Fluoxetine Vitabalans

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Fluoxetine Vitabalans 20 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IE KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra fluoksetino hidrochlorido, atitinkančio 20 mg fluoksetino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė. 

Tabletė yra šviesiai žalios spalvos, apvali, išgaubta su laužimo vagele. Tabletės skersmuo 9 mm.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Suaugusiesiems

• Didžiosios depresijos epizodai.
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas.
• Nervinė bulimija: fluoksetinas vartojamas psichoterapijos papildymui slopinant neprisotinamo valgymo priepuolius ir piktnaudžiavimą vidurių laisvinamaisiais preparatais.

Paaugliams ir vaikams nuo 8 metų amžiaus

• Vidutinio sunkumo ir sunkios formos didžiosios depresijos epizodų gydymas, jeigu depresija po 4-6 psichoterapijos seansų nepalengvėja. Esant vidutinės ar sunkios formos depresijai, gydymas antidepresantais gali būti skiriamas vaikams ir jauno amžiaus pacientams tik kartu su psichoterapija.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Vartoti per burną.

Didžiosios depresijos epizodai

Suaugusieji ir senyvi žmonės. Rekomenduojama paros dozė yra 20 mg. Atsižvelgus į ligonio būklę, per 3–4 savaites nuo gydymo pradžios ir vėliau dozę reikia peržiūrėti ir, jeigu reikia, ją koreguoti. Nors didesnė dozė kai kuriems pacientams gali dažniau sukelti nepageidaujamų reiškinių, jei nepakanka 20 mg dozės, ją galima palaipsniui didinti iki didžiausios 60 mg dozės (žr. 5.1 skyrių). Dozę reikia keisti atsargiai, atsižvelgus į kiekvieno ligonio būklę, kad ligonis vartotų mažiausią veiksmingą dozę.

Depresija sergančius pacientus reikia gydyti pakankamai ilgai, mažiausiai 6 mėnesius, kol įsitikinama, kad visi simptomai išnyko.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Suaugusieji ir senyvi žmonės. Rekomenduojama paros dozė yra 20 mg. Nors didesnė dozė kai kuriems pacientams gali dažniau sukelti nepageidaujamų reiškinių, jei po dviejų gydymo savaičių nepakanka 20 mg dozės, ją galima palaipsniui didinti iki didžiausios 60 mg dozės.

Jeigu po 10 savaičių būklė nepagerėja, reikia apsispręsti dėl tolesnio fluoksetino vartojimo. Jeigu reakcija į gydymą gera, galima toliau vartoti individualiai nustatytą dozę. Išsamių tyrimų, kiek laiko reikėtų gydyti fluoksetinu, neatlikta, tačiau obsesinis- kompulsinis sutrikimas yra lėtinė liga, todėl į gydymą reaguojančius ligonius gali būti tikslinga gydyti ilgiau nei 10 savaičių. Dozę reikia keisti atsargiai, atsižvelgus į kiekvieno ligonio būklę, kad ligonis vartotų mažiausią veiksmingą dozę. Reikia periodiškai vertinti, ar būtina tęsti gydymą. Kai kurie gydytojai siūlo kartu taikyti ir elgesio psichoterapiją tiems ligoniams, kurie gerai reaguoja į gydymą vaistiniais preparatais.

Ilgalaikio obsesinio-kompulsinio sutrikimo gydymo (ilgesnio nei 24 savaičių) veiksmingumas neįrodytas.

Nervinė bulimija

Suaugusieji ir senyvi žmonės. Rekomenduojama paros dozė yra 60 mg. Ilgalaikio nervinės bulimijos gydymo (ilgesnio nei 3 mėnesių) veiksmingumas neįrodytas.

Visos indikacijos

Suaugusieji. Visoms indikacijoms rekomenduojamą dozę galima didinti ar mažinti. Didesnių kaip 80 mg paros dozių skyrimas išsamiai neištirtas.

Fluoksetino paros dozę galima skirti per vieną kartą arba lygiomis dalimis per kelis kartus, valgant ar nevalgius.

Nutraukus fluoksetino vartojimą, veiklioji medžiaga organizme išlieka kelias savaites. Į tai reikia atsižvelgti pradedant arba nutraukiant gydymą.

Vaikams ir paaugliams nuo 8 metų amžiaus (vidutinės ar sunkios formos didžiosios depresijos epizodai)

Gydymas turi būti atidžiai stebimas specialisto. Pradinė paros dozė yra 10 mg fluoksetino. Dozę reikia keisti atsargiai, atsižvelgus į kiekvieno ligonio būklę, kad ligonis vartotų mažiausią veiksmingą dozę.

Po vienos - dviejų savaičių dozę galima padidinti iki 20 mg per dieną. Klinikinė patirtis skiriant fluoksetino didesnėmis negu 20 mg dozėmis per dieną yra minimali. Duomenų apie ilgesnį negu 9 savaičių gydymą yra mažai.

Vaikai, kurių svoris yra mažas

Dėl didesnės vaisto koncentracijos vaikų, kurių svoris mažas, plazmoje, terapinis atsakas gali būti pasiekiamas mažesnėmis vaisto dozėmis (žr. 5.2 skyrių).

Vaikams, kurių terapinis atsakas į gydymą yra teigiamas, poreikis tęsti gydymą ilgiau nei 6 mėnesius turi būti peržiūrėtas. Jeigu terapinio atsako į gydymą per 9 savaites nėra, reikia iš naujo apsvarstyti tolesnį gydymą.

Senyvi žmonės

Dozę didinti reikia atsargiai ir paprastai, skirti nereikėtų viršyti didesnės kaip 40 mg paros dozės. Didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 60 mg.

Pacientams, kuriems diagnozuotas kepenų veiklos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių) arba pacientus, kurie kartu vartoja su fluoksetinu galinčių sąveikauti vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių), reikia gydyti mažesnėmis dozėmis arba vaistinį preparatą skirti rečiau (pvz., po 20 mg kas antrą parą).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą fluoksetinu

Staiga nutraukti vaistinio preparato vartojimo negalima. Baigiant gydymą fluoksetinu, dozę reikia palaipsniui mažinti ne greičiau kaip per vieną ar dvi savaites, kad nutraukimo reiškinių pasireiškimo rizika būtų kuo mažesnė (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu sumažinus dozę arba preparato vartojimą nutraukus pasireiškia netoleruojamų simptomų, reikia apsvarstyti ir skirti prieš tai vartotą dozę. Po to gydytojas gali toliau mažinti dozę, bet palaipsniui ir lėčiau.

