UNASYN

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

UNASYN 750 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

UNASYN 750 mg

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 750 mg sultamicilino (sultamicilino tosilato dihidrato pavidalu).

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 142,50 mg bevandenės laktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė). 

UNASYN 750 mg

Tabletės yra baltos arba beveik baltos, pailgos, plėvele dengtos tabletės su užrašu UN-750 vienoje pusėje ir su vagele.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Ampicilino ir sulbaktamo deriniui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:

• ausų, nosies ir gerklės, pvz., sinusito, vidurinės ausies uždegimo, tonzilito;
• apatinių kvėpavimo takų, pvz., pneumonijos, lėtinio paūmėjusio bronchito;
• inkstų ir šlapimo takų, pvz., pielonefrito;
• odos ir poodinio audinio, pvz., celiulito;
• nekomplikuotos gonorėjos.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas 

Ampicilino ir sulbaktamo deriniui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcijų gydymas

Suaugusieji ir vaikai, kurių kūno svoris yra didesnis nei 30 kg

Suaugusiems (įskaitant senyvus) rekomenduojama vartoti po 375‑750 mg sultamicilino 2 kartus per parą (kas 12 valandų).

Nekomplikuotos gonorėjos gydymas

Nekomplikuotą gonorėją galima gydyti viena geriamąja 2,25 g doze (6 tabletės po 375 mg arba 3 tabletės po 750 mg). Kartu reikėtų skirti 1 g probenecido, kad ilgiau išliktų terapinė sulbaktamo ir ampicilino koncentracija plazmoje. Be to, sultamicilinas gali būti skiriamas ūmine nekomplikuota gonorėja sergantiems pacientams, kai reikia tęsti gydymą sulbaktamo ir ampicilino deriniu po pradinio gydymo šiuo deriniu į raumenis arba į veną.

Vaikai, kurių kūno svoris yra mažesnis nei 30 kg, ir kūdikiai

Daugumai infekcinių ligų gydyti mažiau kaip 30 kg sveriantiems vaikams skiriama 25‑50 mg/kg sultamicilino per parą, priklausomai nuo ligos sunkumo. Ši dozė išgeriama per 2, 3, 4 kartus (kas 12, 8 arba 6 valandas). Vaikams, sveriantiems mažiau kaip 30 kg, ir kūdikiams reikia vartoti UNASYN 250 mg/5 ml miltelių geriamajai suspensijai 

Jeigu vaikas gali praryti tabletę ir sveria daugiau kaip 30 kg dozuojama taip, kaip įprasta suaugusiesiems (pvz., 375–750 mg kas 12 valandų).

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Sunkaus inkstų nepakankamumo (kreatinino klirensas 30 ml/min. arba mažesnis) įtaka sulbaktamo ir ampicilino eliminacijos kinetikai yra panaši, todėl veikliųjų medžiagų koncentracijų plazmoje santykis dėl šios ligos nepakinta. Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams sultamicilino skiriama ilgesniais intervalais (kaip ir ampicilino).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Kepenų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams dozės koreguoti nereikia.

Senyvi pacientai

Jei inkstų funkcija nėra sutrikusi, senyvo amžiaus pacientams UNASYN dozės koreguoti nereikia.

Gydymo trukmė

Praėjus karščiavimui ir kitiems infekcinės ligos požymiams, suaugusieji ir vaikai paprastai gydomi dar 48 val. Dažniausiai sultamicilinas vartojamas 5‑14 dienų, tačiau prireikus galima gydyti ir ilgiau.

Siekiant išvengti ūminio reumato ir glomerulonefrito, visas hemolizinių streptokokų sukeltas infekcines ligas rekomenduojama gydyti bent 10 dienų.

