozės (infarkto ar insulto) rizika. Epidemiologinės studijos rodo, kad vartojant nedideles ibuprofeno dozes (pvz., £ 1200 mg per parą) miokardo infarkto rizika nepadidėja.

Pacientai su nekontroliuojama hipertenzija, širdies nepakankamumu, nustatyta išemine širdies liga, periferinių arterijų ligomis ir(ar) smegenų kraujotakos ligomis gali būti gydomi ibuprofenu tik po nuodugnaus apsvarstymo. Tai taip pat reikia atidžiai apsispręsti dėl gydymo taktikos, kai ruošiamasi pradėti ilgalaikę terapiją pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas).

Atsargiai skirti pacientams, kuriems yra buvusi hipertenzija ir (ar) širdies nepakankamumas, nes su NVNU vartojimu yra siejamas skysčių susilaikymas ir edemų atsiradimas.

Kraujavimas iš virškinimo trakto, opos ir perforacija

Yra labai stiprus ryšys tarp vaisto dozės ir sunkaus kraujavimo iš virškinimo trakto. Reikia vengti vartoti kartu ibuprofeną ir kitus NVNU, įskaitant ciklooksigenazės 2 (COX-2) inhibitorius. 

Senyviems pacientams yra didesnė pašalinių poveikių atsiradimo rizika, kai jie gydomi NVNU, ypatingai kraujavimas iš virškinimo trakto, perforacija, kurie gali būti mirtini. 

Pacientams, net tokiems, kuriems anksčiau nebuvo sunkių virškinimo trakto reiškinių, vartojant bet kokių NVNU pastebėta kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ar prakiurimo atvejų, kurie kartais būdavo mirtini. Tokie sutrikimai gali prasidėti bet kuriuo gydymo metu, kartais net be įspėjamųjų simptomų ar praeityje buvusių sunkių virškinimo trakto sutrikimų.

Kraujavimo iš virškinimo trakto, opų atsiradimas ir perforacijų atsiradimo galimybė yra labiau tikėtina, vartojant didesnes NVNU dozes pacientams, kuriems yra buvusios opos, ypatingai su kraujavimu ar perforacija (žr. 4.3 skyrių), ar senyviems pacientams. Pacientai su aukščiau minėtais rizikos veiksniais, turi būti gydomi mažiausiomis galimomis dozėmis.

Šiems pacientams reikia apsvarstyti gydymo galimybes, kartu skiriant gleivines saugančius vaistinius preparatus (pvz., misoprostolį ar protonų pompos inhibitorius), taip pat kaip ir pacientams, kurie gydomi aspirinu ar kitais vaistais, kurie didina virškinimo trakto pažeidimo galimybę (žr. 4.5 skyrių).

Pacientus, kuriems yra buvę virškinimo trakto reakcijų, ypatingai senyviems pacientams, reikia įspėti, kad atsiradus neįprastiems virškinimo trakto simptomams (ypatingai virškinimo trakto kraujavimas), ypač gydymo pradžioje, kreiptųsi į gydytoją jei tokie simptomai pasireiškia. 

Atsargiai reikia skirti pacientams, kurie gydomi ir kitais vaistais, didinančiais opų atsiradimo ar kraujavimo riziką: geriamais kortikosteroidais, antikoaguliantais, tokiais kaip varfarinas, selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais ar kraują skystinančiais vaistais, kaip aspirinas (žr. 4.5 skyrių). 

Atsiradus virškinimo trakto kraujavimui ar opoms, gydymą ibuprofenu reikia nutraukti.

NVNU atsargiai reikia skirti pacientams, kuriems yra buvusios virškinimo trakto ligos, pvz., opinis kolitas ir Krono liga, nes šios ligos gali paūmėti. (žr. 4.8 skyrių).

Poveikis inkstams

Reikia laikytis atsargumo priemonių dehidratuotiems pacientams. Galima inkstų sutrikimo rizika dehidruotiems vaikams ir paaugliams.