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas fluosetinui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Monoamino oksidazės inhibitoriai

Ligoniams, kurie vartojo SSRI kartu su monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais, ir pacientams, kurie neseniai baigė gydymą SSRI ir pradėjo vartoti MAO inhibitorių, pasireiškė sunkių ir kartais mirtį lėmusių reakcijų. Gydymą fluoksetinu galima pradėti tik po dviejų savaičių, baigus vartoti negrįžtamojo poveikio MAO inhibitorių, arba kitą dieną po grįžtamojo poveikio MAO-A inhibitoriaus vartojimo pabaigos, išskyrus linezolidą, kuomet fluoksetino galima vartoti tik mažiausiai po dviejų dienų, nutraukus vartoti linezolidą.

Buvo keletas atvejų, kai pasireiškė į serotonino sindromą panašių požymių (kurie gali būti panašūs ir diagnozuojami kaip piktybinis neuroleptinis sindromas). Tokių reakcijų patyrusių ligonių būklę gali pagerinti ciproheptadinas ar dantrolenas. Fluoksetino sąveikos su MAO inhibitoriais simptomai yra tokie: hipertermija, rigidiškumas, mioklonija, nestabili autonominė nervų sistema su greita gyvybinių funkcijų kaita, pakitusi psichika, įskaitant sumišimą, dirglumą ir labai stiprų sujaudinimą, kuriam progresuojant, gali pasireikšti delyras ir koma.

Todėl fluoksetino skirti kartu su neselektyviaisiais MAO inhibitoriais negalima. Baigus gydymą fluoksetinu, turi praeiti ne mažiau kaip 5 savaitės iki pradedant gydyti neselektyviaisiais MAO inhibitoriais. Jei fluoksetino buvo skiriama ilgai ir (arba) didelės jo dozės, ši pertrauka turėtų būti ilgesnė.

Fluoksetino skirti kartu su grįžtamojo poveikio MAO inhibitoriumi (pvz., moklobemidu, linezolidu, metiltioninio chloridas (metileno mėlis; vizualizacinė medžiaga naudojama prieš operaciją, kuri yra grįžtamojo poveikio neselektyvus MAO inhibitorius) nerekomenduojama. Gydymą fluoksetinu galima pradėti kitą dieną po grįžtamojo poveikio MAO inhibitoriaus vartojimo pabaigos.

Išimtinais atvejais, linezolidas (antibiotikas, kuris yra grįžtamasis neselektyvus MAO inhibitorius), gali būti vartojamas su fluoksetinu. Tokiu atveju būtina sąlyga yra seratonino sindromo simptomų ir kraujospūdžio stebėjimo įrangos turėjimas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Vaikai ir paaugliai iki 18 metų amžiaus

Klinikiniuose tyrimuose su savižudybe siejamas (mintys apie savižudybę, savęs žalojimas) ir priešiškas elgesys (agresija, priešiškumas, pyktis) dažniau buvo stebimi vaikų ir paauglių, vartojančių antidepresantus, tarpe lyginant su grupe vaikų, vartojusių placebą. Fluoksetino galima vartoti vaikams ir paaugliams nuo 8 iki 18 metų tik gydant vidutinės bei sunkios formos depresiją. Jokioms kitoms indikacijos šis preparatas netinka. Jeigu, remiantis klinika, gydymas fluoksetinu yra reikalingas, pacientą reikia nuolatos stebėti dėl savižudybės rizikos. Be to, duomenų apie ilgalaikio gydymo įtaką vaikams ir paaugliams, įskaitant poveikį augimui, seksualiniam brendimui ir pažinimui, emociniam ir elgesio vystimuisi (žr. 5.3 skyrių) yra nedaug.

Klinikiniuose tyrimuose, trukusiuose 19 savaičių, buvo stebimas vaikų ir paauglių, gydomų fluoksetinu, sumažėjęs ūgio bei svorio augimas (žr. 4.8 skyrių). Nebuvo nustatyta ar fluoksetinas turi poveikį pasiekti normalų suaugusiųjų ūgį. Galimas lytinio brendimo vėlavimas (žr. 5.3 ir 4.8 skyrius). Gydant fluoksetinu ir po gydymo juo, reikia stebėti augimo ir lytinį vystimąsi ( ūgis, svoris ir Tanner klasifikacijos stadija) . Jeigu jis sulėtėja, reikia kreiptis konsultacijos į pediatrą.

Tyrimuose su vaikais ir paaugliais dažniausiai buvo stebimi manijos ir hipomanijos atvejai (žr. 4.8 skyrių). Todėl pacientus reikia reguliariai stebėti dėl manijos/hipomanijos pasireiškimo. Fluoksetino vartojimą reikia nutraukti, jei pacientui pasireiškia manijos fazė.

Labai svarbu, kad gydytojas, skiriantis fluoksetiną, aptartų gydymo privalumus ir galimą riziką su vaiku/paaugliu ir/ar jo tėvais.

Bėrimas ir alergija

Buvo pranešta apie bėrimą, anafilaktoidines ir progresuojančias sistemines reakcijas, kartais sunkias (įskaitant odos, inkstų, kepenų arba plaučių pažeidimus). Pasireiškus bėrimui ar kitiems alergijos požymiams, kurių atsiradimui nėra kitų priežasčių, gydymą fluoksetinu reikia nutraukti.

Traukuliai

Vartojant antidepresantų, galimas traukulių pasireiškimo pavojus. Todėl ligoniams, kuriems anksčiau buvo traukulių, skirti fluoksetino, kaip ir kitų antidepresantų, reikia atsargiai. Jeigu ligoniui atsirado traukulių arba jų padažnėjo, gydymą fluoksetinu reikia nutraukti. Ligoniams, kurių traukulių priepuoliai ar epilepsija nestabilūs, fluoksetino vartoti negalima, o ligonių, kurių epilepsija valdoma, būklę reikia atidžiai stebėti.