4.3. Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas sultamicilinui, penicilinų grupės antibiotikams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Aprašyta sunkių ir kartais net pasibaigusių mirtimi padidėjusio jautrumo (anafilaksinių) reakcijų gydant penicilinais (įskaitant sultamiciliną). Tokių reakcijų pavojus didesnis jei anksčiau yra buvę padidėjusio jautrumo reakcijų penicilinams ir (arba) daugeliui alergenų. Aprašyta atvejų, kai asmenims, kuriems padidėjusio jautrumo reakciją buvo sukėlę penicilinai, vėliau sunkią reakciją sukėlė ir cefalosporinai. Prieš pradedant gydyti penicilinais, reikėtų nuodugniai išsiaiškinti, ar nebuvo padidėjusio organizmo jautrumo reakcijų penicilinams, cefalosporinams arba kitiems alergenams. Pasireiškus alerginei reakcijai, reikėtų nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir atitinkamai gydyti.

Ištikus sunkiai anafilaksinei reakcijai, reikia skubiai gydyti adrenalinu. Jei būtina, duodama kvėpuoti deguonies, skiriama kortikosteroidų į veną, užtikrinamas kvėpavimo takų praeinamumas (prireikus intubuojama).

Gydant sultamicilinu (kaip ir kitais antibiotikais), reikėtų nuolat stebėti, ar nėra nejautrių mikroorganizmų (įskaitant grybelius) įsivyravimo požymių. Pasireiškus superinfekcijai, reikėtų nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir (arba) atitinkamai gydyti. 

Vartojant beveik visų antibakterinių preparatų, įskaitant sultamiciliną, buvo su Clostridium difficile susijusio viduriavimo (CDSV) atvejų (sutrikimo sunkumas svyravo nuo lengvo viduriavimo iki mirtimi pasibaigusio kolito). Gydymas antibakteriniais preparatais sutrikdo normalią gaubtinės žarnos florą, todėl labai padaugėja C. difficile.

1. difficile išskiria toksinus A ir B, kurie yra susiję su CDSV atsiradimu. Hipertoksinus gaminanti C. difficile padermė didina pacientų sergamumą ir mirtingumą; kadangi ši infekcija nereaguoja į antimikrobinius preparatus, gali tekti pašalinti gaubtinę žarną. Visiems pacientams, kuriems po antibiotikų pavartojimo prasidėjo viduriavimas, reikia įtarti CDVS. Būtina atidžiai susipažinti su paciento ligos istorija, nes buvo atvejų, kai CDVS prasidėjo po antibakterinio preparato pavartojimo praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams.

Infekcinę mononukleozę sukelia virusai, todėl jai gydyti ampicilinas neturėtų būti skiriamas. Didelei daliai šia liga sergančių ir ampiciliną vartojančių pacientų išberia odą.

Ilgai gydant šiuo vaistiniu preparatu, patartina periodiškai tirti, ar nesutriko organų sistemų (inkstų, kepenų, hemopoezės) funkcija.

Pagrindinis per os vartojamų sulbaktamo ir ampicilino eliminacijos būdas yra išskyrimas su šlapimu. Skiriant sultamicilino naujagimiams, reikėtų į tai atsižvelgti, kadangi jų inkstų funkcija išsivysčiusi nepilnai.

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazė stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Alopurinolis. Kartu su ampicilinu vartojant alopurinolį, išberia žymiai dažniau negu ampiciliną vartojant atskirai.

Antikoaguliantai. Penicilinai gali turėti įtakos trombocitų agregacijos ir koaguliacijos tyrimų rezultatams. Pastarasis jų poveikis gali sumuotis su analogišku antikoaguliantų poveikiu.

Bakteriostatiškai veikiantys vaistai (chloramfenikolis, eritromicinas, sulfonamidai ir tetraciklinai). Bakteriostatiškai veikiantys vaistiniai preparatai gali silpninti penicilinų baktericidinį poveikį, todėl geriausiai jų kartu nevartoti.

Kontraceptikai, kurių sudėtyje yra estrogenų. Gauta pranešimų apie atvejus, kai ampiciliną vartojančioms moterims sumažėjo geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas ir prasidėjo neplanuotas nėštumas. Ryšys tarp minėtų įvykių yra silpnas, tačiau ampiciliną vartojančioms moterims reikėtų patarti saugotis kitaip arba papildomai.

Metotreksatas. Kartu vartojami penicilinai sukėlė metotreksato klirenso sumažėjimą ir atitinkamą jo toksiškumo padidėjimą. Šiuos vaistinius preparatus kartu vartojančius pacientus reikėtų atidžiai stebėti. Gali tekti padidinti leukovorino dozę ir prailginti jo vartojimo trukmę. 

Nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo (acetilsalicilo rūgštis, indometacinas ir fenilbutazonas). Pailgėjęs penicilinų pusinės eliminacijos periodas rodo, kad kartu vartojami acetilsalicilo rūgšties, indometacino ir fenilbutazono preparatai pailgina penicilinų išskyrimą iš organizmo.

Probenecidas. Kartu vartojamas probenecidas slopina ampicilino ir sulbaktamo sekreciją inkstų kanalėliuose, todėl jų koncentracijos serume būna didesnės ir išlieka ilgiau, prailgėja pusinis eliminacijos laikas, padidėja toksinio poveikio pavojus.

Įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams. Benedikto reagentu, Felingo reagentu ir Clinitest mėginiu gali būti nustatyta klaidingai teigiama gliukozės reakcija šlapime. Ampiciliną vartojančioms nėščioms moterims nustatytas trumpalaikis suminės konjuguoto estriolio, estriolio gliukuronido, konjuguoto estrono ir estradiolio koncentracijos sumažėjimas, kuris taip pat galimas vartojant natrio sulbaktamo ir natrio ampicilino derinį į raumenis ar į veną.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Su gyvūnais atlikti įtakos reprodukcijai tyrimai sultamicilino sukeltų vaisingumo sutrikimų ir kenksmingo poveikio vaisiui neparodė. Sulbaktamas prasiskverbia pro placentą, tačiau nenustatyta, ar saugu šį vaistinį preparatą vartoti nėščioms moterims. Nėštumo laikotarpiu sultamicilinas gali būti vartojamas, tik jeigu galima nauda viršys galimą pavojų.

Žindymas

Motinos piene randamos mažos ampicilino ir sulbaktamo koncentracijos. Žindamoms motinoms vartojant sultamicilino, kūdikiams gali padidėti jautrumas, atsirasti viduriavimas, kandidamikozė ir odos bėrimas. Gydymo sulbaktamu metu žindymą reikia nutraukti.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Reikia įvertinti, kad retkarčiais gali pasireikšti galvos sukimasis.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Toliau esančioje lentelėje visos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios kartotinių sultamicilino dozių tyrimų su suaugusiais žmonėmis metu, suskirstytos pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

¹ Pasvirusiu šriftu pateiktos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su ampicilino ir (arba) sulbaktamo ir ampicilino vartojimu į raumenis arba veną.

4.9. Perdozavimas

Informacijos apie ūminį ampicilino natrio ir sulbaktamo natrio toksiškumą žmonėms yra nedaug. Dauguma perdozuoto sultamicilino sukeliamų reiškinių turėtų būti susiję su sustiprėjusiais jo nepageidaujamais poveikiais. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad didelės beta laktaminių antibiotikų koncentracijos smegenų skystyje gali sukelti neurologinių sutrikimų, įskaitant traukulius.

Jeigu pasireiškė traukuliai, siekiant sukelti sedaciją, rekomenduojama skirti diazepamo.

Hemodializės gali pagreitinti sultamicino išskyrimą iš organizmo.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sistemiškai veikiantys antibakteriniai vaistiniai preparatai, ATC kodas – J01CR04

Veikimo mechanizmas

Su neląstelinėmis bakterinėmis sistemomis atlikti biocheminiai tyrimai parodė, kad sulbaktamas negrįžtamai slopina daugumą svarbių beta laktamazių, kurias gamina penicilinams atsparūs mikroorganizmai. Jo antibakterinis poveikis reikšmingas tik Neisseriaceae, Acinetobacter calcoaceticus, Bacteroides rūšims, Moraxella catarrhalis ir Pseudomonas cepacia.

PK/PD santykis

Vaistinio preparato veiksmingumas priklauso tik nuo veikliųjų medžiagų išskyrimo laiko ir ampicilino koncentracijos kraujyje.