Kaip ir vartojant visus kitus NVNU, ilgai vartojant ibuprofeną atsiranda papilų nekrozė ir kiti patologiniai inkstų pakitimai. Inkstų toksinis pažeidimas taip pat buvo stebėtas tiems, kurių normalią inkstų perfuziją kompensuoja prostaglandinai. Šiems pacientams vartojant NVNU gali išsivystyti nuo dozės priklausomas prostaglandinų gamybos sumažėjimas, taip pat sulėtėti inkstų kraujotaka, kuri gali sąlygoti inkstų funkcijos pažeidimus. Šie pažeidimai dažniau išsivysto pacientams, kurie yra padidintos rizikos grupėje (serga inkstų funkcijos sutrikimu, širdies nepakankamumu, kuriems yra kepenų disfunkcija, senyvi pacientai ir yra gydomi diuretikais ar AKF inhibitoriais. Nutraukus NVNU vartojimą, šie simptomai paprastai yra grįžtami.

Pacientai, turintys virškinimo trakto sutrikimų, sergantys sistemine raudonąja vilklige, kraujo ar koaguliacijos sutrikimais ir astma, turi būti gydomi atsargiai ir atidžiai stebimi, nes gydant NVNU būklė gali pasunkėti.

Hematologiniai sutrikimai

Ibuprofenas gali slopinti trombocitų agregaciją, dėl ko gali pailgėti kraujavimo laikas.

Kvėpavimo takų sutrikimai

Pacientams, sergantiems alerginėmis ligomis, bronchine astma (šiuo metu ar anksčiau sirgusiems), gali atsirasti bronchospazmai.

Poveikis odai ir poodžiui

Sunkios odos reakcijos, net mirtini atvejai, tokie kaip eksfoliacinis dermatitas, Stevens- Johnson sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė buvo nustatyti labai retai ir jie siejami su NVNU vartojimu (žr. 4.8 skyrių). Šios reakcijos dažniau pasireiškia gydymo pradžioje ir per pirmą gydymo mėnesį. Atsiradus odos bėrimui, gleivinių pažeidimui ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams, reikia nutraukti gydymą ibuprofenu.

Aseptinis meningitas

Retais atvejais vartojant ibuprofeną pasitaikė aseptinis meningitas. Tai labiau tikėtina pacientams, kurie serga sistemine raudonąja vilklige ir panašiais jungiamojo audinio susirgimais, ir pacientams, kurie neserga jokiomis lėtinėmis ligomis.

Sergant vėjaraupiais gali atsirasti sunkių komplikacijų odoje ir gleivinėse.

Šiuo metu nėra būdų išvengti šio NVNU neigiamo poveikio minėtoms infekcijoms.

Todėl, sergant vėjaraupiais, patariama vengti vartoti ibuprofeno.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Reikia vengti kartu vartoti su Brufen:

Dikumarolio grupė: NVNU gali padidinti antikoaguliantų, tokių kaip varfarinas, veikimą.

Ekperimentiniai tyrimai parodė, kad ibuprofenas sustiprina varfarino poveikį kraujavimo laikui. NVNU ir dikumarolio grupė yra metabolizuojami to paties enzimo CYP 2C9.

Trombocitų agregaciją slopinantys vaistai: NVNU negalima vartoti kartu su trombocitų agregaciją slopinančiais vaistais, tokiais kaip tiklopidinas, dėl adityvaus trombocitų funkcijos slopinimo (žr. žemiau).

Metotreksatas: NVNU slopina metotreksato tubulinę sekreciją inksuose ir tam tikrą metabolinę sąveiką, dėl ko gali sumažėti metotreksato klirensas. Taigi, gydant didelėmis metotreksato dozėmis,  reikia vengti skirti NVNU (žr. žemiau).

Aspirinas: dėl didelės kraujavimo rizikos, reikia vengti skirti NVNU kartu su aspirinu.

Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad kartu vartojami aspirinas ir  ibuprofenas gali slopinti mažų aspirino dozių poveikį trombocitų agregacijai.Remiantis šiais ribotais duomenimis ir netikslia ex vivo duomenų ekstrapoliacija, kuri reikalinga klinikinei situacijai nusakyti, galima teigti, kad tikslių išvadų nėra apie reguliarų ibuprofeno vartojimą, ir nėra kliniškai reikšmingo efekto, kai ibuprofenas vartojamas tik kartais (žr. 5.1 skyrių).

Širdį veikiantys glikozidai: NVNU gali pabloginti širdies nepakankamumą, sumažinti glomerulų filtraciją ir padidinti širdį veikiančių glikozidų (pvz. digoksino) kiekį plazmoje.