Manija

Antidepresantų reikia atsargiai skirti ligoniams, kuriems anksčiau buvo manija ar hipomanija. Prasidėjus manijos fazei, fluoksetino, kaip ir visų kitų antidepresantų, vartojimą reikia nutraukti.

Kepenų ir inkstų funkcija

Didelė dalis fluoksetino metabolizuojama kepenyse ir išsiskiria pro inkstus. Ligoniams, kurių kepenų funkcija smarkiai sutrikusi, rekomenduojama skirti mažesnę fluoksetino dozę, pvz., skirti kas antrą parą. Sunkiu inkstų nepakankamumu (glomerulų filtracijos greitis <10 ml/min.) sergančių ligonių, kuriems buvo atliekama dializė ir kurie 2 mėnesius vartojo po 20 mg fluoksetino per parą, fluoksetino arba norfluoksetino koncentracija kraujo plazmoje buvo panaši į kontrolinių asmenų, kurių inkstų funkcija normali.

Tamoksifenas

Fluoksetinas yra stiprus CYP2D6 inhibitorius ir gali sukelti endoksifeno, kuris yra vienas svarbiausių aktyvių tamoksifeno metabolitų, koncentracijos sumažėjimą. Taigi, gydant tamoksifenu, reikėtų vengti gydymo fluoksetinu tuo pačiu metu (žr. 4.5 skyrių).

Širdies liga

Klinikinių dvigubai aklų tyrimų duomenimis, 312 fluoksetino vartojusių ligonių EKG laidumo sutrikimų, kurie būtų sukėlę širdies blokadą, nenustatyta. Visgi, ūmine širdies liga sergančių ligonių gydymo patirtis ribota, taigi juos gydyti rekomenduojama atsargiai.

Kūno svorio mažėjimas

Vartojant fluoksetino, gali sumažėti kūno svoris. Šis sumažėjimas paprastai būna proporcingas prieš tyrimą buvusiam kūno svoriui.

Cukrinis diabetas

Cukriniu diabetu sergantiems ligoniams gydymas SSRI gali sutrikdyti gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimą. Vartojant fluoksetino pasireiškė hipoglikemija, o nutraukus gydymą – hiperglikemija. Taigi, gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozes.

Savižudybė ir mintys apie savižudybę ar klinikinis pablogėjimas

Depresija susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Tokia rizika išlieka tol, kol pasireiškia ligos remisija. Kadangi pirmomis keliomis gydymo savaitėmis ar ilgiau pagerėjimo gali nebūti, šiuo laikotarpiu ligonius reikia atidžiai stebėti. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti.

Kiti fluoksetinu gydomi psichikos sutrikimai taip pat gali būti susiję su padidėjusia su savižudybe susijusių reiškinių pasireiškimo rizika. Be šių psichikos sutrikimų, ligonis gali kartu sirgti ir didžiąja depresija. Todėl gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius ligonius, reikia laikytis tokių pat atsargumo priemonių, kaip ir gydant didžiąja depresija sergančius ligonius.

Ligoniams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe susijusių reiškinių arba kurie prieš pradedant gydymą daug galvojo apie savižudybę, minčių apie savižudybę ir bandymų žudytis rizika būna didesnė, taigi gydymo metu juos reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kuriuose buvo tiriamas antidepresantų poveikis suaugusiems pacientams, turintiems psichikos sutrikimų, meta analizė parodė, kad jaunesni negu 25 metų pacientai, vartojantys antidepresantus, labiau linkę į savižudybę negu jų nevartojantys. 

Todėl pacientus, ypatingai turinčius polinkį į savižudybę, gydymo pradžioje bei keičiant vaistinio preparato dozę, reikia atidžiai stebėti.

Ligonius (ir jų slaugytojus) reikia perspėti, kad stebėtų, ar neatsiranda klinikinio pablogėjimo, savižudiško elgesio ar minčių ir neįprastų elgesio pokyčių, o tokiems simptomams pasireiškus, skubiai kreiptųsi į gydytoją patarimo.

Akatizija ar psichomotorinis neramumas

Vartojant fluoksetino, gali pasireikšti akatizija, kuriai būdingas subjektyvus nemalonus ar kankinantis neramumas ir poreikis judėti, dažnai kartu su nesugebėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Pirmomis keliomis gydymo savaitėmis tokių reiškinių pasireiškimo rizika būna didesnė. Ligoniams, kuriems atsirado tokių simptomų, dozę didinti gali būti pavojinga.

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą SSRI

Nutraukus gydymą dažnai gali pasireikšti nutraukimo simptomų, ypač jeigu vartojimas nutraukiamas staiga (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų duomenimis, nutraukus gydymą, tiek fluoksetino, tiek placebą vartojusių ligonių grupėse maždaug 60% ligonių pasireiškė nepageidaujamų reiškinių. 17% šių nepageidaujamų reiškinių fluoksetino grupėje ir 12% placebo grupėje buvo sunkūs.

Nutraukimo simptomų pasireiškimo rizika gali priklausyti nuo keleto veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, vaistinio preparato dozę bei dozės mažinimo greitį. Dažniausiai pasireiškusios reakcijos buvo galvos svaigimas, sutrikęs jutimas (įskaitant paresteziją), sutrikęs miegas (įskaitant nemigą ir ryškius sapnus), astenija, sujaudinimas ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras ir galvos skausmas. Paprastai šie simptomai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, visgi kai kuriems ligoniams jie gali būti sunkūs. Paprastai jie pasireiškia per pirmąsias kelias dienas po gydymo pabaigos. Dažniausiai tokie simptomai per 2 savaites savaime išnyksta, bet kai kuriems asmenims gali būti ilgai (2–3 mėnesius ar ilgiau). Todėl fluoksetino vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui, ne greičiau kaip per vieną ar dvi savaites, atsižvelgiant į ligonio būklę (žr. 4.2 skyrių „Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą fluoksetinu“)

Kraujavimas

Buvo pranešta, kad vartojant SSRI, pasireiškė kraujosruvų odoje, pavyzdžiui, ekchimozės ir purpuros atvejų. Gydant fluoksetinu, ekchimozės pasireiškė nedažnai. Retai pasireiškė kitų kraujavimo simptomų (pvz., kraujavimas iš moters lytinių organų, kraujavimas iš virškinimo trakto ir kitų odos ar gleivinių kraujosruvų). SSRI reikia atsargiai skirti ligoniams, ypač jeigu kartu vartojama geriamųjų antikoaguliantų, trombocitų funkciją veikiančių (pvz., atipinių antipsichotikų, tokių kaip, klozapino, fenotiazinų, daugelio TCA, acetilsalicilo rūgšties, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) ar kitų kraujavimo riziką didinančių vaistinių preparatų, o taip pat ligoniams, kuriems anksčiau buvo kraujavimo sutrikimų.

