fevarin

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

fevarin 50 mg plėvele dengtos tabletė
fevarin 100 mg plėvele dengtos tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Veiklioji medžiaga – fluvoksamino maleatas.
Vienoje tabletėje yra 50 mg arba 100 mg fluvoksamino maleato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Plėvele dengta tabletė.

Apvalios, abipus išgaubtos, su vagele, balta plėvele dengtos geriamosios tabletės. Vienoje tabletės pusėje yra užrašas „291“ (užrašytas du kartus), o kitoje pusėje – užrašas „S“.
Tabletę galima dalyti į dvi lygias dalis.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Sunkus depresinis epizodas.
Obsesinis - kompulsinis sutrikimas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Depresija
Gydymą rekomenduojama pradėti 50 mg arba 100 mg paros doze, kuri geriama vakare. Toliau dozė laipsniškai didinama tol, kol tampa pakankama pageidaujam poveikiui sukelti. Paprastai veiksminga paros dozė yra 100 mg, tačiau atsižvelgiant į individualią organizmo reakciją ją galima koreguoti. Didžiausia paros dozė – 300 mg. Jei paros dozė didesnė negu 150 mg, ji reikėtų gerti lygiomis dalimis per kelis kartus.

Remiantis PSO rekomendacijomis, gydyti antidepresantu po depresijos simptomų išnykimo reikia mažiausiai 6 mėnesius.

Kad depresija neatsinaujintų, rekomenduojama gerti kartą per parą pastovią dozę, t.y. 100 mg fluvoksamino.

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas (OKS)
Gydymą rekomenduojama pradėti 50 mg paros doze, kuri vartojama 3 – 4 dienas. Po to paros dozę reikia didinti laipsniškai tol, kol pasireiškia pageidaujamas poveikis. Veiksminga dienos dozė paprastai yra 100 – 300 mg. Ji suaugusiems žmonėms neturi viršyti 300 mg, vyresniems kaip 8 metų vaikams ir paaugliams – 200 mg.

150 mg arba mažesnę dozę reikia gerti iš karto, geriau vakare, didesnę – padalytą į lygias dalis per 2 arba 3 kartus.

Kai pasireiškia pageidaujamas gydomasis poveikis, atsižvelgiant į ligonio jautrumą vaistui dozavimą galima koreguoti. Jei po 10 savaičių būklė negerėja, reikia apsvarstyti, ar toliau fluvoksamino vartoti tikslinga. Kadangi išsamių tyrimų, kiek laiko galima gydyti fluvoksaminu, nėra, o OKS yra lėtinė liga, yra tikslinga jautriems preparato poveikiui pacientams medikamento vartoti ilgiau negu 10 savaičių. Tokiu atveju reikia kiekvienam pacientui nustatyti mažiausią veiklią dozę ir reguliariai tikrinti, ar toliau gydyti būtina. Kai kurie gydytojai mano, jog tokius ligonius papildomai reikia gydyti psichoterapijos priemonėmis.

Jei ligonio kepenų arba inkstų veikla nepakankama, gydymą reikėtų pradėti nuo mažesnės dozės ir pacientą nuolat stebėti.

Fluvoksamino tabletes reikia nuryti nekramtytas, užsigeriant vandeniu.

4.3 Kontraindikacijos

fevarin tablečių draudžiama vartoti kartu su tizanidinu ir monoaminksidazės (MAO) inhibitoriais.

Gydymą fluvoksaminu galima pradėti:
praėjus mažiausiai 2 savaitėms po gydymo negrįžtamojo poveikio MAO inhibitoriumi;
jau kitą dieną nustojus vartoti grįžtamojo poveikio MAO inhibitoriaus, pvz., moklobemido.

Bet kokiu MAO inhibitoriumi galima pradėti gydyti po fevarin vartojimo nutraukimo praėjus mažiausiai vienai savaitei.

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Depresija susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, bandymų nusižudyti ir savižudybės rizika. Ši rizika išlieka tol, kol pasiekiama akivaizdi remisija. Bendra klinikinė patirtis rodo, kad didžiausia savižudiško elgesio rizika būna pačioje ligos gydymo pradžioje ir vėl gali padidėti pacientui pradėjus sveikti. Todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, ypač gydymo antidepresantais pradžioje ir keičiant vaisto dozę, kol jų būklė pagerės.