Mifepristonas: teoriškai vaisto poveikis gali sumažėti dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, įskaitant acetilsalicilo rūgštį, antiprostaglandininų savybių. Keleto tyrimų duomenimis, NVNU vartojimas tą pačią dieną su prostaglandinais, mifespristono ar prostaglandinų poveikio gimdos kaklelio brandinimui ar gimdos susitraukimams neįtakoja ir nesumažina klinikinio medikamentinio nėštumo nutraukimo veiksmingumo.

Sulfonylurea (sulfonilkarbamidai): buvo retų pranešimų apie hipoglikemijos atvejus pacientams, vartojantiems sulfonilurea preparatus ir ibuprofeną tuo pat metu.

Zidovudinas: yra įrodymų, kad kartu vartojant zidovudino ir ibuprofeno, padidėja hemartrozės ir hematomų atsiradimo rizika ŽIV teigiamiems pacientams.

Kartu vartojant su Brufenu gali reikėti koreguoti dozę:

NVNU gali mažinti diuretikų ir kitų antihipertenzinių vaistų poveikį.

NVNU gali mažinti aminoglikozidų išskyrimą. Vaikams: reikia atsargiai skirti ibuprofeną kartu su aminoglikozidais.

Litis: ibuprofenas mažina ličio inkstų klirensą, dėl to gali padidėti ličio koncentracija serume. Šiuos vaistus vartoti kartu reikia vengti, nebent yra galimybių dažnai tirti ličio koncentraciją serume ir atitinkamai koreguoti jo dozę.

AKF inhibitoriai ir angiotenzino II antagonistai:

Kartu skiriant AKF inhibitorius ar angiotenzino II antagonistus su NVNU, įskaitant ir ciklooksigenazės 2 inhibitorius, padidėja  rizika išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumui, dažnai grįžtamam, ypatingai pacientams su inkstų funkcijos nepakankamumu (pvz., dehidratuotiems ar(ir) senyviems pacientams). Šie vaistai kartu turi būti atsargiai skiriami pacientams su sutrikusia inkstų funkcija, ypatingai senyviems pacientams. Pacientai turi gauti pakankamai skysčių, jiems reikia tirti inkstų funkciją pradėjus gydymą ir pastoviai gydymo metu. (žr. 4.4 skyrių).

Beta blokatoriai: NVNU neutralizuoja antihipertenzinį beta adrenoblokatorių poveikį.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI):

SSRI ir NVNU gali padidinti kraujavimo galimybę, pvz., iš virškinimo trakto. Ši rizika didėja kartu vartojant šiuos vaistus. Mechanizmas gali būti siejamas su sumažėjusiu trombocitų serotonino pasisavinimu (žr. 4.4 skyrių).

Ciklosporinas: manoma, kad kartu vartojami NVNU ir ciklosporinas, gali padidinti nefrotoksinį poveikį,  dėl sumažėjusios prostaciklino sintezės inkstuose. Taigi, skiriant šiuos vaistus kartu, reikia pastoviai sekti inkstų funkciją.

Kaptoprilis: eksperimentiniai tyrimai rodo, kad ibuprofenas neutralizuoja kaptoprilio natrio išskyrimo poveikį.

Kolestiraminas: kartu vartojant kolestiraminą ir ibuprofeną, lėtėja ibuprofeno poveikis ir  sumažėja jo absorbcija (25%). Šie vaistai turi būti skiriami mažiausiai 2 valandų intervalu.

Tiazidai, tiazidiniai ar kilpiniai diuretikai: NVNU gali neutralizuoti furozemido ir bumetanido šlapimą varantį poveikį, galimai dėl galimo prostaglandinų sintezės slopinimo. Jie taip pat gali neutralizuoti antihipertenzinį tiazidų poveikį.

Takrolimuzas: kartu vartojant NVNU ir takrolimuzą, gali atsirasti nefrotoksinio poveikio rizika dėl sumažėjusios prostaciklinų sintezės inkstuose. Todėl, kartu skiriant šių vaistų, inkstų funkcija turi būti nuolat stebima.

Metotreksatas: galimos sąveikos tarp NVNU ir metotreksato rizika yra susijusi su gydymu mažomis metotreksato dozėmis, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Todėl skiriant šiuos vaistus kartu, inkstų funkcija turi būti nuolat stebima. Atsargumo priemonių reikia imtis, jeigu NVNU ir metotreksatas vartojami kartu per 24 valandas, nes metotreksato kiekis serume gali padidėti ir tuo pat padidėti toksinis jo poveikis (žr. aukščiau).