Midriazė

Gydant fluoksetinu pranešta apie midriazės (vyzdžio išsiplėtimo) atvejus. Taigi, pacientams, su padidėjusia ūminės uždaro kampo glaukomos rizika ar padidėjusiu akispūdžiu, skirti fluoksetino reikia atsargiai.

Elektros traukulių terapija (ETT)

Retais atvejais fluoksetinu gydomiems ligoniams, kuriems taikoma elektros traukulių terapija, pailgėjo traukulių trukmė, taigi rekomenduojama gydyti atsargiai.

Paprastosios jonažolės preparatai

Vartojant selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių kartu su augaliniais paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum) preparatais, gali sustiprėti serotoninerginis poveikis, pavyzdžiui, pasireikšti serotonino sindromas.

Retais atvejais vartojant fluoksetino, ypač kartu su kitais serotoninerginiais vaistiniais preparatais (pvz., L-triptofanu) ir (arba) neuroleptikais, išsivystė serotonino sindromas ar į piktybinį neuroleptinį sindromą panašus poveikis. Šie sindromai gali kelti grėsmę gyvybei, todėl jiems pasireiškus (pvz., pasireiškus simptomų, tokių kaip hipertermija, rigidiškumas, mioklonija, nestabili autonominė nervų sistema su greita gyvybinių funkcijų kaita, pakitusi psichika, įskaitant sumišimą, dirglumą ir labai stiprų sujaudinimą, kuriam progresuojant gali pasireikšti delyras ir koma, deriniui), gydymą fluoksetinu reikia nutraukti ir pradėti simptominį gydymą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Pusinės eliminacijos laikas

Kai sprendžiama apie farmakodinaminę ar farmakokinetinę vaistinių preparatų sąveiką (pvz., kai norima vietoje fluoksetino skirti kitą antidepresantą), reikia prisiminti, kad fluoksetino ir norfluoksetino pusinės eliminacijos laikas ilgas (žr. 5.2 skyrių).

Monoamino oksidazės inhibitoriai

Rekomenduojama fluoksetino nevartoti kartu su MAO-A inhibitoriais ar linezolidu (antibiotikas – grįžtamojo poveikio, neselektyvus MAO inhibitorius) (žiūrėti 4.3 skyrių).

Rekomenduojama vartoti atsargiai kartu su MAO-B inhibitoriais (selegilinu), nes gresia serotonino sindromo pasireiškimo rizika. Tokiu atveju rekomenduojama stebėti ligonio būklę.

Fenitoinas

Vartojant kartu su fluoksetinu, nustatyta koncentracijos kraujyje pokyčių. Kartais pasireiškė toksinis poveikis. Į tai reikia atsižvelgti, taikant įprastines kartu skiriamų vaistinių preparatų titravimo schemas bei stebint ligonio būklę.

Serotoninerginiai vaistiniai preparatai

Vartojant kartu su serotoninerginiais vaistiniais preparatais (pvz., tramadoliu, triptanais), gali padidėti serotonino sindromo pasireiškimo rizika. Vartojant kartu su triptanais, labiau padidėja vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo ir arterinės hipertenzijos rizika.

Ličio preparatai ir triptofanas

Buvo pranešta, kad SSRI vartojant kartu su ličio preparatais ar triptofanu, pasireiškė serotonino sindromas, taigi fluoksetino vartoti kartu su minėtais preparatais reikia atsargiai. Jeigu fluoksetino vartojama kartu su ličio preparatais, reikia dažniau ir atidžiau stebėti ligonio būklę.

CYP2D6 izofermentą veikiantys vaistai

Fluoksetino, kaip ir triciklių antidepresantų bei kitų selektyvių serotoninerginių antidepresantų, metabolizme dalyvauja kepenų citochromo CYP2D6 izofermento sistema, todėl fluoksetino skiriant kartu su kitais šios fermentų sistemos metabolizuojamais preparatais, gali pasireikšti jų sąveika.

Taigi vartojant fluoksetino, pradėti kartu vartoti vaistinių preparatų, kurie daugiausia metabolizuojami veikiant šiam izofermentui ir kurių yra siauras terapinis indeksas (pvz., flekainido, enkainido, karbamazepino ir triciklių antidepresantų), arba keisti jų dozę reikia atsargiai mažiausių dozių ribose. Taip elgtis reikia ir tada, jeigu fluoksetino buvo vartota per praėjusias 5 savaites.

Literatūros duomenys rodo, jog farmakokinetinė sąveika tarp CYP2D6 inhibitorių ir tamoksifeno lemia 65-75% tamoksifeno aktyvios formos endoksifeno sumažėjimą plazmoje. Sumažėjęs tamoksifeno veiksmingumas taip pat pranešamas kartu vartojant kai kuriuos SSRI antidepresantus. Taip pat, negalima atmesti galimybės, jog tamoksifeno poveikis mažėja vartojant kartu su stipriais CYP2D6 inhibitoriais (įskaitant fluoksetiną). Tokių preparatų vartojimo kartu reikia vengti (žr. skyrių 4.4).

Fluoksetinas gali įtakoti kai kurių antipsichotinių vaistų metabolizmą slopindamas CYP2D6 fermentus ir atvirkščiai (kai kurie antipsichotiniai vaistai gali įtakoti fluoksetino metabolizmą). Todėl, juos skirti kartu reikia atsargiai.

Geriamieji antikoaguliantai

Fluoksetino vartojant kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, nedažnai įvairiai pakito antikoaguliantų poveikis (laboratoriniai rodmenys ir (arba) klinikiniai požymiai bei simptomai), įskaitant sustiprėjusį kraujavimą. Jeigu varfarinu gydomas ligonis pradeda vartoti fluoksetino arba gydymas juo nutraukiamas, reikia atidžiai stebėti kraujo krešėjimo rodiklius (žr. 4.4 skyrių „Kraujavimas“).

