Fungolon

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

TERTENSIF SR 1,5 mg pailginto atpalaidavimo tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje pailginto atpalaidavimo tabletėje yra 1,5 mg indapamido.

Pagalbinės medžiagos: kiekvienoje pailginto atpalaidavimo tabletėje yra 124,5 mg laktozės monohidrato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Pailginto atpalaidavimo tabletė.
Pailginto atpalaidavimo tabletės yra baltos, apvalios, dengtos plėvele.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminės hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

TERTENSIF SR tabletės vartojamos per burną.

Rekomenduojama paros dozė yra 1 tabletė. Ją patariama gerti ryte. Tabletę reikia nuryti nesukramtytą, užgeriant vandeniu.
Nuo didesnės dozės antihipertenzinis indapamido poveikis nesustiprėja, tačiau padidėja druskų išskyrimas.

Pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius)
Žmones, sergančius sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatino klirensas yra mažesnis negu 30 ml/min.), TERTENSIF SR gydyti draudžiama.
Visiškas tiazidų ir kitų diuretikų, veikiančių panašiai kaip tiazidai, poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi.

Senyvi žmonės (žr. 4.4 skyrių)
Senyviems žmonėms kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje reikia koreguoti, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį.
TERTENSIF SR galima gydyti tik tuos senyvus žmones, kurių inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius)
Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šiuo vaistiniu preparatu gydyti draudžiama.

Vaikai ir paaugliai
TERTENSIF SR nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas sulfamidams arba bet kuriai pagalbinei tertensif SR tablečių medžiagai.
- Sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas.
- Hepatinė encefalopatija arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.
- Hipokaliemija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialūs įspėjimai
Jeigu kepenų funkcija sutrikusi, diuretikai, veikiantys panašiai kaip tiazidai, gali sukelti hepatinę encefalopatiją, ypač tuo atveju, jeigu yra sutrikusi elektrolitų pusiausvyra. Jeigu ji pasireiškia, diuretiko vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.

Jautrumas šviesai
Tiazidais ar į juos panašiais diuretikais gydomiems pacientams buvo padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių) atvejų. Jei gydymo metu atsiranda padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų, gydymą rekomenduojama nutraukti. Manant, kad gydymą diuretiku atnaujinti būtina, neuždengtas kūno vietas rekomenduojama saugoti nuo saulės ir dirbtinių UV spindulių.

Pagalbinės medžiagos:
Pacientams, kuriems yra retas įgimtas gliukozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Atsargumo priemonės

- Vandens ir elektrolitų pusiausvyra

 Natrio kiekis kraujo plazmoje

Natrio koncentraciją kraujo plazmoje reikia pamatuoti ir prieš gydymą TERTENSIF SR, ir reguliariai gydymo metu. Vartojant bet kokio diuretiko, galima hiponatremija, dėl kurios kartais gali pasireikšti labai sunkių komplikacijų. Pradžioje natrio kiekio mažėjimo kraujyje požymių gali nebūti, todėl labai svarbu reguliariai jį matuoti. Senyviems žmonėms ir ligoniams, sergantiems kepenų ciroze, jį būtina matuoti net daug dažniau (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

 Kalio kiekis kraujo plazmoje

Didžiausia tiazidų ir panašiai kaip jie veikiančių diuretikų vartojimo rizika yra kalio kiekio mažėjimas kraujyje. Nuo hipokalemijos (kalio  3,4 mmol/l) būtina saugoti pacientus, kuriems jos pasireiškimo rizika yra didelė, pvz., senyvus ar prastai besimaitinančius žmones, pacientus, vartojančius keletą medikamentų, sergančius širdies išemine liga, širdies funkcijos nepakankamumu arba kepenų ciroze, susijusia su edema arba pilvo vandene. Tokiems ligoniams hipokaliemija stiprina toksinį rusmenės preparatų poveikį, didina aritmijos riziką.

Pacientams, kuriems yra ilgasis (įgimtas arba jatrogeninis) QT intervalas, aritmijos rizika irgi yra. Hipokaliemija bei bradikardija skatina sunkios aritmijos, ypač polimorfinės skilvelių paroksizminės tachikardijos (torsades de pointes), kuri gali būti mirtina, pasireiškimą.