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas gali būti susijęs su padidėjusia savižudiškų reiškinių rizika. Todėl gydant tokius pacientus, reikia laikytis tokių pačių atsargumo priemonių.

Tiems pacientams, kurie praeityje patyrė su savižudybe susijusių reiškinių, ir tiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą minčių apie savižudybę kilo gerokai dažniau, gali grėsti didesnė minčių apie savižudybę ar bandymų nusižudyti rizika. Pacientams (ir jų slaugytojams) reikia paaiškinti, kad būtina stebėti, ar nepasireiškia savižudiško elgesio apraiškų ir, tokiems simptomams pasireiškus, nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Fluvoxaminu negalima gydyti vaikų ir jaunesnių nei 18 metų paauglių, išskyrus pacientus, sergančius OKS. Klinikinių tyrimų metu savižudiško elgesio (bandymai žudytis ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos daug dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei tiems, kurie vartojo placebo. Jei remiantis klinikiniu poreikiu vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų.

Be to, ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir pažinimo vystymuisi nėra pakankamai.

Pacientai, kurių kepenų ar inkstų veikla nepakankama, vaisto turi pradėti vartoti mažomis dozėmis. Juos būtina atidžiai stebėti.

Gydant fluvoksaminu, retai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, kuris paprastai būna susijęs su klinikiniais simptomais. Tokiu atveju medikamento vartojimą reikia nutraukti.

Gali sutrikti, ypač ankstyvųjų gydymo stadijų metu, gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, todėl gali reikėti koreguoti vaistų nuo diabeto dozavimą.

Nors tyrimų metu gyvūnams fluvoksaminas traukulių atsiradimo neskatino, tačiau ligoniai, kuriems buvo traukulių, jo vartoti privalo atsargiai. Ligoniai, sergantiems nestabilia epilepsija, fluvoksamino turėtų nevartoti, o ligonius, kurių epilepsija kontroliuojama, reikia atidžiai stebėti. Jei prasideda arba padažnėja traukuliai, gydymą fluvoksaminu būtina nutraukti.

Fluvoksaminu gydomiems ligoniams, ypač jei kartu vartojama kitokių serotoninerginių vaistų ir (arba) neuroleptikų, labai retai pasireiškė serotonino sindromas ar atsirado į piktybinės neurolepsijos sindromą panašių reiškinių. Kadangi šie sindromai gali būti pavojingi gyvybei, atsiradus minėtų reiškinių (jiems yra būdingi grupiniai simptomai, pvz., hipertermija, rigidiškumas, mioklonusas, autonominės nervų sistemos nestabilumas su galimu dažnu pagrindinių organizmo būklės rodiklių kitimu, psichikos pokyčiai, įskaitant sumišimą, irzlumą, labai stiprų sujaudinimą, progresuojantį iki kliedesio ir komos), būtina nutraukti gydymą fluvoksaminu ir pradėti palaikomąjį gydymą.

Vartojant fluvoksamino, kaip ir kitokių selektyvaus poveikio serotonino atbulinio įsiurbimo inhibitorių, retai pasireiškė laikina hiponatremija, kuri nutraukus vaisto vartojimą išnyko. Kai kurie atvejai galbūt buvo atsiradę dėl netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromo. Dauguma hiponatremijos atvejų pastebėti pagyvenusiems pacientams.

Vartojant selektyvaus poveikio serotonino atbulinio įsiurbimo inhibitorių, odoje gali atsirasti kraujavimo simptomų (pvz., dėminė kraujosruva, rožinis išbėrimas), taip pat gali prasidėti kraujavimas (pvz., kraujavimas iš virškinimo trakto), todėl ligoniams, ypač kuriems buvo kraujavimo sutrikimų ir tiems, kurie dėl savo būklės (pvz., dėl trombocitopenijos) turi polinkį kraujuoti,vartojant minėtos grupės vaistų, ypač senyvo amžiaus ligoniams ir pacientams, kartu vartojantiems trombocitų funkciją veikiančių vaisų (pvz., netipinių antipsichozinių preparatų ir fenotiazinų, dauguma triciklių antidepresantų, acetilsalicilo rūgšties, NVNU), ar kraujavimo riziką didinančių vaistų, patariama laikytis atsargumo.