NVNU/acetilsalicilo rūgštis ir kiti antitromboziniai vaistai

Tarp kartu vartojamų fluoksetino ir NVNU/acetilsalicilo rūgšties gali kilti farmakodinaminė sąveika, todėl juos vartojant kartu gali padidėti kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyrių “Kraujavimas”).

Potenciali kraujavimo rizika gali kilti kuomet SSRI yra vartojami su geriamaisiais antikoaguliantais, ar atipiniais antipsichotiniais vaistais, fenotiazinais ir dauguma triciklinių antidepresantų (žr. 4.4 skyrių).

Antipsichotiniai

Kartu vartojant klozapiną gali padidėti jo koncentracija serume. Todėl fluoksetiną skirti kartu su klozapinu reikia atsargiai ir jei skiriama, atidžiai stebėti klozapino koncentracija serume, kad išvengti per didelės koncentracijos ir sunkių nepageidaujamų reiškinių.

Elektros traukulių terapija (ETT)

Retais atvejais fluoksetinu gydomiems ligoniams, kuriems taikoma elektros traukulių terapija, pailgėjo traukulių trukmė, taigi gydyti reikia atsargiai.

Alkoholis

Įprastinių tyrimų duomenimis, fluoksetinas alkoholio koncentracijos kraujyje nedidino ar jo poveikio nesustiprino. Visgi, SSRI kartu su alkoholiu vartoti nerekomenduojama.

Paprastosios jonažolės preparatai.

Dėl fluoksetino, kaip ir kitų SSRI, farmakodinaminės sąveikos su augaliniais paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum) preparatais gali dažniau pasireikšti nepageidaujamas poveikis.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Vaisingumas

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad fluoksetinas gali turėti įtakos sėklos kokybei (žr. 5.3 skyrių). Pranešimai apie žmonių nepageidaujamas reakcijas į kai kuriuos SSRI parodė, kad poveikis sėklos kokybei yra grįžtamas. Įtaka žmogaus vaisingumui kol kas nenustatyta.

Nėštumas

Kai kurie epidemiologiniai tyrimai rodo, kad padidėja širdies ir kraujagyslių ydų rizika, susijusi su fluoksetino vartojimu pirmąjį nėštumo trimestrą. Mechanizmas nėra aiškus. Turimi duomenys rodo, kad motinai, vartojusiai fluoksetiną, tikimybė pagimdyti kardiovaskulinę ydą turintį kūdikį yra mažesnė nei 2/100, palyginus su tokių ydų dažniu bendroje populiacijoje, kuris yra maždaug 1/100.

Epidemiologiniai duomenys parodė, kad SSRI vartojimas nėštumo metu, ypač nėštumo pabaigoje, gali didinti naujagimių persistuojančios plautinės hipertenzijos (NPPH) riziką. Stebėta rizika buvo maždaug 5 atvejai iš 1000 nėštumų. Bendrojoje populiacijoje iš 1000 nėštumų pasitaiko 1-2 NPPH atvejai. 

Fluoksetino vartoti nėštumo metu galima, bet šio vaistinio preparato nėščiajai reikia skirti atsargiai, ypač nėštumo pabaigoje ar prieš pat gimdymą, kadangi pranešta apie naujagimiui pasireiškusį poveikį: irzlumą, tremorą, hipotoniją, nuolatinį verksmą, sutrikusius žindymą ir miegą. Tokie reiškiniai gali rodyti serotoninerginį poveikį arba nutraukimo sindromą. Minėtų simptomų atsiradimo laikas ir trukmė gali būti susiję su ilgu fluoksetino (4–6 dienos) ir jo aktyvaus metabolito norfluoksetino (4–16 dienų) pusinės eliminacijos laiku.

Žindymo laikotarpis

Fluoksetino ir jo metabolito norfluoksetino išsiskiria su motinos pienu. Žindomiems kūdikiams pasireiškė nepageidaujamų reiškinių. Jeigu nusprendžiama, kad gydymas fluoksetinu būtinas, reikėtų apsvarstyti žindymo nutraukimą. Visgi, jeigu žindoma toliau, reikia skirti mažiausią veiksmingą fluoksetino dozę.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Fluoksetino poveikio psichomotoriniam aktyvumui nenustatyta, visgi bet kuris psichiką veikiantis vaistinis preparatas gali sutrikdyti sprendimų priėmimą ar įgūdžius. Todėl ligonius reikia perspėti, kad vairuoti ar valdyti mechanizmų negalima tol, kol neįsitikins, kad šie įgūdžiai nesutrikę.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamų poveikių dažnis ir intensyvumas gali mažėti vartojant preparato ilgesnį laiką ir nutraukti jo vartojimo paprastai nereikia.

Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal pasireiškimo dažnį:

• Labai dažni (≥1/10),
• Dažni (≥1/100 to <1/10),
• Nedažni (≥1/1,000 to <1/100),
• Reti (≥1/10,000 to <1/1,000),
• Labai reti <1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis),
• Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kaip ir vartojant kitus SSRI, buvo pastebėti šie nepageidaujami poveikiai:

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Reti: kiti kraujavimai (pvz., ginekologinis kraujavimas, kraujavimai iš virškinamojo trakto, kiti odos ar gleivinių kraujavimai, ekchimozės).

Dažnis nežinomas: trombocitopenija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni: padidėjęs jautrumas (pvz., niežulys, bėrimas, dilgėlinė, anafilaktoidinės reakcijos, vaskulitas, į seruminę ligą panašios reakcijos, angioneurozinė edema) (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažni: anoreksija.

Psichikos sutrikimai

Dažni: nerimas ir su juo susiję simptomai (pvz., nervingumas), miego sutrikimai (pvz., nenormalūs sapnai, nemiga), nuovargis (pvz., somnolencija, mieguistumas), euforija, sujaudinimas.

Nedažni: manija, pažeisti koncentracijos ir mąstymo procesai (pvz., depersonalizacija), panikos priepuoliai, sumišimas.