Visais aukščiau minėtais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją kraujo plazmoje, o pirmą kartą tai būtina padaryti pirmąją gydymo savaitę. Jeigu hipokaliemija pasireiškia, būtina sunormalinti kalio kiekį.

 Kalcio kiekis kraujo plazmoje

Tiazidai ir kiti panašaus poveikio diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu, todėl šio jono koncentracija kraujo plazmoje trumpam gali šiek tiek padidėti. Aiški hiperkalcemija gali būti nepastebėto hiperparatiroidizmo požymis.
Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą TERTENSIF SR vartojimą reikia nutraukti.

- Gliukozės kiekis kraujo plazmoje

TERTENSIF SR gydant diabetikus, ypač tuos, kuriems yra hipokaliemija, svarbu sekti gliukozės koncentraciją kraujyje.

- Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje

TERTENSIF SR gydomiems pacientams, kurių kraujyje šlapimo rūgšties kiekis padidėjęs, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius.

- Inkstų funkcija ir diuretikai

Pilnavertis tiazidų ir kitų panašiai kaip jie veikiančių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi: suaugusio žmogaus kraujo plazmoje kreatinino koncentracija yra mažesnė nei 25 mg/l, t. y. 220 mol/l. Senyviems žmonėms kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje reikia nustatyti, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį.
Gydymo diuretikais pradžioje dėl padidėjusio natrio ir vandens išskyrimo iš organizmo gali pasireikšti hipovolemija ir dėl to sumažėti glomerulų filtracija, todėl kraujyje gali padaugėti karbamido ir kreatinino. Jeigu inkstų funkcija normali, minėtas laikinas pokytis nėra reikšmingas, tačiau jei yra inkstų funkcijos nepakankamumas, jis gali pasunkėti.

- Sportininkai

Dėl veikliosios TERTENSIF SR medžiagos dopingo testas gali būti teigiamas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Preparatai, kurių kartu su TERTENSIF SR vartoti nerekomenduojama

 Ličio preparatai

Didėja ličio koncentracija kraujo plazmoje ir kartu atsiranda perdozavimo simptomų, kaip ir laikantis bedruskės dietos (mažėja ličio išskyrimas su šlapimu). Jei šių vaistinių preparatų kartu vartoti būtina, reikia matuoti ličio koncentraciją kraujo plazmoje, prireikus keisti jo dozę.

Preparatai, kurių kartu su TERTENSIF SR reikia vartoti atsargiai

Polimorfinę skilvelių paroksizminę tachikardiją sukeliantys preparatai

- I A grupės medikamentai nuo širdies aritmijos (chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas).
- III grupės preparatai nuo širdies aritmijos (amiodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas).
- Kai kurie antipsichoziniai vaistiniai preparatai: fenotiazinai (chlorpromazinas, ciamemazinas, levomepromazinas, tioridazinas, trifluoperazinas), benzamidai (amisulpridas, sulpiridas, sultopridas, tiapridas), butirofenonai (droperidolis, haloperidolis).
- Kiti medikamentai: bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną leidžiami eritromicino preparatais, halofantrinas, mizolastinas, pentamidinas, sparfloksacinas, moksifloksacinas, į veną leidžiami vinkamicino preparatai.

Minėti preparatai didina skilvelių aritmijos, ypač polimorfinės paroksizminės tachikardijos, pasireiškimo riziką (hipokalemija yra jos rizikos veiksnys).

Minėtų preparatų skiriant vartoti kartu su TERTENSIF SR, būtina ištirti ar nėra hipokaliemijos, prireikus ją šalinti. Reikia sekti elektrolitų kiekį kraujyje ir EKG.

Jeigu yra hipokaliemija, reikia gydyti preparatais, kurie polimorfinės skilvelių paroksizminės tachikardijos nesukelia.

 Sisteminio poveikio nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo, įskaitant selektyvaus poveikio COX-2 inhibitorius ir dideles acetilsalicilo rūgšties dozes ( 3 g per parą)

Gali silpnėti indapamido sukeliamas anthipertenzinis poveikis.
Dehiduotiems pacientams dėl sumažėjusios glomerulų filtracijos yra ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo rizika. Prieš gydymą reikia sunormalinti skysčių kiekį, o gydymo pradžioje sekti inkstų funkciją.

 Angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai

Pradėjus gydyti AKF inhibitoriais, ligoniams, kurių organizme trūksta natrio (ypač tuo atveju, jeigu yra inkstų arterijų stenozė), yra staigios hipotenzijos ir (arba) ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo rizika.

Hipertenzija sergančių ligonių, vartojančių diuretikų, organizme gali trūkti natrio, todėl juos pradėti gydyti AKF inhibitoriais reikia taip: gydymą diuretikais nutraukti likus 3 dienoms iki AKF inhibitorių vartojimo (vėliau, jei reikia, gydymą kalį iš organizmo išskiriančiais diuretikais galima atnaujinti) arba pradžioje skirti mažą AKF inhibitorių dozę, o vėliau ją palaipsniui didinti.

Staziniu širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams pradžioje reikia skirti labai mažą AKF inhibitorių dozę, geriausiai prieš tai sumažinus vartoto kalį iš organizmo išskiriančio diuretiko dozę.

Visais minėtais atvejais pirmas gydymo AKF inhibitoriais savaites reikia sekti inkstų funkciją, t. y. matuoti kreatinino kiekį kraujo plazmoje.

 Kiti hipokaliemiją sukeliantys medikamentai, pvz., į veną injekuojami amfotericinas B preparatai, sisteminio poveikio glikokortikoidai ar mineralokortikoidai, tetrakosaktidas, dirginantys vidurių laisvinamieji preparatai

Didėja hipokaliemijos rizika (poveikis būna suminis). Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, rekomenduojama matuoti ir, jei reikia, reguliuoti kalio kiekį kraujo plazmoje. Ypač svarbu tai daryti, jei kartu vartojama rusmenės preparatų. Jeigu reikalingi vidurių laisvinamieji preparatai, galima vartoti tų, kurie nedirgina.

 Baklofenas

Stiprėja antihipertenzinis poveikis. Prieš gydymą reikia sunormalinti skysčių kiekį organizme, o gydymo pradžioje sekti inkstų funkciją.

 Rusmenės preparatai

Jeigu yra hipokalemija, toksinis rusmenės preparatų poveikis stiprėja. Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, reikia sekti kalio kiekį kraujo plazmoje ir EKG, prireikus keisti gydymą.

Preparatai, kurių kartu su TERTENSIF SR galima vartoti tik apsvarsčius, ar tai būtina

 Kalį organizme sulaikantys diuretikai (amiloridas, spironolaktonas, triamterenas)

Kai kuriems pacientams gydymas minėtais diuretikais gali būti naudingas, tačiau jiems gali pasireikšti hipokaliemija arba hiperkaliemija (ypač tiems, kurie serga inkstų funkcijos nepakankamumu ar cukriniu diabetu). Vartojant šių medikamentų kartu, reikia sekti kalio kiekį kraujo plazmoje ir EKG, prireikus iš naujo peržiūrėti gydymą.

 Metforminas

Jei dėl diuretikų, ypač veikiančių Henlės kilpoje, vartojimo pasireiškia funkcinis inkstų nepakankamumas, padidėja metformino sukeliamos laktatacidozės rizika. Jeigu vyrų kraujo plazmoje kreatinino koncentracija yra didesnė negu 15 mg/l (135 mol/l), o moterų  12 mg/l (110 mol/l), metformino vartoti negalima.

 Kontrastą sukuriantys preparatai, kuriuose yra jodo

Dėl diuretikų sukeltos dehidracijos didėja ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo rizika, ypač jei kartu vartojamos didelės dozės kontrastą sukuriančių preparatų, kuriuose yra jodo. Prieš jų vartojimą reikia sunormalinti skysčių kiekį organizme.

 Imipramino tipo (tricikliai) antidepresantai, neuroleptikai

Vartojant šių preparatų kartu su TERTENSIF SR, stiprėja antihipertenzinis poveikis ir ortostatinės hipotonijos rizika (poveikis kraujospūdžiui yra adityvus).

 Kalcio druskos

Galima hiperkalcemijos rizika, kadangi diuretikai, veikiantys kaip tiazidai, mažina kalcio išsiskyrimą su šlapimu.