Fluvoksaminas, vartojamas kartu su terfenadinu, astemizoliu ar cisapridu, gali didinti šių medikamentų koncentraciją plazmoje, todėl dažniau gali pailgėti QT intervalas ir atsirasti “Torsades de pointes“ (dvikryptė verpstinė skilvelių paroksizminė tachikardija.) Vadinasi, fluvoksamino ir minėtų vaistų kartu reikia nevartoti.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad pagyvenusiems žmonėms vaistą galima dozuoti taip kaip ir jauniems, tačiau pagyvenusiems pacientams didinti dozę reikia lėčiau bei vaistą dozuoti atsargiau.

Fluvoksaminas gali nereikšmingai (2 – 6 susitraukimais per minutę) suretinti širdies ritmą.

Vaikų, sergančių depresija, gydyti fluvoksaminu nerekomenduojama, nes trūksta klinikinės patirties.

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų
fevarin draudžiama skirti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams, išskyrus pacientus, sergančius obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu. Klinikinių tyrimų metu elgesio siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Fluvoksamino negalima vartoti kartu su MAO inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių).

Fluvoksaminas yra stiprus CYP1A2 ir šiek tiek silpnesnis CYP2C ir CYP3A4 inhibitorius. Jei fluvoksamino vartojama kartu su vaistais, kurių didžiąją dalį metabolizuoja minėti izofermentai, lėtėja jų šalinimas ir gali didėti koncentracija plazmoje. Šie pokyčiai yra ypač svarbūs, jei vartojama preparatų, kurių terapinis indeksas yra mažas. Tokiu atveju pacientą reikia atidžiai stebėti ir, jei būtina, koreguoti šių vaistų dozę.

Fluvoksaminas CYP2D6 aktyvumą slopina labai mažai, todėl manoma, jog vaistas neoksidaciniam metabolizmui bei inkstų ekskrecijai įtakos nedaro.

CYP1A2
Fluvoksaminas, vartojamas kartu su tricikliais antidepresantais (pvz., klomipraminu, imipraminu, amitriptilinu) ar neuroleptikais (pvz., klozapinu, olanzapinu), t.y. medikamentais, kuriuos daugiausia metabolizuoja citochromas CYP1A2, minėtų preparatų koncentraciją plazmoje, kuri iki fluvoksamino vartojimo buvo pastovi, gali didinti. Jei pradedama gydyti fluvoksaminu, patariama apsvarstyti, ar nereikia mažinti kartu vartojamų antidepresantų ir neuroleptikų dozę.

Jei pacientas gydomas fluvoksaminu ir mažo terapinio indekso medikamentais, kuriuos metabolizuoja CYP1A2 (pvz., takrinu, teofilinu, metadonu, meksiletinu), jį reikia atidžiai stebėti ir, jei būtina, koreguoti pastarųjų vaistų dozės.

Jei fluvoksamino ir varfarino vartojama kartu, pastarojo preparato koncentracija plazmoje reikšmingai padidėja ir pailgėja protrombino laikas.

Fluvoksamino vartojant kartu su tioridazinu pastebėta toksinio poveikio širdžiai pavienių atvejų.

Kadangi fluvoksaminas didina propranololio koncentraciją plazmoje, vartojant šių medikamentų kartu propranololio dozę gali reikėti mažinti.

Kofeino koncentracija plazmoje tikriausiai padidėja, jei šio vaisto vartojama kartu su fluvoksaminu, todėl pacientams, geriantiems daug gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, jų reikia gerti mažiau, jei vartojama fluvoksamino ar atsiranda nepageidaujamas kofeino poveikis: drebėjimas, širdies tvinkčiojimas, pykinimas, nerimavimas, nemiga. Kadangi fluvoksaminas gali didinti kartu vartojamo ropinirolio koncentraciją plazmoje, dažniau galimas šio vaisto perdozavimas, todėl gydymo fluvoksaminu metu ir jį nutraukus ligonius, kurie vartoja ropinirolio, gali reikėti prižiūrėti ir koreguoti ropinirolio dozavimą.

CYP2C
Pacientus, vartojančius fluvoksamino ir mažo terapinio indekso medikamentų, kuriuos metabolizuoja CYP2C, pvz., fenitoino, patariama atidžiai stebėti ir prireikus koreguoti pastarųjų vaistų dozę.

CYP3A4
Terfenadinas, astemizolis, cisapridas. Žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”.