Labai reti: haliucinacijos, savižudiškos mintys ir elgesys (šie simptomai gali pasireikšti ir dėl gretutinių ligų).

Savižudiškos mintys ir elgesys buvo pastebėti, gydymo fluoksetinu metu ar iš karto gydymą nutraukus (žr. 4.4 skyrių).

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: galvos skausmas.

Nedažni: laikini nenormalūs judesiai (pvz., trūkčiojimas, ataksija, tremoras, mioklonusas), svaigulys.

Reti: traukuliai ir psichomotorinis nuovargis/akatizija (žr. 4.4 skyrių).

Labai reti: serotonino sindromas.

Dažnis nežinomas: disfemija.

Akių sutrikimai

Dažni: regos sutrikimai (pvz., neaiškus matymas, midriazė).

Ausų ir labirintų sutrikimai

Dažnis nežinomas: tinitas.

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažni: vazodilatacija, posturalinė hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Nedažni: faringitas, dispnėja, žiovulys.

Reti: plaučių ligos (įskaitant skirtingos histologinės kilmės uždegiminius procesus ir/ar fibrozę). Dispnėja gali būti vienintelis šių ligų simptomas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: viduriavimas, vėmimas, pykinimas, dispepsija, disfagija, skonio sutrikimai, sausumas burnoje.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai reti: idiosinkrazinis hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni: bėrimas, prakaitavimas, niežulys.

Nedažni: dilgėlinė, alopecija, fotojautrumas.

Labai reti: multiforminė eritema, galinti progresuoti iki Stevens-Johnson’o sindromo ar toksinės epidermio nekrolizės (Lajelio sindromas).

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Labai reti: artralgija, mialgija.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažni: dažnas šlapinimasis, šlapimo susilaikymas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Dažni: seksualinė disfunkcija (pavėluota ejakuliacija ar jos nebuvimas, anorgazmija), priapizmas, galaktorėja.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Nedažni: drebulys.

Tyrimai

Reti: pakitę kepenų funkcijos rodikliai, hiponatremija (įskaitant, kai natrio koncentracija kraujo serume yra žemesnė nei 110 mmol/l), kuri išnyksta nutraukus fluoksetino vartojimą.

Kai kurie atvejai buvo siejami su nepakankama antidiuretinio hormono sekrecija. Dauguma atvejų buvo susiję su vyresniu paciento amžiumi, diuretikų vartojimu ar kitaip netenkamu skysčiu.

Epidemiologinių tyrimų, atliktų daugiausia 50 metų amžiaus ir vyresniems pacientams, duomenys parodė, kad vartojant SSRI ir triciklius antidepresantus, didėja kaulų lūžių rizika. Šios rizikos mechanizmas nežinomas.

Nutraukimo sindromai, pastebėti nustojus vartoti fluoksetiną

Nutraukus fluoksetino vartojimą, dažnai atsiranda nutraukimo simptomų. Svaigulys, jutimo sutrikimai (įskaitant paresteziją), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir ryškius sapnus), astenija, ažitacija ar nerimas, pykinimas ir/ar vėmimas, tremoras ir galvos skaumas yra dažniausiai aprašyti simptomai. Paprastai šie simptomai yra lengvi ar vidutinio sunkumo ir savaime praeinantys, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir/ar ilgai trunksntys (žr. 4.4 skyrių). Todėl, kai gydymas fluoksetinu daugiau nėra reikalingas, rekomenduojama palaipsniui nutraukti jo vartojimą (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Vaikai ir paaugliai (žr. 4.4 skyrių)

Atlikuose klinikiniuose tyrimuose su vaikais savižudiškas elgesys (bandymas nusižudyti ir mintys apie nusižudymą) ir priešiškumas buvo dažniau nustatytas tarp vaikų ir paauglių, kurie vartojo antidepresantus negu tarp tų, kurie buvo gydomi placebu..

Ar fluoksetinas yra saugus, vartojant jį ilgiau kaip 19 savaičių, nustatyta nėra. 

Klinikiniuose tyrimuose atliktuose su vaikais buvo nustatyta, kad lyginant su placebu 2,6 proc. daugiau buvo manijos ir hipomanijos atvejų, kuomet dauguma atvejų reikėjo nutraukti fluoksetino vartojimą. Šiems pacientams hipomanijos/manijos atvejų ankščiau pasireiškę nebuvo.

Po 19 gydymo savaičių, tiriami vaikai, gydomi fluoksetinu, paaugo vidutiniškai 1,1 cm mažiau (p=0,004) ir priaugo vidutiniškai 1,1 kg svorio mažiau (p=0.008) negu vaikai, kuriems buvo skiriamas placebas. Taip pat pranešama apie pavienius augimo sulėtėjimo atvejus. 

Taip pat gydymo vaikų metu buvo pranešti pavieniai atvejai apie lytinio brendimo sutrikimą ar seksualinę disfunkciją (taip pat žr. 5.3 skyrių).

Vaikų ir paauglių klinikinių tyrimų duomenimis, gydymas fluoksetinu buvo susijęs su sumažėjusiu šarminės fosfatazės aktyvumu.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus tik fluoksetino, perdozavimo simptomai paprastai būna lengvi. Pasireiškia šių simptomų: pykinimas, vėmimas, traukuliai, sutrikusi širdies ir kraujagyslių veikla nuo besimptomės aritmijos iki širdies sustojimo, sutrikusi kvėpavimo funkcija, pakitusios CNS būklės požymiai nuo sujaudinimo iki komos. Su vieno fluoksetino perdozavimu susiję mirties atvejais itin reti. Perdozavus rekomenduojama stebėti širdies ir gyvybines funkcijas, kartu taikyti bendrąsias simptomines bei palaikomąsias priemones. Specifinio priešnuodžio nėra.

Forsuota diurezė, dializė, hemoperfuzija ir kraujo perpylimas greičiausiai būtų neveiksmingi.

Aktyvioji anglis, kurią galima vartoti kartu su sorbitoliu, gali būti veiksmingesnė už vėmimą ar skrandžio plovimą. Apsinuodijimo atveju, reikia įvertinti, ar asmuo nevartojo kelių vaistinių preparatų. Gali prireikti ilgą laiką atidžiai stebėti ligonius, kurie vartoja arba neseniai vartojo fluoksetino ir išgėrė didelį kiekį triciklių antidepresantų.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, ATC kodas – N06A B03.