 Ciklosporinas, takrolimuzas

Kraujo plazmoje gali padaugėti kreatinino net ir tuo atveju, jei natrio ir vandens organizme netrūksta, tačiau ciklosporino koncentracija nekinta.

 Kortikosteroidai, sisteminio poveikio tetrakosaktidas

Silpnėja antihipertenzinis poveikis, kadangi kortikosteroidai organizme sulaiko natrį ir vandenį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Nėščias moteris diuretikais gydyti paprastai nerekomenduojama. Nėštumo sukeltos fiziologinės edemos jais šalinti niekada negalima. Diuretikai gali sukelti placentos ir vaisiaus išemiją, todėl galima vaisiaus augimo sutrikimo rizika.

Žindymo laikotarpis
Indapamido patenka į motinos pieną, todėl kūdikį krūtimi maitinančioms moterims šio medikamento vartoti nepatariama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

TERTENSIF SR budrumo netrikdo, tačiau kai kuriems ligoniams dėl kraujospūdžio mažėjimo gali pasireikšti, ypač gydymo pradžioje arba pradėjus kartu vartoti kitų antihipertenzinių preparatų, reakcija, dėl kurios gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sutrikti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas TERTENSIF SR poveikis (klinikiniai simptomai bei laboratorinių tyrimų duomenų pokytis) dažniausiai priklauso nuo dozės dydžio.
Diuretikai, veikiantys kaip tiazidai, įskaitant indapamidą, gali sukelti toliau nurodytą nepageidaujamą poveikį. Jo dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas ( 1/10), dažnas (nuo  1/100 iki 1/10), nedažnas (nuo  1/1 000 iki 1/100), retas (nuo  1/0 0100 iki 1/1 000), labai retas ( 10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: trombocitopenija, leukopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija.

Nervų sistemos sutrikimai
Reti: galvos sukimasis, nuovargis, galvos skausmas, parestezija.

Širdies sutrikimai
Labai reti: aritmija, hipotenzija.

Virškinimo trakto sutrikimai
Nedažni: vėmimas.
Reti: pykinimas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas.
Labai reti: pankreatitas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Labai reti: inkstų nepakankamumas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Labai reti: kepenų funkcijos sutrikimas.
dažnis nežinomas: kepenų nepakankamumu sergantiems ligoniams gali pasireikšti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Odos ir poodinio audinio sutikimai
Padidėjusio jautrumo reakcijos ligoniams, linkusiems į alergines ar astmines reakcijas:
dažnos – makulopapulinis išbėrimas;
nedažnos – purpura;
labai retos – angioneurozinė edema ir (arba) urtikarija, toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso ir Džonsono sindromas;
dažnis nežinomas – galimas jau esančios ūminės diseminuotos raudonosios vilkligės pasunkėjimas.
Buvo padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų atvejų (žr. 4.4 skyrių).

Tyrimai
Klinikinių tyrimų metu hipokaliemija (kalio koncentracija kraujo plazmoje  3,4 mmol/l) pasireiškė 10  pacientų, po 4 - 6 gydymo savaičių 4  tokių ligonių ji buvo  3,2 mmol/l. Po 12 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l.
Labai dažni: hiperkacemija.
Dažnis nežinomas:
- kalio kiekio sumažėjimas ir hipokaliemija. Kai kuriems ligoniams ši komplikacija gali būti labai pavojinga (žr. 4.4 skyrių);
- hiponatremija ir hipovolemija, galinčios sukelti dehidraciją ir ortostatinę hipotenziją. Kartu su natriu iš organizmo išskiriamas ir chloras, todėl galima antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė, tačiau ji pasireiškia retai ir būna silpna;
- šlapimo rūgšties ir gliukozės kiekio padidėjimas kraujo plazmoje. Ar skirti diuretikų, veikiančių kaip tiazidai, ligoniams, sergantiems podagra ar cukriniu diabetu, reikia labai gerai apsvarstyti.