Kortikosteroidai: vartojami kartu su ibuprofenu, didina virškinimo trakto opų ir kraujavimo riziką.

Trombocitų agregaciją slopinantys vaistai: padidėjusi kraujavimo iš virškinimo trakto rizika (žr. aukščiau).

CYP2C9 inhibitoriai: kartu vartojant CYP2C9 ir ibuprofeną, gali padidėti ibuprofeno poveikis. Studijoje su vorikonazolu ir flukonazolu ( CYP2C9 inhibitoriai), pasireiškė ibuprofeno S (+)  poveikio (pranašumo) padidėjimas  80-100%. Ibuprofeno dozės sumažinimas būtinas jei kartu skiriami CYP2C9, ypač jei didelės ibuprofeno dozės skiriamos kartu su vorikonazolu ar flukonazolu.

Vaistų sąveikos tyrimai buvo atliekami tik su suaugusiais.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali daryti neigiamą įtaką nėštumui ir(ar) embriono/vaisiaus vystymuisi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vartojant  prostaglandinų sintezės inhibitorius, padidėja persileidimo, širdies sklaidos defektų ir įgimto pilvo sienos defekto rizika. Absoliuti širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos defektų rizika, kuri paprastai būna mažiau negu 1 %, padidėja iki maždaug 1,5 %. Manoma, kad rizika didėja ilginant gydymą ir didinat dozę. Tyrimų su gyvūnais metu pastebėta, kad vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius, padaugėja kiaušinėlio praradimo prieš implantaciją ir po jos, gemalo bei vaisiaus žuvimo atvejų. Be to, patelių, kurios organo genezės laikotarpiu vartojo prostaglandinų sintezės inhibitorius, atsivestiems jaunikliams dažniau nustatyta įvairių sklaidos defektų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos defektus. Moterims per pirmuosius 6 nėštumo mėnesius ibuprofeną galima vartoti tik būtiniausiu atveju. Jei planuojančiai pastoti ar nėščiai moteriai per pirmuosius 6 nėštumo mėnesius būtina vartoti ibuprofeną, turi būti skiriama kiek galima mažesnė vaistinio preparato dozė ir kiek įmanoma trumpesnė gydymo trukmė.

Trečią nėštumo trimestrą visi prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali turėti šią įtaką vaisiui:

- sukelti toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užakimą ir plautinę hipertenziją);

- sukelti inkstų funkcijos sutrikimą, kuris gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo, pasireiškiančio oligohidramnionu.

Vartojami nėštumo pabaigoje, motinai ir naujagimiui gali:

- net mažos dozės gali ilginti kraujavimo laiką;

- slopinti gimdos susitraukimus, vėlindami ir ilgindami gimdymą.

Dėl šių priežasčių Brufen paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius vartoti draudžiama.

Žindymo laikotarpis

Ibuprofenas patenka į motinos pieną, tačiau vartojant terapines dozes trumpą laiką, jis neturėtų pakenkti vaisiui. Jeigu yra paskirtas ilgesnis gydymas šiuo vaistu, žindymą reikia nutraukti.

Vaisingumas

Ibuprofeno vartojimas gali mažinti moters vaisingumą, todėl ketinančioms pastoti moterims rekomenduojama šio vaisto nevartoti. Reikia apsvarstyti, ar moterims, kurios sunkiai pastoja arba kurioms atliekami tyrimai dėl nevaisingumo, nereikia nutraukti iuprofeno vartojimo.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Gydantis ibuprofenu, kai kurių pacientų reakcijos laikas gali pakisti, tai reikia turėti omenyje, jei atliekamas darbas, kuris reikalauja didesnio budrumo, arba vairuojant.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujami poveikiai daugiausia yra susiję su farmakologiniu ibuprofeno efektu prostaglandinų sintezei. Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra dispepsija ir viduriavimas, kurie atsiranda 10–30% gydytų pacientų.

Nepageidaujami poveikiai, susiję su ibuprofeno vartojimu pateikti pagal organų sistemų klases MedDRA kvalifikacijos sistemoje. Nepageidaujamo poveikio dažniai grupuojami: labai dažni (≥1/10), dažni (≥1/100 iki <1/10), nedažni (≥1/1000 iki <1/100), reti (≥1/10000 iki <1/1000), labai reti (<1/10000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). 

Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai leidžia manyti, kad kai kurie NVNU (dažniausiai jei vartojami didelėmis dozėmis ir ilgą laiką) gali būti susiję su padidėjusia arterinės trombozės rizika (pvz., miokardo infarktu ar insultu, žr. 4.4 skyrių).

Virškinimo trakto opos, perforacija ar kraujavimas kartais gali būti mirtini, ypač senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių).

Ibuprofenas gali prailginti kraujavimo laiką slopindamas trombocitų agregaciją.

Daugeliu atvejų, kuomet buvo  aseptinis meningitas, pacientai dar kartu sirgo imuninės sistemos ligomis (dažnai sistemine raudonaja vilklige ir kitomis jungiamojo audinio ligomis). 

Edema, hipertenzija ir širdies nepakankamumas, tai pat ir opinio kolito pasunkėjimas bei Kronos ligos paūmėjimas gali būti siejami su NVNU vartojimu.

Sergant vėjaraupiais gali pasireikšti sunki odos ir minkštųjų audinių infekcija.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Toksiškumas.

Simptomų rizika atsiranda tuomet, kai vartojamos dozės >80–100 mg/kg. Vartojant >200 mg/kg dozes atsiranda sunkių simptomų rizika, priklausomai nuo individualių paciento savybių. 15 mėnesių vaikams 560 mg/kg dozė sukėlė sunkią intoksikaciją, 3,2 g dozė sukėlė vidutinio sunkumo intoksikaciją 6 metų vaikui, 2,8-4g dozė 1,5 metų ir 6g- 6metų vaikams sukėlė sunkią intoksikaciją, 8g suaugusiems sukelia vidutinę intoksikaciją ir >20g suaugusiam sukelia sunkią intoksikaciją. 8g dozė 16 metų pacientui pažeidė inkstus, o 12g dozė kartu su alkoholiu, kurią išgėrė paauglys, sukėlė ūmią tubulinę nekrozę.

Simptomai.

Dominuojantys simptomai yra virškinimo trakto pažeidimo simptomai, pvz., pykinimas, pilvo skausmai, vėmimas (galimai su krauju), galvos skausmas, ūžesys, sumišimas ir nistagmas. Pavartojus dideles dozes galima netekti sąmonės, atsirasti traukuliai (dažniausiai vaikams). Bradikardija, kraujospūdžio kritimas. Metabolinė acidozė, hipenatrermija, inkstų pažeidimas, hematurija. Kepenų pažeidimas. Hipotermija ir ŪRDS (ūminio respiracinio distreso sindromas).

Gydymas

Jei yra galimybė- skrandžio plovimas, aktyvuota anglis. Jei yra skrandžio pažeidimas- rūgštingumą neutralizuojantys preparatai. Jei yra hipotenzija- skysčių arba inotropikų infuzija į veną. Reikia užtikrinti pakankamą diurezę. Rūgščių-šarmų ir elektrolitų balanso korekcija. Kita simptominė terapija.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, propiono rūgšties dariniai, ATC kodas – M01AE 01.

Veikimo būdas

Brufenas priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei. Jis yra propiono rūgšties darinys izobutil-hidrotropinė rūgštis, kurios generinis pavadinimas yra ibuprofenas. Ibuprofenas slopina skausmą, mažina uždegimą ir karščiavimą. Kraujavimą veikia panašiai kaip aspirinas ir indometacinas. Farmakologinis ibuprofeno efektas yra siejamas su jo gebėjimu slopinti prostaglandinų sintezę. Ibuprofenas prailgina kraujavimo laiką grįžtamai slopindamas trombocitų agregaciją.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad kartu vartojami aspirinas ir ibuprofenas gali slopinti mažų aspirino dozių poveikį trombocitų agregacijai. Vienoje studijoje, skiriant vieną 400 mg ibuprofeno dozę vartojant 8 valandas prieš ar 30 minučių po greito atpalaidavimo aspirino dozės (81mg), buvo stebėtas sumažėjęs acetilsalicilo rūgšties gebėjimas formuoti tromboksaną ar trombocitų agregacijos slopinimas. Remiantis šiais ribotais duomenimis ir netikslia ex vivo duomenų ekstrapoliacija, kuri reikalinga klinikinei situacijai nusakyti, galima teigti, kad tikslių išvadų apie reguliarų ibuprofeno vartojimą nėra, ir nėra kliniškai reikšmingo efekto, kai ibuprofenas vartojamas tik kartais.