Pacientus, vartojančius fluvoksamino ir mažo terapinio indekso medikamentų, pvz., karbamazepino, ciklosporino, kuriuos metabolizuoja CYP3A4, patariama atidžiai stebėti ir prireikus koreguoti pastarųjų vaistų dozę.

Fluvoksaminas gali didinti kartu vartojamų benzodiazepinų, kurie metabolizuojami oksidacijos būdu, pvz., triazolamo, midazolamo, alprazolamo ir diazepamo, koncentraciją plazmoje. Šių benzodiazepinų dozę patariama mažinti, jei jų vartojama kartu su fluvoksaminu.

Gliukuronizavimas
Fluvoksaminas nedaro įtakos digoksino koncentracijai plazmoje.

Šalinimas pro inkstus
Fluvoksaminas nedaro įtakos atenololio koncentracijai plazmoje.

Farmakodinaminė sąveika
Jei fluvoksamino vartojama kartu su kitais serotoninerginiais preparatais, pvz., triptanais, tramadoliu, selektyvaus poveikio serotonino atbulinio įsiurbimo inhibitoriais ir jonažolių preparatais, gali stiprėti serotoninerginis poveikis (žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Sunkiems, nejautriems medikamento poveikiui ligoniams gydyti fluvoksamino vartojama kartu su ličiu. Jis (gal būt taip pat triptofanas) stiprina serotoninerginį fluvoksamino poveikį, todėl ligoniams, sergantiems sunkia, vaistų poveikiui nejautria depresija, šių medikamentų kartu reikia vartoti atsargiai.

Pacientams, kurie fluvoksamino vartoja kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, yra didesnė kraujavimo rizika, todėl juos reikia atidžiai stebėti.

Pacientus būtina informuoti, kad vartojant fluvoksamino, kaip ir kitokių psichotropinių vaistų, reikėtų negerti svaigalų.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nedidelio skaičiaus nėščių moterų, vartojusių fluvoksamino, duomenimis, vaistas nepageidaujamo poveikio nėštumui nesukelia. Kol kas kitokių reikšmingų epidemiologinių duomenų nėra.

Skirti vaisto nėščioms moterims reikia atsargiai.
Dauginimosi tyrimų su gyvūnais metu (Pastaba. Gyvūnams buvo duodamos vaistinio preparato dozės, 4 kartus didesnės nei rekomenduojamos didžiausios dozės žmogui) nustatyta, kad vartojant fluvoksamino dozes, kurios gerokai viršijo didžiausias rekomenduojamas dozes žmogui, sumažėjo gyvūnų vaisingumas, padidėjo embrionų mirtingumas, sumažėjo embrionų kūno svoris ir padidėjo embrionų akių apsigimimų (klostuota tinklainė) dažnis. Galimas pavojus žmogui nežinomas.

Pastebėta pavienių nutraukimo sindromo atvejų naujagimiams, kurių motinos nėštumo pabaigoje vartojo fluvoksamino. Kai kuriems naujagimiams, kurių motinos paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius vartoja SSRI, atsiranda valgymo ir (arba) kvėpavimo sutrikimų, traukulių, kūno temperatūros pokyčių, hipoglikemija, tremoras, padidėjęs ar sumažėjęs raumenų tonusas, nervingumas, nenuraminamas verksmas, ir juos gali tekti ilgiau gydyti ligoninėje.

Šiek tiek fluvoksamino išsiskiria su motinos pienu, todėl žindyvei vaisto vartoti nepatariama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Ne didesnė kaip150 mg fluvoksamino dozė gebėjimo vairuoti transportą ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia tik šiek tiek. Medikamento įtakos sveikų savanorių psichiniams ir motoriniams vairavimo bei mechanizmų valdymo įgūdžiams nepastebėta.

Vartojant fluvoksamino gali atsirasti mieguistumas, todėl jo pradėjus vartoti, kol bus nustatytas individualus jautrumas medikamentui, rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Vartojant fluvoksamino, dažniausiai pasireiškia šleikštulys, kurio metu kartais vemiama. Toks nepageidaujamas poveikis paprastai praeina per pirmąsias 2 gydymo savaites. Kitas nepageidaujamas poveikis, pastebėtas toliau nurodytu dažnumu klinikinių tyrimų metu, dažnai priklauso nuo ligos ir nebūtinai yra susijęs su gydymu.