4.9 Perdozavimas

Nustatyta, kad net 40 mg indapamido dozė (ji yra maždaug 27 kartus didesnės už terapinę dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui) toksinio poveikio nesukelia.
Ūminio perdozavimo simptomai pirmiausiai yra elektrolitų ir vandens pusiausvyros sutrikimas (pasireiškia hiponatremija, hipokalemija). Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, hipotenzija, spazmų, galvos sukimasis, mieguistumas, konfūzija, poliurija arba oligurija, net anurija (dėl hipovolemijos). Pirmiausiai reikia šalinti neabsorbuotą preparato dozės dalį: išplauti skrandį, duoti aktyvuotos anglies. Po to specializuotoje gydymo įstaigoje sunormalinti elektrolitų ir vandens kiekį organizme.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  tiazidiniai diuretikai, sulfonamidai, gryni, ATC kodas  C 03 BA 11.

Indapamidas yra sulfamidų darinys, kurio cheminėje sudėtyje yra indolo žiedas. Jo farmakologinis veikimas panašus į tiazidinių diuretikų: preparatas slopina natrio reabsorbciją inkstų kanalėlių segmentuose, esančiuose žievinėje inkstų dalyje. Indapamidas didina natrio bei chloro ir mažiau kalio bei magnio išskyrimą su šlapimu, todėl stiprina diurezę, sukelia antihipertenzinį poveikį.

II ir III fazės klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad vartojant vien indapamido, jo vienkartinės dozės, nedaug didinančios diurezę, antihipertenzinis poveikis išlieka 24 val. Tai pasireiškė vartojant tokias dozes, kurių diurezinis poveikis buvo silpnas.

Antinipertenzinis poveikis pasireiškia dėl įtakos arterijoms ir arteriolių bei bendro kraujagyslių periferinio pasipriešinimo sumažėjimo.
Indapamidas mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.
Jeigu tiazidų ar kitų diuretikų, veikiančių kaip tiazidai, vartojama didesnė dozė nei ribinė (plato), terapinis poveikis nestiprėja, tačiau nepageidaujamas didėja, todėl, jei gydymas neveiksmingas, dozės didinti negalima.

Trumpalaikių ir ilgalaikių klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad indapamidas:
 netrikdo lipidų (trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) apykaitos;
 netrikdo angliavandenių (net hipertenzija sergantiems diabetikams) apykaitos.

5.2 Farmakokinetika

Tertensif SR yra pailginto atpalaidavimo farmacinė forma, kurios pagrindas yra rišamoji sistema, kurioje pasiskirsčiusi veiklioji medžiaga, užtikrinanti ilgalaikį indapamido atsipalaidavimą.

Absorbcija
Atpalaiduota indapamido frakcija greitai ir visiškai absorbuojama virškinimo trakte.
Jeigu medikamento vartojama valgio metu, absorbcija šiek tiek pagreitėja, tačiau absorbuojamas indapamido kiekis nekinta.
Išgėrus vieną dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 12 val. Vartojant kartotines dozes, koncentracijos svyravimas tarp dviejų dozių vartojimo būna mažesnis ir atskirų žmonių organizme skiriasi.

Pasiskirstymas
Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi 79  indapamido. Pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra 14 – 24 val. (vidutinis 18 val.), pusiausvyrinė koncentracija nusistovi po 7 vartojimo parų. Vartojant preparato kartotinai, medikamento organizme nesikaupia.

Metabolizmas
Daugiausia indapamido išsiskiria su šlapimu (70  dozės) ir išmatomis (22  dozės) neveiklių metabolitų pavidalu.

Didelės rizikos grupių ligoniai
Ligonių, sergančių inkstų nepakankamumu, organizme indapamido farmakokinetika nekinta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimais su įvairiais gyvūnais nustatyta, kad enteriniu būdu vartojant dideles indapamido dozes (40 - 8000 kartų didesnes už terapinę dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui), sustiprėja druskas išskiriantis poveikis. Injekavus medikamento į veną arba į pilvaplėvės ertmę, atsirado pokyčių, būdingų farmakologiniam indapamido poveikiui, t. y. bradipnėja ir periferinių kraujagyslių išsiplėtimas.
Nustatyta, kad indapamidas neturi mutageninių ir karcinogeninių savybių.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Hipromeliozė
Laktozės monohidratas
Magnio stearatas
Povidonas

Tabletės plėvelė:
Glicerolis
Hipromeliozė,
Makrogolis 6000
Magnio stearatas
Titano dioksidas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/aliuminio lizdinė plokštelė.
Dėžutėje yra 10, 14, 15, 20, 30, 50, 60, 90 arba 100 tablečių

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.