Fluoksetinas selektyviai slopina serotonino reabsorbciją ir tai galimai lemia jo veikimo mechanizmą. Beveik jokio afiniteto kitiems alfa 1, alfa 2 ir beta adrenerginiams, serotoninerginiams, dopaminerginiams, histaminerginiams, muskarininiams ir GASR receptoriams fluoksetinas neturi.

Didžiosios depresijos epizodai: Klinikiniai tyrimai su pacientais, kuriems pasireiškia didieji depresijos epizodai, buvo atlikti lyginant su placebo bei aktyvia kontroline grupe. Vertinant Hamiltono depresijos vertinimo skale (HAM-D) nustatyta, kad fluoksetinas reikšmingai veiksmingesnis negu placebo. Šių tyrimų duomenimis, fluoksetinas sukėlė statistiškai patikimai didesnį atsako dažnį (vertinamą kaip 50% sumažėjimą pagal HAM-D skalę) ir remisiją palyginti su placebo.

Atsakas į dozę: Fiksuotų dozių tyrimų, kuriuose dalyvavo didžiąja depresija sergantys ligoniai, duomenimis, dozės ir atsako kreivė tampa tiesi. Tai rodo, kad didesnė nei rekomenduojama dozė nėra veiksmingesnė. Visgi, remiantis klinikine patirtimi, kai kuriems ligoniams didesnė dozė gali būti naudinga.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: Trumpalaikiais (trumpesniais nei 24 savaičių) tyrimais nustatyta, kad fluoksetinas reikšmingai veiksmingesnis nei placebas. Gydomasis poveikis nustatytas vartojant 20 mg paros dozę, bet didesnė dozė (40 mg ar 60 mg per parą) atsaką į gydymą sukėlė dažniau. Ilgalaikiais tyrimais (trijų trumpalaikių tyrimų pratęsimo fazė ir ligos pasikartojimo profilaktikos tyrimas) vaistinio preparato veiksmingumas neįrodytas.

Nervinė bulimija: Trumpalaikių (trumpesnių nei 16 savaičių) ambulatorinių ligonių, atitinkančių DSM-III-R nervinės bulimijos kriterijus, tyrimų duomenimis, 60 mg fluoksetino paros dozė buvo reikšmingai veiksmingesnė nei placebas, mažinant persivalgymą ir viduriavimą. Visgi ilgalaikis veiksmingumas nenustatytas.

Dviejuose klinikiniuose placebu kontroliuojamuose tyrimuose dalyvavo ligonės, kurioms nustatytas priešmenstruacinis disforinis sutrikimas pagal DSM-IV diagnostinius kriterijus. Tyrime dalyvavo ligonės, kurioms buvo pakankamai sunkūs simptomai, trikdę socialinę ir profesinę veiklą bei tarpusavio santykius su kitais žmonėmis. Geriamųjų kontraceptikų vartojančios ligonės tyrime dalyvauti negalėjo. Pirmojo pastovaus 20 mg dozės vartojimo šešis ciklus tyrimo duomenimis, nustatytas pirminių veiksmingumo rodmenų (dirglumo, nerimo, disforijos) pagerėjimas. Antrojo pertraukiamo dozavimo liuteininėje fazėje (20 mg per parą 14 dienų tris ciklus) tyrimo duomenimis, nustatytas pirminių veiksmingumo rodmenų (pagal Sutrikimų sunkumo dienyno skalę) pagerėjimas. Visgi, remiantis šių tyrimų duomenimis, daryti galutines išvadas apie vaistinio preparato veiksmingumą bei gydymo trukmę, negalima.

Didžiosios depresijos epizodai (vaikams ir paaugliams): Atlikti vaikų ir vyresnių nei 8 metų paauglių klinikiniai placebu kontroliuojamieji tyrimai. Dviejų trumpalaikių pagrindžiamųjų tyrimų duomenimis, 20 mg fluoksetino dozė buvo reikšmingai veiksmingesnė nei placebas, vertinant pagal peržiūrėtą depresijos vaikystėje vertinimo skalę (angl. Childhood Depression Rating Scale-Revised (CDRS-R)) bei klinikinio bendro pagerėjimo vertinimo skalę (angl. Clinical Global Impression of Improvement (CGI-I)). Abiejuose tyrimuose dalyvavo pacientai, kurių simptomai buvo vidutinio sunkumo ir sunkūs pagal MDD (DSM-III ar DSM-IV) trijų skirtingų vaikų psichiatrų vertinimu. Fluoksetino veiksmingumas tyrimų metu gali priklausyti nuo atrinktų pacientų populiacijos (vienas iš įtraukimo kriterijų buvo pacientai, kurie nepaisant atidaus stebėjimo per 3–5 savaites savaime nepasveiko). Ilgesnio nei 9 savaičių gydymo saugumo ir veiksmingumo duomenų nepakanka. Apskritai, fluoksetinas buvo vidutiniškai veiksmingas. Vieno iš dviejų pagrindžiamųjų tyrimų duomenimis, atsako dažnio (pirminė vertinamoji baigtis – tai nustatytas 30% simptomų sumažėjimas pagal CDRS-R balus) skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (58% fluoksetino, palyginti su 32% placebo grupėje, p = 0,013 ir 65% fluoksetino, palyginti su 54% placebo grupėje, p = 0,093). Šių dviejų tyrimų vidutinis absoliutus CDRS-R pokytis lyginant su buvusiu prieš tyrimą fluoksetino grupėje buvo 20 balų, palyginti su 11 balų placebo grupėje (p = 0,002) ir atitinkamai 22 bei 15 balų (p < 0,001).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgertas fluoksetinas gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Maistas vaistinio preparato biologinio prieinamumo neveikia.

Pasiskirstymas

Fluoksetinas smarkiai jungiasi prie kraujo plazmos baltymų (apie 95%) ir plačiai pasiskirsto organizme (pasiskirstymo tūris – 20 - 40 l/kg). Pusiausvyros koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama po kelių savaičių. Po ilgalaikio vartojimo pusiausvyros koncentracija kraujo plazmoje esti tokia pat kaip po 4 - 5 savaičių vartojimo.