Ibuprofenas slopina inkstų prostaglandinų sintezę. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali, šis efektas neturi reikšmės. Pacientams su lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, nekompensuojamu širdies ar kepenų nepakankamumu, taip pat esant pokyčiams plazmoje, sumažėjusi prostaglandinų sintezė gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą, skysčių susilaikymą ir širdies nepakankamumą (žr. 4.3 skyrių)

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija

Ibuprofenas yra greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto, jo biologinis prieinamumas yra 80-90%. Didžiausia koncentracija plazmoje pasiekiama per 1-2 val. Vartojant su maistu, didžiausia koncentracija plazmoje būna mažesnė ir pasiekiama lėčiau, negu vartojant nevalgius. Maistas neturi reikšmingos įtakos vaisto biologiniam prieinamumui.

Pasiskirstymas

Ibuprofenas 99 % jungiasi prie plazmos baltymų.

Ibuprofeno pasiskirstymo tūris yra mažas, apie 0,12- 0,2 l/kg suaugusiems.

Biotransformacija

Ibuprofenas greitai metabolizuojamas kepenyse, veikiant P450 citochromui, būtent CYP2C9, į du pirminius aktyvius metabolitus, 2-hidroksi-ibuprofeną ir 3-karboksi-ibuprofeną. Išgėrus vaisto, mažiau nei 90% ibuprofeno geriamosios dozės išskiriama su šlapimu, kaip oksidaciniai metabolitai ir glukuroniniai jų junginiai. Tik maža dalis ibuprofeno pašalinama nepakitusi su šlapimu.

Eliminacija

Vaistas greitai ir visiškai pašalinamas per inkstus.

Pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 2 valandos. Ibuprofenas visiškai pašalinamas per 24 valandas skaičiuojant  nuo paskutinės dozės.

Specialios populiacijos

Senyvi pacientai

Jei nėra inkstų sutrikimų, yra tik mažas, kliniškai nereikšmingas skirtumas tarp vaisto farmakokinetinių savybių ir jo šalinimo  tarp jaunesnio ir senyvų žmonių.

Vaikai

Ibuprofeno poveikis, vartojant dozėmis, kurios paskaičiuotos priklausomai nuo svorio (terapinė dozė nuo 5 mg/kg iki 10 mg/kg kūno svorio) vaikams nuo 1 metų ir vyresniems, yra panašus kaip ir suaugusiems.

Vaikų nuo 3 mėn iki 2,5 metų organizmuose yra didesnis pasiskirstymo tūris (l/kg) ir klirensas, nei 2,5-12 metų vaikų organizmuose.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, su vidutiniu inkstų sutrikimu padidėja laisvo (S) ibuprofeno, didesnė AUC vertė ir padidėję enantiometriniai (AUC (S/R)) rodikliai, lyginant su sveikų pacientų tai pačiais duomenimis.

Pacientų, kuriem yra paskutinė inkstų ligos stadija ir jie dializuojami, laisva ibuprofeno frakcija yra apie 3%, lyginat su 1% sveikų asmenų. Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui gali pasireikšti ibuprofeno metabolitų akumuliacija. Šio poveikio reikšmė nežinoma. Metabolitai gali būti pašalinti hemodializės būdu. (žr. 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Lengvo ir vidutinio laipsnio alkoholinis kepenų pažeidimas nekeičia vaisto farmakokinetinių savybių.

Lengvo ar vidutinio laispnio kepenų cirozės atveju (6-10 balų pagal Child Pugh), gydant raceminiu ibuprofenu, buvo stebėtas 2 kartus pailgėjęs pusinės eliminacijos laikas ir enantiomerų AUC santykis (S/R) buvo kur kas mažesnis lyginant su sveikais pacientais, iš ko galima spręsti apie metabolinės inversijos sutrikimą (R)-ibuprofeno į aktyvų (S) – enantiomerą (žr.4.2, 4.3, ir 4.4 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Kitų ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenų nėra, išskyrus tuos, kurie jau yra įtraukti į vaistinio preparato charakteristikų santrauką. 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Mikrokristalinė celiuliozė

Kroskarmeliozės natrio druska

Laktozė monohidratas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Natrio laurilsulfatas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Talkas

Titanio dioksidas (E171)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25ºC temperatūroje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

200 mg:

PVC/Al ar PVC/PVdC/Al lizdinė plokštelė, kurioje yra 30 tablečių.

DTPE buteliukas su polipropileno uždoriu, kuriame yra 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.