Dažnas (dažnumas 1-10 %)
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai. Anoreksija.
Širdies sutrikimai. Palpitacija ar tachikardija.
Virškinimo trakto sutrikimai. Pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, burnos džiūvimas, virškinimo sutrikimas.
Nervų sistemos sutrikimai. Sujaudinimas, nerimas, svaigulys, galvos skausmas, nemiga, nervingumas, mieguistumas, drebulys.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai. Prakaitavimas.
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai. Astenija, bendro pobūdžio negalavimas.

Nedažnas (dažnumas < 1 %)
Psichikos sutrikimai. Sumišimas, haliucinacijos.
Kraujagyslių sutrikimai. Nuo kūno padėties priklausoma hipotenzija.
Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai. Sąnarių, raumenų skausmas.
Nervų sistemos sutrikimai. Ataksija, ekstrapiramidinės sistemos sutrikimo simptomai.
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai. Ejakuliacijos sutrikimas, t.y. vėlavimas.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai. Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant išbėrimą, niežulį, angioedemą.

Retas (dažnumas < 0,1 %)
Psichikos sutrikimai. Manija.
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai. Kepenų veiklos sutrikimas.
Nervų sistemos sutrikimai. Traukuliai
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai. Galaktorėja.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai. Padidėjęs jautrumas šviesai.

Kitokie nepageidaujami reiškiniai, pastebėti pradėjus vaistą platinti
Buvo svorio padidėjimo arba sumažėjimo atvejų.

Retai pasireiškė serotonino sindromas, į piktybinės neurolepsijos sindromą panašūs reiškiniai, hiponatremija ir netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Nustojus vartoti fluvoksamino, gali atsirasti nutraukimo reakcijų, nors iki šiol sukaupti ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenys nerodo, kad gydymas šiuo vaistu sukelia priklausomybę.

Pastebėtas tokių su vaisto vartojimo nutraukimu susijusių simptomų: parestezija, galvos skausmas, svaigulys, šleikštulys, nerimas. Dauguma nutraukimo reakcijų būna silpnos ir save ribojančios. Jeigu gydymas stabdomas, reikėtų pagalvoti apie laipsnišką dozės mažinimą.

Kraujavimas, pvz., dėminė kraujosruva, rožinis išbėrimas, kraujavimas iš virškinimo trakto (žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Labai retai pastebėta parestezijos, anorgazmijos ir skonio iškrypimo atvejų.

Kiekvienoje grupėje nepageidaujami reiškiniai pateikti pagal jų sunkumo pobūdį.

4.9 Perdozavimas

Simptomai
Dažniausiai sutrinka virškinimo trakto veikla (šleikštulys, vėmimas ir viduriavimas), atsiranda mieguistumas ir svaigulys. Be to, gali sutrikti kepenų, širdies veikla (tachikardija, bradikardija, hipotenzija), prasidėti traukuliai, ištikti koma.

Fluvoksaminas yra saugus preparatas net jo perdozavus. Nuo vaisto platinimo pradžios dėl apsinuodijimo vien fluvoksaminu mirštama ypač retai. Žinomas atvejis, kai išgėręs 12 g fluvoksamino pacientas visiškai pasveiko. Pastebėta, kad sąmoningai perdozavus fluvoksamino kartu su kitais vaistais, gali atsirasti daug sunkesnių komplikacijų.

Gydymas
Specifinio fluvoksamino priešnuodžio nėra. Perdozavus reikia kiek galima greičiau išplauti skrandį ir gydyti simptominėmis priemonėmis. Be to, rekomenduojama daug kartų gerti medicininės anglies, jei būtina, kartu su vidurių laisvinamaisiais vaistais, kurie žarnose didina osmosinį slėgį. Intensyvi diurezė arba dializė padeda mažai.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antidepresantas, selektyvaus poveikio serotonino atbulinio įsiurbimo inhibitorius, ATC kodas – N06AB08.