Atsparumo mechanizmas

Natrio sulbaktamo geba apsaugoti penicilinus ir cefalosporinus nuo suardymo atsparių mikroorganizmų gaminamais fermentais įrodyta tyrimais su nepažeistų bakterijų atspariais štamais (nustatytas stiprus natrio sulbaktamo sinergizmas su penicilinais ir cefalosporinais). Be to, sulbaktamas jungiasi prie kai kurių penicilinus prijungiančių baltymų, todėl kai kurie jautrūs štamai yra jautresni jo ir beta laktaminio antibiotiko deriniui negu beta laktaminiam antibiotikui atskirai.

MSK ribinės reikšmės

Visiems mikroorganizmams EUCAST mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK) ribinės reikšmės yra tokios:

• J ≤ 2 mikrog/ml ir A > 8 mikrog/ml.

Pastaba. J - jautrūs, A - atsparūs 

CLSI (JAV klinikinių laboratorijų standartų institutas) mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK) ribinės reikšmės yra tokios:

• Enterobacteriaceae: J ≤ 8/4 mg/l ir A > 32/16 mg/l.
• Staphylococcus spp.: J ≤ 8/4 mg/l ir A > 32/16 mg/l.
• Heamophilus influenzae ir Parainfluenzae: J ≤ 2/1 mg/l ir A > 4/2 mg/l.

Pastaba. J - jautrūs, A - atsparūs

Mikroorganizmų jautrumas

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių užkrečiamųjų ligų atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Absorbcija ir pasiskirstymas

Žmogaus išgertas sultamicilinas rezorbcijos metu hidrolizuojamas į sulbaktamą ir ampiciliną, sisteminėje kraujotakoje susidaro šių veikliųjų medžiagų molinis santykis 1:1. Išgerto sultamicilino biologinis prieinamumas yra 80% (lyginant su tokia pat sulbaktamo ir ampicilino doze į veną). Sultamiciliną geriant po valgio, jo biologinis prieinamumas nepakinta.

Probenecidas mažina ampicilino ir sulbaktamo sekreciją inkstų kanalėliuose. Išgėrus probenecido kartu su sultamicilinu, ampicilino ir sulbaktamo koncentracijos kraujyje būna didesnės ir išlieka ilgiau (žr. 4.5 skyrių).

Eliminacija

Išgėrus sultamicilino, serume susidaro maždaug 2 kartus didesnė didžiausia ampicilino koncentracija negu išgėrus tokią pat ampicilino dozę. Sveikų savanorių plazmoje sulbaktamo pusinis eliminacijos laikas yra apie 45 min., ampicilino – apie 1 val. Po 50‑75% abiejų veikliųjų medžiagų išsiskiria su šlapimu nepakitusių. Senyvų ir inkstų nepakankamumu sergančių pacientų organizme sulbaktamo ir ampicilino pusinės eliminacijos laikas yra ilgesnis.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Laboratoriniams gyvūnams buvo nustatyta grįžtama glikogenozė, kuri priklausė nuo dozės ir laiko, todėl manoma, kad šis reiškinys nepasireikš žmogui vartojant gydomąsias dozes ir esant tokioms koncentracijoms plazmoje, kurios pasiekiamos per palyginti trumpą gydymo ampicilino / subaktamo deriniu laikotarpį. 

Ilgalaikių tyrimų su gyvūnais kancerogeninio arba mutageninio poveikio tikimybei įvertinti neatlikta. Atskirų sultamicilino komponentų (ampicilino ir sulbaktamo), mutageniškumo tyrimų duomenys buvo neigiami.

Reprodukcijos tyrimai, atlikti su pelėmis, ir žiurkėmis, vartojančioms didesnes nei vartojamos žmogui dozes, vaisingumo sutrikimų arba kenksmingo sultamicilino poveikio vaisiui neparodė. Vis dėlto tinkamų gerai kontroliuojamųjų tyrimų su nėščiosiomis neatlikta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Bevandenė laktozė

Kukurūzų krakmolas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Hidroksipropilceliuliozė

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Makrogolis 6000

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E 171)

Talkas

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3. Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos 

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

PVC/ PVDC ir aliuminio folijos lizdinė plokštelė, įdėta į kartono dėžutę.

UNASYN 750 mg dėžutėje yra 16 tablečių.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.