Metabolizmas

Fluoksetino farmakokinetika nelinijinė, jis metabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu. Išgėrus vaistinio preparato, paprastai po 6–8 valandų pasiekiama didžiausia koncentracija plazmoje. Daugiausia fluoksetino metabolizuojama kepenyse veikiant polimorfiniam CYP2D6 izofermentui. Iš pradžių fluoksetinas metabolizuojamas kepenyse demetilinimo būdu, susidarant aktyviam metabolitui norfluoksetinui (demetilfluoksetinui).

Eliminacija

Fluoksetino pusinės eliminacijos laikas yra 4–6 dienos, o norfluoksetino – 4–16 dienų. Dėl tokio ilgo pusinės eliminacijos laiko vaistinis preparatas išlieka organizme 5–6 savaites po to, kai baigiamas jo vartojimas. Didžioji dalis fluoksetino (maždaug 60% išgertos dozės) išsiskiria pro inkstus. Fluoksetinas išsiskiria į motinos pieną.

Rizikos grupių pacientai

Senyvi pacientai: Vaistinio preparato kinetikos rodmenys sveikų senyvų žmonių organizme panašūs į jaunesnių.

Vaikai ir paaugliai: Vidutinė fluoksetino koncentracija vaikų organizme maždaug 2 kartus, o vidutinė norfluoksetino koncentracija – 1,5 karto didesnė už paauglių. Pastovioji vaisto koncentracija plazmoje priklauso nuo kūno svorio ir būna didesnė mažiau sveriančių vaikų organizme (žr. 4.2 skyrių). Geriant kartotines vaistinio preparato dozes, daug fluoksetino ir norfluoksetino susikaupia organizme, kaip ir suaugusiesiems. Kasdieną vartojant vaistinio preparato, pastovioji koncentracija pasiekiama per 3–4 savaites.

Kepenų nepakankamumas: Kepenų nepakankamumo atveju (pvz., sergant alkoholio sukelta kepenų ciroze) fluoksetino ir norfluoksetino pusinės eliminacijos laikas pailgėja atitinkamai iki 7 ir 12 dienų. Reikėtų skirti mažesnę dozę arba vaistinio preparato gerti rečiau.

Inkstų nepakankamumas: Ligonių, kuriems diagnozuotas lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus (anurija) inkstų nepakankamumas, suvartojusių vienkartinę fluoksetino dozę, kinetikos rodmenys, palyginti su sveikų savanorių, nesiskyrė. Visgi, vartojant kartotines dozes, pastovioji koncentracija plazmoje gali padidėti.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų in vitro ir tyrimų su gyvūnais duomenys kancerogeninio ar mutageninio fluoksetino poveikio nerodo.

Tyrimai su suaugusiais gyvūnais

Antros kartos žiurkių reprodukciniame tyrime fluoksetinas neturėjo įtakos poravimuisi ar vaisingumui, taip pat nebuvo teratogeniškas, neįtakojo augimo, vystymosi ar palikuonių reprodukcinių parametrų. Fluoksetino, kurio dozės buvo skiriamos kartu su maistu, koncentracija apytiksliai atitiko 1,5, 3,9 ir 9,7 mg vienam kūno svorio kilogramui. Pelių patinams, 3 mėnesius su maistu vartojusiems fluoksetiną, kurio apytikslė dozė buvo 31 mg/kg, buvo nustatytas sėklidžių svorio sumažėjimas ir hipospermatogenezė. Vis dėlto, reikšmingas toksinis poveikis buvo nustatytas tik vartojant didesnes nei maksimali toleruojama (MTD) dozes.

Toksinio poveikio su jaunomis CD žiurkėmis duomenimis, 30 mg/kg kūno svorio fluoksetino hidrochlorido dozė per parą 21–90 parą po atsivedimo sukėlė negrįžtamą sėklidžių degeneraciją ir nekrozę, sėklidės prielipo epitelio vakuolizaciją, patelių dauginimosi organų nesubrendimą ir neveiklumą bei vislumo sumažėjimą. Patinams (gavusiems 10–30 mg/kg kūno svorio dozę per parą) ir patelėms (gavusioms 30 mg/kg kūno svorio dozę per parą) vėlavo lytinis subrendimas. Šių duomenų reikšmė žmogui nežinoma. Žiurkėms, gavusioms 30 mg/kg kūno svorio dozę, nustatytas trumpesnis, palyginti su kontrolinėmis, šlaunikaulio ilgis ir griaučių raumenų degeneracija, nekrozė ir regeneracija. 10 mg/kg kūno svorio dozę per parą gavusių gyvūnų plazmoje susidarė maždaug 0,8–8,8 karto (fluoksetino) ir 3,6–23,2 karto (norfluoksetino) didesnės koncentracijos plazmoje, palyginti su įprastai nustatoma vaikams ir paaugliams. 3 mg/kg kūno svorio dozę per parą gavusių gyvūnų plazmoje susidarė maždaug 0,04–0,5 (fluoksetino) ir 0,3–2,1 (norfluoksetino) karto kitokios nei įprastinės koncentracijos vaikų ir paauglių plazmoje.

Tyrimai su jaunomis pelėmis parodė, kad serotonino pernešėjo slopinimas sutrikdo kaulų augimą. Šiuos duomenis reikia patvirtinti klinikiniais duomenimis. Ar šis poveikis grįžtamas, nenustatyta.

Kituose tyrimuose su jaunomis pelėmis (gydytos nuo 4 iki 21 dienos po gimimo) buvo nustatyta, kad serotonino transporto slopinimas turi ilgai trunkantį poveikį pelių elgesiui. Ar šis poveikis grįžtamas, duomenų nėra. Šio tyrimo klinikinė reikšmė yra nenustatyta.

6.  FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Tabletės branduolys:

Mikrokristalinė celiuliozė

Pregelifikuotas krakmolas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė:

Polivinilo alkoholis

Titano dioksidas

Makrogolis

Talkas

Geltonasis geležies oksidas

Indigokarmino aliuminio kraplakas

Juodasis geležies oksidas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas 

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

10, 20, 30, 60 ir 100 tablečių, supakuotų į PVC/aliuminio lizdines plokšteles.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.