Jungimosi prie receptorių tyrimų metu nustatyta, kad fluvoksaminas tiek in vitro, tiek in vivo stipriai slopina serotonino atbulinį įsiurbimą, o jo afinitetas serotonino receptorių potipiams yra labai nedidelis. Fluvoksamino gebėjimas jungtis prie alfa adrenerginių, beta adrenerginių, histaminerginių, muskarininių, cholinerginių bei dopaminerginių receptorių yra labai mažas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Išgertas fluvoksaminas visiškai rezorbuojamas iš virškinimo trakto. Išgėrus vienkartinę dozę, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje būna po 3 – 8 val. Absoliutus vidutinis biologinis prieinamumas yra 53 %, kadangi daug vaisto metabolizuojama pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu.

Fluvoksamino farmakokinetikai kartu vartojamas maistas įtakos nedaro.

Pasiskirstymas
In vitro prie plazmos baltymų prisijungia maždaug 80 % fluvoksamino. Tariamasis pasiskirstymo tūris žmonėms yra 25 l/kg kūno svorio.

Metabolizmas
Fluvoksaminą stipriai metabolizuoja kepenys. Nors CYP2D6 in vitro yra pagrindinis fluvoksamino metabolizmo izofermentas, šio fermento koncentracija žmonių, silpnai metabolizuojančių fluvoksaminą, plazmoje yra nedaug didesnė, negu žmonių, kurie šį medikamentą metabolizuoja stipriai.

Išgėrus vienkartinę dozę, vidutinis vaisto pusinės eliminacijos iš plazmos periodas trunka maždaug 13–15 valandų. Jis būna šiek tiek ilgesnis (17 – 22 val.), kai vaisto vartojama pakartotinai ir plazmoje paprastai per 10 – 14 dienų nusistovi pastovi koncentracija.

Fluvoksaminą stipriai metabolizuoja kepenys oksidacinio demetilinimo būdu atsiranda ne mažiau kaip 9 metabolitai, kurie šalinami su šlapimu. Tik du pagrindiniai metabolitai sukelia silpną farmakologinį poveikį, kiti yra neaktyvūs. Fluvoksaminas yra stiprus CYP1A2 inhibitorius, vidutinio stiprumo CYP2C ir CYP3A4 inhibitorius, o CYP2D6 aktyvumą slopina labai silpnai.

Fluvoksamino vienkartinės dozės farmakokinetika yra tiesinė. Plazmoje nusistovi didesnės pastovios koncentracijos, negu apskaičiuotos remiantis vienkartinės dozės duomenimis ir neproporcingumas būna didesnis, jei vartojama didesnė paros dozė.

Specialios pacientų grupės
Sveikiems suaugusiems žmonėms, pagyvenusiems pacientams ir ligoniams, kurių inkstų veikla nepakankama, fluvoksamino farmakokinetika yra panaši. Fluvoksaminą silpniau metabolizuoja ligoniai, sergantys kepenų ligomis.

Pastovios fluvoksamino koncentracijos plazmoje 6 – 11 metų vaikams būna dvigubai didesnės negu 12 – 17 metų paaugliams.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kancerogeninis, mutageninis poveikis bei vaisingumo sutrikimas
Kad fluvoksaminas sukeltų kancerogeninį ir mutageninį poveikį bei sutrikdytų vaisingumą, duomenų nėra.

Poveikis dauginimuisi
Dauginimosi tyrimų metu gyvūnams sugirdžius didelę fluvoksamino dozę, jų atsivestiems jaunikliams vaisingumo sumažėjimo, dauginimosi sutrikimo bei teratogeninio poveikio nepastebėta.

Fizinis bei psichinis priklausomumas
Medikamento gebėjimas sukelti piktnaudžiavimą, pripratimą bei psichinį priklausomumą nustatytas tyrimų su beždžionėmis metu. Duomenų, kad medikamentas gali sukelti minėtą poveikį, negauta.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Fluvoksamino tabletėse yra tokių pagalbinių medžiagų:
Manitolio
Kukurūzų krakmolo
Gelifikuoto krakmolo
Natrio stearilo fumarato
Koloidinio bevandenio silicio dioksido
Hipromeliozės
Makrogolio 6000
Talko
Titano dioksido (E 171).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

Gamintojas garantuoja 3 metų tinkamumo laiką su sąlyga, tik jei produktas laikomas originalioje, nepažeistoje pakuotėje, ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kartono dėžutė, kurioje lizdiniuose lakštuose yra 50 arba 20 tablečių (50 mg) arba 30 tablečių (100 mg). Viename PVC/PVDC ir aliuminio lizdiniame lakšte yra atitinkamai 25, 20 arba 15 tablečių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.
Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.